Civilinė byla Nr. e2YT-17215-1023/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10368-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.1.; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 5 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. I. (V. I.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. I. (A. I.).
Teismas
nustatė:
1. pareiškėjas V. I. (toliau – pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog jo ir suinteresuoto asmens A. I. (toliau – suinteresuotas asmuo) tėvas V. J. ir jų motina A. J. buvo susituokę. Po sutuoktinio mirties liko santuokos metu įgytas paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina A. J. po sutuoktinio mirties palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. ji po sutuoktinio mirties toliau gyveno jų bendrame bute, toliau rūpinosi turtu kaip savo, mokėjo reikiamus mokesčius, perėmė namų apyvokos reikmenis, sutuoktinio asmeninius daiktus. (duomenys neskelbtini) A. J. sudarė testamentą, kuriame išreiškė valią visą jai priklausantį turtą palikti lygiomis dalimis savo sūnums, t. y. pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui. Kitų įpėdinių, pretenduojančių į mirusio V. J. turtą, nėra.
3. Suinteresuotas asmuo A. I. (A. I.) pateikė byloje atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Teismas
konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas visiškai.
4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo motina A. J. (duomenys neskelbtini)susituokė su V. J.. V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje V. J. ir A. J. susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas). Santuokos metu A. J. kartu su sutuoktiniu įgijo nuosavybės teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, VĮ Registrų centro išrašai, 1992 m. balandžio 23 d. sutartis). A. J. po sutuoktinio V. J. mirties rūpinosi jo likusiais daiktais bei nekilnojamuoju turtu, mokėjo reikiamus mokesčius (AB „Lesto“ sąskaitos už suvartotą elektros energiją ir mokėjimai per Perlo paslaugų terminalą, apmokėjimai už paslaugas AB „Lietuvos dujos“). Kauno miesto 18-ojo notaro biuro 2021 m. birželio 4 d. pažyma patvirtina, kad po V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Duomenų apie V. J. testamentą nėra. Kiti įpėdiniai, galintys ar turintys teisę priimti palikimą po V. J. mirties – vaikai V. I. ir A. I., dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė. Kitų asmenų, galinčių ir turinčių teisę priimti palikimą po V. J. mirties, nėra. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) A. J. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko vaikams – pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo pareiškimu atsisakė nuo jam priklausančios paveldėjimo dalies paveldimame turte po motinos mirties. Pareiškėjas priėmė palikimą po motinos A. J. mirties (Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarės Birutės Germanavičienės 2021 m. sausio 29 d. liudijimas, Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notaro Donato Germanavičiaus 2006 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintas testamentas, 2021 m. sausio 18 d. pareiškimas). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo motina tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
6. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
7. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo motina A. J. tuoj po savo sutuoktinio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi likusiais daiktais, baldais, namų apyvokos reikmenimis, kuriuos gyvendami santuokoje įsigijo už bendras lėšas, mokėjo komunalinius mokesčius, patvirtino į bylą pateikti įrodymai – pažymos ir mokėjimų duomenys už paslaugas. Minėtas aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo - pareiškėjos sūnus A. I. (A. I.) teismui pateiktame atsiliepime (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ginčo dėl palikėjo turto nėra, suinteresuotas asmuo – pareiškėjos sūnus pretenzijų dėl palikimo nereiškia. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog (duomenys neskelbtini) mirus V. J. visą po jo mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jo sutuoktinė A. J., mirusi (duomenys neskelbtini), nes ji po sutuoktinio mirties nepertraukiamai turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo V. J. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
9. Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo palikimą priėmė sutuoktinė A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Vaida Baumilė