Civilinė byla Nr. 2-1397-180/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00069-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4.; 3.4.4.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, SIA „Bene Agro“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“, atskiruosius skundus bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“ atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Rokiškio aliejinė“ iškelta bankroto byla ir atsisakyta bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą bei ieškovo ūkininko P. Š. pareiškimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“ direktoriaus R. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo ir pagal ieškovų ūkininko P. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Petva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Transdeima“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Rokiškio aliejinė“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SIA „Bene Agro“, R. M., uždaroji akcinė bendrovė „Scandagra“ ir akcinė bendrovė Citadelė bankas, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rokiškio aliejinė“ direktorius R. J. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Rokiškio aliejinė“ restruktūrizavimo bylą. Bendrovės direktorius nurodė, kad UAB „Rokiškio aliejinė“ (2017 m. gegužės 15 d. pertvarkyta iš kooperatinės bendrovės SV „Obeliai“) pagrindinės veiklos sritys yra rapsų sėklų supirkimas, maistinio ir žaliavinio aliejaus gamyba, degumuoto (iš dalies išvalyto) aliejaus gamyba, rapsų sėklų išspaudų prekyba ir rapsų sėklų saugojimas. Daugiau kaip 70 proc. bendrovės pagamintos produkcijos eksportuojama į užsienio šalis. Lietuvoje bendrovė vykdo veiklą su UAB „Baltic agro“, UAB „Scandagra“, UAB „Agrochema“, UAB „Lašų duona“, UAB „Utenos prekyba“ ir kt. Su šiomis bendrovėmis pasirašytos ilgalaikės sutartys dėl produkcijos realizacijos.
2. Rapsų sėklų kainų pakilimas 2017 metų pirmą ir antrą ketvirtį turėjo įtakos bendrovės piniginiams srautams. Bendrovė žaliavą 2015 ir 2016 metais pirkdavo po 350 + PVM Eur/t, o 2017 metais rapsų sėklų kainos išaugo iki 445 Eur/t. Bendrovės produkcijos savikaina padidėjo, todėl pradėjo trūkti apyvartinių lėšų. Bendrovės pagrindinės produkcijos – rapsų aliejaus kainos, priešingai nei jo gamybai reikalingų žaliavų kainos, nukrito nuo 820 Eur/t iki 710 Eur/t. Žaliavos ir produkcijos kainų skirtumai sutrikdė įprastinę bendrovės veiklą. Bendrojo pelno pradėjo nepakakti palaikyti bendrovės veiklai ir kreditorių skolų dengimui (apyvartinių lėšų trūkumas). Sandorių maržos sumažėjimas išaugino įsipareigojimus kreditoriams ir sumažino apyvartinį kapitalą, reikalingą žaliavoms įsigyti. Nepakankami ir pradelsti mokėjimai tiekėjams sąlygojo einamosios bendrovės banko sąskaitos areštą, ir tai dar labiau apsunkino veiklą, atsiskaitymą su tiekėjais bei disponavimą lėšomis. Bendrovė šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų, kurie trukdo sėkmingai vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės finansinė būklė ir numatomos mokumo atkūrimo priemonės nurodytos ir išanalizuotos restruktūrizavimo metmenyse. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2018 m. kovo 13 d. kreditoriams sudarė 5 5 130 56,02 Eur. Bendrovė turi ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė – 12 525 260 Eur. AB „Citadelė bankas“ įkeisto turto vertė sudaro 3 676 000 Eur , t. y. 29 proc. viso ilgalaikio turto vertės. Bendrovė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje nustatytas sąlygas ir reikalavimus restruktūrizavimo bylai iškelti. Taip pat yra įvykęs ĮRĮ 6 straipsnyje nustatytas restruktūrizavimo proceso inicijavimas.
3. Ieškovas P. Š. kreipėsi į teismą prašydamas atsakovei UAB „Rokiškio aliejinė“ iškelti bankroto bylą. 2018 m. gegužės 30 d. ieškovas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei atsiima. Atsakovė sutiko, kad ieškovas P. Š. atsiimtų pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.
4. Ieškovė UAB „Petva“ prašė teismo iškelti atsakovei UAB „Rokiškio aliejinė“ bankroto bylą ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. ji teikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas įvairiais maršrutais pagal atskiras pervežimo sutartis-užsakymus. Savo įsipareigojimus UAB „Petva“ įvykdė tinkamai ir laiku. Šią aplinkybę patvirtina pridedami pasirašyti CMR važtaraščiai. Už krovinių pervežimo paslaugas ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras. Atsakovės skola UAB „Petva“ sudaro 38 954,72 Eur. Ginčo dėl skolos fakto nėra. Tačiau restruktūrizavimo metmenyse skola UAB „Petva“ nurodyta 38 013,10 Eur, t. y. mažesnė, nei yra iš tikrųjų. Ieškovės nuomone, atsakovė nevykdo prisiimtų turtinių įsipareigojimų, nes yra nemoki.
5. Ieškovė UAB „Transdeima“ prašė teismo atsakovei UAB „Rokiškio aliejinė“ iškelti bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad ji atsakovei laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio teikė krovinių pervežimo paslaugas įvairiais maršrutais pagal atskiras pervežimo sutartis-užsakymus. Kreditorė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, ką patvirtina pridedami pasirašyti CMR važtaraščiai. Pateiktų PVM sąskaitų faktūrų atsakovė neapmokėjo. Atsakovės skola ieškovei sudaro 6 141,72 Eur. Ginčo dėl skolos dydžio nėra. Ieškovė mano, kad atsakovė negali vykdyti savo įsipareigojimų, nes yra nemoki.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. nurodė, kad jis yra atsakovės kreditorius, jo kreditorinis reikalavimas yra 59 888,88 Eur. Kreditorinis reikalavimas pagrįstas išrašytomis sąskaitomis faktūromis Nr. GRS002017371, GRS002017347, GRS002017348, GRS002017292, GRS002017293 ir tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktu. Vadovaujantis ĮRĮ 8 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo aplinkybės yra susijusios su jo, trečiojo asmens teisėmis ir teisėtais interesais, nes procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje turės tiesioginės įtakos atsakovės kreditoriams, įskaitant ir jį.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Scandagra“ klausimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bendrovei iškėlimo paliko spręsti teismui savo nuožiūra. UAB „Scandagra“ paaiškino, kad ji yra viena iš atsakovės tiekėjų. Atsakovės skola UAB „Scandagra“ – 506 975,98 Eur. Trečiojo asmens vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo Metmenyse pateikta informacija yra bendro pobūdžio, pateikti duomenys yra prieštaringi ir keliantys įtarimų dėl pateiktos informacijos teisingumo, jos pagrįstumo, o kartu ir dėl bendrovės realios finansinės padėties ir galimybių realiai įgyvendinti Metmenyse išsikeltus tikslus ir padengti bendrovės skolas kreditoriams. Bendrovės žaliavų komplektavimo gaminių vertė nurodyta balanse, lyginant 2017 metus ir 2016 metus, išaugo beveik 4 kartus – 2016 metais bendrovės žaliavų ir komplektacijos gaminių vertė sudarė 611 880,00 Eur, o 2017 metais jau siekė 2 348 262,00 Eur. Ši balanse nurodyta informacija leidžia pagrįstai teigti, kad arba bendrovė turi reikiamų žaliavų tolimesnei veiklai vykdyti ir Metmenyse nurodytos tariamos sunkumų priežastys yra nepagrįstos, t. y. Metmenys neatitinka jiems keliamų reikalavimų arba balanse nurodyta informacija yra neteisinga ir bendrovė neturi žaliavų ir komplektavimo gaminių, kurie yra apskaityti balanse ar jų reali vertė gerokai mažesnė. Informacija, susijusi su žaliavomis nebuvo pateikta auditoriams, kurie 2016 metais atliko bendrovės finansinių ataskaitų auditą. Iš bendrovės turto vertės atėmus žaliavų ir komplektavimo gaminių vertę bei likusią turto vertę palyginus su bendrovės pradelstais įsipareigojimais, bendrovė bus nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai viršys pusę balanse apskaitytos turto vertės.
8. Trečiojo asmens teigimu, Metmenyse nurodyta informacija neatitinka šiuo metu esančios faktinės padėties, nes nors Metmenyse nurodyta, kad bendrovė turi licenciją verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir neturi skolų valstybei, tačiau minėtos licencijos galiojimas yra sustabdytas, o skola VSDFV 2018 m. balandžio 23 d. sudarė 18 880,00 Eur. Metmenyse nurodyta informacija apie turto vertę nėra pakankama tam, kad būtų galima įvertinti realią turto vertę. Metmenyse prie trumpalaikio turto yra priskirta iš bendrovės skolininkų gautina 2 079 164,70 Eur suma, tinkamai neįvertinus, kiek yra realus skolų atgavimas. Atliekant bendrovės finansinių ataskaitų auditą 2016 metais, bendrovė nepateikė auditoriams pakankamų ir tinkamų įrodymų apie OOO „Stanovoi Kolodez“ skolą, kuri nurodyta Metmenyse ir siekia 474 266,24 Eur, todėl kyla įtarimų, kad galimai nėra net dokumentų, kurie pagrįstų tam tikrų skolų susidarymą ir realumą. Be to, bendrovės atžvilgiu šiuo metu atliekamas mokestinis patikrinimas, bendrovei yra taikomas turto areštas – PVM atskaitoje esančių lėšų areštas, sulaikyta suma siekia 1 300 000 Eur.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Citadelė bankas“ (toliau – ir Bankas) prašė teismo atsisakyti iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą ir paaiškino, kad Bankas yra UAB „Rokiškio aliejinė“ kreditorius. Pagal Banko ir bendrovės 2017 m. kovo 10 d. sudarytas kreditavimo sutartis Nr. KS/1511ir KS/1510 bendrovei buvo suteiktas 1 800 000 Eur kreditas kredito gavėjo įsipareigojimų AB „Šiaulių bankas“ refinansavimui, o taip pat 1 000 000 Eur kredito linija apyvartinėms lėšoms. Bankui yra įkeista didžioji dalis bendrovės nekilnojamojo turto, įrenginių, atsargos. Kredito sutartys nuo 2018 m. balandžio 10 d. nutrauktos, pareikalauta grąžinti visas suteiktas kredito sumas, įskaitant palūkanas ir delspinigius. Bendrovės pradelstas įsipareigojimas Bankui 2018 m. balandžio 23 d. sudaro 2 305 850,93 Eur. Banko įsitikinimu bendrovė yra nemoki. Atsakovės restruktūrizavimo Metmenyse (14 lentelėje) nurodyta, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2018 m. vasario 26 d. sudaro 5 151 230,95 Eur sumą. Prie šios sumos pridėjus pradelstus įsipareigojimus Bankui, bendrovės pradelsti įsipareigojimai iš viso sudaro 7 457 081,88 Eur sumą (5 151 230,95+2 305 850,93). Metmenyse nurodyta, kad bendrovės turto vertė – 12 525 260 Eur. Tai pusė nurodyto turto vertės sudaro 6 262 630 Eur sumą.
10. Banko įsitikinimu bendrovės pateikti finansiniai duomenys yra neteisingi ir neatspindi tikrosios bendrovės turto vertės, kuri yra gerokai mažesnė. Kreditoriaus nuomone, prisidengus siekiu restruktūrizuotis, vyksta bendrovės turto iššvaistymas ar pasisavinimas, taip pat vedamas apgaulingas apskaitos tvarkymas. Bendrovės atsargos, kurios įkeistos bankui, nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. kovo 20 d. sumažėjo 1 267 081 Eur suma. 2018 m. balandžio 19 d. susitikimo metu Bankui buvo pateikti įkeisti atsargų likučiai, kurių bendra vertė sudarė tik 460 002,20 Eur sumą. Bendras bendrovės turtas sumažėjo nuo 2017 m. gruodžio 31 d. balanse atspindėtos 12 525 260 Eur sumos iki 2018 m. kovo 20 d. balanse atspindėtos 10 588 342 Eur sumos, o įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo nežymiai – nuo 8 028 980 Eur iki7 728 766 Eur. Bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. atliko savo ilgalaikio turto vertinimą dirbtinai padidindama ilgalaikio turto vertę. Materialaus turto vertė nuo buvusio 2016 m. nesumažėjo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, bet padidėjo nuo 4 048 527 Eur iki 4 744 719 Eur, nors minėtu laikotarpiu bendrovė iš esmės jokio turto neįsigijo.
11. Iš Metmenyse nurodytų debitorių OOO „Stanovoi Kolodez“ (474 266 Eur skola) bendrovės akcininko UAB „Baltic Trading“ (215 204 Eur skola), UAB „Trašuva“ (214 644,56 Eur skola), ŽŪB „Noteros ūkis“ (120 020,00 Eur skola), Serptec GmbH (200 000 Eur skola), SIA „Dagda Oil“ (157 443,40 Eur) negali būti tikimasi atgauti skolų. Bendrovė 2016 m. vasario 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi yra perleidusi reikalavimo teisę naujam kreditoriui į Rusijoje registruotą skolininką OOO „Stanovoi Kolodez“. Nors vyksta teisminis ginčas, mažai tikėtina, kad skolos atgavimas iš Rusijoje registruotos bendrovės galimas. Apie šią abejotiną skolą buvo pasisakę bendrovės auditoriai 2016 m. audito išvadoje. Iš UAB „Baltic Trading“, ŽŪB „Noteros ūkis“, UAB „Trašuva“ skolų išieškojimas dėl šių įmonių nemokumo iš esmės yra negalimas, o skolų išieškojimas iš užsienio jurisdikcijoje esančių įmonių labai ribotas.
12. Banko įsitikinimu 2018 m. kovo 20 d. bendrovės balanse nurodyta turto vertė, sudaranti 10 588 342 Eur sumą mažiausiai turėtų būti mažinama šiomis sumomis: 575 509 Eur (nesančios prekės, skirtos perparduoti), 1 061 723,27 Eur (nesančios žaliavos, komplektavimo detalės bei produkcija), 428 466 Eur (dirbtinai pervertintas turtas ir įrengimai), 474 266,24 Eur (neatgautina skola iš OOO „Stanovoi Kolodez“), 215 204 Eur (neatgautina suma iš UAB „Baltic Trading“, 214 644,56 Eur (neatgautina suma iš UAB „Trašuva“), 120 020,00 Eur (neatgautina suma iš ŽŪB „Noteros ūkis“). Sumažinus bendrovės turtą minėtomis sumomis, UAB „Rokiškio aliejinė“ pradelsti įsipareigojimai viršija visą bendrovės turtą.
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SIA „Bene Agro“ paaiškino, kad jis yra vienas iš didžiausių UAB „Rokiškio aliejinė“ kreditorių. Bendrovės skola SIA „Bene Agro“ yra 438 259,59 Eur. Su bendrovės vadovybe ir savininkais vyko ir vyksta intensyvios derybos dėl investicijų į UAB „Rokiškio aliejinė“ tam, kad būtų atstatyti bendrovės finansiniai rodikliai, grąžinant skolas ar jų dalis, užtikrinant bendrovės veiklos tęstinumą. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju, tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą, nei likvidavimo atveju, kai įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas yra labai minimalios. SIA „Bene Agro“ paaiškino, kad rengiant teismui 2018 m. kovo 20 d. pateiktus UAB „Rokiškio aliejinė“ restruktūrizavimo plano metmenis, nebuvo įvertinta kreditoriaus SIA „Bene Agro“ pagalba, kurią šis kreditorius yra pasirengęs suteikti. Kreditorės skaičiavimu sėkmingam bendrovės veiklos vystymui reikalinga žaliavos už 1 470 000 Eur kas mėnesį. Restruktūrizavimo bylos atveju SIA „Bene Agro“ įsipareigotų užtikrinti stabilų žaliavos tiekimą bendrovei už 1 575 000 Eur sumą kas mėnesį ir tai leistų atnaujinti ir plėtoti gamybą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Rokiškio aliejinė“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bendrovei bankroto bylą, ieškovo P. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo paliko nenagrinėtą.
15. Teismas sprendė, kad UAB „Rokiškio aliejinė“ parengti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo jam keliamų reikalavimų, Metmenyse pateikta informacija yra prieštaringa ir neteisinga. Atsakovės teiginiai apie išaugusias žaliavų kainas ir dėl to atsiradusius finansinius sunkumus yra deklaratyvūs.
16. Teismas konstatavo, kad bendrovė neturi žaliavų ir komplektavimo gaminių, kurie apskaityti balanse ir nurodyti restruktūrizavimo metmenyse. Bendrovės žaliavos ir komplektavimo gaminiai balansų duomenimis nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. kovo 20 d. sumažėjo 1 420 434 Eur (2 348 262 Eur – 927 828 Eur). Bendrovės atsargos yra įkeistos Bankui. Bankui buvo pateikti įkeisti atsargų likučiai, kurių bendra vertė 2018 m. balandžio 17 d. faktiškai sudarė tik 460 002,20 Eur.
17. Teismo vertinimu, nors kreditorius SIA „Bene Agro“ pateikė paskaičiavimus (lentelę) dėl siūlomų investicijų, kad užtikrinti bendrovės ūkinę veiklą, padengiant sąnaudas ir gaunant pelną, tačiau byloje nei atsakovė, nei kreditorius SIA „Bene Agro“ nepateikė teismui įrodymų apie galimybes suteikti bendrovei žadamas investicijas, nepateikė bendradarbiavimo susitarimo/ sutarties suteikti ekonominę pagalbą.
18. Restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 6 punkto nuostatų, nes juose nėra duomenų apie kreditorinių įsipareigojimų vykdymo terminus, jų užtikrinimą, nėra numatytas bendrovės savanoriškas įsipareigojimas kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Todėl, nors atsakovė ir pateikė susitarimus su ūkininkais R. S., V. S., R. S., S. S., UAB „Ollus“, UAB “Meringas“, UAB „Baltic agro“, UAB „Scandagra“ dėl žaliavų bendrovei tiekimo 2018 metais, šių ir kitų kreditorių lūkesčiai, nenurodant restruktūrizavimo metmenyse kreditorinių įsipareigojimų vykdymo terminų, jų užtikrinimo, palūkanų mokėjimo, bus nepatenkinti, o įsipareigojimai kreditoriams, žala tik didės.
19. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta informacija yra neteisinga. Bendrovė nurodo, kad neturi skolų valstybei, tačiau pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dieną (2018 m. kovo 20 d.) bendrovės skola VSDF biudžetui buvo 95 77,53 Eur. Skola biudžetui didėja, 2018 m. gegužės 24 d. ji sudarė 26 951,61 Eur. Metmenų skyriuje II. Informacija apie bendrovę nurodyta, kad bendrovė turi licenciją verstis prekyba nefasuotais naftos produktais. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad minėtos licencijos Nr. 27-10011D galiojimas nuo 2018 m. balandžio 5 d. yra sustabdytas.
20. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Rokiškio aliejinė“ restruktūrizavimo plano metmenys pagrįsti deklaratyviais teiginiais, juose nėra nurodyta konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti bendrovės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti įmonės mokumą, normalią ūkinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas, todėl pagal tokius Metmenis nėra galimybės kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Taip pat visų kreditorių nuomonės (sutarimo) dėl bendrovės restruktūrizavimo byloje nėra. Kreditoriai, kurių pradelsti reikalavimai sudaro 32 procentus nuo visos pradelstų kreditorinių reikalavimų sumos restruktūrizavimui nepritaria.
21. Teismas, palyginęs atsakovės paskutiniajame 2018 m. kovo 20 d. balanse nurodytą turtą 10 588 342 Eur su pradelstų įsipareigojimų suma 7 457 081, 88 Eur, padarė išvadą, bendrovė yra nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės ( 5 294171= 10 588 342:2). Palyginęs pradelstų įsipareigojimų sumą 7 457 081, 88 Eur su 2017 m. balanse nurodyto turto verte 12 525 260 Eur, teismas nustatė, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai taip pat viršija pusę į 2017 m. balanse įrašyto turto vertę (6 262 630 = 12 525 260 : 2).

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22. Atsakovė UAB „Rokiškio aliejinė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo grąžinti nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prijungti papildomai teikiamus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Restruktūrizavimo plano metmenyse bendrovė nurodė visą ĮRĮ 5 straipsnyje nustatytą privalomą informaciją. Bendrovė ir vienas didžiausių jos kreditorių SIA „Bene Agro“ pateikė papildomų įrodymų, kurie išplėtė ir patikslino Metmenyse nurodytą informaciją, o į bylą pateikus rašytinius susitarimus su kitais kreditoriais, byloje tapo aišku ir įrodyta, kad sėkmingam bendrovės restruktūrizavimui yra pakankamai prielaidų. Vien tai, kad dalis duomenų nebuvo įtraukti į Metmenis kaip vieną rašytinį dokumentą, ar ne visi kreditorių patvirtinimai buvo išreikšti raštu, nesumenkina nei SIA „Bene Agro“, nei kreditorių paaiškinimų, įsipareigojimų vertės.
2. Nesutiktina su išvada, kad Metmenyse nurodytos bendrovės finansinių sunkumų priežastys yra deklaratyvios. VMI mokestinį bendrovės patikrinimą 2016 m I ketvirtį ir susikaupusi 1,3 mln. Eur grąžintino PVM suma nebuvo grąžinama per visus 2017 m., nepriklausomai nuo turto arešto aktų registravimo Turto arešto aktų registre sumos ir momento. Todėl jau iki 2017 m. lapkričio 8 d. per visus 2017 m. bendrovė negalėjo disponuoti ir naudotis iš anksto su kitomis finansinių sunkumų priežastimis lėmė nesavalaikį atsiskaitymą su kreditoriais.
3. Skundžiamos nutarties išvada dėl bendrovės žaliavų ir gaminių neturėjimo yra nepagrįsta, nes atsargų kiekio nuolatinis kitimas yra susijęs su bendrovės veiklos specifika, sezoniškumu, ankstesnių vadovų nusikalstamu veikimu (aplaidus apskaitos vedimas – netinkamas žaliavų kiekio apskaitymas, kuris išaiškėjo tik naujiems akcininkams pakeitus vadovą. Teismui AB „Citadelė bankas“ pateiktas buhalterinis dokumentas, kuriuo vadovavosi teismas, parodo tik dalį trumpalaikio turto (produkcijos likučių sandėliuose), o ne visas tuo metu turėtas atsargas. Be to, Bankui yra įkeistos ne žaliavos, o prekių atsargos, todėl skirtingose balanso eilutėse nurodyto turto kiekiai negalėjo būti lyginami ir analizuojami kaip vienas ir tas pats rodiklis. Teismas išvadą, kad bendrovė neturi žaliavų ir gaminių motyvavo antstolės 2018 m. kovo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktu, nors jame žaliavų ir gaminių nebuvo fakto nebuvo konstatuota.
4. Iš esmės visi teismo nurodyti Metmenų trūkumai arba buvo patikslinti, paaiškinti bylos nagrinėjimo metu, arba yra susiję su pokyčiais, atsiradusiais po Metmenų parengimo, kurių neįmanoma iš anksto numatyti ir nurodyti Metmenyse. 2018 m. vasario 28 d. duomenimis, kuriais remiantis parengti Metmenys, skolos VSDFV nebuvo. Licenciją verstis nefasuotų naftos produktų didmenine prekyba, bendrovė turėjo, tačiau šios veiklos pastaruoju nevykdė ir neketino vykdyti. Metmenys parengti iki licencijos panaikinimo, taigi apie jos turėjimą Metmenyse nurodyta. Kreditorių lentelės duomenis papildė 2018 m. gegužės 30 d. pateikta iš buhalterinės programos atspausdinta įsipareigojimų kreditoriams ataskaita, kurioje matyti 2018 m. gegužės 25 d. duomenys apie bendrovės įsipareigojimų kreditoriams dydį ir pradelstumą.
5. Teismas netinkamai nustatė bendrovės pradelstų įsipareigojimų dydį ir realaus turto vertę. Teismas 2 305 850,93 Eur įsipareigojimą Bankui nepagrįstai įtraukė į pradelstų įsipareigojimų sumą. Dėl 2017 m. kovo 10 d. kreditavimo sutarčių nutraukimo bendrovė nesutiko ir nėra aišku ar sutartys nutrauktos, nes už bendrovę 2018 m. kovo 30 d. pretenzijoje nurodyta skola Bankui buvo sumokėta 2018 m. balandžio 5 d. (iš viso sumokėta 38 000 Eur), po šios datos Bankas vykdė tolesnį susirašinėjimą su bendrove sutarčių pagrindu, nesiima veiksmų dėl priverstinio įkeisto turto išieškojimo, bendrovei teikia raštus, kuriuose remdamasis kredito sutartimis prašo teikti informaciją, duomenis apie papildomas reikalavimų užtikrinimo priemones. Taip pat bendrovė 2018 m. gegužės 30 d. teismui pateikė duomenis apie bendrovės skolas kreditoriams, iš kurių matyti, kad bendrovės skolos tiekėjams sudaro 5 042 603,57 Eur, iš jų nepradelsta 4 144,37 Eur. Taigi, lyginant su Metmenyse nurodyta 2018 m. vasario 28 d. informacija, bendrovės įsiskolinimas tiekėjams sumažėjo 470 452,43 Eur suma, o lyginant su 2018 m. kovo 20 d. balansu įsipareigojimai sumažėjo 221 024,55 Eur. Iki 2018 m. gegužės 31 d. į bylą pateikti aštuoni susitarimai su kreditoriais, kurių reikalavimai sudaro 899 367,77 Eur ir kurie raštu nurodė, kad palaiko bendrovės restruktūrizavimo siekį ir sutinka proceso metu teikti bendrovei žaliavas, paslaugas, todėl šių kreditorių reikalavimai, bendrai sudarantys 1 482 190,12 Eur faktiškai nelaikytini pradelstais vertinant nemokumą, nes jie nereikalauja grąžinti skolas ir/ar kelti bankroto bylą. Taigi, bendrovės pradelsti įsipareigojimai naujausiais bylos duomenimis sudaro maždaug 3 715 556,03 Eur.
6. Teismas nepagrįstai iš 2018 m. kovo 20 d. balanse nurodytų gautinų 2 642 024 Eur sumų atėmė 1 381 568,20 Eur. Dėl debitoriaus OOO „Stanovoi Kolodez“ skolos 474 266,24 Eur atgavimo šiuo metu vyksta ginčas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši skola nebus atgauta, ypač neesant duomenų, kad skolininkas būtų nemokus. Nepagrįstai atimtos akcininkės UAB „Baltic Traiding“ 2015 204 Eur, ŽŪB „Noteros ūkis“ skolos, nes šios bendrovės yra veikiančios, teikia duomenis Juridinių asmenų registrui. Vien tai, kad skolininkės neturi ilgalaikio ar didelės vertės turto, nereiškia, kad jos iš vykdomos veiklos pajamų negalėtų atsiskaityti su bendrove. Būtent UAB „Baltic Traiding“ už bendrovę Bankui sumokėjo pradelstas įmokas, o šios įmonės laidavimas kaip įsipareigojimų užtikrinimo priemonė Bankui yra tinkami. Nėra pagrindo atimti Vokietijos bendrovės Serptec GmbH, Latvijos bendrovės SIA „Dagda Oil“ skolų vien todėl, kad tai užsienio šalių bendrovės. Bendrovės vertinimu, iš viso realia turto verte yra laikytina 8 952 783,44 Eur. Bendrovė nėra nemoki, nes jos pradelsto skolos neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.
23. Trečiasis asmuo SIA „Bene Agro“ atskirajame skunde prašo teismo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei prijungti papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais, atsakovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais, trečiasis asmuo papildomai nurodė:
1. Teismas, apskaičiuodamas kreditorių, kurie pritaria restruktūrizavimui, reikalavimų dydį, nepagrįstai neįtraukė kreditoriaus SIA „Bene Agro“, nors kreditorius nėra sudaręs sutarties, tačiau aktyviai kaip trečiasis asmuo įstojo į bylą ir savo poziciją išsakė bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu bylos nagrinėjimo dienai už restruktūrizavimą aktyviai pasisakė kreditoriai (iš esmės  tiekėjai), kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudarytų 1 335 2993,19 Eur, t. y. 25,92 proc. visų kreditinių reikalavimų sumos.
2. Trečiajam asmeniui, kreditoriui (siūlančiam bene reikšmingiausią pagalbą skolininkui) SIA „Bene Agro“, į bylą įstojus po 2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio, ir iki 2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio daugumai kreditorių-tiekėjų pateikus savo sutikimus-sutartis dėl bendradarbiavimo bei sutikimo su restruktūrizavimu – iš esmės terminų pirminių restruktūrizavimo metmenų patikslinimui – nebeliko. Bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui atveju – tokius patikslintus Metmenis skolininkė UAB „Rokiškio aliejinė“ turėtų galimybę pateikti.
3. Teismas neatsižvelgė į 2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu išsakytą argumentą, ir neįvertino ekonomiškai svarbios aplinkybės, jog restruktūrizavimui išimtinai nepritaria kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti tam tikromis priemonėmis (UAB „Citadele bankas“ – hipoteka, UAB „Petva“, UAB „Transdeima“ kaip vežėjų reikalavimų vykdymas yra apsaugotas draudimu ir pan.) ir bus patenkinti bet kokiu atveju. Dėl tokios priežasties jie nėra suinteresuoti įmonės veiklos (konkrečiai – gamybos) ir mokumo atkūrimu bei perspektyva, ir bankrotas – išskirtinai šiems kreditoriams yra geriausia priemonė.
4. Dar viena svarbi aplinkybė, kurios teismas neįvertino – tai įmonės ūkinės veiklos perspektyvos vertinimas. UAB „Rokiškio aliejinė“ vadovas paaiškino, kad gamykla yra paruošta, gamybos paleidimui reikalingos dvi dienos. Pagrindinė sąlyga – žaliavų tiekimo užtikrinimas. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši pramonės šaka yra unikali tuo, kad gamybos ciklas yra labai greitas – 7 dienos, ir šiuo metu rinka dar tebėra pasiruošusi priimti įmonės tiekiamą produkciją, 2017 m. sudaryta sutartis su didmeniniu produkcijos platintoju „Bio venta“. Taip pat 2017 m. lapkričio 23 d. sutartis su kreditoriumi SIA „Bene Agro“ dėl rapsų išspaudų supirkimo. Vienintelė problema – stabilus pakankamo kiekio žaliavos tiekimas, kurį prižadėjo užtikrinti tiek SIA „Bene Agro“, tiek kreditoriai – ūkininkai įmonės restruktūrizavimo atveju. Tokio kiekio žaliavos tiekimas užtikrintų pilną gamybinių pajėgumų išnaudojimą, pajamų gavimą, bei pakankamą lėšų grąžą kreditoriams.
5. Rengiant teismui 2018 m. kovo 20 d. pateiktus UAB „Rokiškio aliejinė“ restruktūrizavimo plano metmenis, nebuvo įvertinta galima kreditoriaus SIA „Bene Agro“ pagalba, kurią šis kreditorius, įvertinęs rapsų aliejaus gamybos ir rinkos plėtros galimybes, yra pasirengęs suteikti kaip ekonominę pagalbą skolininkui UAB „Rokiškio aliejinė“. Šiuo metu dėl galimos ekonominės pagalbos bei skolininko veiklos perspektyvos yra deramasi ir su stambiausiu kreditoriumi AB „Citadele bankas“, apie planuojamą pagalbą informuotas ir antras pagal dydį kreditorius UAB „Scandagra“.
24. Trečiasis asmuo UAB „Scandagra“ pareiškime dėl prisidėjimo prie UAB „Rokiškio aliejinė“ 2018 m. birželio 27 d. atskirojo skundo prašo tenkinti atsakovės UAB „Rokiškio aliejinė“ 2018 birželio 27 d. atskirąjį skundą bei prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir papildomų įrodymų prijungimo. Pareiškimas grindžiamas tais pačiais atsakovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
25. Atsiliepime į trečiojo asmens SIA „Bene Agro“ atskirąjį skundą atsakovės UAB „Rokiškio aliejinė“ direktorius R. J. prašė trečiojo asmens ir atsakovės atskiruosius skundus tenkinti, prijungti papildomus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais, taip pat papildomai nurodoma:
1. Panevėžio apskrities VMI ir bendrovė susitarė dėl atliekamo mokestinio patikrinimo rezultatų ir 2018 m. liepos 10 d. geranorišku šalių susitarimu, derybų būdu, mokestinis patikrinimas buvo užbaigtas. Bendrovė sutiko su 1 005 000 Eur VMI apskaičiuotu PVM mokesčiu ir bauda, VMI ženkliai sumažino bendrovei priskaičiuotą PVM nepriemoką. Taigi, mokesčiui administratoriui surašius derybų baigtį įforminantį susitarimą, turės būti panaikinami taikyti PVM permokos areštai, o likusi iš 1 300 000 Eur sulaikytos PVM permokos dalis grąžinta bendrovei. Jau dabar aišku, kad 2018 m. kovo 30 d. balanse nurodytos 1 596 156 Eur  eilutė „kitos gautinos sumos“ mažintinos 1 005 000 Eur suma, o neaiški situacija dėl bendrovės ir mokesčių administratoriaus tarpusavio reikalavimų dydžio išspręsta.
2. Bendrovės ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pastangomis pasiekta, kad bendrovės kreditoriai – asociacijos nariai, kiti kreditoriai bendrovės skolų grąžinimo terminą atidėjo 6 mėnesiams nuo susitarimo pasirašymo dienos. Taigi bendrovės pradelsti įsipareigojimai naujausiais duomenimis sudaro apytiksliai 2 419 384,85 Eur, kas neviršija bendrovės pusės realiai turimo turto vertės.
26. Atsiliepime į trečiojo asmens SIA „Bene Agro“ ir atsakovės UAB „Rokiškio aliejinė“ atskiruosius skundus trečiasis asmuo R. M. prašė juos tenkinti. Trečiojo asmens R. M. atsiliepime nurodoma, kad jis sutinka su visais apeliantų skunduose išdėstytais argumentais ir papildomų argumentų nenurodė.
27. Atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus bei 2018 m. rugpjūčio 2 d. į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose AB „Citadelė bankas“ prašė atskiruosius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas ir paaiškinimai grindžiami iš esmės pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei trečiojo asmens AB „Citadelė bankas“ pareiškime, pateiktame pirmosios instancijos teismui, argumentais, trečiasis asmuo papildomai nurodė:
1. Nėra visiškai jokio pagrindo abejoti bendrovės sutarčių su Banku nutraukimu, tai parodo aiški bei nuosekli Banko pozicija: 2018 m. kovo 19 d. ir 2018 m. kovo 20 d. raštais Bankas buvo įspėjęs bendrovę dėl įsipareigojimų nevykdymo ir galimo kreditavimo sutarčių nutraukimo, o 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. VB1-9/2121 pareikalavo, kad bendrovė ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 29 d. raštu pateiktų finansinius ir teisinius dokumentus. Kadangi prašoma informacija nebuvo pateikta ir buvo netinkamai vykdomi pagal sutartis nustatyti įsipareigojimai, Bankas 2018 m. kovo 30 d. raštu VB1-9/2223 pranešė bendrovei apie sutarčių nutraukimą. Bendrovė sumokėjo tik anksčiau pradelstą įsipareigojimą, o pretenzijoje Bankas reikalavo grąžinti visas pagal sutartį suteiktas sumas, įskaitant palūkanas ir delspinigius, todėl nėra pagrindo abejoti šia pradelsta mokėti bendrovės suma.
2. 1 482 190,12 Eur sumos negalima nelaikyti kaip nepradelstos, kadangi kreditorių galimas pritarimas restruktūrizavimui nepadaro skolų nepradelstomis, o tarp bendrovės ir kreditorių P. Š., SIA “Bene Agro“ ir R. M. sudarytuose susitarimuose nėra nurodyta, kad atsiskaitymo terminai nukeliami ar pan.
3. Banko turimomis žiniomis, Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-942-368/2017 pagal bendrovės ieškinį UAB „Šiaurės vilkas“ ir OOO „Hlebo priemone predpriyatie Stanovoi Kolodez“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Byloje bendrovė prašė pripažinti negaliojančia tarp jos ir UAB „Šiaurės vilkas“ 2016 m. vasario 22 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią bendrovė perleido savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui į minėtą Rusijoje registruotą skolininką. 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, šiuo metu byla yra Lietuvos apeliaciniame teisme. Taigi, bendrovė neturi gautinų sumų iš OOO „Stanovoi Kolodez“ (kadangi pati perleido reikalavimo teisę į skolininką), todėl šio debitoriaus nurodymas balanse net 474 266,24 Eur sumai yra visiškai nepagrįstas ir nesąžiningas. Kita vertus, net ir laikant, kad dėl turimos reikalavimo teisės ginčas nėra pasibaigęs, skolos atgavimas iš minėtos Rusijoje registruotos bendrovės, tikėtina, nėra įmanomas apskritai.
28. Atsiliepime į trečiojo asmens ir atsakovės atskiruosius skundus bendraieškovai UAB „Petva“ ir UAB „Transdeima“ prašė juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. 2018 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Petva“ ir UAB „Transdeima“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymus dėl atsisakymo nuo pareiškimo reikalavimų, kuriuose prašė teismo priimti jų atsisakymus nuo pareiškimų iškelti atsakovei bankroto bylą.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
30. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, o pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

31. Apeliantai pateikė prašymus bylą pagal jų atskiruosius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliantų atskirųjų skundų nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą išspręstas teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

32. Trečiasis asmuo SIA „Bene Agro“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2017 m. lapkričio 23 d. Rapsų išspaudų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ISP 2017/11/23. Atsakovė UAB „Rokiškio aliejinė“ kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė naujus įrodymus – AB „Citadelė bankas“ 2018 m. gegužės 24 d. raštą Nr. R2-9/3557, Panevėžio apygardos teismo internetinio puslapio kopiją, Panevėžio apskrities VMI 2018 m. liepos 19 d. sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (36.9) FR0682-240 paskutinį lapą, VMI elektroninės paskyros lango kopiją, VMI 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-125953, viešos VMI paieškos apie mokesčių mokėtoją rezultatus, 2018 m. liepos 11 d. – 2018 m. liepos 31 d. susitarimus dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo, 2018 m. liepos 27 d. Rapsų išspaudų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ISP 2017/11/23 priedą Nr. 1, 2018 m. liepos 27 d. Grūdų/aliejinių sėklų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RA/BA/PARD/20180727 su vertimu į lietuvių kalbą, 2017 m. gruodžio 7 d. sutartį Nr. IZ-17/207 dėl techninio aliejaus supirkimo. Ieškovas UAB „Rokiškio aliejinė“ direktorius R. J. kartu su atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2018 m. liepos 10 d. VMI posėdžio protokolo kopiją, 2018 m. liepos 11 d. – 2018 m. liepos 12 d. susitarimus dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo, susirašinėjimo su AB „Citadelė bankas“ medžiagą. Trečiasis asmuo R. M. pateikė į bylą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 3JA-219(8.14). Šiuos naujai pateiktus dokumentus šalys prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, apeliantės Panevėžio apygardos teismo internetinio puslapio kopijos nepriima, nes pateiktas dokumentas nėra laikytinas įrodymu. Teismas atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, likusius šalių naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
34. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapginus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patiria didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuoja kaip verslo subjektas, išsaugomos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gauna pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turi didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014 ir kt.).
35. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.). 
36. ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas prieina pagrįstos išvados, kad įmonė yra nemoki.
37. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai (tęstinio pobūdžio), jos įsipareigojimai kreditoriams viršija ne tik pusę, bet visą bendrovės turto vertę, bei įvertinęs UAB „Rokiškio aliejinė“ parengto restruktūrizavimo plano metmenis, iškėlė bendrovei bankroto bylą. Atsakovė UAB „Rokiškio aliejinė“ bei trečiasis asmuo SIA „Bene Agro“ atskiruosiuose skunduose nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, ginčija teismo nustatytą atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytą turimo turto vertę, kreditorinių ir debitorinių skolų dydį, tvirtina, kad bendrovės restruktūrizavimo plane išdėstytos priemonės yra pakankamos ir realiai įgyvendinamos. Remdamiesi nurodytomis aplinkybėmis apeliantai teigia, kad UAB „Rokiškio aliejinė“ yra moki ir šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, todėl bendrovei keltina restruktūrizavimo byla.
38. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
39. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013, 2018 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-469-381/2018). Mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 str., 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.).
40. Paskutinio pirmosios instancijos teismui pateikto 2018 m. kovo 20 d. balanso duomenimis (t. 2, b. l. 160) UAB „Rokiškio aliejinė“ priklausančio turto vertė yra 10 588 342 Eur, ilgalaikis turtas sudaro – 4 873 948 Eur (nematerialus turtas – 67 068 Eur, materialus turtas – 4 700 750 Eur, finansinis turtas – 103 869 Eur), kitas ilgalaikis turtas – 2 261 Eur, trumpalaikis turtas – 5 593 480 Eur (atsargos 2 946 448 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 2 642 024 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 5 008 Eur). Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (t. 2, b. l. 44, 45, 46-52) bei 2018 m. kovo 13 d. bendrovės ilgalaikio turto sąrašas (t. 1, b. l. 25-29) iš esmės patvirtina bendrovės balanse nurodytą ilgalaikio turto vertę. Tačiau byloje kilo ginčas dėl apeliantei priklausančio materialiojo turto realios vertės. Trečiojo asmens AB „Citadelė bankas“ teigimu, bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. pabaigoje atliko savo ilgalaikio turto pervertinimą ir jo dėka nepagrįstai padidino materialaus turto vertę 428 466 Eur suma. UAB „Rokiškio aliejinė“ restruktūrizavimo plano metmenų 2018-2022 metai 7-oje lentelėje „Bendrovės nekilnojamasis turtas“ ir 8-oje lentelėje „Bendrovės ilgalaikis turtas“ patvirtina, kad 2017 m. atlikus bendrovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimą, apeliantės turto vertė padidėjo. Tačiau byloje esančios Nekilnojamojo turto vertinimo (t. 3, b. l. 104-129) ir Aliejaus gamybos įmonės kilnojamojo turto vertinimo (t. 3, b. l. 130-174) ataskaitos patvirtina, kad bendrovės 2018 m. kovo 20 d. balanse nurodoma materialiojo turto vertė iš esmės atitinka turto vertinimo ataskaitose nustatytą vertę, kuri palyginus ją su bendrovės 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta verte iki atlikto vertinimo skiriasi 428 466 Eur suma. Akcentuotina, kad aptariamos turto vertinimo ataskaitos buvo skirtos būtent AB „Citadelė bankas“, bendrovės turto Bankui įkeitimo tikslu. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad byloje esančios turto vertinimo ataskaitos neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, byloje nėra, šios aplinkybės nenurodė ir trečiasis asmuo AB „Citadelė bankas“. Pirmosios instancijos teismas šias turto vertinimo ataskaitas vertino atsietai nuo kitų byloje bendrovės materialiojo turto vertę pagrindžiančių įrodymų, todėl jo išvada apie šių ataskaitų netinkamumą yra nepagrįsta ir nelogiška. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės paneigia Banko argumentus dėl dirbtinai padidintos bendrovės materialaus turto vertės. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė sudaro 4 873 948 Eur.
41. Pagal atsakovės 2018 m. kovo 20 d. balanso duomenis UAB „Rokiškio aliejinė“ trumpalaikis turtas yra
    5 593 480 Eur: atsargos 2 946 448 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 2 642 024 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 5 008 Eur. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė nedisponuoja 2 946 448 Eur vertės atsargomis. Balanse nurodyta, kad bendrovės atsargas sudaro: žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės – 927 828 Eur, produkcija – 230 809 Eur, pirktos prekės, skirtos perparduoti – 646 411 Eur, ilgalaikis materialus turtas, skirtas parduoti – 290 812 Eur, sumokėti avansai – 850 588 Eur. Į bylą pateiktas atsargų likučių sąrašas (t. 2, b. l. 162) patvirtina, kad bendrovė realiai disponuoja 460 002,20 Eur vertės atsargomis, kurias sudaro – žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės, produkcija ir pirktos prekės, skirtos perparduoti. Pirmosios instancijos teismas, visiškai neatsižvelgdamas į atsargų likučių sąraše nurodytą atsargų vertę – 460 002,20 Eur bei tai, kad į bendrovės atsargas balanse taip pat yra įtrauktas 290 812 Eur vertės ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, bei 850 588 Eur sumokėti avansai, dėl kurių realumo ginčo byloje nėra, visas bendrovės atsargas nepagrįstai  laikė realiai neegzistuojančiomis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovei, kad šiuo atveju skirtingose balanso eilutėse nurodyto turto kiekiai negalėjo būti lyginami ir analizuojami kaip vienas ir tas pats rodiklis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovė realiai disponuoja 1 601 402,20 Eur vertės atsargomis (460 002,20 Eur + 290 812 Eur + 850 588 Eur).
42. Bendrovės balanse per vienerius metus gautinos sumos sudaro 2 642 024 Eur, iš jų pirkėjų skolos sudaro
    1 045 868 Eur, kitos gautinos sumos – 1 596 156 Eur. Paskutinio bendrovės teismui pateikto 2018 m. gegužės 10 d. debitorių sąrašo duomenimis (t. 3, b. l. 180), bendrovės debitorių įsipareigojimai sudaro 1 794 814,84 Eur. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Byloje kilo ginčas dėl galimybės išieškoti skolas iš bendrovės debitorių – OOO „Stanovoi Kolodez“, UAB „Baltic Trading“, UAB „Trašuva“, ŽŪB „Noteros ūkis“, Serptec GmbH, SIA „Dagda Oil“. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-942-368/2017 atmetė UAB „Rokiškio aliejinė“ ieškinį atsakovei UAB Šiaurės vilkas“ dėl 2016 m. vasario 22 d. tarp UAB „Rokiškio aliejinė“ ir UAB „Šiaurės vilkas“ pasirašyto susitarimo dėl reikalavimo teisės perleidimo (cesijos), kuriuo UAB „Rokiškio aliejinė“ perleido UAB „Šiaurės vilkas“ jai priklausiusią reikalavimo teisę į 488 458,50 Eur dydžio OOO „Hlebo priemnoe predpriyatie Stanovoi Kolodez“ skolą už 14 653,76 Eur pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento. Ieškovė nesutikdama su tokiu teismo spendimu, 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė apeliacinį skundą, kuris šiuo metu nėra išnagrinėtas. Taigi, šiuo metu į bendrovės debitorinių įsiskolinimų sąrašą įtraukta 474 266,24 Eur OOO „Stanovoi Kolodez“ skola negali būti laikoma bendrovės debitorinė skola, nes ji bendrovei šiuo metu nepriklauso – 2016 m. vasario 22 d. sutartimi bendrovė šią skolą perleido UAB „Šiaurės vilkas“ ir ši skolos perleidimo sutartis šiuo metu nėra nuginčyta.
43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kitos bendrovės debitorės UAB „Baltic Traiding“ 215 204 Eur skola bendrovei taip pat negali būti laikoma realiai atgautina. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į bendrovės 2016 m. balanso duomenis. Iš paskutinio bendrovės debitorių sąrašo matyti, kad UAB „Baltic Traiding“ skola bendrovei sumažėjo ir šiuo metu yra 46 367,35 Eur. Be to, kaip nurodė apeliantė, būtent UAB „Baltic Traiding“ 2018 m. balandžio 5 d. padengė bendrovės pradelstas įmokas Bankui. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog UAB „Baltic Traiding“ yra nemoki ir negalės grąžinti bendrovei skolos. Teismo nustatytais duomenimis bendrovė yra šiuo metu veikiantis juridinis asmuo, nėra pripažintas bankrutavusiu, todėl vien remiantis 2016 m. balanso duomenimis, kurie niekaip nepatvirtina dabartinės debitorės finansinės būklės, nepakanka teigti skolos atgavimo nerealumui. Analogiška išvada daroma ir dėl kitos bendrovės debitorės ŽŪB „Noteros ūkis“ 120 020 Eur skolos bendrovei. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad bendrovė yra veikiantis juridinis asmuo, nėra pripažinta nemokia, todėl teigti, kad skolos iš bendrovės atgavimas yra nerealus nėra pagrindo.
44. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bendrovės debitoriai UAB „Trašuva“ Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, nėra pagrindo laikyti debitorės 214 644,56 Eur įsiskolinimą apeliantei perspektyviu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog skolų atgavimas iš užsienio bendrovių traktuojamas kaip labai ribotas. Vis dėlto šiuo atveju būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog bendrovė net 70 proc. savo produkcijos eksportuoja į užsienį, tarp bendrovės debitorių yra ne tik du pirmosios instancijos aptarti užsienio valstybėse reziduojantys debitoriai. Be to, šie debitoriai yra Europos Sąjungos valstybėse narėse įsikūrę juridiniai asmenys, tai iš esmės palengvina skolų atgavimo galimybes. Todėl pagrindo teigti, kad šios bendrovės skolos nebus atgautos, nėra.
45. Bylos duomenimis, apeliantė į bendrovės balanse nurodytas per vienerius metus kitas gautinas sumas (kitos gautinos sumos 1 596 156 Eur) įtraukė ir 1 300 000 Eur grąžintino PVM sumą, dėl kurios yra kilęs mokestinis ginčas. Naujausiais į bylą pateiktais duomenimis – Panevėžio apskrities VSDFV 2018 m. liepos 10 d. VMI protokolo ir 2017 m. liepos 19 d. sprendimo dėl patikrinimo akto Nr. (36.9)FR0682-240 paskutinis lapas – patvirtina, kad grąžintina PVM suma sudaro ne 1 300 000 Eur, o 295 000 Eur, t. y. 1 005 000 Eur mažiau nei nurodė apeliantė. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bendrovės per vienerius metus gautina suma sudaro ((1 794 814,84 – 474 266,24 Eur) + (1 596 156 – 1 005 000 Eur)) 1 911 704,60 Eur, o trumpalaikio turto vertė yra 3 518 114,8 Eur (1 601 402,20 Eur (atsargos) + 1 911 704,60 Eur (per vienerius metus gautinos sumos) + 5 008 Eur (pinigai ir pinigų ekvivalentai)). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bendrovės turto vertė šiuo metu yra 8 392 062,80 Eur (4 873 948 Eur (ilgalaikis turtas) + 3 518 114,8 Eur (trumpalaikis turtas)).
46. Sprendžiant dėl bendrovės mokumo, būtina nustatyti jos pradelstų kreditinių įsipareigojimų dydį. 2018 m. kovo 20 d. balanse nurodyta, kad mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 7 728 766 Eur: po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 2 030 656, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 5 698 110 Eur. Iš paskutinio pirmosios instancijos teismui pateikto UAB „Rokiškio aliejinė“ įsipareigojimų tiekėjams sąrašo (t. 4, b. l. 154-160) matyti, kad bendrovės įsipareigojimai tiekėjams sudaro 5 042 603,57 Eur, iš jų pradelsti 5 038 459,20 Eur. Byloje kilo ginčas dėl bendrovės pradelstų įsipareigojimų dydžio. AB „Citadelė bankas“ tvirtinimu, bendrovės pradelsti įsipareigojimai yra ženkliai didesni, nes prie pradelstų įsipareigojimų sumos taip pat turėtų būti pridėta ir bendrovės 2 305 850,93 Eur skola Bankui. Bylos duomenimis tarp AB „Citadelė bankas“ ir UAB „Rokiškio aliejinė“ 2017 m. kovo 10 d. buvo sudaryta kredito linijos sutartis Nr. KS/1511 (t. 2, b. l. 121-131), kurios pagrindu atsakovei suteiktas 1 000 000 Eur kreditas, ir tą pačią dieną tarp šalių buvo sudaryta kredito sutartis Nr. KS1510, kurios pagrindu apeliantei suteiktas 1 800 000 Eur kreditas. Banko teigimu, šios kredito sutartys yra nutrauktos, todėl bendrovė šiuo metu yra skolinga bankui minėtą 2 305 850,93 Eur sumą ir skola yra pradelsta. Iš byloje esančio AB „Citadelė bankas“ 2018 m. kovo 30 d. rašto (t. 2, b. l. 158) matyti, kad Bankas 2018 m. kovo 30 d. informavo bendrovę apie minėtų kredito sutarčių nutraukimą nuo 2018 m. balandžio 10 d. Tačiau byloje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad Bankas nurodytas sutartis yra nutraukęs su bendrove. Pirma, nors minėtame rašte Bankas nurodė, kad kredito sutartys yra nutraukiamos nuo 2018 m. balandžio 10 d., tačiau 2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje Banko atstovas advokatas atsakydamas į klausimą dėl sutarčių nutraukimo datos, nurodė, kad kredito sutartys yra nutrauktos nuo 2018 m. balandžio 28 d. (t. 4, b. l. 89, 13:14:55 min.). Nurodyta aplinkybė įrodo, kad AB „Citadelė bankas“ 2018 m. balandžio 25 d. prašyme (t. 2, b. l. 117-120) teismui nurodydama, kad kredito sutartys yra nutrauktos, pateikė neteisingus duomenis. Antra, jau po tariamo kredito sutarčių nutraukimo Bankas 2018 m. gegužės 24 d. pateikė bendrovei raštą „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ Nr. R2-9/3557, kuriame prašo bendrovės pateikti Bankui informaciją apie galimas kredito gavėjo/laiduotojų prievolių Bankui užtikrinimo priemones ne mažesnei kaip 200 000 Eur sumai, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar pateikiant kitas Bankui priimtinas užtikrinimo priemones, kurios buvo nurodytos kaip papildomos užtikrinimo priemones susitikimo su kredito gavėjo akcininkais metu. Trečia, į bylą pateiktas 2018 m. liepos mėn. elektroninio pašto tarp bendrovės ir AB „Citadelė bankas“ susirašinėjimas įrodo, kad tarp kredito įstaigos ir bendrovės vis dar vyksta derybos. Ketvirta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovės akcininkė UAB „Baltic Traiding“ 2018 m. balandžio 5 d. padengė bendrovės pradelstas įmokas Bankui. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas laiko, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad tarp bendrovės ir Banko sudarytos kredito sutartys yra nutrauktos ir 2 305 850,93 Eur skola Bankui yra pradelsta.
47. Kaip teisingai nurodė apeliantai, sprendžiant bendrovės mokumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į visus byloje esančius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie bendrovės finansinę padėtį. Bendrovės naujai į bylą pateikti susitarimai tarp jos ir tiekėjų įrodo, kad šiuo metu bendrovės pradelstų kreditinių įsipareigojimų sumą yra ženkliai sumažėjusi. 2018 m. gegužės mėn. susitarimai tarp bendrovės kreditorių – ūkininko S. S. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 34 239,65 Eur), ūkininkės R. S. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 97 434,45 Eur), ūkininko V. S. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 50 843,34 Eur), R. S. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 145 502,50 Eur), UAB „Ollus“ (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 42 594,94 Eur), UAB „Meringas“ (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 12 595,81 Eur), UAB „Baltic Agro“ (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 9 181,10 Eur), UAB „Scandagra“ (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 506 975,98 Eur) (t. 4, b. l. 65, 66, 67, 73, 75) patvirtina, kad šios bendrovės ne tik įsipareigojo teikti bendrovei reikiamas žaliavas restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei atveju, tačiau kartu patvirtino, kad bendrovės įsiskolinimą jiems laiko nepradelstu. Pažymėtina, kad bendrovės kreditorių pritarimas restruktūrizavimo procesui teismų praktikoje laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu kreditinių įsipareigojimų termino pratęsimą. Taip pat 2018 m. liepos mėn. susitarimai tarp bendrovės ir jos kreditorių – SIA „Bene Agro“ (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 438 259,59 Eur), ūkininkės R. Š. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 295 607,95 Eur), UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 182 893,45 Eur), E. M. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 164 102,27 Eur), ŽŪK „Kulvos žemė“ (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 154 589,82 Eur), A. A. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 78 104,42 Eur), Alytaus rajono ŽŪB „Atžalynas“ (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 63 698,43 Eur), ūkininku R. M. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 47 911,11 Eur), ŽŪB „Eko-atžalynas“ (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 43 947,27 Eur), J. M. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 41 835,46 Eur), I. D. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 40 199,43 Eur), J. A. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 39 356,91 Eur), K. S. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 27 445,89 Eur), P. R. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 27 400,53 Eur), I. A. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 25 202,25 Eur), M. D. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 22 711,20 Eur), V. K. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 21 896,98 Eur), A. N. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 19 723,64 Eur), G. K. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 19 258,26 Eur), G. K. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 9 376,24 Eur), A. S. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 7 335,29 Eur), I. M. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 3 181,34 Eur), ŽŪK „Viduklė“ (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 16 279,43 Eur), V. P. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 7 800 Eur), A. A. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 21 369, 54 Eur), B. A. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 24 147,92 Eur) ir P. Š. (kreditinis reikalavimas į bendrovę – 89 427,42 Eur) patvirtina, kad visi bendrovės kreditoriai pratęsė kreditinių įsiskolinimų terminus 6 mėn., todėl pagrindo juos laikyti pradelstais nėra. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei tai, kad viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad šiuo metu bendrovės skola VSDFV sudaro 36 811,53 Eur, teismas laiko, kad pradelsti bendrovės kreditiniai įsipareigojimai yra 2 667 496,22 Eur ((7 728 766 Eur (visų bendrovės įsipareigojimų suma) + 36 811,53 Eur (skola VSDFV, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės kreditinius įsipareigojimus)) – (2 305 850,93 Eur + 34 239,65 Eur + 97 434,45 Eur + 50 843,34 Eur + 145 502,50 Eur + 42 594,94 Eur + 12 595,81 Eur + 9 181,10 Eur + 506 975,98 Eur + 438 259,59 Eur + 295 607,95 Eur + 182 893,45 Eur + 164 102,27 Eur + 154 589,82 Eur + 78 104,42 Eur + 63 698,43 Eur + 47 911,11 Eur + 43 947,27 Eur + 41 835,46 Eur + 39 356,91 Eur + 27 445,89 Eur + 27 400,53 Eur + 25 202,25 Eur + 22 711,20 Eur + 21 896,98 Eur + 19 723,64 Eur + 19 258,26 Eur + 9 376,24 Eur + 7 335,29 Eur + 3 181,34 Eur + 16 279,43 Eur + 7 800 Eur + 21 369, 54 Eur +24 147,92 Eur + 89 427,42 Eur (nepradelstų įsipareigojimų suma – 5 098 081,31 Eur)).
48. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nustatytą bendrovės turto vertę 8 392 062,80 Eur ir pradelstų įsipareigojimų dydį 2 667 496,22 Eur, konstatuoja, kad bendrovė yra moki, jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė UAB „Rokiškio aliejinė“ bankroto bylą.
49. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse: esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; administravimo išlaidų sąmata. Iš minėtų nuostatų matyti, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).
50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Rokiškio aliejinė“ teismui nepateikė jokių įrodymų apie realias galimybes atkurti bendrovės mokumą, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės deklaratyvios, bendrovė yra nepajėgi įvykdyti įsipareigojimus. Tačiau į bylą pateiktos 2018 m. liepos 27 d. Rapsų išspaudų pirkimo-pardavimo sutartys, 2018 m. liepos 27 d. Grūdų/aliejinių sėklų pirkimo-pardavimo sutartis, 2017 m. gruodžio 7 d. sutartis dėl techninio aliejaus supirkimo bei minėti susitarimai su bendrovės kreditoriais patvirtina, kad UAB „Rokiškio aliejinė“ yra realiai užsitikrinusi žaliavų tiekimą, produkcijos ir gamyboje susidarančios antrinės produkcijos supirkimą, taigi turi realias sąlygas tęsti veiklą. Be to, nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio, tačiau su tokia nuomone sutikti nėra pagrindo. Kaip nurodyta pačioje skundžiamoje nutartyje, iš pelno (nuostolių) ataskaitų nustatyta, kad bendrovė 2016, 2017 metais dirbo pelningai ir tik 2018 metais bendrovės veikla tapo nuostolinga. Ši aplinkybė iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus apie tęstinio pobūdžio bendrovės finansinius sunkumus. Be to, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas bendrovės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis nepagrįstai juos vertino pagal restruktūrizavimo planui keliamus reikalavimus, todėl padarė neteisingą išvadą, kad pateikti metmenys yra deklaratyvūs, o nurodytos priemonės nepadėtų išspręsti atsakovės finansinių sunkumų. Minėta, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas, juose pateikiamas tik preliminarus įmonės verslo planas. Pagal ĮRĮ įtvirtintą įmonės restruktūrizavimo modelį bendrovės kreditorių pritarimas įmonės restruktūrizacijos metmenims nereikalingas, jame nurodytos preliminarios priemonės detalizuojamos restruktūrizavimo plane, kuriam ir reikalingas įmonės kreditorių pritarimas (ĮRĮ 12, 14 str.). Be to, vien tai, kad rengiant ir teikiant metmenis nebuvo pateikti visi įrodomieji duomenys, detaliai pagrindžiantys metmenyse nurodytas priemones, kurias įgyvendinant bus siekiama atsiskaityti su kreditoriais, realumą, neleidžia vertinti metmenų turinio kaip pernelyg abstraktaus ar apskritai neatitinkančio ĮRĮ nuostatų. Tokių duomenų detalaus pagrindimo bus galima reikalauti kreditoriams sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.
51. Pažymėtina ir tai, jog restruktūrizavimo plano parengimui yra nustatytas 6 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų galima konkretizuoti restruktūrizavimo plano metmenyse trumpai apibūdintus atskirus rodiklius, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinime užims esminį vaidmenį, nes tam, kad būtų patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, už jį turi balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad kreditoriai dar galės išreikšti savo nuomonę svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius klausimus ir tik jie lems, ar galės būti toliau tęsiamas įmonės restruktūrizavimo procesas. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės kreditorių teisės ir teisėti interesai per tokį gana trumpą laikotarpį iki plano tvirtinimo būtų iš esmės pažeisti.
52. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinęs visų byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės ir kitų duomenų, skundžiama nutartimi neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės (ne)mokumą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepagrįstai restruktūrizavimo metmenis vertino pagal restruktūrizavimo planui keliamus reikalavimus.

53. 2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškovės UAB „Petva“ ir UAB „Transdeima“ pateikė prašymus dėl atsisakymo nuo pareiškimo reikalavimų, kuriuose nurodė, jog UAB „Rokiškio aliejinė“ išsprendė atsiskaitymo su  pareiškėjomis klausimus, todėl UAB „Petva“ ir UAB „Transdeima“ atsisako pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Vienoje naujausių bylų Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog aplinkybė, kad bendrovė atsiskaitė su savo kreditoriumi, yra pagrindas spręsti, kad egzistuoja savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.) (2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1273-553/2018). Lietuvos apeliacinis teismas remdamasis nustatytomis aplinkybėmis bei naujausia apeliacinio teismo praktika sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir tuo pagrindu, jos ieškovės atsisakė atsakovei kelti bankroto bylą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsisakymai kelti atsakovei bankroto bylą pažeistų viešąjį interesą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje yra sprendžiamas klausimas ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas iškelti restruktūrizavimo bylą neturi įgaliojimų (ĮRĮ 7 str. 13 d.), todėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo priėmimo ir nagrinėjimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                                                  Nijolė Piškinaitė