Civilinė byla Nr. 3K-3-663/2013
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00548-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 11.5.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Visagino savivaldybės tarybos ir Visagino savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovėms Visagino savivaldybės tarybai ir Visagino savivaldybės administracijai dėl viešą konkursą laimėjusio asmens skyrimo į pareigas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl konkursą laimėjusio asmens skyrimo į savivaldybės viešosios įstaigos vadovo pareigas.
Ieškovė V. D. prašė panaikinti Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą, nurodytą Visagino savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 9 d. rašte Nr. (94.28)-1-2202, įpareigoti atsakovę Visagino savivaldybę spręsti ieškovės skyrimo į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas klausimą.
Visagino savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 12 d. protokolu Nr. P-5 buvo patvirtinti viešo konkurso VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti rezultatai – konkurso nugalėtoja pripažinta ieškovė. Remiantis Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ĮV-226 Viešo konkurso VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti nuostatų (toliau – ir Viešo konkurso nuostatai) 26 punktu konkursą laimėjęs asmuo į pareigas turėjo būti paskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, pritarus Visagino savivaldybės tarybai; darbo sutartį su ieškove turėjo pasirašyti savivaldybės administracijos direktorius. Tačiau darbo sutartis su ieškove nebuvo pasirašyta. Ieškovei buvo žinoma, kad konkurso rezultatai apskųsti konkurse dalyvavusio asmens – V. E. . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2012 m. kovo 30 d. priėmus galutinį sprendimą atmesti V. E. ieškinį dėl konkurso rezultatų panaikinimo, neliko abejonių dėl šio teisėtumo. Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. posėdyje, į kurio darbotvarkę buvo įtrauktas VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo skyrimo klausimas, sprendimas nebuvo priimtas. Ieškovės nuomone, atsakovas pažeidė protingą terminą konkurso laimėtojui į VŠĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas skirti, ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, pripažino, kad Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas nepritarti ieškovės priėmimui į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas yra neteisėtas; įpareigojo Visagino savivaldybę priimti ieškovę į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas nuo 2012 m. balandžio 26 d. ir už laiką nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti minimalaus darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
Teismas nustatė, kad Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. posėdyje buvo svarstoma dėl ieškovės skyrimo į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas. Iš 25 narių tarybos narių 8 balsavus už pritarimą skirti ieškovę į pareigas, prieš niekam nebalsavus, o 10 narių susilaikius, sprendimo projektui dėl ieškovės skyrimo į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas nepritarta. 2012 m. gegužės 9 d. Visagino savivaldybės administracijos direktorius pranešė ieškovei, kad neturėdamas savivaldybės tarybos pritarimo negali jos skirti į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas. Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punktu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad savivaldybė nustatė konkurso įstaigos vadovo pareigoms eiti organizavimo sąlygas ir tvarką, iš anksto nustatydama aiškius konkurso dalyvių vertinimo kriterijus ir visiems taikomus vienodus reikalavimus; šio konkurso nugalėtoja tapo ieškovė. Tokiu būdu atrinkti įstaigos vadovus įpareigoja ir DK 101 straipsnis. Pagal konkurso sąlygas dalyvis, pripažintas jo nugalėtoju, įgyja specialią teisę sudaryti darbo sutartį. Gavus Visagino savivaldybės tarybos pritarimą, turėjo būti sudaryta darbo sutartis su konkursą laimėjusia ieškove. Visagino savivaldybės taryba, spręsdama dėl savivaldybės viešosios įstaigos vadovo skyrimo, ieškovei tampa darbdave, kuri privalo vadovautis DK ir kitų įstatymų nuostatomis. Savivaldybės taryba turi teisę laisvai apsispręsti dėl asmens skyrimo į pareigas, tačiau jos sprendimas turi būti motyvuotas ir aiškus darbuotojui. Nei Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. posėdžio protokole, nei išklausius posėdžio garso įrašą, atsisakymo pritarti ieškovės kandidatūrai į konkurso būdu laimėtas pareigas motyvų nepateikta. Atsisakymo priimti į darbą priežasčių negalėjo nurodyti ir savivaldybės tarybos atstovė. Teismas sprendė, kad atsisakymas priimti į darbą asmens, turinčio specialią teisę sudaryti darbo sutartį, nenurodant atsisakymo motyvų, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, ir atsakovės atstovei teigiant, kad priėmimo į darbą procedūra pagal 2011 m. balandžio 12 d. įvykusio konkurso sąlygas yra baigta, sprendė dėl ieškovės nepareikšto reikalavimo – ieškovės priėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 21 d. nutartimi pakeitė Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir tenkino dalį ieškinio – įpareigojo Visagino savivaldybės administracijos direktorių sudaryti darbo sutartį be Visagino savivaldybės tarybos pritarimo su konkurso VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti laimėtoja V. D. ; kitą ieškinio dalį atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, įpareigojanti Visagino savivaldybę priimti ieškovę į darbą, nepagrįsta, nes savivaldybei tokia funkcija nepriskirta. Tačiau teismas sprendė, kad ši aplinkybė nedaro sprendimo absoliučiai negaliojančio, kaip ir tai, kad į bylos nagrinėjimą neįtrauktas VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras, kuris negali priimti ieškovės į darbą, nes tai privalo padaryti Visagino savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Viešo konkurso nuostatų 26 punktą ieškovė į pareigas skiriama savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, pritarus Visagino savivaldybės tarybai. Iš Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. posėdžio protokolo matyti, kad 11 darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo skyrimo, tačiau šiuo klausimu sprendimas nepriimtas. Pakartotinai savivaldybės taryba šio klausimo nesvarstė, nors pagal Viešo konkurso nuostatus tokią pareigą turėjo, todėl Visagino savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas pasirašyti darbo sutartį su ieškove be savivaldybės tarybos pritarimo. Teismas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsniu, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu, DK 100 straipsniu, 101 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 1.1 punktu ir šiuo nutarimu patvirtinto Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 24 punktu, sprendė, kad vietos savivaldybės taryba, įgyvendindama iš savivaldybės biudžeto finansuojamos įstaigos savininkės teises ir pareigas, negali elgtis savo nuožiūra, šios įstaigos vadovą privalo parinkti tik konkurso tvarka, o, įvykus konkursui ir esant nenuginčytiems jo rezultatams, konkursą laimėjęs asmuo turi būti paskirtas į įstaigos vadovo pareigas. Nurodytos teisės normos savivaldybės tarybą įsakmiai įpareigoja priimti vienintelį galimą sprendimą – skirti konkursą laimėjusį pretendentą į nurodytos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas. Aprašo 25 punkte nustatytas atvejis, kai toks asmuo neskiriamas į pareigas, kurioms eiti jis laimėjo konkursą, tačiau tai siejama tik su asmens valia, t. y. jei konkursą laimėjęs pretendentas nepasirašo jam siūlomos sudaryti darbo sutarties ir atsisako pareigų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nurodytas teisės normas: Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnį, Savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą, DK 100 straipsnį, 101 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 1.1 punktą ir šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo 24 punktą į pareigas asmuo turi būti renkamas konkurso būdu, tačiau nėra nustatytos savivaldybės tarybos pareigos priimti vienintelį galimą sprendimą – skirti asmenį į įstaigos vadovo pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-1741/2012, nustatyta, kad, remiantis Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio l dalies 4 punktu, 11 straipsnio l, 3 dalimis, 12, 13 straipsniais, 22 straipsnių 6 dalimi, savivaldybės, neišeidamos už savo kompetencijos ribų, veikia laisvai ir savarankiškai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimus). Atsakovai remiasi Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalių, 4 straipsnio 2, 6, 8, 10, 12 punktų, 12 straipsnio, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 6 punkto nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006, išaiškinimais. Atsakovai nurodo, kad Visagino savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. TS-65 pavedė Visagino savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti savivaldybės turtines ir neturtines teises, patvirtino Atstovavimo Visagino savivaldybei viešosiose įstaigose, kuriose savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės), turtines ir neturtines teises įgyvendina Visagino savivaldybės administracijos direktorius, taisykles (toliau – ir Atstovavimo taisyklės), kurių 17 punkte nustatyta, kad tik savivaldybės tarybai pritarus administracijos direktorius leidžia įsakymus dėl viešosios įstaigos vadovo skyrimo (atleidimo) ir kolegialaus valdymo organo sudarymo arba suteikia įgaliojimus balsuoti už viešosios įstaigos vadovo skyrimą (atleidimą) ir kolegialaus valdymo organo sudarymą. Viešo konkurso nuostatuose nustatytas konkurso tikslas – atrinkti tinkamiausią pretendentą į laisvas pareigas, viešai informuojant apie tai visuomenę. Viešo konkurso nuostatų 26 punkte pakartota Atstovavimo taisyklių 17 punkto sąlyga. Taigi tam, kad asmuo būtų priimtas į sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigas, būtinas savivaldybės tarybos pritarimas, o tokios pareigos, kaip pritarimas asmens kandidatūrai, nėra ir negali būti nustatyta, atsižvelgiant į konstitucinius savivaldybės tarybos nepriklausomumo ir savarankiškumo principus. Savivaldybės taryba įgyvendina savivaldybės funkcijas – savininko teises, taigi turi teisę laisvai, neperžengdama įstatymuose nustatytų kompetencijos ribų, priimti sprendimą dėl asmens skyrimo į pareigas. Tokią poziciją patvirtina Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo išvados, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai būtų prilyginti juos sudariusioms savivaldybių taryboms, juolab tokio, pagal kurį savivaldybių tarybų įgaliojimus varžytų jų sudarytų ir joms atskaitingų vykdomųjų organų įgaliojimai arba pagal kurį savivaldybių tarybos netektų galimybės kontroliuoti savo sudarytus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus.
DK 100 straipsnio doktrininis (DK komentaras) ir lingvistinis aiškinimas patvirtina atsakovų poziciją, kad asmuo, kuriam viešo konkurso komisija skiria daugiausia balų, dar neįgyja jokios specialios teisės sudaryti darbo sutartį. Jis tik įvykdo išankstinę, parengiamąją sąlygą darbo sutarčiai sudaryti. Antrasis būtinas elementas – darbo sutarties sudarymas, t. y. šalių susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų; darbdaviui turi būti suteikiama galimybė įvertinti kandidato individualių, profesinių ir kitokių dalykinių savybių visumą bei nuspręsti, ar šis asmuo yra tinkamas eiti pareigas. Dėl DK 101 straipsnio taikymo atsakovas nurodo, kad viešo konkurso metu yra išrenkamas geriausias kandidatas, bet tai nereiškia, kad jis yra tinkamas toms konkrečioms pareigoms, kurioms yra organizuojamas konkursas. Išrinkus geriausią kandidatą įvykdoma darbo sutarties sudarymo prielaida, o darbo sutarties sudarymas yra atskiras klausimas, dėl kurio šalys turi teisę laisvai susitarti, aiškiai išreikšdamos savo valią. Darbo sutarties sudarymui teisės aktas (savivaldybės tarybos sprendimas) nustato specialią tvarką – darbo sutartį pasirašo savivaldybės administracijos direktorius, pritarus savivaldybės tarybai. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo įpareigoti Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryti darbo sutartį be Visagino savivaldybės tarybos pritarimo, nes tokios galimybės nenustatyta Viešo konkurso nuostatuose ar Visagino savivaldybės tarybos sprendime – norminiame teisės akte.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį; priteisti 700 Lt išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.
Procesiniame dokumente nurodoma, kad Visagino savivaldybės tarybos pareigą paskirti konkursą laimėjusį asmenį į pareigas lemia Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto, DK 100, 101 straipsnių, Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 1.1 punktas, Viešo konkurso nuostatų 26 punktas, pagal kurį konkursą laimėjęs asmuo į pareigas skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, pritarus Visagino savivaldybės tarybai; darbo sutartį su konkurso laimėtoju pasirašo administracijos direktorius. Vietos savivaldos įstatyme nustatyti pagrindiniai vietos savivaldos principai, vienas iš jų – savivaldybės veiklos ir jos institucijų priimamų sprendimų teisėtumas, t. y. atitiktis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Šiose teisės normose įtvirtinta savivaldybės institucijų pareiga aktyviai veikti tada, kai nustatomas viešo konkurso nugalėtojas. Ieškovė konkurso nugalėtoja pripažinta 2011 m. balandžio 12 d. ir nebuvo teisinių kliūčių ją paskirti į pareigas, tačiau pirmą kartą klausimas dėl jos skyrimo buvo svarstomas tik 2012 m. balandžio 26 d. (praėjus metams po to, kai buvo paskelbti konkurso rezultatai) Visagino savivaldybės tarybos posėdžio metu ir sprendimas nebuvo priimtas (apie tai yra nurodyta pačiame posėdžio protokole). Ieškovė teikė prašymus priimti ją į pareigas, tačiau atsakymo negavo.
Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl konkursą laimėjusios ieškovės tinkamumo eiti VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas. Atsakovai neginčijo konkurso rezultatų, savo sprendimuose nenurodė argumentų, kodėl ieškovė nepaskirta į pareigas, todėl kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006, išaiškinimai neaktualūs šiai bylai. Atsakovai neturi teisės pakartotinai (jau po konkurso rezultatų) kvestionuoti konkurso nugalėtojo, nes: konkursas – tai asmens profesinių, dalykinių ir asmeninių savybių, reikalingų eiti tam tikras pareigas, patikrinimo būdas, kurį atlieka nustatyta tvarka sudaryta konkurso organizacinė komisija, vadovaudamasi konkurso nuostatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo A. Č. v. Ukmergės rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-420/2008). Remiantis Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. posėdžio įrašu dauguma tarybos narių pritarė ieškovės skyrimui į pareigas, tačiau ta pati dauguma susilaikė balsuodama, nenurodydama jokių motyvų ir sprendimas nebuvo priimtas. Remiantis kasacinio teismo praktika pripažįstama, kad, organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas, pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialią teisę sudaryti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. Ukmergės rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-420/2008; 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009). Ieškovės teigimu, vietos savivaldos institucijos, veikdamos vietos savivaldos laisvės ir savarankiškumo principo pagrindu, negali pažeisti atskirų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kurie yra numatyti įstatymuose; savo veikloje privalo vadovautis teisėtumo principu. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovei padaryta materialinė (ilgą laiką negavo pajamų, kurias turėjo gauti dirbdama vyriausiąja gydytoja) ir neturtinė žala (pažeisti teisėti lūkesčiai, ieškovė buvo ignoruojama); teisės į žalos atlyginimą ieškovė nėra įgyvendinusi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo jų nenustatinėja, tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą. Atsakovai Visagino savivaldybės taryba ir Visagino savivaldybės administracija kasaciniu skundu kelia klausimą dėl konstitucinio savivaldybės veiklos laisvės ir savarankiškumo, įtvirtinto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje, pažeidimo, byloje konstatavus savivaldybės tarybos pareigą priimti vienintelį galimą sprendimą – skirti konkursą laimėjusį asmenį į savivaldybės VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo–vadovo pareigas. Teisėjų kolegija sprendžia pasisakyti šiuo klausimu, kaip ir dėl konkursą laimėjusio asmens teisės sudaryti darbo sutartį įgyvendinimo.
Dėl konkursą laimėjusio asmens skyrimo į savivaldybės viešosios įstaigos vadovo pareigas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu yra išaiškinęs, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi teisę ir pareigą, atsižvelgdamas į Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintą išimtinę savivaldybių kompetenciją, apibrėžti savivaldybių tarybų ir joms atskaitingų vykdomųjų organų kompetenciją. Nustatant, kas (savivaldybių tarybos ar joms atskaitingi vykdomieji organai) turi teisę priimti sprendimus dėl savivaldybių įstaigų, įmonių vadovų skyrimo, šių įstaigų, įmonių priežiūros, įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę įtvirtinti, kad šiuos sprendimus priima savivaldybių tarybos, kad juos priima savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai arba kad šiuos sprendimus priima savivaldybių tarybos, bet jos gali teisę priimti tokius sprendimus perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams; šiuo atveju savivaldybių tarybų įgaliojimai minėtas teises perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams turi būti tiesiogiai nurodyti įstatyme (Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutarimas).
Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu išimtinei savivaldybės kompetencijai priskirta ir savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, dalyvavimas jas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtas savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisė skirti ir atleisti viešosios įstaigos vadovą priskirta viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku, kuriam taikomos Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos, taikytinos dalininkams (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo (taigi – arba savininko) įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia.
Nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl priėmimo į sveikatos priežiūros įstaigos – VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo–vyriausiojo gydytojo pareigas, todėl yra svarbu, kaip nurodytos Vietos savivaldos įstatymo ir Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos koreliuoja su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatomis. Pastarojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) savivaldybių viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą LNSS viešųjų įstaigų steigėja gali būti savivaldybės taryba, kurios kompetencijai priklauso organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus; sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka.
Remiantis nurodyta teisine reglamentacija ir atsižvelgiant į Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą savivaldybių veikimo laisvės ir savarankiškumo principą, yra pagrindas konstatuoti, kad įstatymų leidėjas savivaldybės viešosios įstaigos vadovo skyrimo funkciją yra priskyręs savivaldybės tarybos, kaip įstaigos savininkės (kai yra tik vienas dalininkas, jei ne – visuotiniam dalininkų susirinkimui), kompetencijai, taip pat suteikdamas šiai teisę įgalioti jai atskaitingą vykdomąjį organą sudaryti darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu. Dėl nurodytos priežasties kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokius įgaliojimus konkrečiu atveju savivaldybės taryba yra suteikusi savo atskaitingam vykdomajam organui ir kokias funkcijas taryba atlieka pati priimdama į darbą viešųjų įstaigų vadovus.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 191 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių turtinės ir neturtinės teisės viešosiose įstaigose [...] įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.2 punktu nustatyta, kad viešosios įstaigos, įsteigtos iki 2007 m. vasario 8 d., taip pat į viešąją įstaigą pertvarkyto iki 2007 m. vasario 8 d. įsteigto kito juridinio asmens dalininkės (savininkės) turtines ir neturtines teises įgyvendina valstybės ar savivaldybės institucija (institucijos), įgyvendinusi (-ios) viešosios įstaigos dalininko (savininko) ar į viešąją įstaigą pertvarkyto kito juridinio asmens dalyvio teises ir pareigas iki šio nutarimo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės taryba nenustato kitaip. Nagrinėjamos bylos atveju pagal VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro įstatų (toliau – ir Įstatai) 1 punktą ši įstaiga buvo įsteigta Visagino miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 58 ir 2001 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 112, reorganizuojant VšĮ Visagino ligoninę ir VšĮ Visagino polikliniką. VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro dalininkas–steigėjas yra Visagino savivaldybės taryba (Įstatų 6, 18 punktai), kuri 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. TS-65 patvirtino Atstovavimo Visagino savivaldybei viešosiose įstaigose, kuriose savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės), turtines ir neturtines teises įgyvendina Visagino savivaldybės administracijos direktorius, taisykles. Jų 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius įgyvendina savivaldybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės (arba savininkės), turtines ir neturtines teises viešosiose įstaigose. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1025 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose taisyklių 2.5.2.2 punktą viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (šiuo atveju – savivaldybės administracijos direktorius) privalo užtikrinti, kad viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas nustatytų, jog viešosios įstaigos vadovas parenkamas konkurso būdu. Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301 patvirtintas Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojusi iki 2011 m. birželio 5 d.), kurio 2 punkte nustatyta, kad sprendimą skelbti konkursą priima įstaigos steigėjo vadovas, kai skelbiamas konkursas įstaigos vadovo pareigoms; konkursą laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Aprašo 24 punktas).
Nurodytų teisės aktų nuostatos inkorporuotos į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro įstatus, kurių 35 punkte nustatyta, kad šios įstaigos administracijos vadovas–vyriausiasis gydytojas skiriamas ir atleidžiamas iš pareigų visuotinio dalininkų sprendimu; darbo sutartį viešosios įstaigos vardu su įstaigos vadovu sudaro ir nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Minėta, kad, esant tik vienam įstaigos dalininkui–steigėjui, jam taikytinos nuostatos, skirtos visuotiniam dalininkų susirinkimui (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vienintelis dalininkas-steigėjas Visagino savivaldybės taryba Atstovavimo taisyklių 17 punktu įgaliojo savivaldybės administracijos direktorių leisti įsakymus dėl viešosios įstaigos vadovo skyrimo (atleidimo) arba suteikti įgaliojimus balsuoti už viešosios įstaigos vadovo skyrimą (atleidimą), tačiau tik savivaldybės tarybai pritarus. Nagrinėjamu atveju yra svarbu, kad Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ĮV-226 patvirtintų Viešo konkurso VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti nuostatų 26 punkte taip pat nustatyta, jog konkursą laimėjęs asmuo į pareigas bus skiriamas administracijos direktoriaus įsakymu, pritarus Visagino savivaldybės tarybai; darbo sutartį su laimėtoju pasirašys administracijos direktorius.
Vertinant nurodytų teisės aktų, kuriuose įstatymo leidėjo suteikta savivaldybės tarybai teisė spręsti dėl funkcijų delegavimo savivaldybės atskaitingiems organams, skiriant viešųjų įstaigų vadovus, nuostatas, taip pat Viešo konkurso nuostatus, yra pagrindas spręsti, kad Visagino savivaldybės taryba nebuvo perdavusi savivaldybės administracijos direktoriui teisės savarankiškai spręsti skyrimo į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas klausimo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad dėl konkursą laimėjusios ieškovės skyrimo į nurodytas pareigas turėjo svarstyti ir nuspręsti Visagino savivaldybės taryba, kuriai priėmus teigiamą sprendimą (galimas ir neigiamo sprendimo priėmimas), jos įgaliotas asmuo – savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę priimti įsakymą skirti ieškovę į pareigas ir sudaryti su ja darbo sutartį viešosios įstaigos vardu (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, Atstovavimo taisyklių 17 punktas, Įstatų 35 punktas). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, jog Visagino savivaldybės taryba nėra pritarusi skirti ieškovę į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas, teismai neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad Visagino savivaldybės administracijos direktorius, nesudaręs su ieškove darbo sutarties, pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija laiko nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju Visagino savivaldybės taryba yra įsakmiai įpareigota priimti vienintelį galimą sprendimą – skirti konkursą laimėjusią ieškovę į nurodytos įstaigos vadovo pareigas. Ši teismo išvada prieštarauja Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam savivaldybių veikimo laisvės ir savarankiškumo principui, įstatymo leidėjo valiai, išreikštai nutartyje nurodytose Vietos savivaldos įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Viešo konkurso nuostatuose nustatyta konkursą laimėjusio asmens priėmimo į savivaldybės VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigas tvarka atitinka šioje nutartyje pateiktą teisinį reglamentavimą; bylos duomenimis, ieškovei buvo žinoma dalyvavimo konkurse ir skyrimo į nurodytas pareigas tvarka, t. y. kad laimėjus konkursą galutinį sprendimą dėl skyrimo į nurodytas pareigas priims Visagino savivaldybės taryba. Taigi šiuo aspektu konstatuoti ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nėra teisinio pagrindo. Nepaisant to, teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant dėl konkursą laimėjusio asmens teisės sudaryti darbo sutartį įgyvendinimo, yra pagrindas konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad viešas konkursas VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti įvyko 2011 m. balandžio 12 d., Visagino savivaldybės administracijos protokolu Nr. P-5 nustatyta viešo konkurso nugalėtoja–ieškovė. Pažymėtina, kad nurodyto konkurso teisėtumas buvo tikrinamas teismine tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. E. v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 2A-1307/2012, nenustatė šio konkurso neteisėtumo fakto. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; kt.). Ieškovė 2011 m. gegužės 18 d., 2012 m. balandžio 6 d., 2012 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Visagino savivaldybės administracijos direktorių prašydama priimti ją, kaip laimėjusią konkursą, į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas. Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. posėdyje buvo svarstomas šis klausimas, tačiau sprendimas nepriimtas. 2012 m. gegužės 8 d. ieškovė kreipėsi į Visagino savivaldybės merą, prašydama informuoti, kada pakartotinai savivaldybės taryba svarstys jos skyrimą į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas. Pakartotinai savivaldybės taryba šio klausimo nesvarstė; Visagino savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gegužės 9 d. raštu ieškovei pranešė, kad Visagino savivaldybės taryba nepritarė jos skyrimui į nurodytas pareigas. Kad Visagino savivaldybės taryba priėmė sprendimą nepritarti ieškovės skyrimui į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas, buvo dėstoma atsakovų atsikirtimuose į pareikštus ieškinio reikalavimus šioje byloje. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad tai neatitinka byloje esančių duomenų – Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. posėdžio protokole Nr. TP-5 užfiksuota, kad taryba nusprendė nepriimti sprendimo. Taigi remiantis turimais duomenimis Visagino savivaldybės taryba daugiau kaip pustrečių metų nesvarsto ir nepriima sprendimo dėl skelbto konkurso laimėtojos–ieškovės skyrimo į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) darbo santykių bylose, taikydamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnį (teisė į privataus gyvenimo gerbimą), yra pabrėžęs, kad privataus gyvenimo sąvoka yra plati, galinti apimti ir profesinio ar verslo pobūdžio veiklą bei apribojimus verstis tam tikromis profesijomis ar įsidarbinti (Bigaeva v. Greece, no. 26713/05, 28 May 2009, § 22–25; Fernandez Martinez v. Spain, no. 56030/07, 15 May 2012, § 57; kt.). Dėl to aplinkybė, kad jau ilgą laiką delsiama priimti sprendimą dėl ieškovės skyrimo į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas, lemia išvadą apie jos užsitęsusią netikrumo būseną, veikiančią jos profesinį gyvenimą ir galimybę naudotis teise į „privataus gyvenimo gerbimą“ pagal Konvencijos 8 straipsnį, nes laimėtas konkursas suteikė jai pagrįstų profesinių lūkesčių, kurie nagrinėjamu atveju yra pažeidžiami. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybės tarybos delsimas priimti sprendimą dėl ieškovės skyrimo į viešosios įstaigos vadovo pareigas nesuderinamas su ieškovės teise į deramą profesinio gyvenimo gerbimą pagal Konvencijos 8 straipsnį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešo konkurso nuostatuose nebuvo detalizuota konkursą laimėjusio asmens skyrimo į pareigas tvarka, t. y. terminai, savivaldybės tarybos atsisakymo pritarti konkursą laimėjusio asmens kandidatūrai atvejai ir pan. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsisakymas priimti į darbą asmenį, turintį specialiąją teisę sudaryti darbo sutartį, turi būti pagrindžiamas konkrečiais argumentais, nurodant pagrįstas priežastis.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pareikštas reikalavimas įpareigoti Visagino savivaldybės tarybą spręsti jos skyrimo į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas klausimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kadangi Viešo konkurso nuostatuose nėra nustatytas terminas, per kurį savivaldybės taryba turi nuspręsti dėl konkurso laimėtojo skyrimo į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas, tai teisėjų kolegija Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies pagrindu sprendžia įpareigoti kasatorę Visagino savivaldybės tarybą apsvarstyti šį klausimą artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius. Remdamasi nutartyje nurodytais argumentais dėl savivaldybės tarybos teisės laisvai ir savarankiškai pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją nuspręsti dėl savivaldybės viešosios įstaigos vadovo skyrimo, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, neįpareigojant Visagino savivaldybės priimti ieškovę į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas ir sudaryti su ja darbo sutartį be Visagino savivaldybės tarybos pritarimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gruodžio 13 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 17,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi šioje byloje konstatuotas ieškovės teisių pažeidimas, byloje procesinis sprendimas iš esmės priimtinas jos naudai, tai teisėjų kolegija sprendžia šias išlaidas priteisti iš kasatorės Visagino savivaldybės tarybos, dėl kurios neveikimo ir konstatuotas ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Dėl tos pačios priežasties ieškovei priteistina iš kasatorės Visagino savivaldybės tarybos ir 700 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutarties ir Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalis dėl ieškovės V. D. pažeistų teisių pakeisti ir išdėstyti taip:
Tenkinti dalį ieškinio – įpareigoti atsakovę Visagino savivaldybės tarybą artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, išspręsti ieškovės V. D. skyrimo į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas klausimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutarties ir Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovei V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kasatorės Visagino savivaldybės tarybos (kodas 111107944) 700 (septynis šimtus) Lt išlaidoms advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginti.
Priteisti iš kasatorės Visagino savivaldybės tarybos (kodas 111107944) 17,38 Lt (septyniolika Lt 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Vincas Verseckas