Administracinė byla Nr. eA-1093-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03712-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.5; 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. N. A. A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. N. A. A. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėja B. N. A. A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą iki 2022 m. spalio 6 d.; 2) priteisti 500,00 Eur neturtinę žalą, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu byloje Nr. eA-1559-624/2022 (toliau – ir LVAT sprendimas) panaikino Departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21S31496 ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1326, ir įpareigojo Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 81 straipsniu prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Departamentą, prašydama informuoti apie jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Atsakydamas atsakovas nemotyvuotai informavo, kad prašymas yra nagrinėjamas. Įstatymo nustatytas terminas, per kurį teismo nurodymu turėjo būti iš naujo išnagrinėtas pareiškėjos pateiktas prieglobsčio prašymas baigėsi 2022 m. liepos 13 d. ir nuo šios datos pareiškėjos prašymo nagrinėjimas vilkinamas nepagrįstai. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) prisidėjo prie pareiškėjai kilusių neigiamų pasekmių ir žalos atsiradimo. Užtrukęs pareiškėjos teisinio statuso Lietuvoje nustatymo procesas ir nežinomybė dėl teisinės padėties riboja pareiškėjos galimybes siekti mokslo, integruotis, keliauti, kurti šeimą ir socialinius ryšius, gyventi pilnavertį gyvenimą, nežinomybė dėl ateities kenkia pareiškėjos psichologinei būsenai. Pareiškėja teigia patyrusi neturtinę žalą, kurią vertino 500 Eur.

3.       Atsakovas Departamentas, kuris nagrinėjamoje byloje atstovauja ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Departamentas nurodė, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas dėl išaugusio darbo krūvio ekstremaliosios situacijos metu, taip pat siekiant tinkamai įvykdyti LVAT sprendimą, išsamiai įvertinti individualią pareiškėjos situaciją bei surinkti papildomą kilmės valstybės informaciją nebuvo išnagrinėtas per Įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje tvirtintą terminą (per 3 mėnesius nuo LVAT sprendimo priėmimo, t. y. iki 2022 m. liepos 13 d.), tačiau šis prašymas yra faktiškai nagrinėjamas, su pareiškėjos atstovu buvo derinama pareiškėjos apklausos data. Pareiga pagrįsti savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenka tokio atlyginimo prašančiam asmeniui, t. y. pareiškėjai, tačiau, pareiškėja savo skunde nurodytų aplinkybių nepagrindė. Pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruko, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjai dėl šios priežasties kilo žala. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl Departamento veiksmų (uždelsimo išnagrinėti jos prieglobsčio prašymą) jai nuo 2022 m. liepos 13 d. (termino, iki kada prieglobsčio prašymas turėjo būti išnagrinėtas) būtų atsiradusios kokios nors realios neigiamos pasekmės. Pareiškėja turi teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jai buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, suteikiantis teisę dirbti. Pareiškėjai dėl jos įvardijamos priežasties nėra trukdoma integruotis, kurti socialinius, šeiminius ryšius, siekti mokslo ir kt. Pareiškėja, kaip prieglobsčio prašytoja, taip pat turi teisę gauti nemokamą psichologinę pagalbą (Įstatymo 71 str. 1 d. 7 p.), jeigu tokia jai reikalinga. Jei pareiškėja susirado darbą ar mokymo įstaigą, kurioje nori ir gali būti priimta mokytis, ji teisės aktų nustatyta tvarka ir Įstatyme įtvirtintu pagrindu taip pat gali kreiptis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėja savo skunde nepateikė jokių skaičiavimų, pagrindžiančių 500 Eur neturtinę žalą, dokumentų ar duomenų. Pareiškėja neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo iš Departamento priteisimo tenkinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja reikalavimo priteisti iš Departamento 5 proc. dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nepagrindė nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis, toks deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas reikalavimas negali būti tenkinamas.

5.       Departamentas 2022 m. lapkričio 3 d. teismui pateikė 2022 m. lapkričio 1 d. sprendimą Nr. 22S147356, priimtą vykdant LVAT sprendimą ir pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos prieglobsčio prašymą. Departamentas nurodė, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruko dėl didelio Departamento darbo krūvio, kuris susidarė dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, taip pat dėl iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos pasitraukusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad LVAT sprendimu panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimas, Departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 21S31496 ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 6K-1326. Departamentas LVAT sprendimu įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjos atstovo 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl LVAT sprendimo vykdymo ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo eigos, nurodė, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas, sprendimas prieglobsčio byloje dar nėra priimtas. Pareiškėja padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl atsakovo neveikimo – per Įstatymo 81 straipsnyje numatytą 3 mėnesių terminą nuo LVAT sprendimo priėmimo, t. y. iki 2022 m. liepos 13 d., nepriimto sprendimo pakartotinai nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą. Departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą 2022 m. lapkričio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 22S147356, kuriuo buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio.

8.       Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ (toliau – ir Nutarimas), Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas) ir Klientų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3K-319 „Dėl Klientų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Klientų aptarnavimo tvarkos aprašas) ir aptarė jų nuostatas.

9.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Departamentas, vykdydamas LVAT sprendimą, ir iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, sprendimą turėjo priimti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo LVAT sprendimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2022 m. liepos 13 d., dėl ko pareiškėja kreipėsi į teismą dėl atsakovo neveikimo, t. y. vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, sprendimą priėmė 2022 m. lapkričio 1 d., praleido teisės aktuose nustatytą terminą. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo, o akcentavo, kad prašymo nagrinėjimas nebuvo vilkinamas, susidariusią situaciją lėmė objektyvios priežastys (išaugęs darbo krūvis ekstremaliosios situacijos metu dėl neteisėtų migrantų prašymų gausos bei asmenų, besikreipusių į Departamentą po Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, gausa, derinimas pareiškėjos apklausos laiko pagal atstovo užimtumą, papildomos informacijos rinkimas bei vertinimas apie individualią pareiškėjos situaciją ir kilmės valstybę). Nors atsakovas nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kaip to prašė pareiškėjos atstovas, nepateikė, teismas neabejojo nurodytais faktiniais duomenimis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 3 d.).

10.       Teismas nurodė, kad Departamentas pareiškėjos pakartotinę apklausą atliko 2022 m. spalio 3 d., dalyvaujant advokatui, pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjo ir sprendimą priėmė 2022 m. lapkričio 1 d., praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo Įstatyme įtvirtinto termino.

11.       Teismas sprendė, kad pareiškėjos skundo reikalavimas po skundo padavimo teismui dienos buvo įvykdytas, t. y. Departamentas 2022 m. lapkričio 1 d. priėmė sprendimą iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Todėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo patenkinimas nebeturi įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų bei įstatymų saugomų interesų apimčiai. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad išnyko ginčo dalykas ir šio reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

12.       Teismas vertino, kad Departamento nurodytos priežastys (ekstremali situacija dėl užsieniečių antplūdžio bei dėl Rusijos karinės operacijos padidėjęs besikreipiančių Ukrainos piliečių skaičius), dėl ko nebuvo išlaikyti prašymo nagrinėjimo terminai, nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis, pateisinančiomis jų praleidimą. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės galėtų būti pakankamos pripažinti, jog Departamento pareigūnų rūpestingumo pareigos, elgtis atidžiai ir rūpestingai atliekant pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pakartotinio vertinimo organizaciją bei priimant sprendimą, pažeidimą, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų taikyti civilinei atsakomybei (CK 6.246 str. 1 d.).

13.       Teismas sprendė, kad pareiškėjos skundo teiginiai, jog užsitęsęs jos prašymo išnagrinėjimas sukėlė nežinomybę, dėl kurios negalėjo mokytis, keliauti, kurti šeimą, gyventi pilnavertį gyvenimą ir tai kenkia pareiškėjos psichologinei būsenai, yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėja nesukonkretino, kokios konkrečios pasekmės dėl užsitęsusio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo kilo, be to, skunde minimos subjektyviai nurodomos pasekmės niekaip neįrodytos ir nepagrįstos. Priešingai, byloje pateiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimas (byla Nr. A20.-570-675/2022), kuriuo patenkintas pareiškėjos prašymas dėl Departamento 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 22S4491 pakeitimo, ir Departamento sprendimo 2 punktas išdėstytas taip: „2) apgyvendinti asmenį UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų“, t. y. pareiškėja turi teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymu (2022 m. birželio 30 d. Nr. XIV-1277) pakeistas Įstatymo 14013 straipsnis (įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.), kurio 1 ir 3 dalių 2 punktuose nurodoma, jog Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai turi teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Byloje Departamento pateiktas pareiškėjai išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėja nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. turi teisę dirbti Lietuvos Respublikoje.

14.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prašydama priteisti neturtinę žalą, nurodo, jog laiku neišnagrinėtas jos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pablogino psichologinę būklę. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130-1, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX-1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X-2 skyriumi įstatymu (2021 m. gruodžio 23 d. Nr. XIV-816) pakeistas Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punktas (įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d.), kuriuo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje tai pat turi teisę nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog pareiškėja dėl psichologinės pagalbos būtų kreipusi į Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas įstaigas.

15.       Teismas nurodė, kad nors ir nustatyta, jog Departamentas laiku neįgyvendino pagal kompetenciją pavestos funkcijos organizuoti ir išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau nenustatyta, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, juolab, padaryta konkreti ir apibrėžta objektyvi žala.

16.       Teismas vertino, kad pareiškėja neįrodė priežastinio ryšio tarp Departamento galbūt  neteisėtų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos, nenustatyta, kad apskritai kažkokia žala padaryta pareiškėjai, jos teisėms, būtent dėl Departamento pareigos nesilaikymo per Įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

17.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Departamento veiksmais (neveikimu) pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala. Be to, pareiškėja, prašydama priteisti jai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, niekaip nepagrindė prašomo priteisti žalos dydžio. Nesant nustatyto priežastinio ryšio ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos, skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

18.       Teismas skundo reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Teismui skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetus, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.

19.       Teismas, atmetęs skundą, atmetė ir pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

20.       Pareiškėja B. N. A. A. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priteisti 500 Eur neturtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21.       Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, pažeidžia jos teisę reikalauti atlyginti valstybės institucijos neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Pareiškėja prašė priteisti 500 Eur piniginę kompensaciją. Teismas, pripažinęs atsakovo kaltę dėl nepriimto sprendimo, laikė, kad nenustatytos dvi likusios šios atsakomybės sąlygos – padaryta konkreti ir apibrėžta objektyvi žala ir priežastinis ryšys.   

22.       Pareiškėja pažymi, kad teismas nustatė, jog Departamentas neteisėtai neįgyvendino pagal kompetenciją pavestos funkcijos organizuoti ir išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Dėl užtrukusio pareiškėjos teisinio statuso Lietuvoje nustatymo proceso pareiškėjos galimybės siekti mokslo, integruotis, keliauti, kurti šeimą ir socialinius ryšius, gyventi pilnavertį gyvenimą buvo apribotos. Šias prarastas galimybes gyvenime įvertinti pinigine išraiška nėra paprasta, tačiau akivaizdu, kad apribojimai, susiję su nežinomybe dėl ateities paliečia visas pareiškėjos gyvenimo sferas: pareiškėja negali susirasti darbo, negalėdama nurodyti savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje termino, negali megzti ilgalaikių santykių, negali atidaryti banko sąskaitos ir turėti piniginių lėšų banko įstaigoje, negali keliauti ir mokytis. Nežinomybė dėl ateities kenkia pareiškėjos psichologinei būsenai. Pareiškėja neturi lėšų privačioms psichologo konsultacijoms ir nepasitiki valstybės teikiamoms paslaugoms. Pareiškėją Medininkų Užsieniečių registracijos centre konsultavusiam psichologui, su kuriuo pareiškėja dalinosi asmeninėmis patirtimis ir kančiomis, pareikšti kaltinimai dėl seksualinio smurto prieš Užsieniečių registracijos centre apgyvendintus užsieniečius. Pareiškėjos prašoma kompensacija už suteikiamas psichologines kančias ir apribojimus yra simbolinė. Pareiškėjos teigimu, jos atveju buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

23.       Pareiškėja nurodo, kad atmetus jos skundą dėl to, jog neturtinė žala pareiškėjos interesams negali būti tiksliai apskaičiuota, paneigta viešojo administravimo institucijų atsakomybė už netinkamai priimamus (nepriimamus) sprendimus. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Nustatyta atsakovo kaltė suponuoja, kad pareiškėja turi teisę reikalauti, jog jai padaryta žada būtų atlyginta. Atsakovas neginčijo ir nepateikė argumentų dėl jos tikslesnio apskaičiavimo, žodinis bylos nagrinėjimas nevyko, todėl pareiškėja negalėjo pateikti papildomų argumentų teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikinamas, o skundas dėl žalos atlyginimo patenkintas.

24.       Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino savo poziciją byloje. Nurodė, kad palaiko savo skundą, patikslina savo reikalavimą ir prašo priteisti 1 eurą, sutinka apeliacinėje instancijoje atsakovu įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Departamento, pabrėžia, kad dėl neteisėtų Departamento veiksmų patyrė neturtinę žalą, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26.       Atsakovas teigia, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruko dėl didelio Departamento darbo krūvio, kuris susidarė dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, taip pat dėl iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos pasitraukusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo. Išnagrinėjus pareiškėjos prašymą ir įvertinus visą surinktą informaciją, Departamentas 2022 m. lapkričio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 22S147356, kuriuo buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio. Nors pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruko, tai savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjai dėl šios priežasties kilo žala. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl Departamento veiksmų (uždelsimo išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą) jai nuo 2022 m. liepos 13 d. (termino, iki kada prieglobsčio prašymas turėjo būti išnagrinėtas) būtų atsiradusios kokios nors realios neigiamos pasekmės. Pareiškėja turi teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jai buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, suteikiantis teisę dirbti, jai nėra trukdoma integruotis, kurti socialinius, šeiminius ryšius, siekti mokslo ir kt. Pareiškėja, kaip prieglobsčio prašytoja taip pat turi teisę gauti nemokamą psichologinę pagalbą (Įstatymo 71 str. 1 d. 7 p.), jeigu tokia jai reikalinga. Jeigu pareiškėja susirado darbą ar mokymo įstaigą, kurioje nori ir gali būti priimta mokytis, ji teisės aktų nustatyta tvarka ir Įstatyme įtvirtintu pagrindu taip pat gali kreiptis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėja nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nenurodė kokiais teisės aktais remdamasi grindžia reikalavimą priteisti jai 5 proc. dydžio metines palūkanas, toks jos deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas reikalavimas nebuvo patenkintas pagrįstai.

27.       Departamentas informuoja, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę ir Departamentas 2022 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 22S163920 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

28.       Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į pareiškėjos pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

29.       Vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Departamentas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino savo poziciją byloje. Nurodė, kad su skundu nesutinka, neprieštarauja, kad byloje apeliacinėje instancijoje atsakovu būtų įtraukta ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Migracijos departamento, dėl apeliacine tvarka apskųsto reikalavimo, nesutinka, kad būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

30.       Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią pareiškėja nurodė patyrusi dėl neteisėto Migracijos departamento neveikimo, kai jis teisės aktų nustatytais terminais nepriėmė sprendimo dėl jos prašymo suteikti prieglobstį, bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

31.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nes Migracijos departamentas po pareiškėjos kreipimosi į teismą 2022 m. lapkričio 1 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį, neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nepriteisė, nes nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų – neturtinės žalos pareiškėjai ir priežastinio ryšio.

32.       Pareiškėja apeliaciniame skunde ginčija tik sprendimo dalį nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėja neturtinę žalą patyrė, nors ją sunku tiksliai apskaičiuoti, tačiau atsakovas jos dydžio neginčijo, teismo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka, todėl nebuvo galimybės pateikti papildomus argumentus teismo posėdžio metu.

33.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

35.       CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo.

36.       Dėl neteisėtų veiksmų nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamentas laiku neįgyvendino pagal kompetenciją pavestos funkcijos organizuoti ir išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, šalių procesinius dokumentus, daro išvadą, kad neteisėti Departamento veiksmai nustatyti, Departamentas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ar pateisintų teisės aktuose nustatytų terminų nesilaikymą šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju.

37.       Nustatant atlygintinos neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi būti taikomi žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

38.       Pareiškėja skunde ir apeliaciniame skunde teismui nurodė, jog ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitokių įrodymų nepridėjo. Pareiškėja nurodė, kad dėl užtrukusio pareiškėjos teisinio statuso Lietuvoje nustatymo proceso pareiškėjos galimybės siekti mokslo, integruotis, keliauti, dirbti, kurti šeimą ir socialinius ryšius, gyventi pilnavertį gyvenimą buvo apribotos, pareiškėja negalėjo atsidaryti banko sąskaitos, turėti piniginių lėšų banko įstaigoje, nežinomybė dėl ateities kenkia pareiškėjos psichologinei būsenai.

39.       Teismas pabrėžia, kad neturtinė žala gali būti įrodinėjama pareiškėjos paaiškinimais, nes tokį įrodymą tinkamu pripažįsta teismų praktika, jeigu byloje yra kitokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-95/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje yra kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie pareiškėjos patirtus išgyvenimus: pareiškėja dėl savo teisių gynimo 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu priimti sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi procesinių dokumentų argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais susiję bendri pareiškėjos išgyvenimai, nepatogumai, nežinomybė, kuriuos pareiškėja jautė dėl neteisėto Migracijos departamento neveikimo. Tačiau pareiškėja neįrodė neturtinės žalos patyrimo fakto dėl konkrečių nepatogumų, t. y. apribotų galimybių siekti mokslo, integruotis, keliauti, dirbti, kurti šeimą ir socialinius ryšius, gyventi pilnavertį gyvenimą, negalėjimo atsidaryti banko sąskaitos, turėti piniginių lėšų banko įstaigoje. Tokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų byloje nėra.

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp Departamento neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos: dėl neteisėto Departamento neveikimo pareiškėja patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, nepatogumų, nežinomybę.

41.       Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos.

42.       Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

43.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nuosekli. Teismui konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas gali būti apsiribojama jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1492-520/2019, 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2390-662/2020 ir kt.) arba priteisiama konkreti pinigų suma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3634-968/2019; 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1369-629/2019 ir kt.).

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju fakto, kad Departamentas pažeidė teisės aktuose nustatytą pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą,  konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus pareiškėjos atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui teisių gynimo būdas ir šiuo požiūriu yra teisingas.

45.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, kad pareiškėjos teisė teisės aktų nustatytais terminais gauti sprendimą dėl jos pateikto prašymo suteikti prieglobstį buvo pažeistos. Likusi pareiškėjos apeliacinio skundo dalis (reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą pinigais, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas) atmetama.

46.       Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

47.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Ši norma išreiškia administraciniame procese dominuojančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-463-968/2022 ir kt.). Pareiškėjos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl gali būti sprendžiama dėl dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėja neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta kita nei byloje esanti teisinių paslaugų sutartis, nenurodyta, kad mokama už teisines paslaugas šioje nagrinėjamoje byloje, ir nedetalizuota, kokios teisinės paslaugos suteiktos. Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. N. A. A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad pareiškėjos B. N. A. A. S. teisė, jog teisės aktų nustatytais terminais būtų priimtas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jos pateikto prašymo suteikti prieglobstį, buvo pažeista.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjos B. N. A. A. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Gintaras Kryževičius

                                        Beata Martišienė

                                        Egidijus Šileikis