Civilinė byla Nr. e2S-702-524/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02481-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.4

                 (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 20 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria nutarta laikyti nepaduotu pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., antstolė R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Fotoakis“, L. R., S. K., S. G.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas V. R. 2023 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu prašydamas:

1)       iškelti V. R. bankroto bylą;

2)       bankroto administratoriumi paskirti M. M.;

3)       nustatyti 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo;

4)       patvirtinti paskirto bankroto administratoriaus lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę panaudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos;

5)       patvirtinti po 316 Eur sumą, reikalingą pareiškėjo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos;

6)       nustatyti, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;

7)       iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, t. y. priėmus nutartį dėl šio pareiškimo priėmimo, ta pačia nutartimi sustabdyti bet kokius priverstinius skolų išieškojimo veiksmus.

2.       Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas buvo UAB „Fotoakis“ vienasmenis valdymo organas – direktorius ir akcininkas. UAB „Fotoakis“ likvidavimas ir likvidavimo procesas, kuris šiuo metu nėra baigtas, ir sukėlė pareiškėjo nemokumą. Pareiškėjas yra nemokus, negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, dėl to pareiškėjui keltina fizinio asmens bankroto byla.

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą ir jį su priedais grąžino pateikusiam asmeniui, konstatavęs, jog pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatyto reikalavimo ir į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi nesuėjus vieno mėnesio terminui nuo visų kreditorių informavimo apie ketinimą kreiptis į teismą.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-567-826/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį panaikino ir pareiškimo priėmimo klausimą perdavė iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai (pernelyg formaliai) taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, t. y. patikslinti faktines pareiškimo aplinkybes dėl pareiškėjo nemokumo priežasčių, nurodant tikslius išieškojimo ir (ar) skolos (-ų) pagrindus, taip pat tiksliai įvardinti jų įvykdymo terminus bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus; patikslinti kreditorių sąrašą bei įsiskolinimo pagrindus; pateikti aktualius, išsamius Nekilnojamojo turto registro duomenis apie pareiškėjo vardu registruotas daiktines teises, VĮ „Regitra“ duomenis apie transporto priemones ar jų nebuvimą, sąskaitose esančias lėšas, nurodant sąskaitas kredito įstaigose, grynuosius pinigus, jeigu jų suma viršija 1 minimaliąją mėnesinę algą (toliau – ir MMA), akcijas, kitus vertybinius popierius ir visą kitą turtą; pateikti duomenis, kad ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos tinkamai informavo visus kreditorius apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, išskyrus kreditorę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; pateikti informaciją apie pareiškėjo gaunamas pajamas ar kitą pragyvenimo šaltinį; nurodyti, iš kokių pajamų (lėšų) ketinama atsiskaityti su bankroto administratoriumi ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, kokių veiksmų ketinama imtis mokumui atkurti; pateikti įrodymus, pagrindžiančius minimalių poreikių tenkinimui prašomą patvirtinti sumą. Teismas nurodė, kad šie pareiškimo trūkumai trukdo tolesnei bylos eigai ir teismui atlikti kitus pareiškėjo prašomus procesinius veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

6.       Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. birželio 14 d. gautas pareiškėjo raštas dėl dokumentų teikimo, jame nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 9 d. vykdo individualią veiklą, iš kurios pareiškėjo numatomos gauti per mėnesį pajamos po mokesčių bus 633 Eur. UAB „Fotoakis“ likvidatorė neteikia duomenų ar ataskaitų, todėl pareiškėjas taip pat negali pateikti duomenų, todėl prašo įpareigoti likvidatorę pateikti teismui duomenis ir (ar) išduoti pareiškėjui teismo leidimą tokius duomenis gauti. Pareiškėjas pareiškime išdėstė faktines aplinkybes ir, pareiškėjo manymu, teismui pateikė pakankamai duomenų ir argumentų dėl fizinio asmens nemokumą sukėlusių priežasčių. Kreditoriams buvo išsiųstas pranešimas 2022 m. gegužės 24 d., el. laiško išrašas ir pranešimo dokumentas pridedami. Pateikiami išrašai iš pareiškėjo banko sąskaitų. 2023 m. birželio 13 d. pateiktas paklausimas VĮ „Regitra“ dėl duomenų apie transporto priemones. Gavus duomenis jie bus pateikti teismui. Pareiškėjo finansinė padėtis yra pakankamai sunki, net ir sumokėti už pažymą VĮ „Regitra“ (14 Eur) pareiškėjui pinigų davė duktė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

7.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

8.       Teismas nurodė, kad, susipažinus su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, nustatyta, kad teismo nustatyti trūkumai iki galo nepašalinti, kadangi pareiškėjas tinkamai nepagrindė prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo nemokumą sukėlusių priežasčių. Tiek pirminiame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas neaiškiai dėsto faktines aplinkybes dėl nemokumą sukėlusių priežasčių, skolos (-ų) susidarymo, taip pat neaiškiai formuluoja ir procesinio pobūdžio prašymus. Teismas nutartyje dėl trūkumų pašalinimo nurodė, kad nenurodyti ir nepateikti duomenys dėl kreditorės L. R. reikalavimo teisės pareiškėjui. Be to, kaip galima suprasti, pareiškėjas kreditorės reikalavimus kildina iš sandorių, kurie teismų yra pripažinti negaliojančiais, tačiau šalindamas trūkumus šių aplinkybių ir toliau netikslina bei nepagrindžia. Kaip priedas pateiktas 2023 m. birželio 12 d. pareiškėjo paaiškinimas yra nepasirašytas, todėl neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų. Jame dėstomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo netenkinančiais kitų asmenų veiksmais, o ne su nemokumą sukėlusių priežasčių tikslinimu. Iš jo turinio neaišku, kaip jie susiję su pareiškėjo nemokumo priežastimis. Be to, šalindamas trūkumus, pareiškėjas nepateikė patikslinto pareiškimo. Nesant vientiso ir nuoseklaus pareiškimo, kuriame būtų aiškiai suformuluotas pareiškimo pagrindas ir dalykas, būtų pažeista tinkama suinteresuotų šalių pareiga ir teisė atsiliepti į pateiktą pareiškimą ir tokiu būdu sudaryta prielaida pažeisti lygiateisiškumo, rungimosi, proceso operatyvumo principus. Pareiškėjui bylos inicijavimo stadijoje aiškiai neišdėsčius faktinių aplinkybių dėl nemokumą sukėlusių priežasčių, o dėl jų galimo tikslinimo aiškinantis bylos nagrinėjimo metu, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principai. Pažymėta ir tai, kad teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio (pareiškimo) dalyko ir faktinio pagrindo, tai yra teismas už šalį reikalavimų neformuluoja ir pats faktinio ieškinio (pareiškimo) pagrindo nekuria. Teismo nustatytas terminas buvo pakankamas, kad nutartis dėl trūkumų pašalinimo būtų įvykdyta tinkamai ir laiku, todėl laikytina, kad pareiškėjas laiku neįvykdė procesinės pareigos pašalinti pareiškimo trūkumus, kas pripažįstama netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

9.       Pareiškėjas V. R. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10.       Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 21 d. teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, pareiškimas yra pateiktas kaip vientisas procesinis dokumentas, pareiškime nurodytos aiškios nemokumą sukėlusios faktinės aplinkybės. Pareiškėjo nuomone, pareiškime nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės dėl pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių. Pareiškėjo nemokumą sukėlė būtent UAB „Fotoakis“ likvidavimas ir per ilgas likvidavimo procesas, skolininko E. G. nesumokėta 69 963,53 Eur skola UAB „Fotoakis“, skolininko S. G. nesumokėta 78 597,02 Eur skola, UAB „Fotoakis“ likvidatorės galimai neteisėti veiksmai, informacijos neteikimas. Teismo buvo prašoma gauti CPK 199 straipsnio tvarka duomenis iš likvidatorės, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Šalindamas trūkumus pareiškėjas pateikė banko išrašus. Kreditorių reikalavimų tikslios sumos kinta (skolos suma, vykdymo išlaidos) ir tikslios sumos bus patvirtintos tik tvirtinant bylos proceso metu galutinius kreditinius reikalavimus, jei teismas iškels asmeniui bankroto bylą. Teismas taip pat reikalavo pateikti duomenis dėl turimo pareiškėjo turto. VĮ Registro centro duomenys apie nekilnojamąjį turtą teismui buvo pateikti, nors šie teismo reikalavimai buvo pertekliniai. Teismo nurodytas trūkumas, kad nepasirašytas pareiškėjo 2023 m. birželio 12 d. paaiškinimas, galėjo būti pašalintas teismui vėl priėmus nutartį dėl trūkumų šalinimo.

11.       Atskirajame skunde teigiama, jog pareiškėjas mano, kad siekdamas nustatyti, ar asmuo yra nemokus, teismas turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, tačiau negali reikalauti akivaizdžių ir perteklinių nemokumą pagrindžiančių įrodymų. Norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys skolos sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę: 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti. Pareiškėjas atitinka visas tris sąlygas dėl asmens nemokumo.

 

 

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

 

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

 

14.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis, kuria nutarta laikyti nepaduotu pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

15.       Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo pareiškimo trūkumus ir tai, pareiškėjas laiku neįvykdė procesinės pareigos juos pašalinti.

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

16.       Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

17.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

18.       Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje           Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

19.       Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu teikia papildomus įrodymus – VĮ „Regitra“ 2023 m. birželio 20 d. duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai gali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, yra susiję su nagrinėjamu ginču. Be to, pateikti įrodymai atsirado vėliau, nei buvo priimta skundžiama nutartis. Atsižvelgiant į tai, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai priimtini.

 

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

 

20.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Skundžiama nutartimi teismas nutarė pareiškimą laikyti nepaduotu per teismo nustatytą terminą nepašalinus teismo nurodytų trūkumų.

21.       Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis). Teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali: 1) įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus; 2) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos (FABĮ 5 straipsnio 3 dalis). Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą; nutartis nepriimti nagrinėti pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą gali būti skundžiama (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis). Teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti; teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (FABĮ 5 straipsnio 7 dalis).

22.       Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti CPK nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111–114, 135 straipsniai). Be to, FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui, be kita ko, nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra. Taip pat FABĮ 4 straipsnio 4–6 dalyse nurodyta, kokius konkrečiai dokumentus pareiškėjas turi pateikti kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Teismui gali būti pateikiami ir kiti fizinio asmens bankroto bylai iškelti svarbūs dokumentai (FABĮ 4 straipsnio 8 dalis).

23.       FABĮ nereglamentuotas ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

24.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nutartyje kaip pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą trūkumus įvardijo tai, jog pareiškėjas tinkamai nepagrindė prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo nemokumą sukėlusių priežasčių, aiškiai neišdėstė faktinių aplinkybių dėl nemokumą sukėlusių priežasčių ir skolos (skolų) susidarymo, taip pat neaiškiai formuluoja ir procesinio pobūdžio prašymus. Teismas kaip trūkumą nurodė ir tai, jog nenurodyti ir nepateikti duomenys dėl kreditorės L. R. reikalavimo teisės pareiškėjui, kadangi pareiškėjas kreditorės reikalavimus kildina iš sandorių, kurie teismų yra pripažinti negaliojančiais. Taip pat pirmosios instancijos teismas kaip trūkumus įvertino tai, jog kaip priedas pateiktas pareiškėjo paaiškinimas yra nepasirašytas, ir tai, kad pareiškėjas nepateikė vientiso patikslinto pareiškimo.

26.       Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formai ir turiniui), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismui teikiamame procesiniame dokumente nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo (pareiškėjo) išdėstytas aplinkybes, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prie teikiamo procesinio dokumento turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas (pareiškėjas) grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Tačiau ieškovo (pareiškėjo) pareiga prie teismui teikiamo procesinio dokumento pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo (pareiškėjo) pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į pateikto procesinio dokumento patenkinimą ar pagrįstumą.

27.       Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas (pareiškėjas), jau paduodamas procesinį dokumentą, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų jame išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į suformuluoto reikalavimo (prašymo) patenkinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020).

28.       CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytas procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Kaip minėta, pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai, jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti (FABĮ 4 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju pareiškėjas jau pirminiame pareiškime nurodė atitinkamas nemokumą sukėlusias priežastis, taip pat atitinkamas priežastis, dėl kurių negali pateikti nemokumą pagrindžiančių dokumentų (FABĮ 4 straipsnio 3 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai). Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokių konkrečiai dokumentų trūksta pareiškimo priėmimo klausimui išspręsti. Pavyzdžiui, teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą ir nurodydamas, jog pareiškėjas neaiškiai ar netinkamai nurodo ir pagrindžia tam tikras aplinkybes, teikia prieštaringus įrodymus ir pan., iš esmės sprendė įrodymų pakankamumo klausimą bankroto bylai iškelti, tačiau toks klausimas pareiškimo priėmimo stadijoje negalėjo būti sprendžiamas ir turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis).

29.       CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 1751 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, be CPK informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje minimą paaiškinimą elektroninių ryšių priemonėmis per teismų informacinę sistemą pateikė pareiškėjo atstovė – advokato padėjėja. Taigi būtent pareiškėjo atstovė teikdama elektroninį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis patvirtino dokumento autentiškumą. Akivaizdu, kad pareiškėjo atstovė gali teikti byloje paaiškinimus už pareiškėją. CPK 1751 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Kita vertus, pats teismas pripažįsta, kad neaišku, kaip šio paaiškinimo turinys susijęs su pareiškėjo nemokumo priežastimis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties motyvai dėl nepasirašyto paaiškinimo atmestini kaip nepagrįsti.

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai, jog pareiškėjas nepateikė vientiso patikslinto pareiškimo ar kad pareiškėjas neaiškiai formuluoja procesinio pobūdžio prašymus, taip pat laikytini nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių konkrečiai kitų CPK 111–114, 135 straipsnių ar FABĮ 4 straipsnio 3–6 dalių nuostatų neatitinka pateiktas pareiškimas iškelti bankroto bylą ir kaip šie neatitikimai užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Iš esmės neaišku, apie kokius pareiškėjo neaiškiai formuluojamus procesinio pobūdžio reikalavimus skundžiamoje nutartyje kalbama. Be to, teisės aktai nenustato pareigos pateikti patikslintą pareiškimą, tuo labiau kad pareiškėjas iš esmės nekeitė ir netikslino nei pareiškimo dalyko, nei pagrindo.

31.       Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai netrukdo tolesnei bylos eigai ir jų nepašalinimas (jau nevertinant to, kad dalis trūkumų skundžiamoje nutartyje buvo nurodyti pirmą kartą) nesudaro pagrindo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

32.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir trūkumų šalinimą, taip pat į tai, kad pareiškimo priėmimo klausimas priskirtinas spręsti pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis panaikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33.       Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties panaikinimas šiuo atveju nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas nebeturi pagrindo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą nustatęs konkrečius kitus, nei skundžiamoje nutartyje nurodyti, pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą neatitikimus pagal CPK 111–114, 135 straipsnių ar FABĮ 4 straipsnio 3–6 dalių nuostatas, trukdančius tolesnei bylos eigai, pavyzdžiui, trūkstant atitinkamose nuostatose nurodytų dokumentų.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

 

nutaria:

 

Priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė