Civilinė byla Nr. e2-192-343/2020

Proceso Nr. 2-56-3-00849-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.1.7.8; 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.29.2.5.2

                                                                                                                                                           (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovui advokatui R. K., atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., trečiajam asmeniui E. D., trečiojo asmens E. A. atstovui advokatui P. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys E. D., E. A., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „FT broker“.

Teismas

n u s t a t ė:

            I. Ieškinio, atsiliepimo ir paaiškinimų esmė.

1.       Ieškovė D. D. ieškinyje ir patikslintame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“: 1) 48 948,77 Eur draudimo išmoką, 2) 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad 2015 03 30 vykusių A. A. turto varžytynių metu ieškovė D. D. (toliau - ieškovė) įgijo nekilnojamąjį turtą: 360,1 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - nekilnojamasis turtas). Ieškovė, varžytynių būdu įsigijusi nekilnojamąjį turtą, sužinojo, kad nekilnojamajame turte savo gyvenamąją vietą yra deklaravę tretieji asmenys E. A. ir E. S. Trečiųjų asmenų buvo pareikalauta išsikraustyti iš ieškovei priklausančio Nekilnojamojo turto, tačiau E. A. ir E. S. išsikraustyti atsisakė. Ieškovės prašymu 2015 04 02 antstolis R. S. atliko ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo išorės vaizdo, namo vidaus vaizdo ir komunalinių paslaugų apskaitos skaitiklių rodmenų faktinių aplinkybių konstatavimą, kurį užfiksavo 2015 04 20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/15/31.

3.       2015 04 20 ieškovės iniciatyva antstolis R. S. informavo E. A. ir E. S. apie įvykusias varžytynes, kurių metu nekilnojamojo turto savininke tapo ieškovė, ir pakartotinai pareikalavo geranoriškai išsikraustyti iš ieškovės nekilnojamojo turto, tačiau tretieji asmenys neišsikraustė. 2015 04 30 antstolis R. S. atvyko į E. A. darbovietę ir žodžiu perskaitė ieškovės reikalavimą per 5 kalendorines dienas išsikelti iš nekilnojamojo turto. Nepaisant to, tretieji asmenys atsisakė išsikraustyti, trukdė ieškovei patekti į gyvenamojo namo vidų, grasino ieškovei sugadinsiantys gyvenamąjį namą ir jame esantį ieškovės turtą.

4.       Ieškovė, neturėdama galimybės patekti į jai priklausantį gyvenamąjį namą ir užfiksuoti jo bei jame esančio turto būklę, kreipėsi į antstolę R. P., kad būtų užfiksuota gyvenamojo namo vidaus būklė. 2015 05 28 antstolė R. P., kartu dalyvaujant policijos pareigūnams, ieškovei, UAB „Vyčio komisarai“ darbuotojams, V. M. centrinės raktų dirbtuvės darbuotojui V. J. bei kitiems asmenims įėjo į ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas ir užfiksavo gyvenamojo namo vidaus patalpų sienų, lubų, grindų ir namo vidaus įrenginių būklę tikslu turėti antstolio patvirtintus įrodymus apie gyvenamojo namo vidaus būklę jame gyvenant nurodytiems tretiesiems asmenims. Atlikusi minėtų faktinių aplinkybių konstatavimą antstolė R. P. 2015 05 29 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0183-15-1100.

5.       Ieškovė, siekdama apsaugoti savo nekilnojamąjį turtą ir jame esantį kitą turtą, kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ (toliau - atsakovė) dėl gyvenamojo namo ir jame esančio turto draudimo. 2015 04 04 buvo sudaryta Nekilnojamojo turto ir jame esančio namų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Draudimo sutartis). Dar prieš sudarant draudimo sutartį, ieškovė nurodė atsakovės atstovams, jog nekilnojamame turte neteisėtai gyvena buvę gyvenamojo namo gyventojai, todėl ieškovė taip pat siekianti apsaugoti nekilnojamąjį turtą ir dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo tretiesiems asmenims sugadinant nekilnojamąjį turtą ar jame esantį kitą ieškovei priklausantį turtą. Tuo tikslu ieškovei buvo pasiūlyta ir ieškovė pasirinko maksimalų gyvenamojo namo ir namų turto draudimą. Pasibaigus draudimo laikotarpiui, draudimo sutartis tomis pačiomis sąlygomis buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui, o būtent nuo 2016 04 04 iki 2017 04 03.

6.       Nuo pat 2015 m. balandžio mėn., kada buvo sudaryta Draudimo sutartis ir nekilnojamojo turto būklė buvo užfiksuota antstolės R. P., ieškovė, jos sutuoktinis E. D. tiesiogiai ir per įgaliotą asmenį V. L. siekė, jog neteisėtai gyvenantys ieškovei priklausančiame gyvenamajame name tretieji asmenys geranoriškai išsikraustytų. Ne kartą buvo kviečiama policija, antstoliai, tačiau be teismo sprendimo iškraustyti neteisėtai gyvenančių asmenų iš ieškovės nekilnojamojo turto nebuvo jokių galimybių.

7.       Ieškovė 2015 06 01 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama teismo priverstinai iškeldinti E. A. ir E. S. iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto. Šioje byloje galutinis teismo sprendimas buvo priimtas tik 2017 02 28.

8.       2016 07 18 tretieji asmenys E. A. ir E. S. išsikraustė iš Nekilnojamojo turto, tačiau buvo stipriai apgadintas ieškovės apdraustas gyvenamasis namas ir jame esantis namų turtas. Ieškovė, 2016 07 19 sužinojusi apie padarytus Nekilnojamojo turto sugadinimus, nedelsdama apie tai informavo atsakovę. Taip pat tikslu nustatyti trečiųjų asmenų padarytus pastato ir jame esančio turto sugadinimus ieškovė kreipėsi į antstolį R. S., kuris 2016 07 20 užfiksavo faktines nekilnojamojo turto sugadinimų aplinkybes.

9.       Nekilnojamojo turto ir jame esančio turto sugadinimus užfiksavo ir atsakovės atstovai, kurie atvyko į įvykio vietą ieškovei nedelsiant pranešus apie įvykusį 2016 07 18 draudiminį įvykį. Tačiau, ieškovei pateikus prašymą išmokėti draudimo išmoką už įvykusį draudiminį įvykį, atsakovė atsisakė ją išmokėti, 2016 07 28 rašte nurodydama, jog, atsakovės nuomone, 2016 07 18 žalą sukėlė su ieškove susiję asmenys, todėl įvykis laikomas nedraudiminiu.

10.       Atsakovei atsisakius atlyginti ieškovės patirtus nuostolius ir išmokėti draudimo išmoką, ieškovė kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją ir specialistą T. M., kad būtų tinkamai įvertinti padaryti turto sugadinimai ir įvertintas padarytos žalos dydis. Specialistas T. M., 2016 08 13 apžiūrėjęs nekilnojamąjį turtą ir įvertinęs padarytus sugadinimus bei turto netekimus, 2016 09 21 surašė pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitą Nr. 160921, kurioje aiškiai užfiksavo tiek padarytus nekilnojamojo turto sugadinimus, tiek išlaidas, reikalingas jų atstatymui iki būklės, buvusios iki 2016 07 18 įvykio. Jis nustatė, kad turto atstatymo dėl trečiųjų asmenų E. A. ir E. S. atliktų nekilnojamojo turto ir jame esančio turto sugadinimų vertė lygi 48 248,77 Eur sumai. Be to, pastato ir namų turto sugadinimai buvo užfiksuoti ir pačios ieškovės iniciatyva, o būtent 2016 07 20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad draudimo apsauga šiam įvykiui turėjo galioti ir šis įvykis turėtų būti traktuotinas kaip draudžiamasis.

11.       Tačiau atsakovė, pripažindama esamus pastato sugadinimus, laikė šį 2016 07 18 įvykį nedraudžiamuoju remdamasi kitomis Draudimo taisyklių nuostatomis. Atsakovė 2016 07 28 atsakyme į ieškovės pretenziją dėl patirtos turtinės žalos priteisimo nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog minimus sugadinimus tyčia padarė su draudėju susiję asmenys, t. y. apdraustame objekte gyvenantys žmonės, įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju. Taip pat atsakovė teigė, kad draudimo taisyklių 4 punktas nustato, kad papildomai prie neatlyginamų nuostolių draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudžiamieji įvykiai): 4.12. Draudėjo, su Draudėju susijusių asmenų arba naudos gavėjo tyčios. Su šiais atsakovės nurodomais argumentais ieškovė nesutinka dėl tokių priežasčių:

11.1.       LR draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

11.2.       Iš šio matyti, kad draudikui yra nustatyta įstatyminė pareiga įrodyti, jog draudikas neturi pareigos mokėti draudimo išmokos. Šiuo atveju atsakovė, atsakydama į ieškovės pateiktą pretenziją dėl draudimo išmokos mokėjimo, 2016 07 28 rašte nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kurių pagrindu atsakovei būtų suteikta teisė atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė 2016 07 28 rašte dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindu nurodė tai, jog ieškovei priklausančio ir atsakovės apdrausto pastato sugadinimus tyčia padarė su ieškove susiję asmenys, tačiau nekilnojamojo turto sugadinimų su ieškove susiję asmenys nepadarė. Atkreipia dėmesį į tai, jog draudėjas yra silpnesnioji draudimo sutarties šalis. Draudikas turi pareigą veikti draudėjo interesais. Ieškovės, kaip draudėjos, interesai apdraudžiant nekilnojamąjį turtą buvo apsaugoti turtą nuo jo sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Šiuo atveju ieškovei nebuvo jokio intereso apdrausti nekilnojamąjį turtą ir mokėti dideles draudimo įmokas, žinant, jog dėl trečiųjų asmenų tyčinių veiksmų draudimo apsauga nekilnojamojo turto sugadinimams negalios. Be to, draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo rūšies taisyklėse gali būti nustatyti atvejai, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų: draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ir sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagristai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę. Draudimo esmė ir draudimo sutartimi siekiami tikslai būtų paneigti, jeigu ieškovė, kaip draudėja, dvejus metus drausdama jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena svetimi asmenys, įvykus draudiminiam įvykiui, numatytam draudimo Sutartyje bei Draudimo taisyklėse, negautų draudimo išmokos. Draudimo esmė ir yra apsaugoti draudėjo turtinius interesus įvykus numatytam draudžiamajam įvykiui. Šiuo atveju yra pakankamai įrodymų ir duomenų, kad 2016 07 18 įvykis yra laikytinas draudžiamuoju įvykiu, taip pat yra nustatinėjami žalą padarę asmenys. Nustačius žalą padariusius asmenis, atsakovė, kaip draudikas, turės visas teisines galimybes išsiieškoti mokėtinos ieškovei žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens. Tokiu atveju būtų įgyvendinamas draudimo sutarties tikslas - apsaugoti draudėjo turtinius interesus.

11.3.       Atkreipia dėmesį, jog atsakovė netinkamai interpretuoja Draudimo sutarties (Draudimo poliso) ir Draudimo taisyklių nuostatas, nustatančias ir apibrėžiančias draudėją, su draudėju susijusius asmenis bei trečiuosius asmenis, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo ir draudimo išmokos nemokėjimo. Draudimo taisyklių A dalies 2 punkte nurodyta, kad be draudėjo draudimo sutartyje gali būti ir kitų sutarties dalyvių: naudos gavėjai, šeimos nariai, apdraustieji. Pažymi, kad šis Draudimo taisyklėse nurodytas draudimo sutarties dalyvių sąrašas yra baigtinis. Draudimo taisyklėse detalizuotos naudos gavėjų bei šeimos narių sąvokos. Draudimo taisyklėse nurodoma, kad naudos gavėjas - draudimo sutartyje nurodytas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. Šiuo atveju vieninteliu naudos gavėju pagal Draudimo polisą laikoma ieškovė. Šeimos nariais laikomi draudėjo sutuoktinis arba kartu su draudėju gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys, vaikai ir jų sutuoktiniai, vaikaičiai, tėvai, seneliai, broliai, seserys. Akivaizdu, kad tretieji asmenys, su kuriais ieškovės nesieja šeiminiai santykiai, taip pat su kuriais ieškovė neveda jokio bendro ūkio, o asmenys gyvena ieškovės nekilnojamame turte neteisėtai, negali būti laikomi šeimos nariais.

11.4.       Atsakovė laikosi pozicijos, kad pastatą sugadinę tretieji asmenys buvo apdraustieji asmenys, tačiau šį atsakovės argumentą paneigia žemiau pateiktos Draudimo taisyklių nuostatos. Apdraustųjų asmenų sąvoką pateikia Draudimo taisyklių VIU skyriaus 1.1 punktas, kuriame nurodoma, kad apdraustieji tai - draudėjo šeimos nariai ir asmenys, teisėtai esantys draudimo vietoje: dirbantys draudėjo namu ūkyje, draudėjo svečiai ir pan. Taigi, vertinant, ar tam tikri apdraustame objekte esantys asmenys yra apdraustieji, turi būti nustatinėjama, ar šie asmenys apdraustame objekte yra teisėtai. Šiuo atveju, skirtingai, nei 2016 07 28 atsakyme į ieškovės pretenziją nurodo atsakovė, tretieji asmenys, buvę apdraustame gyvenamajame pastate ir apgadinę pastatą bei jame esantį turtą, negali būti laikomi apdraustais asmenimis, kadangi jie apdraustame pastate gyveno neteisėtai.

11.5.       Tuo pačiu draudimo taisyklės išskiria ir trečiuosius asmenis. Trečiasis asmuo - tai asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal draudimo taisyklių pagrindu sudarytą draudimo sutartį. Trečiuoju asmeniu nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiais, esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkį vedantis asmuo. Iš šio matyti, kad trečiaisiais asmenimis laikomi visi kiti asmenys, kurie nepatenka nei į šeimos narių, nei į apdraustųjų, nei tuo labiau į naudos gavėjų sąrašą. Kadangi E. A. ir E. S., gyvenusios ieškovės nekilnojamajame turte 2016 07 18 įvykio metu, nebuvo ieškovės šeimos nariai, bendrai ūkį vedantys asmenys, svečiai, apdraustieji ar naudos gavėjais pagal sudarytą Draudimo sutartį, darytina išvada, kad E. A. ir E. S. yra tretieji asmenys, kaip tai apibrėžiama Draudimo taisyklėse.

11.6.       Be to, visiškai nesuprantama atsakovės pozicija trečiuosius asmenis laikyti susijusiais su ieškove asmenimis. Pažymi, kad susijusių asmenų sąvoką pateikia Draudimo taisyklių 3.3.22 punktas, kuriame nurodoma, kad susiję asmenys - tai vienas ar keli juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečios šalies. Pažymi, kad pagal teismų praktiką draudimo bylose draudžiama rizika turi būti nepriklausoma nuo draudėjo valios. Būtent tokia yra trečiųjų asmenų E. A. ir E. S. padaryti turto sugadinimai, kurio ieškovė niekaip negalėjo kontroliuoti. Tas pats pasakytina ir dėl bylos dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo eigos: bylos nagrinėjimo terminas nepriklausė nuo ieškovės ir negalėjo būti jos paveiktas. Todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė negalėjo niekaip kontroliuoti trečiųjų asmenų E. A. ir E. S., todėl laikyti jų susijusiais asmenims nėra jokio teisėto pagrindo. Be to, neaiškios draudimo sutarties ir draudimo taisyklių sąlygos, prie kurių draudėjas tik prisijungia, t. y. neturi įtakos keisti draudimo sutarties taisyklių, turi būti aiškinamos draudėjo, bet ne draudiko naudai. Šiuo atveju draudimo taisyklės pateikia susijusių asmenų, trečiųjų asmenų sąvokas, kuriomis draudėjas ir draudikas turi vadovautis. Kitoks draudimo taisyklių sąlygų aiškinimas, interpretavimas galimas tik draudėjo naudai, kada iš draudimo taisyklių nuostatų nėra aišku, kokia konkrečios nuostatos reikšmė, tikslas ir taikymo apimtis. Atsakovė draudimo taisykles aiškina plečiamai, kas šiuo atveju yra visiškai nepagrįsta.

11.7.       Skirtingai, nei nurodo atsakovė 2016 07 28 rašte, tretieji asmenys E. A. ir E. S. ieškovės nekilnojamajame turte gyveno neteisėtai. Nors 2017 02 28 Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-501-285/2017, ieškovės ieškinys dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo buvo atmestas tretiesiems asmenims įvykdžius ieškinio reikalavimus, tačiau Kauno apylinkės teismas sprendime aiškiai nurodė, kad tretieji asmenys pažeidinėjo ieškovės teises ir ieškovės ieškinys buvo pagrįstas. Taigi, ieškovė daro aiškią ir nedviprasmišką išvadą, kad tretieji asmenys E. A. ir E. S. nekilnojamuoju turtu naudojosi ir jį valdė neteisėtai, ir visas savo teises valdyti ir naudotis turtu jos prarado jau nuo nekilnojamojo tarto varžytynių akto patvirtinimo momento, t. y. nuo 2015 03 30. Todėl ieškovė nesutinka su atsakovės 2016 07 28 rašte išdėstytu argumentu, jog ieškovė susitarė su trečiaisiais asmenimis E. A. ir E. S., kad jos gyvens nekilnojamame turte ir kad jos tapo teisėtomis nekilnojamojo turto gyventojomis ar apdraustaisiais susijusiais asmenimis Draudimo taisyklių kontekste. Paties ieškinio dėl iškeldinimo pateikimas teismui ir jo pagrįstumo pripažinimas suponuoja faktą, jog tretieji asmenys nebuvo apdraustieji asmenys ar su ieškove susiję, o tuo labiau, kad jos gyveno ieškovei priklausančiame gyvenamajame name teisėtai.

11.8.       Atsakovei buvo puikiai žinoma, kad ieškovė šiame nekilnojamajame turte negyvena, kad neturi galimybės į jį įeiti, kad jame gyvena kiti asmenys. Šias aplinkybes patvirtinta prie šio ieškinio pateikiamas el. susirašinėjimas su atsakovės atstovu. Ieškovės sutuoktinis 2015 11 29 el. laišku informavo atsakovę apie atjungiamą vandens tiekimą nekilnojamam turtui dėl neteisėtai jame gyvenančių trečiųjų asmenų E. A. ir E. S.. Prie šio el. laiško ieškovės sutuoktinis pridėjo ir 2015 06 18 UAB „Kauno vandenys“ raštą dėl vandens tiekimo nutraukimo nekilnojamam turtui bei 2015 10 29 Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje dėl E. A. ir E. S. iškeldinimo iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto. Aplinkybės, kad draudikui buvo žinoma, jog ieškovė apdraudžiamame objekte negyvena, o jame gyvena kiti asmenys patvirtina Draudimo liudijime nurodytos aplinkybės, jog draudžiamasis būstas yra nuolat gyvenamas, o draudėjos gyvenamoji vieta yra ne apdraustas gyvenamasis namas, bet kita gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Kad draudėjos gyvenamoji vieta yra ne draudžiamas pastatas, bet sutartyje nurodyta draudėjos gyvenamoji vieta patvirtina ir tai, jog 2016 07 28 atsakovės atsakymas į draudėjos pretenziją yra adresuotas ne apdrausto būsto adresu, bet kitu adresu, o būtent, (duomenys neskelbtini). 

11.9.       Be to, prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę įvertinti draudimo riziką Civilinio kodekso ( toliau CK) 6.994 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši atsakovės, kaip draudiko, teisė nebuvo apribota, ja atsakovė galėjo pasinaudoti. Draudimo objekto apžiūros metu atsakovė, dar prieš sudarant draudimo sutartį, galėjo įsitikinti, kad apdraustame objekte gyvena ne ieškovė ar jos šeimos nariai, bet buvę nekilnojamojo turto savininko šeimos nariai. Nepasinaudojęs šia įstatymo numatyta teise, draudikas prisiima dėl to kilusią riziką.

12.       LR draudimo įstatymo 105 straipsnyje įtvirtinta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo polise nurodyta, kad tiek ieškovės gyvenamasis namas, tiek ir jame esantis kitas turtas yra apdrausti atkūrimo verte. Draudimo taisyklių nuostatos numato, kad tuo atveju, kai atkūrimo verte apdrausti objektai sunaikinami, nuostoliu laikoma naujo analogiško objekto įprasta tai vietovei atstatymo vertė prieš pat draudiminį įvykį ir naujų analogiškų daiktų atkūrimo (įsigijimo) vertė prieš pat draudiminį įvykį (3.1. punktas). Kai objektai sugadinami - nuostolis yra šio turto remonto kaina, t. y. išlaidos, būtinos sugadinto turto atstatymui iki buvusios būklės prieš pat įvykį, bet neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudiminį įvykį (8.3.2. punktas).

13.       Atsižvelgdama į atsakovės 2016 07 28 atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, ieškovė kreipėsi į nepriklausomą vertintoją T. M., kuris, vadovaujantis šiomis Draudimo taisyklių nuostatomis, atliko detalų sugadintų ir sunaikintų apdraustų objektų ir jų atstatymo kaštų vertinimą, kuriuos ir užfiksavo 2016 08 13. Šiuo atveju mokėtinos draudimo išmokos dydis yra lygus ieškovės dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų patirtų nekilnojamojo turto sugadinimų atstatymo vertei, kuri ir yra nustatyta 2016 09 21 nepriklausomo specialisto T. M., kvalifikacijos atestato Nr. 25133 bei 30685 pastato adresu (duomenys neskelbtini), pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. 160921. Minėtos ataskaitos priede Nr. 1 pateikta lokalinė sąmata, kurioje detaliai nurodyti darbai ir medžiagos, kurie būtini atstatant 2016 07 18 įvykio metu padarytus pastato ir namų turto sugadinimus. Nekilnojamojo turto pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitoje yra užfiksuoti namui ir jo priklausiniams, buvusių gyventojų padaryti pažeidimai: demontuota el. instaliacija (šviestuvai, kištukiniai lizdai, ei. jungikliai, vaizdo kameros), sugadintos inžinerinės sistemos (katilinė, vandens filtravimo, baseino, vėdinimo įranga), santechniniai prietaisai (termoreguliatoriai, kampinė vonia, praustuvai, plautuvė, unitazo vandens nuleidimo mechanizmai, vandens maišytuvai, rankšluosčių džiovintuvai), stacionariai sumontuoti pastatui priklausantys daiktai, konstrukcijos (stiklo ir metalo durys, stiklo pertvara, sieninės spintos, pirties pilnas įrengimas, grindjuostės, medžio piliastrai (kolonos), veidrodžiai), kiti prietaisai (garažo vartų pakėlimo mechanizmas, neperduotų raktų nuo kiemo vartų atvėrimo ei. pavaros, seifas), demontuojant sugadinta apdaila (suplėšyti tapetai, skylėtos ir nuskeltos plytelės, skylės dažytose sienose ir lubose, atidengti neapdailinti paviršiai), tyčia sugadinti daiktai (nupjauti turėklų porankių tvirtinimai, subraižytas telefonspynės objektyvas, išrašinėtos sienos, privirinti varteliai, sudaužytos stiklo pertvaros, suplėšytos įtempiamos lubos), taip pat apskaičiuoti 2016 08 13 apžiūros dienai pagal statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus išvardintų pažeidimų ištaisymo, atstatymo kaštai. Visų atliktinų darbų ir medžiagų, nurodytų lokalinėje sąmatoje, bendra kaina yra lygi 48248,77Eur. Taigi vadovaujantis Draudimo taisyklių 3.1. ir 8.3.2. punktais, ši ataskaitoje nurodyta 48 247,77 Eur suma yra laikytina ieškovei padarytais nuostoliais, kuriuos atsakovė sudaryta Draudimo sutartimi yra įsipareigojusi atlyginti ieškovei draudimo išmokos išraiška. Ieškovė, vadovaudamasi Draudimo taisyklių VU skyriaus 1.1 punktu, iš mokėtinos 48 247,77Eur dydžio draudimo išmokos sumos neišskaičiuoja Draudimo sutartyje nurodytų besąlyginių išskaitų sumų, nes nustatinėjami kalti dėl sugadinimų asmenys.

14.       Aplinkybes, jog sugadintas ar sunaikintas ieškovės turtas iki 2016 07 18 įvykio buvo ieškovės nekilnojamajame turte bei buvo tinkamos būklės patvirtina antstolio R. S. 2015 04 02 užfiksuotos faktinės aplinkybės (dar prieš apdraudžiant nekilnojamąjį turtą) bei antstolės R. P. 2015 05 28 (kada ieškovė jau buvo apsidraudusi nekilnojamąjį turtą pas atsakovę) užfiksuotos faktinės nekilnojamojo turto ir jame buvusio namų turto aplinkybės. Antstolės R. P. 2015 05 29 surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pateiktuose fotonuotraukose ir video medžiagoje matyti, kad apdraustas ieškovės pastatas yra tvarkingas, visos elektros instaliacijos, įrengimai tvarkingi, defektai ar turto trūkumas, kurie nurodyti 2016 09 21 vertinimo ataskaitoje, nefiksuota. Šis 2015 05 29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad 2015 05 28 dienai pastatas buvo geros kokybės, neturėjo sugadinimų, kurie nurodyti 2016 09 21 specialisto T. M. parengtoje pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitoje.

15.       Be to, ieškovės nuostoliais laikytinos išlaidos, patirtos dėl pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų apskaičiavimo, t. y. dėl padarytos žalos įvertinimo. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Pažymi, kad pagal 2016 09 21 T. M. pateiktą sąskaitą- faktūrą Nr. MIC 0032 ieškovės sutuoktinis E. D. sumokėjo 700 Eur už pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 160921 parengimą. 700 EUR sumos sumokėjimą patvirtina 2016 09 22 bankinis mokėjimo pavedimas. Taigi, atsakovė taip pat turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas išlaidas dėl padarytos žalos įvertinimo.

16.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17.       Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovė klaidina teismą atsiliepime į ieškinį teigdama, kad neva ieškovė neatskleidė informacijos apie tai, kad apdraustame objekte gyveno kiti asmenys. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad ieškovė, sudarydama draudimo sutartį, deklaravo, kad apdraudžiami „Nuolat gyvenami pastatai“, todėl tai buvo nurodyta draudimo liudijime ir pagal tai atsakovė apskaičiavimo draudimo įmoką. Taip pat atsakovė teigia, kad ieškovė neva neinformavo atsakovės, jog negali patekti į savo namą bei vyksta teisminiai ginčai dėl minėto pastato, ir atsakovei apie tai nebuvo žinoma. Šie atsakovės teiginiai nepagrįsti, nes ieškovė, prieš pasirašant draudimo sutartį, nedeklaravo, jog yra draudžiami nuolat gyvenami pastatai, - tai buvo nurodyta atsakovės parengtame draudimo polise, kurį atsakovės darbuotoja atsiuntė ieškovei elektroniniu būdu. Pažymi, jog kartu su draudimo polisu ieškovei nebuvo siunčiamos jokios Būsto draudimo taisyklės ar konkrečios šių taisyklių nuostatos, su jomis ieškovė nebuvo tinkamai supažindinama. Ieškovė pažymi, kad, tiek prieš sudarant draudimo sutartį, tiek ir draudimo sutarties galiojimo metu, atsakovei atskleidė aplinkybę, jog ieškovei priklausančiame nekilnojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena trečiasis asmuo E. A., o ieškovė siekia ją iškeldinti. Atsakovei buvo atskleista, kad ieškovė siekia apdrausti savo nekilnojamąjį turtą dėl jame gyvenančių trečiųjų asmenų. Tuo tikslu ir buvo pasirinktas maksimalus draudimo variantas, kad ieškovės interesai būtų kaip įmanoma labiau apsaugoti.

18.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį cituoja Būsto draudimo taisyklių A dalies II skyriaus 2 p. nurodytą sąvoką -nuolat gyvenamas būstas - pastatai arba jų dalys, kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) draudėjas gyvena su savo šeimos nariais. Atsakovė teigia, jog ieškovė su savo šeimos nariais nuolat šiame būste negyveno, ir dėl to atsisako mokėti draudimo išmoką. Atsakovės nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos ir neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nes pirma, atsakovė, teigdama, kad draudimo polise yra nurodyta, kad apdraudžiami - nuolat gyvenami pastatai, kaip tai apibrėžta Būsto draudimo taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktas, klaidina teismą. Pažymi, jo draudimo polise nurodoma, jog ieškovė apdraudžia nuolat gyvenamus pastatus, ne būstą. Akivaizdu, jog gyvenamojo namo paskirtis yra gyvenamoji, ir tai apsprendžia jo naudojimo paskirtį, be to jame gyvena žmonės. Draudimo sutartis nebuvo sudaryta dėl negyvenamųjų pastatų draudimo. Atsakovės atsiųstame draudimo polise nurodytas punktas, - draudžiami nuolat gyvenami pastatai, pagrįstai suprantamas, jog gyvenamasis namas ir yra nuolat gyvenamas pastatas, ypač atsižvelgiant į tai, jog šiame pastate nuolat gyveno tretieji asmenys. Kitoks aiškinimas būtų neteisingas. Draudimo polise nurodyta nuostata „Nuolat gyvenami pastatai“ negali būti tapatinama su atsakovės atsiliepime nurodoma Būsto draudimo taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktas Sąvoka „Nuolat gyvenamas būstas“. Sąvokos akivaizdžiai skirtingos, todėl neturėtų būti vienai sąvokai taikomas kitos sąvokos turinys ir aiškinimas. Kaip matyti, atsakovė neaiškią situaciją, dėl nuolat gyvenamų pastatų ir nuolat gyvenamo būsto, aiškina savo naudai, tapatina ją su Būsto draudimo taisyklėse nurodyta sąvoka ,Nuolat gyvenamas būstas“ ir taip siekia pateisinti draudimo išmokos nemokėjimą. Neaiškios draudimo sutarties ir draudimo taisyklių sąlygos turi būti aiškinamos ne jas parengusios šalies naudai, bet jas priimančios šalies naudai, šiuo atveju ieškovės. Antra, kaip matyti ir iš byloje pateiktų dokumentų, ieškovei priklausančiame gyvenamajame name, draudimo sutarties sudarymo metu, gyveno tretieji asmenys. Ieškovė buvo pradėjusi jų iškeldinimo procesą teisme. Draudimo sutarties sudarymo dieną pagrįstai buvo tikimasi, kad tretieji asmenys bus iškeldinti ir ieškovė galės nekliudomai naudotis jai priklausančiu gyvenamuoju namu. Apie tai buvo žinoma atsakovei. Trečia, atsakovė siekia pritaikyti ieškovei neaiškių draudimo sutarties sąlygų ir Būsto draudimo taisyklių nuostatų taikymo pasekmes. Pažymėtina, kad Būsto draudimo taisyklės, kurios yra vienašališkai parengtos atsakovės, numato tik dvi draudžiamų objektų kategorijas: nuolat gyvenami būstai ir ne nuolat gyvenami būstai. Jokios kitos apdraudžiamo būsto kategorijos Būsto draudimo taisyklės nepateikia. Šiuo atveju, ieškovei draudžiant jai priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo galimos tik dvi kategorijos (pasirinkimas), iš kurių nė viena tiksliai neapibūdina ieškovės apdraudžiamojo turto (bent jau taip kaip norėtų atsakovė). Iš atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, jog ieškovė neva nepagrįstai nurodė, jog apdraudžiami nuolat gyvenami pastatai, galima daryti vienintelę išvadą, kad, pasak atsakovės, ieškovė neva apdraudė ne nuolat gyvenamus pastatus. Sekant tokia logika, - jei būtų apdraustas ne nuolat gyvenamas būstas, o vis tik nustačius, jog jame nuolat gyveno tretieji asmenys, - atsakovė imtųsi teigti, kad ir šiuo atveju neteisingai, nes būste nuolat gyvena tretieji asmenys, ir šiuo atveju draudimo išmoka nebūtų mokama? Nė viena iš Būsto draudimo taisyklėse pateikiamų kategorijų neapima pastatų, kuriuose neteisėtai laikinai gyvena tretieji asmenys. Taip pat nesutinka ir su atsakovės argumentu, jog ieškovė neva neatskleidė, kad apdraustame name gyvena kiti asmenys. Atsakovei, prieš sudarant draudimo sutartį, buvo pranešta, kad draudžia pastatą dėl to, jog jame neteisėtai gyvena tretieji asmenys, be to, draudimo sutarties galiojimo metu atsakovė buvo nuolat informuojama apie tai, jog vyksta iškeldinimo procesas ir ieškovė negali pateikti į apdraustą objektą. Tai patvirtina dar prie Ieškovės ieškinio pateiktas 2015 12 02 el. laiškas, kuriame ieškovė informuoja atsakovę, kad vyksta iškeldinimo procesas, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nesuprantamas atsakovės atsiliepimo teiginys, kad šis el. laiškas neva nepatvirtina fakto, jog atsakovei buvo žinomos šios aplinkybės: tiek el. laiške, tiek ir prie jo pateiktame teismo sprendime buvo aiškiai nurodomos aplinkybės apie civilinę bylą dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo, kad ieškovė su savo šeimos nariais negali patekti į jai priklausančias patalpas, todėl toks atsakovės argumentas turėtų būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas. Be to, atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką dėl to, kad neva buvo apdraustas ne nuolat gyvenamas būstas, nėra logiškas: nė viena šalis prieš sudarant draudimo sutartį negalėjo žinoti, kada ieškovė įsikels į apdraudžiamą turtą, juo labiau kiek jame gyvens, ar gyvens nuolat, ir juo labiau, - kada įvyks draudiminis įvykis. Paisant tokios logikos, galimas atvejis, jog, įsikėlus gyventi į būstą, sudarius draudimo sutartį, mokant visas įmokas, - paprasčiausiai nebus išmokėta draudimo išmoka, jei paaiškės, kad įvykis įvyko nesuėjus 9 mėnesių gyvenimo būste terminui, kas pagal taisykles reiškia, jog būstas buvo ne nuolat gyvenamas.

19.       Atsakovė klaidina teismą atsiliepime į ieškinį teigdama, kad apdraustame gyvenamajame pastate gyvenantis trečiasis asmuo E. A. yra tariamai susijusi su ieškove. Trečiasis asmuo E. A. nėra susijusi su ieškove. Ieškovė nepalaikė jokių giminystės ar kitų artimų ryšių su trečiuoju asmeniu, - priešingai teisme vyko ginčas dėl iškeldinimo. Pirma, atsakovė atsiliepime į ieškinį net nenurodo susijusių asmenų sąvokos. Be to, atsakovė nepateikia susijusių asmenų sąvokos/apibrėžimo, neigia ieškovės cituojamą Būsto draudimo taisyklėse nurodytą susijusių asmenų sąvoką, kas akivaizdžiai parodo, kad atsakovė Būsto draudimo taisyklių nuostatas aiškina tendencingai ir aiškiai neteisingai. Atsakovė teigia, kad ieškovės minimos susijusių asmenų, trečiųjų asmenų sąvokos yra nesusijusios su būsto draudimu. Nepaisant to, kad sąvokos pateiktos kitame skyriuje, jos visgi pateiktos tose pačiose Būsto draudimo taisyklėse, t. y. tame pačiame dokumente, kurios nustato būsto draudimo taisykles, todėl turi būti aiškinamos sistemiškai. Antra, atsakovė teigia, kad ieškovė konfliktavo su trečiuoju asmeniu E. A., ir todėl jos laikytinos susijusiais asmenimis. Pažymėtina, kad konfliktavimo su trečiuoju asmeniu aplinkybė, negali būti laikoma sąsaja, dėl kurios būtų galima atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Bet kuris draudėjas gali konfliktuoti su kitais asmenimis, įskaitant ir patį draudiką, tačiau dėl to šie asmenys ar draudikas netampa susijusiais asmenimis. Be to, ieškovė nelaiko, kad konfliktavo su trečiuoju asmeniu E. A., jokių kitų, apart reikalavimo išsikelti ir atitinkamo ieškinio pateikimo, ginčų ar konfliktų su E. A. nėra turėjusi. Pažymėtina ir tai, kad, siejant aplinkybę apie draudėjo konfliktavimą su trečiaisiais asmenimis, su draudiko teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką, tai turėtų aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti draudimo sutartyje arba Būsto draudimo taisyklėse, todėl to nepadaręs praranda galimybę remtis tokia absurdiška sąsaja. Trečia, atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad faktas, jog trečiasis asmuo E. A. gyveno ieškovei priklausančiame name patvirtina jos sąsają su ieškove. Pažymi kad trečiasis asmuo E. A. ieškovės gyvenamajame name gyveno ne kaip ieškovės svečias, šeimos narys, giminaitis ar kitaip su ieškove susijęs asmuo, bet gyveno name neteisėtai. Šį neteisėtumą ir ieškovės nesutikimą su trečiojo asmens gyvenimu jai priklausančiame gyvenamajame name patvirtina 2017 02 28 Kauno apylinkės teismo sprendimas dėl E. A. iškeldinimo. Pažymi, kad ieškovė nesutiko su trečiojo asmens E. A. gyvenimu jai priklausančiose patalpose, tam nepritarė, todėl sieti tokius veiksmus kaip ieškovės ir trečiojo asmens sąsają yra visiškai nelogiška ir nepagrįsta.

20.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog žalos administravimo metu nustatyta, kad skirtingai nei draudėja buvo nurodžiusi sudarant draudimo sutartį, ji nuolat su šeima pastate negyveno. To iš esmės neneigia ir pati draudėja (ieškovė). Jos teigimu, ji negalėjo įeiti savo pastatą dėl to, kad jos neįleido jame gyvenusi buvusi savininkė E. A.. Draudimo sutarties kaip rizikos sutarties pobūdis yra glaudžiai susijęs su draudimo sutarties fiduciariniu (didžiausio pasitikėjimo arba bona fidei) pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį ir ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis turi būti pagrįstas išskirtiniu tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Skirtingai nei ieškinyje teigia ieškovė, ji, sudarydama draudimo sutartį, nurodė, kad apdraudžiamas pastatas yra nuolat gyvenamas būstas, nes šią subjektyvaus pobūdžio aplinkybę geriausiai žino būtent draudėjas  Draudimo sutartyje (Taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktas) yra definicinė norma, kuri apibrėžia, kad: Nuolat gyvenamas būstas – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis)/kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvena [draudėjas] su savo šeimos nariais. Akivaizdu, kad minėtame apdraustame pastate draudėja su savo šeimos nariais nuolat negyveno. Draudikui taip pat nebuvo žinoma, kad draudėja negali patekti į savo namą bei vyksta teisminiai ginčai dėl minėto pastato. Ieškovės sutuoktinio draudikui atsiųsta informacija, kad UAB „Kauno Vandenys“ atjungė vandenį minėtam pastatui niekaip nelaikytina tinkama informacija apie rizikos pobūdį ir apie tai, kad jis negali patekti į ginčo namą (tai matyti ir iš AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojos klausimo - „Patikslinkite, kam konkrečiai skirtas šis laiškas“). 

21.       Draudimo nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos esmė yra ta, kad apdraudžiama nuo įvykių, kuriuos sukelia ne draudėjas ar su juo susiję asmenys (t. y. su draudėju jokių sąsajų neturintys asmenys). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad buvusi ginčo pastato savininkė E. A. nėra susijęs su ja asmuo ir nurodo Taisyklių definicines normas. Ieškovė neteisingai aiškina draudimo sutartį (Taisykles), nes AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimas iš esmės susideda iš šių paslaugų: 1) pastatų draudimas; 2) namų turto draudimas; 3) civilinės atsakomybės (susijusios su turtu) draudimas; 4) asmens civilinės atsakomybės draudimas (tiek, kiek tai nesusiję su valdomu turtu); 5) skubios pagalbos namuose. Ši draudimo paslaugų struktūra yra atspindėta ir Taisyklėse (kiekvienai paslaugai taikomi atskiri Taisyklių skyriai ir/ar normos). Ieškovės reiškiamas reikalavimas yra susijęs su pastatų draudimu, tačiau ieškinyje nurodytos definicinės normos (dėl „apdraustųjų“, „trečiųjų asmenų“ ir „susijusių asmenų“) yra taikytinos ne pastatų draudimui, o civilinės atsakomybės ir asmens civilinės atsakomybės draudimo paslaugoms (tai akivaizdžiai matyti iš šių normų vietos Taisyklėse). Taisyklėse, toje dalyje, kuri reglamentuoja pastatų draudimą, nėra definicinių normų, kurios apibrėžtų „apdraustuosius“, „trečiuosius asmenis“ ar „susijusius asmenis“, todėl sąvoka „su draudėju susiję asmenys“ yra suprantama pagal bendrąsias reikšmes (t. y. toks asmuo turi turėti kokių nors sąsajų su draudėju). E. A. turi sąsajų su ieškove, nes apdrausti ginčo pastatai anksčiau priklausė E. A. (ir/ar jos sutuoktiniui), ieškovė konfliktavo su E. A., E. A. faktiškai gyveno ieškovės pastatuose, todėl E. A. tikrai yra laikytina su ieškove susijusiu asmeniu. Šiuo konkrečiu atveju jokių įsilaužimo į apdraustą pastatą požymių nėra, todėl labiausiai tikėtina, kad poveikį pastatui padarė jame buvę asmenys (tai gali būti tiek pati ieškovė, tiek ir kiti jame faktiškai gyvenę asmenys). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo konstatuota „piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų“, o ieškovė kaip ginčo įvykio sukėlėją nurodo ginčo pastate gyvenusį ir su ja susijusį asmenį, todėl remiantis Taisyklių A dalies IV skyriaus 4.12. ir 4.17 punktais pagrįstai buvo priimtas sprendimas – draudimo išmokos nemokėti (nedraudžiamasis įvykis).

22.       Triplike atsakovė paaiškino, jog, nors ieškovė dublike teigia, kad, prieš sudarant draudimo sutartį, ji neva informavo atsakovę, jog negali patekti į savo pastatus, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovės pranešimai apie jau apdraustam pastatui „užsuktą vandenį“ ar laikinąsias apsaugos priemones nelabai turi įtakos rizikos vertinimui (tuo pačiu ir jau sumokėtai įmokai; nebent laikytina, kad „vandens užsukimas“ sumažina vandens avarijos riziką), todėl nei teisiškai, nei faktiškai toks pranešimas nėra reikšmingas. Ieškovė dublike jau teigia, kad ji iš viso nebuvo supažindinta su Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 (2016 01 26 redakcija, galioja nuo 2016-02-01) sąlygomis (toliau tekste jos vadinamos Taisyklėmis). Ginčo draudimo liudijime TIA Nr. (duomenys neskelbtini) viršuje po dokumento pavadinimu yra aiškiai nurodyta pagal kokias draudimo taisykles yra sudaroma draudimo sutartis. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog draudimo liudijime Nr. TIA Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. dokumente, patvirtinančiame draudimo sutarties sudarymą ir nurodančio individualizuotas sąlygas yra nustatyta, kad (cituoja): Pasirašydamas draudimo sutartį ir/ar sumokėdamas draudimo įmoką (ar jos dalį) patvirtinu, kad: pritariu draudimo sutarties sąlygoms ir sudarau šią draudimo sutartį; esu supažindintas su Draudimo taisyklėmis ir man yra įteikta jų kopija (minėto draudimo liudijimo originalą pateikė ieškovė (draudėja). Ieškovė pati ieškinyje analizuoja ir kritikuoja Taisyklių nuostatas, ko tikrai negalėtų daryti, jei ji jų nebūtų gavusi ar kitaip jos jai nebūtų žinomos. Ginčo draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant UADBB „FT broker“ brokeriui A. A.. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad ieškovei draudimo sutarties sąlygos dėl būsimų įvykių pripažinimo draudžiamaisiais/nedraudžiamaisiais bei kitų sąlygų buvo žinomos ir turėjo būti taikomos, o taip pat šias Taisykles kiekvienas suinteresuotas asmuo bet kuriuo metu gali rasti AB „Lietuvos draudimas“ interneto tinklapyje (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 2 dalis). Dublike yra teigiama, kad „neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo“ ar būstas yra nuolat gyvenamas paties draudėjo. Su tuo visiškai negalima sutikti, nes bet kuris net ir nedidelę patirtį turintis žmogus supranta, kad esmingai skiriasi pastato sugadinimo rizika tuo atveju kai būstas yra nuolat gyvenamas ir kai jis yra negyvenamas. Esminę reikšmę rizikos vertinimui turi ir aplinkybė – kas tame būste gyvena, nes vienoka yra rizika kai būste gyvena pats draudėjas su šeima ir visai kitokia, kai jame gyvena kiti asmenys (tokiu atveju rizika yra akivaizdžiai didesnė, nes pas tokius asmenis yra ženkliai mažesnė motyvacija tinkamai prižiūrėti ir saugoti tokį būstą). Dublike yra teigiama, kad Taisyklėse neva tai yra dvi nuostatos: „nuolat gyvenamas būstas“ ir „nuolat gyvenamas pastatas“. Taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktas yra definicinė norma, kuri apibrėžia, kad: Nuolat gyvenamas būstas – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis)/kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvena [draudėjas] su savo šeimos nariais. Taigi, būstas ir yra pastatas arba jo dalis, todėl ieškovė tik formaliai bei dirbtinai šias sąvokas atskiria. Draudimo nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos esmė yra ta, kad apdraudžiama nuo įvykių, kuriuos sukelia ne draudėjas ar su juo susiję asmenys (t. y. su draudėju jokių sąsajų neturintys asmenys). Ieškovė dublike vėl nurodo, kad buvusi ginčo pastato savininkė E. A. nėra susijęs su ja asmuo, nes Taisyklėse nėra „susijusių asmenų“ definicinės normos. Taisyklių dalyje, kuri reglamentuoja pastatų draudimą iš tikrųjų nėra „susijusių asmenų“ definicinės normos, todėl, kaip ir minėjom, sąvoka „su draudėju susiję asmenys“ yra suprantama pagal bendrąsias reikšmes (t. y. toks asmuo turi turėti kokių nors sąsajų su draudėju). Nors atsiliepime nurodėme ir daugiau ieškovės bei trečiojo asmens E. A. sąsajų, tačiau jau vien tas faktas, kad E. A. faktiškai gyveno ieškovės pastatuose tikrai yra laikytina labai svarbia ir nepaneigiama sąsaja su ieškove, nes E. A. bet kada laisvai galėjo patekti į ginčo pastatą (tam, kad patektų į pastatą, jai nereikėjo įsilaužti, kaip kokiam plėšikui) ir daryti bet kokį (tiek teigiamą, tiek ir neigiamą) poveikį pastatui.

23.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo E. A. nurodo, kad su juo nesutinka. Taip pat ji pažymi, jog nekilnojamasis turtas, kurį įsigijo ieškovė, priklausė jos vyrui A. A., po kurio mirties jis ir buvo parduotas iš varžytinių. Kadangi kurį laiką su dukra E. S. neturėjo kur išsikelti, ieškovei priklausančiame name gyveno dar kurį laiką. Iš gyvenamojo namo išsikraustė 2016 07 01. Šis faktas yra konstatuotas ir Kauno apylinkes teismo 2017 02 28 sprendime. Kadangi, gyvenamajame name per ilgus metus buvo sukaupta nemažai jos daiktų - baldų, technikos, įrangos ir pan., todėl išsikraustydama pasiėmė viską, kas priklausė jai. Tad normalu, jog kai kurių daiktų demontavimo vietose liko pažeidimai sienose, lubose ar grindyse, kai kurių daiktų demontavimo darbams atlikti buvo reikalinga pažeisti ir greta esančias apdailas. Tačiau tokių defektų ieškovė privalėjo tikėtis pirkdama iš varžytynių tik nekilnojamąjį turtą, bet ne baldus, buitinę techniką ar įrangą, kuri buvo šiame name. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad iš varžytynių įgijo kažką daugiau nei gyvenamąjį namą, todėl jos reikalavimas atlyginti už daiktus, kurie buvo jos ir kuriuos išvykdama teisėtai išsivežė yra nepagrįstas. Taigi, ieškovės pateikiamos 2016 09 21 pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitos Nr. 160921 tyrimo dalyje, kurioje yra fiksuoti, neva, turto sugadinimai (1-3 punktai) ir reikalaujama už juos atlyginti, yra nepagrįsti, nes egzistavo jau daikto (namo) įgijimo iš varžytynių metu, o matomais tapo dėl jos teisėtų veiksmų – jai priklausančių daiktų išmontavimo. Ieškovės prašoma priteisti išmokos suma yra nepagrįstai padidinta. Reikalaudama tokios sumos, ieškovė siekia, kad gyvenamajame name būtų atliktas pilnas remontas.        

24.       Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas advokatas R. K., trečiasis asmuo E. D. ieškinį palaikė, prašė patenkinti, akcentavo, jog įvyko draudiminis įvykis, atsakovė nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką, draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, todėl turi būti aiškinama ieškovės naudai, E. A. veiksmai buvo nusikalstami, dokumentų apie realias turto atstatymo išlaidas nėra, nes remontą darė savo jėgomis, padarytą žalą įvertino ekspertas, atsiliepime į ieškinį nurodomos kitos atsisakymo išmokėti draudimo išmoką priežastys, negu 2016 07 28 atsakyme, ieškovė pateikė visą informaciją, iš el. laiško konteksto galima suprasti, kad name gyvena kiti asmenys, D. įgijo nuosavybės teisę į visus esamus įkeistame name daiktus.

25.       Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdžių metu ieškinį prašė atmesti, nes nėra draudžiamojo įvykio sudėties. Nurodė, kad draudėja turėjo pareigą informuoti apie riziką, ieškovė neinformavo, kad yra tik savininkė, kuri net negali įeiti į namą. Namas įgytas rekomenduojant L., kuri yra ieškovės marčios mama ir kuri buvo pirmoji A. žmona ir kuri tame name gyveno. Antroji A. žmona yra trečiasis asmuo E. A.. E. A. ir L. tyra su ieškove susiję asmenys. Sudarant draudimo sutartį buvo deklaruojama, kad name nuolat gyvenama; el.laiškas buvo neinformatyvus, buvo prašoma patikslinti, kam skirta informacija. M. nenagrinėjo priežastinio ryšio, o tik skaičiavo, kiek kainuos padaryti apdailą. Kad įvykis būtų draudžiamasis turi būti tyčiniai trečiųjų asmenų veiksmai, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. A. padarė tyčinius veiksmus tik dėl 4 daiktų.

26.       Trečiojo asmens E. A. atstovas advokatas P. B. teismo posėdyje nurodė, kad pritaria atsakovės išdėstytai pozicijai. Papildomai nurodė, jog E. A. tame name gyveno, išsikraustė neapsikentusi D. teroro. Ji pasiėmė savo daiktus, jeigu ji pasiėmė ne savo daiktus – tai yra vagystė, kuri neįrodyta. Su apskaičiuotu žalos dydžiu nesutinka. Žala negali būti vertinama kaip atstatymas nauja verte. Daugelis objektų, nurodytų lokalinėje sąmatoje nebuvo namo priklausiniai – pvz. seifas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas.

         Ieškinys atmestinas

27.       Ieškinio dalykas šioje byloje yra reikalavimas priteisti draudimo išmoką.

Dėl draudiminio įvykio sudėties

28.       Ieškovė D. D. su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ sudarė būsto draudimo sutartį. Tai patvirtina pateiktas Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini), serija LD Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo rūšis: Būsto draudimas. Draudimo grupė: Turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų. Turto draudimas nuo kitų rizikų. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas. Draudimo taisyklės: Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 (2016 01 26 redakcija, galioja nuo 2016 02 01). Draudėjas D. D., draudžiamo būsto adresas: (duomenys neskelbtini). Būstas: nuolat gyvenami pastatai. Draudimo laikotarpis: 2016 04 04 - 2017 04 03 24:00 val. Draudimo sąlygos: pastatų draudimo variantas: maksimalus, namų turto draudimo variantas: maksimalus. Maksimalus pastatų draudimo variantas – visų rizikų draudimas, ugnis, vanduo gamtinės jėgos, vagystė ir piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų ir kt., namų turto draudimo variantas – visų rizikų draudimas, ugnis. Draudimo liudijime Nr. TIA Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančiame draudimo sutarties sudarymą ir nurodančiame individualizuotas sąlygas, yra taip pat nurodyta, jog: Pasirašydamas draudimo sutartį ir/ar sumokėdamas draudimo įmoką (ar jos dalį) patvirtinu, kad: pritariu draudimo sutarties sąlygoms ir sudarau šią draudimo sutartį; esu supažindintas su Draudimo taisyklėmis ir man yra įteikta jų kopija.

29.       Ieškovė D. D. 2016 07 19 kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad 2016 07 18 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo sugadintas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), prašė nustatyti sugadinimus.

30.       2016 07 28 atsakyme ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog už 2016 07 18 įvykį, kurio metu (duomenys neskelbtini) ir per kurį buvo sugadintas gyvenamasis namas, draudimo išmokos mokėti negalės. Išmokos nemokėjimas pagrįstas taip: buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, sugadinimai bei nurodytos įvykio aplinkybės surašytos į apžiūros aktą, padarytos įvykio vietos fotografijos. Apžiūros metu užfiksuota, kad asmenys, gyvenę draudimo vietoje, išardė elektros instaliacijos įrangą bei padarė kitus sugadinimus. Nustatyta, kad namą įsigijo 2015 metais iš varžytynių. Su buvusiais savininkais geranoriškai susitarė, kad jie gali gyventi ir naudotis šiuo turtu. 2015 04 04 sudarė draudimo sutartį ir apdraudė sugadintą turtą kaip nuolat gyvenamą. Atsižvelgiant, kad turto sugadinimus tyčia padarė su ieškove susiję asmenys, t.y. apdraustame objekte gyvenantys asmenys, įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju.

31.       Taigi, Draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovei, nurodydama, jog nėra draudiminio įvykio sudėties. Todėl teismas pirma turi nustatyti, ar buvo draudiminis įvykis. 

32.       Draudimo sutarties kaip rizikos sutarties pobūdis yra glaudžiai susijęs su draudimo sutarties fiduciariniu (didžiausio pasitikėjimo arba bona fidei) pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį ir ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis turi būti pagrįstas išskirtiniu tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. CK 6.993 straipsnyje nustatyta, kad, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. CK 6.990 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta draudėjo atsakomybė už pateiktų duomenų teisingumą.

33.       Ieškovė, siekdama apsaugoti savo nekilnojamąjį turtą ir jame esantį kitą turtą, kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ dėl gyvenamojo namo ir jame esančio turto draudimo. Minėta, 2015 04 04 buvo sudaryta nekilnojamojo turto ir jame esančio namų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini). Dar prieš sudarant draudimo sutartį, ieškovė nurodė atsakovės atstovams, jog nekilnojamame turte neteisėtai gyvena buvę gyvenamojo namo gyventojai, todėl ieškovė taip pat siekianti apsaugoti nekilnojamąjį turtą ir dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo tretiesiems asmenims sugadinant nekilnojamąjį turtą ar jame esantį kitą ieškovei priklausantį turtą. Tuo tikslu ieškovei buvo pasiūlyta ir ieškovė pasirinko maksimalų gyvenamojo namo ir namų turto draudimą. Pasibaigus draudimo laikotarpiui, draudimo sutartis tomis pačiomis sąlygomis buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui, o būtent nuo 2016 04 04 iki 2017 04 03.

34.       Atsakovė su šiomis aplinkybėmis nesutinka. Sudarydama draudimo sutartį draudėja deklaravo (CK 6.993 straipsnis „Pareiga atskleisti informaciją”), kad apdraudžiami „Nuolat gyvenami pastatai“ (taip kaip tai yra suprantama Taisyklių A dalies II skyriaus 2 punkte), todėl tai ir buvo nurodyta draudimo liudijime ir pagal tai draudikas apskaičiavo draudimo įmoką. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad apie tai, jog ji negali patekti į savo namą bei vyksta teisminiai ginčai dėl minėto pastato draudikui buvo žinoma. Atsakovė tvirtina, jog ieškovei nurodžius, kad draudžiamas namas yra gyvenamas, tai buvo suprantama, kad jame gyvena pati draudėja su šeima, todėl atitinkamai ir buvo apskaičiuota draudimo įmoka. Ieškovė neįrodė, jog draudikas buvo informuotas apie ieškinyje nurodomas aplinkybes, kad namas įsigytas varžytynėse su gyventojais, kad jame tebegyvena buvę gyventojai, o ne draudėja su šeima, kad ieškovė neturi jokių sąsajų su gyventojais. Ieškovė tvirtina, kad specifinės aplinkybės buvo nurodytos 2015 11 29 el. laiške. Šiame laiške, adresuotame UAB „Kauno vandenys“ ir kurio kopija buvo nusiųsta atsakovei, E. D. nurodė, kad 2015 10 29 nutartyje jis yra įvardintas kaip turto (duomenys neskelbtini) valdytojas, kuris prašo, kad būtų atjungtas vandens ir elektros tiekimas į namų valdą (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovė 2015 12 02 el. laiške prašė, kad E. D. patikslintų, kam konkrečiai skirtas laiškas. Šį ieškovės nurodomą el. laišką apie tai, kad atsakovė buvo informuota, jog atjungtas vanduo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismas vertina kaip nepakankamą informaciją apie specifines aplinkybes, be to draudimo sutartis jau buvo sudaryta, atsakovė jos nutraukti negalėjo. Kitokie įrodymai nepateikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog „2015 04 30 antstolis R. S. atvyko į E. A. darbovietę ir žodžiu perskaitė ieškovės reikalavimą per 5 kalendorines dienas išsikelti iš nekilnojamojo turto. Nepaisant to, tretieji asmenys atsisakė išsikraustyti, trukdė ieškovei patekti į gyvenamojo namo vidų, grasino ieškovei sugadinsiantys gyvenamąjį namą ir jame esantį ieškovės turtą“.

35.       Ieškovės vertinimu būstas ir pastatai nėra tas pats, todėl jos vertinimu, atsakovė netinkamai traktuoja sąvoką, kas yra nuolat gyvenamas būstas. Ieškovė teigia, kad Taisyklėse yra dvi nuostatos: „nuolat gyvenamas būstas“ ir „nuolat gyvenamas pastatas“. Taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktas yra definicinė norma, kuri apibrėžia, kad: Nuolat gyvenamas būstas – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis)/kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvena [draudėjas] su savo šeimos nariais. Taigi, būstas ir yra pastatas arba jo dalis. Nagrinėjamu atveju apdraustame pastate draudėja su savo šeimos nariais nuolat negyveno. Draudikui taip pat nebuvo žinoma, kad draudėja negali patekti į savo namą bei vyksta teisminiai ginčai dėl minėto pastato. Šių aplinkybių ieškovė neįrodė.

36.       Pažymėtina, kad Draudimo nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos esmė yra ta, kad apdraudžiama nuo įvykių, kuriuos sukelia ne draudėjas ar su juo susiję asmenys (t. y. su draudėju jokių sąsajų neturintys asmenys). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad buvusi ginčo pastato savininkė E. A. nėra susijęs su ja asmuo ir nurodo Taisyklių normas, kurios yra taikytinos ne pastatų draudimui, o civilinės atsakomybės ir asmens civilinės atsakomybės draudimo paslaugoms (tai akivaizdžiai matyti iš šių normų vietos Taisyklėse). Tuo tarpu ieškovės reiškiamas reikalavimas yra susijęs su pastatų draudimu, o Taisyklėse toje dalyje, kuri reglamentuoja pastatų draudimą, nėra apibrėžiančių normų, kurios apibrėžtų „apdraustuosius“, „trečiuosius asmenis“ ar „susijusius asmenis“, todėl sąvoka „su draudėju susiję asmenys“ traktuojama ir suprantama pagal bendrąsias reikšmes (t. y. toks asmuo turi turėti kokių nors sąsajų su draudėju). E. A. turi sąsajų su ieškove, nes apdrausti ginčo pastatai anksčiau priklausė E. A. (ir/ar jos sutuoktiniui), ieškovė ginčo pastatus įsigijo iš varžytynių, kas yra priverstinis turto pardavimas, su gyventojais, tame tarpe ir E. A.; konfliktavo su E. A., E. A. faktiškai gyveno ieškovės pastatuose, todėl E. A. laikytina su ieškove susijusiu asmeniu. Pabrėžtina, kad šiuo konkrečiu atveju jokių įsilaužimo į apdraustą pastatą požymių nebuvo, o atvirkščiai yra nustatyta, kad poveikį pastatui padarė trečiasis asmuo E. A., kuri už šiuos veiksmus yra nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškovui E. D. yra priteista 1674,55 Eur turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 06 23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-126-976/2020). 

37.       Įvertinęs tai, kad nebuvo konstatuotas „piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų“, o ginčo įvykio sukėlėju yra nustatytas ir nuteistas ginčo pastate gyvenęs ir su ieškove susijęs asmuo – E. A.; buvo konstatuota, kad pati draudėja ginčo pastatuose negyveno; teismas daro išvadą, jog, remiantis Taisyklių A dalies IV skyriaus – nedraudžiamieji įvykiai: draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl: 4.12 (dėl susijusių asmenų arba naudos gavėjo) ir 4.17 (bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, sutartyje ar Taisyklėse neįvardintų kaip draudžiamieji įvykiai) punktais pagrįstai buvo priimtas sprendimas – draudimo išmokos nemokėti (nedraudžiamasis įvykis).

38.       Taigi, teismui nustačius, kad įvykis yra nedraudžiamasis, ieškinys atmetamas. Teismas sprendžia, jog pasisakyti dėl prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo (teismas konstatavo, kad įvykis yra nedraudžiamasis)

III. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39.       Ieškinį atmetus, atsakovė, tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis) Atsakovė neprašo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų (13 579,21 Eur be žyminio mokesčio pagal pateiktus dokumentus).

40.       Valstybė turėjo 9,83 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybei (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

      ieškinį atmesti.

           Priteisti iš ieškovės D. D. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,83 Eur (devynių eurų 83 euro centų) bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „žyminis mokestis“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

               Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.

  Teisėja                                                                                                Rūta Palubinskaitė