Civilinė byla Nr. 2-362-450/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00087-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.7; 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ generalinio direktoriaus D. K. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Massa group“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties, kuria nuraukta uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ restruktūrizavimo byla ir iškelta nemokumo (bankroto) byla pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, kreditorių G. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „G3G“ prašymus dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Massa group“ ir G. M..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Būstuva“ (toliau – ir bendrovė) restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą (toliau – ir administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 3 d.
2. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos UAB (toliau – ir RUAB) „Būstuva“ restruktūrizavimo planą ketverių metų laikotarpiui. 2019 m. balandžio 30 d., 2020 m. balandžio 14 d. bei 2021 m. gegužės 11 d. nutartimis teismas, patvirtinęs RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, pratęsė RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo terminą iki 2023 m. spalio 5 d.
3. RUAB „Būstuva“ administratorė pateikė teismui prašymą nutraukti RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu.
4. Nurodė, kad, atsižvelgdama, jog RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas baigėsi 2023 m. spalio 5 d., administratorė 2023 m. rugsėjo 18 d. pranešimu informavo RUAB „Būstuva“ apie 2023 m. spalio 10 d. planuojamą kreditorių susirinkimą darbotvarkės klausimu dėl pritarimo galutinei restruktūrizavimo ataskaitai bei įpareigojo RUAB „Būstuva“ ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 24 d. pateikti administratorei informaciją apie restruktūrizavimo plane numatytų priemonių įgyvendinimą, kreditorių reikalavimams tenkinti skirtas sumas pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus, kuri yra reikalinga administratorei parengti bei pateikti galutinę restruktūrizavimo ataskaitą kreditorių susirinkimui. 2023 m. rugsėjo 25 d. administratorė gavo RUAB „Būstuva“ generalinio direktoriaus raštą, kuriame jis nurodė, kad vyksta derybos su kreditoriais dėl galutinio atsiskaitymo tvarkos, todėl prašė atidėti informacijos pateikimo terminą iki 2023 m. spalio 10 d. ir perkelti RUAB „Būstuva“ kreditorių susirinkimo datą į 2023 m. spalio 25 d. Administratorė prašymą patenkino ir įpareigojo RUAB „Būstuva“ ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 10 d. pateikti prašomą informaciją. 2023 m. spalio 10 d. administratorė gavo RUAB „Būstuva“ raštą, kuriame nurodoma, kad vyksta derybos su kreditoriais, todėl prašė atidėti informacijos pateikimo terminą iki 2023 m. spalio 31 d. ir perkelti RUAB „Būstuva“ kreditorių susirinkimo datą į 2023 m. lapkričio 15 d. Atsižvelgdama į gautą prašymą, administratorė perkėlė planuotą kreditorių susirinkimo datą į 2023 m. lapkričio 6 d. bei įpareigojo RUAB „Būstuva“ ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 19 d. (įskaitytinai) pateikti prašomą informaciją. Pažymėjo, kad iki nurodytos datos negavus informacijos, kreditorių susirinkimas dėl pritarimo galutinei restruktūrizavimo ataskaitai nebus šaukiamas ir administratorė pateiks teismui prašymą dėl RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Administratorė iki nurodytos datos negavo prašomos informacijos, dėl to negalėjo parengti ir pateikti galutinės RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo ataskaitos, todėl prašė teismo nutraukti RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą.
5. Kreditorė UAB „G3G“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė nutraukti RUAB ,,Būstuva“ restruktūrizavimo bylą ir patvirtinti jos patikslintą 586 137,30 Eur dydžio finansinį reikalavimą, (įvertinus palūkanas ir netesybas).
6. Kreditorius G. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė nutraukti RUAB ,,Būstuva“ restruktūrizavimo bylą ir patvirtinti jo patikslintą 461 181,12 Eur finansinį reikalavimą (įvertinus palūkanas ir netesybas).
7. RUAB „Būstuva“ generalinis direktorius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pritaria prašymui dėl RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kadangi nėra galimybės pateikti teismui galutinės RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo ataskaitos dėl bendrovės kreditorių nesutarimo. Prašė nekelti bendrovei bankroto bylos, nes RUAB „Būstuva“ nėra nemoki, jos turimi finansiniai įsipareigojimai neviršija turto vertės. Pažymėjo, kad nors pagal 2023 m. lapkričio 27 d. RUAB „Būstuva“ balansą, bendrovės turimo nekilnojamojo turto, ilgalaikio turto vertė – 348 Eur, iš jo 3 Eur vertės materialus turtas – statiniai ir pastatai, tačiau pagal atliktą nekilnojamojo turto vertinimą nustatyta, jog šio turto vertė yra 4 910 000 Eur.
8. Kreditoriai UAB „Massa group“ ir G. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti prašymus dėl RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir nekelti RUAB „Būstuva“ bankroto bylos. Pažymėjo, kad RUAB „Būstuva“ vykdo veiklą, gauna pajamas (didžiąją dalį už parduotus nekilnojamojo turto objektus), moka einamuosius mokėjimus valstybinėms institucijoms. Be to, bendrovės kreditoriai (įskaitant trečiuosius asmenis), kurių skaičius nuo restruktūrizavimo proceso pradžios sumažėjo, yra suinteresuoti užbaigti bendrovės restruktūrizavimą, nenutraukiant restruktūrizavimo bylos, o patvirtinant galutinę bendrovės restruktūrizavimo ataskaitą. Kreditoriai pažymėjo, kad yra pasirengę daryti nuolaidas su sąlyga, jog ir kiti kreditoriai veiks panašiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi nutraukė RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Arūną Virkutį.
10. Teismas, įvertinęs, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas sprendžiamas galiojant JANĮ, nutarė taikyti JANĮ nuostatas.
11. Teismas nustatęs, kad 2023 m. spalio 5 d. pasibaigė terminas įgyvendinti restruktūrizavimo planą, kuris negali būti pratęstas, įvertinęs, jog per restruktūrizavimo plano įgyvendinimui skirtą terminą nebuvo patvirtinta galutinė restruktūrizavimo ataskaita, kurios patvirtinimui įstatymas nenumato galimybės paskirti papildomą terminą, nusprendė, kad egzistuoja pagrindas nutraukti RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
12. Teismas pažymėjo, kad bendrovės restruktūrizavimo procesui įgyvendinti yra pasibaigę visi įstatyme numatyti terminai.
13. Teismas dėl kreditorių UAB „G3G“ ir G. G. prašymų patvirtinti jų patikslintus finansinius reikalavimus, įvertinus palūkanų ir netesybų dydžius, pažymėjo, kad kreditoriai neturi teisės skaičiuoti palūkanų bei netesybų, nesant priimtai ir įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo (JANĮ 115 straipsnio 2 dalis). Be to, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, klausimai dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo nesprendžiami.
14. Teismas, nuspręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad pagal 2023 m. lapkričio 7 d. RUAB „Būstuva“ balansą bendrovės turtas sudarė 1 347 775 Eur (ilgalaikis turtas – 348 Eur, pastatai ir statiniai – 3 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 62 244 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams buvo 2 146 643 Eur. Pateiktos Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2022 m. lapkričio 7 d. atsakovė veikė nuotolingai, nuostoliai sudarė 89 905 Eur. Teismas konstatavo, kad RUAB „Būstuva“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija bendrovės turto vertę.
15. Teismas nustatė, kad bendrovės vadovas nurodė, jog RUAB „Būstuva“ nėra nemoki, nes jos balanse įrašyta pastatų ir statinių vertė (3 Eur) neatitinka realios statinių vertės; šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė UAB „Inreal“ 2023 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 23/11/1342 (toliau – ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita), kurios duomenis, vertinamo nekilnojamojo turto – pastatų ir statinių komplekso, esančio valstybės žemėje, rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2023 m. lapkričio 24 d.) yra 4 910 000 Eur. Vadovaujantis Nekilnojamojo turo vertinimo ataskaitos duomenimis, buvo patikslinti RUAB „Būstuva“ finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse įrašyta turto vertė yra 6 188 939 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 4 879 940 Eur, o mokėtinos sumos bei įsipareigojimai – 2 208 551 Eur. Teismas sutiko, kad vadovaujantis šio balanso duomenimis, būtų pagrindas konstatuoti, jog bendrovės turtas viršija jos įsipareigojimus kreditoriams, tačiau nurodė, kad kreditoriai UAB „G3G“ ir G. G. prašė nesivadovauti 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso duomenimis, kadangi bendrovė neteisėtai atliko jai priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą ir, remdamasi Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, neteisėtai ir nepagrįstai parengė 2023 m. gruodžio 31 d. balansą.
16. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo vadovautis Nekilnojamojo turto vertinimo atskaita, o kartu ir jos pagrindu patikslinto RUAB „Būstuva“ 2023 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, nes, 1) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog turto vertinimo tikslas yra apmokėti naujai išleidžiamas 3 324 vnt. RUAB „Būstuva“ akcijas, tačiau iš pateikto bendrovės 2023 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad nurodyta verte įmonės įstatinis kapitalas nebuvo padidintas, o buvo perkainotas bendrovės turtas, į 2023 m. gruodžio 31 d. balansą įtraukiant 4 879 676 Eur perkainojimo rezervą. 2) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ją naudojant kitu nei nurodytu tikslu, vertintojai neprisiima atsakomybės. Nurodyta, kad kitu vertinimo atveju (teikiant ataskaitą Valstybinei mokesčių inspekcijai, teismui ar kt.) ataskaitos turinys, forma ir apimtis gali kisti. Teismas pažymėjo, kad bendrovės vadovas Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą naudojo ne joje numatytu tikslu. 3) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 2.1 skyriuje nurodyta, kad ataskaitoje nurodytų verčių išskyrimas yra sąlyginis bei galioja tik parduodant, naudojant, įkeičiant ataskaitoje įvertintą turtą kartu, o ne atskirais turtiniais vienetais. Parduodant, naudojant, įkeičiant ataskaitoje įvertintus turto vienetus atskirai, ataskaitos išvadoje pateiktos sąlyginės vertės negalioja. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 2.2 skyriuje nurodyta, kad vertinimas atliekamas darant prielaidą, kad darbai bus vykdomi pagal užsakovo pateiktus pasiūlymus, t. y. vertinamoje žemės sklypo dalyje bus galima pastatyti 13 naujų daugiabučių pastatų su požeminėmis ir antžeminėmis parkavimo vietomis. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 2.3 skyriuje nurodyta, kad turtas vertinimas ne kaip įvairaus turto suma, o kaip vientisas objektas ir sudaro užbaigtą visumą. Taigi, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje turto vertė įvertinta kaip vientisas užbaigtas kompleksas, o ne kaip atskiri turtiniai vienetai, į ją įtraukant nepastatytus 13 daugiabučius pastatus. 4) Į Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą nepagrįstai įtraukta valstybinės žemės nuomos teisė, kuri įvertinta 1 506 140 Eur. Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti parduodama, todėl šia verte negali būti padidinta turto vertė.
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad per visą penkerių metų RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo laikotarpį nebuvo imtasi veiksmų turtui perkainoti. Turto vertinimas buvo atliktas tik neįvykdžius restruktūrizavimo plano per nustatytą terminą. Pažymėjo, kad bendrovės vadovas privalėjo tai padaryti restruktūrizavimo proceso metu, gavęs kreditorių ir įkaito turėtojų pritarimą, atitinkamai pakoreguoti restruktūrizavimo planą. Teismas sutiko su kreditorių UAB „G3G“ ir G. G. pozicija, kad, jeigu pateikta informacija apie bendrovės turto vertę 6 188 939 Eur atitiktų tikrovę, RUAB „Būstuva“ būtų sėkmingai įvykdžiusi restruktūrizavimo planą ir būtų atsiskaičiusi su kreditoriais iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pabaigos, kaip ir buvo numatyta plane, tačiau restruktūrizavimo planas nebuvo įvykdytas ir su kreditoriais nebuvo atsiskaityta.
18. Teismas pažymėjo, kad per restruktūrizavimo procesui skirtą terminą nepasiekus restruktūrizavimo tikslų – neatsiskaičius su visais kreditoriais, bet manant, jog bendrovė moki ir siekiant tęsti jos veiklą, kreditoriai turėjo galimybę nuspręsti RUAB „Būstuva“ bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Nors iš pateiktų RUAB „Būstuva“ kreditorių susirinkimų protokolų turinio nustatyta, kad šis klausimas buvo sprendžiamas, tačiau sprendimas nėra priimtas. Be to, nors atsakovė nurodo, kad yra pajėgi vykdyti einamuosius mokėjimus, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bendrovė turi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Juo labiau kad ji privalėjo tai padaryti iki restruktūrizavimo plano pabaigos.
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad bendrovė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriams, tai sudaro savarankišką pagrindą nuspręsti, jog bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
20. Apeliantės RUAB „Būstuva“ generalinis direktorius atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria RUAB „Būstuva“ iškelta nemokumo (bankroto) byla. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2023 m. lapkričio 7 d. balanso duomenimis, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl bendrovės nemokumo. Šiame balanse nurodoma bendrovės nekilnojamojo turto vertė (3 Eur) nėra reali šio turto vertė, dėl to apeliantė kreipėsi į turto vertintojus. Iš pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad turto vertė yra 4 910 000 Eur. Jos pagrindu buvo parengtas 2023 m. gruodžio 31 d. balansas, kuriame nurodyta aktuali nekilnojamojo turto vertė – 4 910 000 Eur. Būtent šia ataskaita ir 2023 m. gruodžio 31 d. balansu, o ne 2023 m. lapkričio 7 d. balansu turėjo vadovautis teismas. Akivaizdu, kad net nesant vertinimo, bendrovei priklausančių statinių vertė yra tikrai ne 3 Eur. Byloje nėra duomenų, paneigiančių Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos turto vertės teisingumą. Teismui kilus abejonių dėl turto vertės, teismas privalėjo imtis priemonių nustatyti realią bendrovės turto vertę.
20.2. Teismas neteisingai nustatė bendrovės turto ir įsipareigojimų balansą. Bendrovei priklausančių pastatų vertė yra didesnė nei 3 Eur. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis, bendra turto vidutinė rinkos vertė yra 2 005 619 Eur, kurią sudėjus su 2023 m. lapkričio 7 d. balanse nurodyta trumpalaikio turto verte (1 347 057 Eur), RUAB „Būstuva“ turto vertė yra 3 352 676 Eur. Vertinant, kad 2023 m. lapkričio 7 d. balanse mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai yra 2 146 643 Eur, o 2023 m. gruodžio 31 d. balanse – 2 208 551 Eur, RUAB „Būstuva“ turto vertė yra didesnė nei turimi įsipareigojimai.
20.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nebuvo nustatyta ar nustatinėjama aplinkybės, ar bendrovė (ne)įvykdė restruktūrizavimo plano, kokia apimti jį įvykdė, dėl kokių priežasčių nebuvo pateikta galutinė ataskaita. Be to, JANĮ nėra numatyta, kad bendrovė neįvykdžiusi restruktūrizavimo plano laikoma nemokia. Vien tai, kad bendrovė neatsiskaitė su visais kreditoriais, nereiškia, jog ji yra nemoki. Bendrovė vykdo ūkinę–komercinę veiklą, laiku atsiskaito su kreditoriais, neturi pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, ryšių tiekėjams ir komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms. RUAB „Būstuva“ pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad bendrovė yra gyvybinga. Iš pateiktų susirašinėjimų su kreditoriais matyti, kad bendrovė turi galimybę įsiskolinimus kreditoriams padengti nekilnojamuoju turtu.
21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Massa group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas netaikė bendrovės likvidumo testo. Bendrovė vykdo realią ūkinę–komercinę veiklą (pardavinėja butus ir garažus, turtas nuomojamas, vystomas daugiabučių statybos projektas); turi finansavimo šaltinių, iš kurių būtų galima padengti finansinius įsipareigojimus kreditoriams, dirba du darbuotojai, bendrovė nėra skolinga valstybės biudžetui.
21.2. Teismas netinkamai atliko bendrovės balanso testą, nesivadovaudamas Nekilnojamojo turto vertinimo atskaita. Ataskaitoje nurodyto turto vertinimo tikslas nepaneigia bendrovės turto sudėties; ataskaitą parengė nekilnojamojo turto ir verslo vertintojai, kurių kvalifikacija abejoti nėra pagrindo; turto realios vertės nustatymo metu buvo naudoti Lietuvos Respublikoje taikomi turto vertinimo metodai ir jų deriniai (lyginamasis metodas, išlaidų (kaštų) metodas, pajamų metodas) ir abejoti nustatytomis vertėmis nėra pagrindo; ataskaitoje pateiktas turto verčių išskyrimas nedaro įtakos bendrovės turimo turto vertei.
21.3. 2023 m. gruodžio 31 d. balansas įrodo, kad bendrovės turtas sudaro 6 188 939 Eur (pastatai ir statiniai – 1 779 645 Eur), o įsipareigojimai – 2 208 551 Eur. Teismas klaidingai vadovavosi 2023 m. lapkričio 7 d. balanso duomenimis, kuriame pastatų ir statinių vertė nurodyta 3 Eur. 2023 m. gruodžio 31 d. balanse įtrauktas perkainojamo rezervas (4 879 676 Eur). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių, kad perkainojimo rezervas sudarytas ne pagal taikomus finansinės atskaitomybės standartus. Nėra pateiktų kitų nepriklausomų turto vertintojų ataskaitų, kuriomis būtų nustatyta bendrovei priklausančio turto vertė. Byloje dalyvaujančios šalys neturi specialių (turto vertinimo srityje) žinių, todėl negali teikti išvadų (skaičiavimų) dėl turto rinkos kainos. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti ataskaitos ir 2023 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis.
21.4. Teismas klaidingai nesirėmė bendrovės kreditorių sąveikos faktu ir neatsižvelgė į tai, kad kreditoriai yra sudarę 2020 m. lapkričio 5 d. Susitarimą dėl kreditorių veiksmų ir sprendimų, susijusių su bendrove, suderinimo (toliau – Susitarimas). Restruktūrizavimo bylos nutraukimas paneigė restruktūrizavimo proceso tikslus ir užkirto kelią bendrovei išsaugoti gyvybingumą. Vertinant restruktūrizavimo procesą, jis buvo sėkmingas, t. y. kreditorių skaičius sumažėjo nuo 31 iki 4, buvo pasiekta galutinė restruktūrizavimo stadija – galutinės restruktūrizavimo ataskaitos tvirtinimas.
22. RUAB „Būstuva“ generalinis direktorius atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Massa group“ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas netaikė likvidumo testo ir nevertino bendrovės restruktūrizavimo proceso sėkmingumo. RUAB „Būstuva“ neturi pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, ryšių tiekėjams ir komunalines paslaugas
teikiančioms įmonėms. Bendrovė yra gyvybinga, vykdanti ūkinę–komercinę veiklą, turini turto, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais.
22.2. Teismas netaikė balanso testo, nes turi būti nustatyta reali bendrovės turto vertė. Balanse nurodyta 3 Eur nekilnojamojo turto vertė neatspindi tikrosios turto vertės. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir 2023 m. gruodžio 31 d. balansu. Nekilnojamojo turto vertinimo atskaitoje yra nurodyta ir VĮ Registrų centro nustatytos vidutinės turto rinkos vertės. Taigi, net nevertinant Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ir 2023 m. gruodžio 31 d. balanso, teismui turėjo kilti abejonių dėl 3 Eur nekilnojamojo turto vertės.
23. Kreditoriai UAB „G3G“ ir G. G. atsiliepime į UAB „Massa group“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
23.1. Bankroto byla iškelta įmonei, kuriai net penkerius metus buvo taikomas restruktūrizavimo procesas ir su tuo susiję apribojimai. Teismas tinkamai išsiaiškino bankroto bylos iškėlimui reikšmingas aplinkybes, įsitikino skolininkės nemokumu, o nuo restruktūrizavimo plano pabaigos praėjęs 6 mėn. terminas buvo daugiau nei pakankamas skolininkei ir jos kreditoriams taikiai išspręsti skolininkės
nemokumo problemas. Teismo nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
23.2. Bendrovės restruktūrizavimo procesas pradėtas ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatas, o pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3 punktą, JANĮ normos netaikomos reikalavimams restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmės procesams, pradėtiems iki JANĮ įsigaliojimo.
23.3. Remdamasis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita bendrovės vadovas neteisėtai ir nepagrįstai, pažeisdamas ĮRĮ 12 straipsnį, padidino turto vertę – parkainojo turtą. Teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane ir jo pakeitimuose nebuvo numatyta vertinti ir perkainoti turtą.
23.4. Vertinimo ataskaitą panaudojant ne pagal joje nurodytą tikslą, esant bendrovės turto apribojimams ir suvaržymams (įkeitimui), pasibaigus restruktūrizavimo plano įvykdymo terminui, realizuojant turtą ne kaip vientisą užbaigtą kompleksą su nepastatytais 13 daugiabučių pastatais, atėmus ataskaitoje įtrauktą valstybinės žemės nuomos teisės vertę, vertinant turtinius vienetus atskirai, realizuojant turtą priverstine tvarka ir (ar) kreditoriams pradėjus išieškojimą iš turto arba iškėlus bankroto bylą, ataskaitoje nurodyta bendra turto komplekso vertė (4 910 000 Eur) ir nurodytos atskirų turtinių vienetų vertės negalioja.
23.5. Bendrovės argumentai dėl turto vertės yra nepagrįsti, nes: (1) juridinio asmens vadovas turi imperatyvią pareigą visą turtą balanse apskaityti tikrąja šio turto verte ir privalėjo šią pareigą vykdyti visą restruktūrizavimo laikotarpį; (2) įmonės vadovas sudarė, patvirtino ir pateikė teismui 2023 m. lapkričio 7 d. finansinės atskaitomybės dokumentus; (3) žinodamas, kad įmonė neįvykdė restruktūrizavimo plano, neatsiskaitė su kreditoriais plane nustatyta tvarka ir terminais bei suvokęs, jog, pagal pateikto 2023 m. lapkričio 7 d. balanso duomenis, teismas gali padaryti išvadą, kad bendrovė yra nemoki ir kyla grėsmė, jog jai bus iškelta bankroto byla, vadovas nutarė, kad neva bendrovės turto vertė yra didesnė ir ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas nepagrįstai padidinti turto vertę ir dirbtinai pagerinti mokumo rodiklius bei išvengti bankroto; (4) jei įmonės vadovo pateikta informacija apie turto vertę (6 188 939 Eur) bent iš dalies atitiktų tikrovę, RUAB „Būstuva“ būtų sėkmingai įvykdžiusi restruktūrizavimo planą ir atsiskaičiusi su kreditoriais iki plano termino pabaigos, kaip ir buvo numatyta plane; (5) turto vertė neteisėtai ir nepagrįstai buvo padidinta į 2023 m. gruodžio 31 d. balansą įtraukus valstybinės žemės nuomos teisę 1 506 140 Eur verte; (6) pagal UAB „JP Architektūra“ parengtus projektinius pasiūlymus numatyta visus nevertingus pastatus ir statinius nugriauti, tam, kad būtų atlaisvinta vieta planuojamiems pastatyti 13 daugiabučių namų ir padidėtų teritorijos patrauklumas bei gyventojų turto vertė; (7) vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė galioja su sąlyga, kad nuomojamame valstybinės žemės sklype per 9 metus bus pastatyti 13 naujų daugiabučių namų pagal UAB „JP Architektūra“ parengtus projektinius pasiūlymus.
23.6. Teismas pagrįstai nevertino bendrovės ir jos kreditorių 2020 m. lapkričio 5 d. Susitarimo dėl kreditorių veiksmų ir sprendimų: (1) Susitarimas sudarytas tik tarpusavyje tarp bendrovės kreditorių, o bendrovė nėra Susitarimo šalis. Susitarimo 3.6.1 papunktyje nustatyta, kad Susitarimo sąlygų yra laikomasi tik bendrovės kreditorių tarpusavio teisiniuose santykiuose, todėl Susitarimas nesukelia pasekmių teisiniuose santykiuose tarp bendrovės ir jos kreditorių – Susitarimo šalių; (2) kreditoriai UAB „G3G“ ir G. G. nepažeidžia Susitarimo 3.1 papunkčio nuostatų, nes reikalauja iš bendrovės finansinių reikalavimų patenkinimo laikantis restruktūrizavimo plano; (3) įrodymų, kad kreditoriai sudarė susitarimus su bendrove dėl nuolaidų suteikimo po restruktūrizavimo plano pabaigos nepateikta. Taigi, kreditorių tarpusavio Susitarimas nesukelia teisinių pasekmių bendrovės santykiams su kreditoriais ir nepanaikina jos pareigos padengti kreditorių finansinius reikalavimus plane nustatyta tvarka ir terminais.
23.7. Bendrovės kreditorių skaičius sumažėjo dėl to, kad jų reikalavimo teises supirko kreditorius G. M., tačiau įmonės įsipareigojimų suma kreditoriams dėl to nesumažėjo, o galutinė restruktūrizavimo ataskaita iš viso nebuvo parengta ir pateikta kreditorių susirinkimui tvirtinti, tai paneigia, jog bendrovės restruktūrizavimo procesas buvo veiksmingas ir užtikrino bendrovės bei kreditorių interesų pusiausvyrą.
23.8. Pateikti banko sąskaitos išrašai nepatvirtina atsakovės mokumo, tačiau patvirtina didelio masto lėšų pervedimus į kitą bendrovės vadovo D. K. valdomą ir kontroliuojamą įmonę UAB „Tophaus“, kuri yra RUAB „Būstuva“ akcininkė bei sąsajas tarp atsakovės ir susijusių kreditorių – UAB „Massa group“ (UAB „Ąžuolų namai“) ir G. M..
24. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Massa group“ ir G. M. atsiliepime į UAB „Massa group“ ir RUAB „Būstuva“ generalinio direktoriaus atskiruosius skundus prašo juos tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
24.1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo bendrovės 2023 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, iš kurių matyti, kad bendrovės turto vertė yra didesnė nei turimi finansiniai įsipareigojimai, t. y. bendrovė yra mokus juridinis asmuo. Vertinant juridinio asmens mokumą, svarbi reali turimo turto vertė, o ne į balansą įrašyta turto vertė (teismas vadovavosi bendrovės 2023 m. lapkričio 7 d. balansu, kuriame statiniai įvertinti 3 Eur).
24.2. Bendrovė vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, ji turi finansavimo šaltinių, iš kurių galima padengti skolas kreditoriams.
25. Kreditoriai UAB „G3G“ ir G. G. atsiliepime į RUAB „Būstuva“ generalinio direktoriaus atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
25.1. Turto vertinimo tikslas yra vertinamu turtu, kaip nepiniginiu 4 910 000 Eur įnašu apmokėti naujai išleidžiamas 3 324 vnt. RUAB „Būstuva“ akcijas, tačiau apeliantė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą panaudojo kitu tikslu – neteisėtai perkainojo įmonės turtą ir parengė naują bendrovės balansą 2023 m. gruodžio 31 d., į kurį įtraukė 4 879 676 Eur perkainojimo rezervą, nors Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad naudojant ataskaitą kitu nei joje nurodytu tikslu, taip pat teikiant ją teismui ar kt., vertintojai neatsako už ataskaitos duomenų tikslumą, o ataskaitos turinys, forma ir apimtis gali kisti, todėl apeliantė neturėjo teisės remtis šios ataskaitos duomenimis, perkainuodama turtą.
25.2. Remdamasis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, bendrovės vadovas neteisėtai ir nepagrįstai, pažeisdamas ĮRĮ 12 straipsnį, padidino turto vertę – parkainojo turtą. Teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane ir jo pakeitimuose nebuvo numatyta įvertinti ir perkainoti turtą.
25.3. Nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą teikiant teismui ir naudojant turto perkainojimui, t. y. naudojant ne pagal ataskaitoje nurodytą tikslą, esant bendrovės turto apribojimams ir suvaržymams (įkeitimui), pasibaigus restruktūrizavimo planui, realizuojant turtą ne kaip vientisą užbaigtą kompleksą su nepastatytais 13 daugiabučių pastatais, atėmus ataskaitoje įtrauktą valstybinės žemės nuomos teisės vertę, vertinant turtinius vienetus atskirai, realizuojant turtą priverstine tvarka ir (ar) kreditoriams pradėjus išieškojimą iš turto arba iškėlus bankroto bylą, ataskaitoje nurodyta turto komplekso vertė (4 910 000 Eur) ir nurodytos atskirų turtinių vienetų vertės negalioja.
25.4. Būtent atsakovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, o ne kreditoriai turi pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį.
25.5. Teismui pateikti 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 20 straipsnio reikalavimų, nes nepateiktas privalomas aiškinamasis raštas, nenurodyti praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenys, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo reikalavimų, nes UAB „Tophaus“ yra patronuojanti įmonė, o RUAB „Būstuva“ yra dukterinė įmonė.
25.6. Sprendžiant klausimą dėl RUAB „Būstuva“ bankroto bylos iškėlimo yra būtina vertinti mokumo rodiklius, atsižvelgiant į aplinkybę, kad, nutraukus restruktūrizavimo bylą, išaugs bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, nes bus atnaujinamas palūkanų ir netesybų skaičiavimas nuo jų skaičiavimo sustabdymo momento. Perkainavus turtą, atsakovė įgauna mokestinę prievolę – atidėto pelno mokesčio įsipareigojimą, kuris sudaro 731 950 Eur, taigi šiuo dydžiu padidės bendrovės įsipareigojimai. Be to, visi įsipareigojimai po restruktūrizavimo plano pabaigos tapo pradelsti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, tai sudaro savarankišką pagrindą nuspręsti, jog ji yra nemoki.
25.7. Nutraukus restruktūrizavimo bylą vienu iš JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, teismas neturi pareigos nustatinėti kitų šiame straipsnyje nurodytų pagrindų egzistavimo. Būtent bendrovės vadovas turėjo pareigą, įvykdęs restruktūrizavimo planą, pateikti administratoriui tai patvirtinančius įrodymus, kurių pagrindu administratorius privalo parengti galutinę restruktūrizavimo ataskaitą, kurią ne vėliau kaip per 30 dienų nuo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pabaigos turi pateikti tvirtinti teismui, tačiau tokių veiksmų per įstatyme nustatytus terminus neatlikta.
25.8. Pateikti banko sąskaitos išrašai nepatvirtina bendrovės mokumo, tačiau įrodo lėšų pervedimus į kitą bendrovės vadovo valdomą ir kontroliuojamą įmonę – UAB „Tophaus“, kuri yra RUAB „Būstuva“ akcininkė bei susijusius kreditorius – UAB „Massa group“ (UAB „Ąžuolų namai“) ir G. M..
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu ir, nustatęs, kad bendrovė yra nemoki, nes neturi finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriams, iškėlė jai nemokumo (bankroto) bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Apeliantė RUAB „Būstuva“, atstovaujama generalinio direktoriaus D. K., ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Massa group“, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskiraisiais skundais ginčija tiek pirmosios instancijos teismo išvadas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tiek ir dėl bankroto bylos iškėlimo.
28. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo.
Dėl taikytino įstatymo
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2024 m. kovo 12 d. nutartyje, įvertinęs, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas sprendžiamas galiojant JANĮ, nutarė taikyti JANĮ nuostatas.
30. Kreditoriai UAB „G3G“ ir G. G. atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodė, kad bendrovės restruktūrizavimo procesas pradėtas ir vykdomas pagal ĮRĮ nuostatas, o pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3 punkto išlygą, JANĮ normos netaikomos reikalavimams restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei procesams, pradėtiems iki JANĮ įsigaliojimo.
31. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusį ĮRĮ. JANĮ 155 straipsnyje, įtvirtinančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: (1) atlygį nemokumo administratoriui; (2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; (3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; (4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; (5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Taigi, JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: (1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; (2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021 15 punktas; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021 18 punktas; 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 28 punktas).
32. Byloje nustatyta, kad RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byla iškelta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi buvo patvirtintas RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui; 2019 m. balandžio 30 d., 2020 m. balandžio 14 d. bei 2021 m. gegužės 11 d. nutartimis teismas, patvirtinęs RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, pratęsė RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo trukmę iki 2023 m. spalio 5 d. Administratorė 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą dėl RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kurį pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi patenkino.
33. Iš bylos duomenų matyti, kad RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo procesas inicijuotas, taip pat restruktūrizavimo plano projekto parengimo bei patvirtinimo procedūra buvo pradėta ir atliekama galiojant ĮRĮ nuostatoms, tačiau restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas iškilo jau įsigaliojus JANĮ. Vadovaujantis JANĮ 155 straipsniu, restruktūrizavimo bylos nutraukimo procedūra nepatenka į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą išimčių sąrašą, kurioms toliau taikomas ĮRĮ. Pagal teismų praktiką, tokiu atveju restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas nagrinėtinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis, nustatančiomis restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-613-934/2022). Atsižvelgiant į tai, jog prašymas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pateiktas 2023 m. lapkričio 6 d., t. y. galiojant JANĮ nuostatoms, o JANĮ 155 straipsnis nenumato restruktūrizavimo nutraukimo klausimo, kaip aplinkybės, kuriai esant taikomos ĮRĮ nuostatos, pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartyje, spręsdamas RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą, teisingai vadovavosi JANĮ nuostatomis.
Dėl restruktūrizavimo proceso (ne)nutraukimo
34. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčios įmonės veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2022). Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).
35. Pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalį, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas (1 punktas), teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano (2 punktas), nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (3 punktas), juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių (4 punktas), nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita (5 punktas), vykdomi šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai (6 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius. Pagal 3 dalį, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.
36. Minėta, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutraukė RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu ir iškėlė jai bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2023 m. spalio 5 d. pasibaigė terminas skirtas įgyvendinti restruktūrizavimo planą, kuris negali būti pratęstas, taip pat, jog per restruktūrizavimo plano įgyvendinimui skirtą terminą nebuvo patvirtinta galutinė restruktūrizavimo ataskaita, kuri nėra patvirtinta ir priimant skundžiamą nutartį, todėl, įvertinęs, kad galutinės restruktūrizavimo ataskaitos patvirtinimui įstatymas nenumato galimybės paskirti papildomą terminą, nusprendė bendrovės restruktūrizavimo bylą nutraukti.
37. Apeliantė UAB „Massa group“ atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą, paneigė restruktūrizavimo proceso tikslus ir užkirto kelią bendrovės gyvybingumo išsaugojimui, neatsižvelgė į bendrovės restruktūrizavimo proceso sėkmingumą, t. y. jog kreditorių skaičius sumažėjo nuo 31 iki 4, buvo pasiekta finalinė ir galutinė restruktūrizavimo stadija – galutinės restruktūrizavimo ataskaitos tvirtinimas, bei į bendrovės kreditorių sąveikos faktą, t. y. kad bendrovės kreditoriai 2020 m. lapkričio 5 d. Susitarimu suderino veiksmus ir sprendimus, susijusius su bendrove.
38. JANĮ 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 metai nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo sprendimu arba juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip likus pusei metų iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos gali pateikti motyvuotą prašymą teismui dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmės pratęsimo (JANĮ 105 straipsnio 3 dalis). Teismas gali vieną kartą pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieniems metams (JANĮ 105 straipsnio 4 dalis).
39. Kadangi JANĮ nustatytos restruktūrizavimo proceso trukmės nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio ĮRĮ nuostatomis, iš esmės nėra pasikeitusios, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. Kasacinio teismo pažymima, kad ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata, jog restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip ketverius metus, yra viena iš restruktūrizavimo proceso racionalumo principo įgyvendinimo bei kreditorių interesų apsaugos garantijų, sukuriančių teisėtus lūkesčius, kad per tokį laikotarpį bus atkurtas įmonės mokumas, sudarantis sąlygas padengti įmonės įsiskolinimus, todėl restruktūrizavimo laikotarpis restruktūrizavimo plane turėtų atitikti šias įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).
40. Bylos duomenimis nustatyta, kad administratorė 2023 m. rugsėjo 18 d. pranešimu RUAB „Būstuva“ informavo apie 2023 m. spalio 10 d. planuojamą kreditorių susirinkimą darbotvarkės klausimu dėl pritarimo galutinei restruktūrizavimo ataskaitai bei įpareigojo RUAB „Būstuva“ ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 24 d. pateikti administratorei informaciją apie restruktūrizavimo plane numatytų priemonių įgyvendinimą, kreditorių reikalavimams tenkinti skirtas sumas pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus, kuri yra reikalinga administratorei parengti ir pateikti galutinę restruktūrizavimo ataskaitą kreditorių susirinkimui. RUAB „Būstuva“ generalinis direktorius D. K. 2023 m. rugsėjo 25 d. rašte nurodė, kad vyksta derybos su kreditoriais dėl galutinio atsiskaitymo, todėl prašė atidėti nurodytos informacijos pateikimo terminą iki 2023 m. spalio 10 d. ir perkelti RUAB „Būstuva“ kreditorių susirinkimo datą į 2023 m. spalio 25 d. Administratorė prašymą patenkino ir įpareigojo RUAB „Būstuva“ ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 10 d. pateikti prašomą informaciją. RUAB „Būstuva“ generalinis direktorius 2023 m. spalio 10 d. raštu pranešė, kad vyksta derybos su kreditoriais dėl galutinio atsiskaitymo tvarkos, todėl prašė atidėti informacijos pateikimo terminą iki 2023 m. spalio 31 d. ir perkelti kreditorių susirinkimo datą į 2023 m. lapkričio 15 d. Administratorė perkėlė kreditorių susirinkimo datą į 2023 m. lapkričio 6 d. bei įpareigojo RUAB „Būstuva“ ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 19 d. pateikti prašomą informaciją; nurodė, kad nepateikus prašomos informacijos, kreditorių susirinkimas dėl pritarimo galutinei restruktūrizavimo ataskaitai nebus šaukiamas ir administratorė pateiks teismui prašymą dėl RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Nepateikus prašomos informacijos, administratorė 2023 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
41. Taigi, per restruktūrizavimo plano įgyvendinimui skirtą terminą, kuris teismo buvo pratęstas iki 2023 m. spalio 5 d., pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta galutinė restruktūrizavimo ataskaita, tai leidžia daryti išvadą, jog bendrovė siektų restruktūrizavimo proceso tikslų per nustatytą restruktūrizavimo proceso terminą neįgyvendino. Priešingu atveju, jei teismui būtų pateikta galutinė restruktūrizavimo ataskaita, tai būtų leidę užbaigti restruktūrizavimo procesą.
42. Nors apeliantė UAB „Massa group“ skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino restruktūrizavimo proceso sėkmingumo bei bendrovės kreditorių sąveikos fakto, tačiau tokie šie argumentai yra nepagrįsti. Tiek administratorė perkėlusi kreditorių susirinkimo datas dėl vykusių bendrovės ir kreditorių derybų dėl galutinio atsiskaitymo tvarkos, tiek ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad bendrovės restruktūrizavimo procesas yra paskutinėje stadijoje, bei nustatęs, jog bendrovė ir jos kreditoriai siekia taikiai išspręsti kilusius nesutarimus dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo, du kartus atidėjo teismo posėdžius, taip suteikdamas galimybę pateikti teismui galutinę restruktūrizavimo ataskaitą, kuri taip ir nebuvo pateikta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad RUAB „Būstuva“ neįgyvendino siektų restruktūrizavimo proceso tikslų per nustatytą terminą.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė UAB „Massa group“ iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei nenurodo skundžiamos nutarties šioje dalyje padarytų proceso ir (ar) materialiosios teisės normų pažeidimų.
44. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas (2023 m. spalio 5 d.) yra pasibaigęs, galutinė restruktūrizavimo ataskaita teismui nebuvo pateikta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukė JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Toks pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas labiausiai atitinka kreditorių interesus, nepažeidžia JANĮ tikslų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Dėl nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimo
45. JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: (1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; (2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023).
46. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
47. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).
48. Minėta (žr. šios nutarties 46 punktą), kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Vertinant bendrovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 47 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne balanse įrašytą, bendrovės turimo turto vertę.
49. Pirmosios instancijos teismas RUAB „Būstuva“ nemokumą konstatavo iš esmės remdamasis 2023 m. lapkričio 7 d. bendrovės balansu, kuriame atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas įvertintas 3 Eur, bei įvertinęs, kad per restruktūrizavimo procesui skirtą terminą bendrovė nepasiekė restruktūrizavimo tikslų – neatsiskaitė su visais kreditoriais.
50. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės mokumą tiek likvidumo testo aspektu, nes bendrovė vykdo realią ūkinę–komercinę veiklą, tiek ir balanso testo aspektu, nes nevertino Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos kaip įrodymo ir jos pagrindu parengto 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso, kuriame ilgalaikio turto vertė nurodyta 4 879 940 Eur. Apeliacinės instancijos teismas apeliantų argumentus iš dalies pripažįsta pagrįstais.
51. Iš byloje pateikto 2023 m. lapkričio 7 d. RUAB „Būstuva“ balanso matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonės turtas sudarė 1 347 775 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 348 Eur (pastatai ir statiniai – 3 Eur), o visą kitą turtą sudarė trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams buvo 2 146 643 Eur ir šis dydis apėmė per vienerius metus mokėtiną sumą bei kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Pateiktos Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2022 m. lapkričio 7 d. atsakovė veikė nuotolingai, kurie siekė 89 905 Eur.
52. Įvertinęs nurodytus 2023 m. lapkričio 7 d. finansinės atskaitomybės duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad RUAB „Būstuva“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija bendrovės turtą.
53. Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad vertinamo nekilnojamojo turto – pastatų ir statinių komplekso rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2023 m. lapkričio 24 d.) yra 4 910 000 Eur.
54. Pagal 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse nurodytus duomenis, ataskaitiniu laikotarpiu bendrovės turtas sudarė 6 188 939 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 4 879 940 Eur (pastatai ir statiniai – 1 779 645), visą kitą turtą sudarė trumpalaikis turtas. Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 2 208 551 Eur ir šis dydis apėmė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. 2023 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovės nuostoliai siekė 220 645 Eur.
55. Iš aptarto 2023 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad bendrovei pervertinus nekilnojamąjį turtą nauja verte, nustatyta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, jos turimi įsipareigojimai neviršija jos turimo turto.
56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė negali būti vertinama kaip atitinkanti realią RUAB ,,Būstuva“ turimo nekilnojamojo turto vertę, kadangi, visų pirma, tokį dydį pagrindžianti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita buvo parengta visiškai kitu, nei bendrovei priklausančio turto perkainavimo ir (ar) tokios ataskaitos pateikimo teismui tikslu. Pačioje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad turto vertinimo tikslas yra vertinamu turtu, kaip nepiniginiu 4 910 000 Eur įnašu, apmokėti naujai išleidžiamas 3 324 vnt. RUAB „Būstuva“ akcijas, kurių verte bendrovės įstatinis kapitalas taip ir nebuvo padidintas. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad, naudojant šią ataskaitą kitu nei joje nurodytu tikslu, vertintojai neprisiima atsakomybės, o teikiant ją kitu vertinimo atveju (teikiant ataskaitą Valstybinei mokesčių inspekcijai, teismui ar kt.) ataskaitos turinys, forma ir apimtis gali kisti. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje turto vertė įvertinta kaip vientisas užbaigtas kompleksas, o ne kaip atskiri turtiniai vienetai, į ją įtraukant nepastatytus 13 daugiabučių pastatų (žr. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 2.1, 2.2, 2.3 skyrius), bei, jog į Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą nepagrįstai įtraukta valstybinės žemės nuomos teisė, kuri įvertinta 1 506 140 Eur.
57. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytus motyvus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta nekilnojamojo turto verte, nes nurodyta turto vertė negali būti laikoma atspindinčia aktualius duomenis, įrodančius 2023 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto ilgalaikio turto vertę.
58. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad 2023 m. lapkričio 7 d. RUAB „Būstuva“ balanse nurodyta pastatų ir statinių vertė – 3 Eur taip pat negali būti vertinama kaip reali bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė dėl savaime suprantamos pernelyg mažos jų vertės, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertindamas RUAB ,,Būstuva“ nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, nepagrįstai vadovavosi vien tik 2023 m. lapkričio 7 d. balanse nurodyta bendrovės nekilnojamojo turto verte, nevertindamas ir neatsižvelgdamas į šalių paaiškinimus dėl galimos turto vertės, neatsižvelgęs į VĮ Registrų centro duomenis dėl vidutinės turto vertės. Pirmosios instancijos teismas neprašė RUAB „Būstuva“ pateikti papildomus duomenis, kurie padėtų visapusiškai ir objektyviai įvertinti realią bendrovei priklausančio turto vertę. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nesiaiškino ir nevertino bendrovės trumpalaikio turto sudėties ir jo realumo.
59. Minėta, kad atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, taip pat svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2023 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta bendrovės nekilnojamojo turto vertė yra nepagrįsta, iš esmės nesirėmė ir nevertino viso balanso duomenų, net ir tų, kurie niekaip nėra susiję su Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytomis vertėmis, o apsiribojo tik 2023 m. lapkričio 7 d. balanso duomenimis, t. y. iš esmės neatliko įmonės finansinių rodiklių dinamikos vertinimo ne tik aptariamų balansų aspektu, bet ir bendrovės finansinės padėties dinamikos viso vykusio restruktūrizavimo proceso metu.
60. Nurodytina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo bei nevertino bendrovės būsenos pagal kitą savarankišką nemokumo būsenos požymį – atsakovės laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu. Vien ta aplinkybė, kad per restruktūrizavimo procesui skirtą terminą bendrovė nepasiekė restruktūrizavimo tikslų – neatsiskaitė su kreditoriais, nėra pakankama konstatuoti juridinio asmens nemokumą šiuo aspektu. Teismas nesiaiškino bendrovės įsipareigojimų kreditoriams apimties aktualiu laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju apeliantai teigia, kad bendrovės kreditorių skaičius sumažėjo nuo 31 iki 4. Tuo tarpu kreditoriai UAB „G3G“ ir G. G. nurodė, kad kreditorių skaičius sumažėjo tik dėl to, jog jų reikalavimo teises supirko kitas kreditorius (G. M.), tačiau bendrovės įsipareigojimų dydis kreditoriams dėl to nesumažėjo. Šie prieštaravimai – ar bendrovė iš esmės sumažino savo finansinių įsipareigojimų sumą kreditoriams, padengdama įsiskolinimus daliai kreditorių, ar vis tik bendrovės įsipareigojimų dydis kreditoriams nesumažėjo skundžiamoje nutartyje liko nepašalinti ir neįvertinti.
61. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei visapusiškai ir objektyviai neįvertinęs realios bendrovei priklausančio turto vertės, niekaip negalėjo padaryti išvados, kad bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
62. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
63. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023 32 punktas).
64. Nagrinėjamu atveju bendrovė, įrodinėdama savo gyvybingumą, nurodo neturinti pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, ryšių tiekėjams ir komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms. Skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės, aktualios nustatant tiek bendrovės gyvybingumą, tiek ir jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais, liko netirtos ir nevertintos. Bendrovė į bylą pateikė banko sąskaitos išrašus, kuriais įrodinėja aktyviai vykdanti veiklą. Kita vertus, kreditoriai UAB „G3G“ ir G. G. nurodo, kad pateikti banko sąskaitos išrašai nepatvirtina atsakovės mokumo, tačiau patvirtina itin didelio masto lėšų pervedimus į kitą bendrovės vadovo valdomą ir kontroliuojamą įmonę UAB „Tophaus“, kuri yra RUAB „Būstuva“ akcininkė bei sąsajas tarp bendrovės ir su ja susijusių kreditorių – UAB „Massa group“ (UAB „Ąžuolų namai“) ir G. M.. Nurodyti prieštaravimai skundžiamoje nutartyje taip pat liko nepašalinti ir neįvertinti.
65. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išvadas dėl bankroto bylos RUAB „Būstuva“ iškėlimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomus įrodymus. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei esant poreikiui, pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva. Be to, pažymėtina, kad pats juridinis asmuo, kuriam inicijuojamas nemokumo procesas, taip pat turi būti aktyvus ir pateikti teismui visus tokio pareiškimo nagrinėjimui reikalingus duomenis. Netinkamas šių pareigų vykdymas neatleidžia teismo nuo pareigos išsiaiškinti visas nemokumo bylos iškėlimui reikšmingas aplinkybes ir jas išsamiai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020 22 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
66. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukęs RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo procesą, tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo proceso nutraukimą, dėl to šioje dalyje priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti UAB „Massa group“ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bankroto bylos RUAB „Būstuva“ iškėlimo, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių; atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, ją atliko formaliai: nenustatė realios nekilnojamojo turto vertės, nesiaiškino trumpalaikio turto sudėties, nevertino bendrovės prievolių kreditoriams apimties ir jų nevykdymo sistemiškumo, realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nevertino bendrovės gyvybingumo. Pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai įvertinti RUAB „Būstuva“ (ne)mokumą laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu bei realias atsakovės galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams bei galimybę vykdyti veiklą (gauti reikiamas lėšas).
68. Įvertinęs skundžiamos nutarties dalies dėl bankroto bylos iškėlimo turinį, atskirųjų skundų argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį šioje dalyje panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes aukščiau nurodytų aplinkybių ištyrimas reikštų, kad byla šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, kadangi apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų įvertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria nutraukta uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ restruktūrizavimo byla, palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Būstuva“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Būstuva“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Asta Radzevičienė