Administracinė byla Nr. eA-132-602/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02475-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.2; 19.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centras apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, tretieji suinteresuoti asmenys – Austrijos ribotos atsakomybės bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGSELLSCHAFT m.b.h.“ atstovybė ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė teismo: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (3.9.3.)sJ-1521, kuriuo atsisakyta patenkinti T. L. 2017 m. kovo 3 d. prašymą ištaisyti klaidingus duomenis apie T. L., panaikinant įrašą apie jį, kaip apie Austrijos ribotos atsakomybės bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGESELLSCHAFT M.B.H.“ atstovybės (kodas 110233865) vadovą; 2) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti T. L. 2017 m. kovo 3 d. prašymą dėl klaidingos informacijos ištaisymo, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (3.9.3.)sJ-1521.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Juridinių asmenų registre nurodyta, jog pareiškėjas yra Austrijos ribotos atsakomybės bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGESELLSCHAFT m.b.h.“ atstovybės Lietuvoje (toliau – ir Atstovybė) vadovas. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėjas Atstovybės vadovu buvo paskirtas 1994 m. lapkričio 28 d. Pareiškėjas darbo santykių su Atstovybe niekada neturėjo, jokių pareigų, o juo labiau vadovo, Atstovybėje nėjo. Tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2016 m. spalio 27 d. pažymos apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius duomenys. Apie tai, kad Juridinių asmenų registre pareiškėjas yra nurodytas kaip Atstovybės vadovas, jis atsitiktinai sužinojo tik 2016 metais. Atsakovas visus turimus duomenis pareiškėjui pateikė po to, kai jis kreipėsi į atsakovą 2016 m. spalio 27 d. su prašymu.
3. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 218 punktu, prašė ištaisyti klaidingus Registro duomenis – panaikinti įrašą apie jį, kaip Atstovybės vadovą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Administracinėje byloje Nr. eI-3409-811/2017 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino nustatęs, kad pareiškėjo prašymas dėl klaidingų Registro duomenų ištaisymo buvo išnagrinėtas nekompetentingo administracinio subjekto, nes tą privalėjo padaryti ne centrinės įmonės VĮ Registrų centras, o VĮ Registrų centro filialo Juridinių asmenų registro skyrius. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. prašymą, priėmė sprendimą Nr. (3.9.3.)sJ-1521, kuriuo prašymo nepatenkino.
4. Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad atsakovas ginčijame sprendime pažymėjo, jog Atstovybės vadovo duomenų pakeitimai įregistruoti 1994 m. gruodžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstaigai (Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijai) pateiktą 1994 m. lapkričio 28 d. Austrijos bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGESELLSCHAFT m.b.h.“ vadovo įgaliojimą, todėl registre įregistruoti duomenys atitinka byloje esančius dokumentus. Duomenų pakeitimai įregistruoti iki Juridinių asmenų registro veiklos pradžios, kai registravimo veiksmus dėl pareiškėjo paskyrimo atsakingu Atstovybės vadovu atliko tuo metu veikusi Ekonomikos ministerija. Nuostatų 218 punktas numato, kad klaidingi, netikslūs ar neišsamūs duomenys, ar informacija Registre taisomi ar papildomi Registro duomenų, informacijos ir dokumentų teikėjo, gavėjo, asmens, kurio duomenys ar informacija įrašyta Registre arba susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ar klasifikatorių tvarkytojų prašymu, taip pat Registro tvarkytojo iniciatyva. Klaidingais laikomi Registre įregistruoti duomenys ar įrašyta informacija, neatitinkantys Registrui pateiktų dokumentų. Taisyklių 43.1, 43.2 punktuose numatyta, kad VĮ Registrų centro filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus darbuotojas, priimantis Taisyklių 24.12 punkte nustatytą sprendimą (ištaisyti klaidingus Registro objekto duomenis ir (ar) informaciją arba atsisakyti tai atlikti), pagal prašymą ar pranešimą išnagrinėja dokumentus ir nustato, ar klaidingi Registro duomenys ir (ar) informacija atitinka įrašus Registro objekto dokumentų byloje esančiuose dokumentuose, o nustatęs dokumentų įrašų neatitikimą, patikslintus duomenis ir (ar) informaciją įrašo į duomenų bazę.
5. Pabrėžė, kad atsakovo pareiškėjui pateiktas Austrijos bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGESELLSCHAFT m.b.h.“ vadovo 1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojimo vertimas į lietuvių kalbą patvirtina, jog pareiškėjas buvo paskirtas ne Atstovybės vadovu, o direktoriumi komercijai. Atstovybės vadovu Austrijos ribotos atsakomybės bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGESELLSCHAFT „m.b.h.“ dalininkų susirinkimas dar 1993 m. rugsėjo 2 d. paskyrė S. B., nes tai nurodyta atsakovo pareiškėjui pateiktame 1993 m. rugsėjo 2 d. susirinkimo protokolo išraše. Duomenų ir patvirtinančių dokumentų apie tai, kad S. B. būtų buvęs atšauktas iš Atstovybės vadovo pareigų, Juridinių asmenų registre nėra. Akivaizdu, kad Registre išviešinti duomenys apie pareiškėją kaip Atstovybės vadovą, neatitinka įrašų Atstovybės registracijos dokumentų byloje, tai įpareigoja atsakovą ištaisyti klaidingus duomenis Taisyklių 43.1, 43.2 punktų pagrindu.
6. Akcentavo, kad Juridinių asmenų registro įstatymas (toliau - ir JARĮ) nustato, jog Juridinių asmenų registras įkurtas sujungiant juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, registravimą JARĮ 2 straipsnio 1 dalyje išvardintose institucijose, įskaitant Ūkio ministeriją (JARĮ 2 str. 1 d. 5 p.). Ūkio ministerija buvo įsteigta 1996 m. gruodžio 16 d. įstatymu (Nr.VIII-36), panaikinus iki tol egzistavusias Ekonomikos, Energetikos, Pramonės ir prekybos ministerijas. Ūkio ministerija yra panaikintos Ekonomikos ministerijos teisių ir pareigų perėmėja. JARĮ 3 straipsnis nustato, kad Juridinių asmenų registro steigėja yra Vyriausybė, valdytojas – Teisingumo ministerija, o tvarkytojas – VĮ Registrų centras. Atstovybės duomenų apie vadovą pakeitimai, kuriuos dar 1994 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įregistravo Ekonomikos ministerija, buvo automatiškai perkelti į 2004 m. sausio 1 d. savo veiklą pradėjusį Juridinių asmenų registrą, kurio tvarkytoju paskirtas VĮ Registrų centras. Nuostatų V skyrius įtvirtina Juridinių asmenų registro tvarkytojo – VĮ Registrų centro pareigą ištaisyti klaidingus Juridinių asmenų registro duomenis, o klaidingų Registro duomenų taisymo tvarką detalizuoja Taisyklių IV skyrius. Remiantis Nuostatų 218 punktu, klaidingais duomenimis laikomi Registrui pateiktų duomenų neatitinkantys duomenys, o pagal Taisyklių 43.1, 43.2 punktų nuostatas Registro tvarkytojui kyla pareiga patikslinti klaidingus Registro duomenis, neatitinkančius įrašų, esančių Registro objekto dokumentų byloje.
7. Skundžiamame sprendime atsakovas nenurodo jokio teisinio pagrindo (teisės akto), kuriuo atsakovui būtų draudžiama taisyti (tvarkyti) Juridinių asmenų registro duomenų turinį sudarančius Ekonomikos ministerijos įregistruotus duomenis apie Atstovybės valdymo organą (vadovą). Tuo tarpu rašytiniams įrodymams patvirtinant, kad Registro duomenys apie pareiškėją kaip Atstovybės vadovą Atstovybės registravimo dokumentų bylos įrašų neatitinka, todėl yra klaidingi ir atsakovui kyla pareiga ištaisyti klaidingus duomenis Nuostatų 218 punkto, Taisyklių 43.1, 43.2 punktų pagrindu, neatsižvelgiant, kad ginčo duomenų pakeitimai įregistruoti iki Juridinių asmenų registro veiklos pradžios.
8. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
9. Atsakovas VĮ Registrų centras nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis Atstovybė įregistruota tuometiniame įmonių rejestre 1994 m. kovo 14 d. Vadovaujantis tuo metu galiojusiu Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, įmonių, kurių įstatinio kapitalo dalis priklausė užsienio investitoriui (investitoriams), ir užsienio kapitalo įmonių bei jų duomenų registracijas vykdė Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija. Tuometinė Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija 1994 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą pareiškėją įregistruoti Atstovybės vadovu pagal ministerijai pateiktą 1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojimą.
10. Nurodė, kad Juridinių asmenų registras buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo” ir veikti pradėjo nuo 2004 m. sausio 1 d. Vadovaujantis šio Nutarimo 3.1. punktu, iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo numatytų informacinių sistemų į Juridinių asmenų registrą automatiškai buvo perkelti šie juridinių asmenų duomenys: kodas, pavadinimas, teisinė forma, buveinė (adresas), veikla, teisinis statusas, duomenys apie vadovą, įregistravimo data. Atsakovas Atstovybės ir jos duomenų registracijos nevykdė, todėl negali vertinti, ar tuometinės Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos darbuotojai tinkamai atliko jiems priskirtas pareigas, ar teisingai įgaliojimo pagrindu pareiškėją įregistravo Atstovybės vadovu. VĮ Registrų centras ir jo filialai nėra įmonių Rejestro tvarkytojų teisių perėmėjai, bei neatsako už jų atliktus veiksmus.
11. VĮ Registrų centre 2017 kovo 20 d. buvo gautas pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. prašymas dėl, jo nuomone, klaidingų duomenų apie Atstovybės vadovą ištaisymo Registre. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2016 m. spalio 27 d. VSDFV Kauno skyriaus išduotą pažymą Nr. KAD22-14715 ir įgaliojimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI- 3409-811/2017, kuriuo panaikino VĮ Registrų centro 2017 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (1.11.3.)s-2700, kaip išnagrinėtą netinkamo subjekto, ir perdavė VĮ Registrų centrui iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. prašymą. VĮ Registrų centras, vykdydamas minėtą teismo sprendimą, pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti VĮ Registrų centro Kauno filialui – kaip Atstovybės Registro tvarkytojui. VĮ Registrų centro Kauno filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, 2017 m. lapkričio 15 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą sprendimą Nr. (3.9.3.)sJ-1521, kuriuo atsisakė taisyti, pareiškėjo nuomone, klaidingus duomenis Registre, kadangi Registre įregistruoti duomenys atitinka Atstovybės byloje esančius dokumentus, todėl nėra laikomi klaidingais. Be to, Registro tvarkytojas neturi teisės keisti ar revizuoti įregistruotus duomenis Registre, kuriuos atliko kitas tuometinis įmonių Rejestro tvarkytojas – Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija.
12. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 218 punktas numato, jog klaidingi, netikslūs ar neišsamūs duomenys ar informacija Registre taisomi ar papildomi Registro duomenų, informacijos ir dokumentų teikėjo, gavėjo, asmens, kurio duomenys ar informacija įrašyta Registre, arba susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ar klasifikatorių prašymu, taip pat Registro tvarkytojo iniciatyva. Klaidingais laikomi Registre įregistruoti duomenys ar įrašyta informacija, neatitinkantys Registrui pateiktų dokumentų. Šiuo konkrečiu atveju Registre įregistruoti duomenys, jog pareiškėjas yra Atstovybės vadovas, atitinka Atstovybės dokumentų byloje esantį dokumentą – įgaliojimą. Registro tvarkytojas, būdamas viešojo administravimo subjektu, negali pakeisti 1994 m. gruodžio 30 d. kito viešojo administravimo subjekto (Ekonomikos ministerijos) priimto sprendimo ir kitaip vertinti dokumentą, kuris buvo pagrindas šiuo metu esantiems Registre duomenimis įregistruoti. Atstovybės duomenų registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nuostatų 218 punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Pareiškėjo teises galbūt pažeidžia ne šioje byloje ginčijamas sprendimas, tačiau 1994 m. gruodžio 30 d. Ekonomikos ministerijos sprendimas įregistruoti jį Atstovybės vadovu, o šis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas.
13. Pabrėžė, kad pareiškėjas teigia, jog įgaliojimo vertimas į lietuvių kalbą patvirtina, kad pareiškėjas buvo paskirtas ne Atstovybės vadovu, o direktoriumi komercijai. Visiems prieinama „google“ internetinės svetainės vertėjo programa (vertimas iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą) patvirtina, jog įgaliojime, sudarytame vokiečių kalba, žodis „Geschäftsführer“ lietuvių kalboje reiškia generalinį direktorių, o ne direktorių komercijai.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
15. Nurodė, kad pareiškėjas privalo skųsti sprendimą paskirti jį Atstovybės vadovu, o ne šių duomenų įregistravimą viešajame registre. Pažymėjo, kad visiškai pritaria atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytiems argumentams.
II.
16. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (3.9.3.)sJ- 1521, kuriuo atsisakyta tenkinti T. L. 2017 m. kovo 3 d. prašymą ištaisyti klaidingus duomenis apie T. L., panaikinant įrašą apie jį kaip apie Austrijos ribotos atsakomybės bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGESELLSCHAFT M.B.H.“ atstovybės (kodas 110233865) vadovą ir įpareigojo VĮ Registrų centro Kauno filialą iš naujo išnagrinėti T. L. 2017 m. kovo 3 d. prašymą dėl klaidingos informacijos ištaisymo, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (3.9.3.)sJ-1521.
17. Teismas nustatė, kad Austrijos ribotos atsakomybės bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGESELLSCHAFT m.b.H.“ atstovybė įregistruota Lietuvos Respublikos įmonių rejestre 1994 m. kovo 14 d. Registraciją atliko tuo metu veikusi Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija (teisių perėmėja Ūkio ministerija). Ekonomikos ministerija 1994 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą pareiškėją įregistruoti Atstovybės Lietuvoje vadovu pagal ministerijai pateiktą 1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojimą (taip pat ir jo vertimą į lietuvių kalbą). Pareiškėjas 2017 m. kovo 3 d. su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas ištaisyti klaidingus duomenis apie jį ir panaikinti įrašą apie pareiškėją, kaip apie Atstovybės Lietuvoje vadovą. VĮ Registrų centras 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (1.11.3.)s-2700 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad Atstovybės vadovo duomenys Registre įregistruoti pagal Atstovybės dokumentų byloje esančius dokumentus. Vilniaus apygardos administracinės teismas, panaikindamas paminėtą VĮ Registrų centro sprendimą, 2017 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3409-811/2017 konstatavo, kad pareiškėjo prašymas prilyginamas prašymui dėl klaidingų Registro duomenų ištaisymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas pabrėžė, kad ginčijamą sprendimą netenkinti pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. prašymo priėmė ir jį pasirašė VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento viršininkė. Teismas akcentavo, kad sprendimas dėl pareiškėjo pateikto prašymo dėl galbūt klaidingų duomenų Registre ištaisymo buvo išspręstas ne VĮ Registrų centro filialo (Kauno) Juridinių asmenų registravimo skyriaus, todėl yra pagrindas pripažinti, jog šis sprendimas buvo priimtas nekompetentingo administravimo subjekto. Paminėtas sprendimas buvo panaikintas ir pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. prašymas buvo perduotas nagrinėti viešojo administravimo subjektui iš naujo.
18. VĮ Registrų centras, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti VĮ Registrų centro Kauno filialui kaip Atstovybės Registro tvarkytojui. VĮ Registrų centro Kauno filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2017 m. lapkričio 15 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą sprendimą Nr. (3.9.3.)sJ-1521, kuriuo atsisakė taisyti tariamai klaidingus duomenis Registre. Motyvavo tuo, jog Registre įregistruoti duomenys visiškai atitinka Atstovybės byloje esančius dokumentus, todėl nėra laikomi klaidingais. Taip pat nurodė, kad Registro tvarkytojas neturi teisės keisti ar revizuoti įregistruotus duomenis Registre, kuriuos atliko kitas tuometinis įmonių Rejestro tvarkytojas – Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija.
19. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo ginčui aktualiomis 1 straipsnio, 3 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 218 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d.), 220–224 punktais, VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-110 patvirtintų Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. kovo 28 d.), 3, 8, 8.13 ir 8.14 punktų, 24.12 punkto, 40.1 ir 40.2 punktų, 43, 43.1–43.4 punktų nuostatomis.
20. Teismas vertino ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3409-811/2017 taip pat konstatavo, jog sistemiškai įvertinus klaidų taisymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas akivaizdu, jog Nuostatai ir Taisyklės nenustato privalomos formos prašymui dėl klaidos ištaisymo pateikti, todėl gavus tokį prašymą turi būti atsižvelgiama į prašymo turinį ir teisės normose nurodytus reikalavimus. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, jog VĮ Registrų centro veikla pagal jos pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Tai duoda pagrindą vertinti, jog VĮ Registrų centras, priimdamas administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
21. Teismas, vertindamas ginčijamą sprendimą ir atsakovo argumentus, pateiktus teisminio nagrinėjimo metu, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme nurodė, kad pareiškėjas ginčija ne patį sprendimą įregistruoti jį Atstovybės vadovu, bet atsakovo atsisakymą Registre ištaisyti tikrovės neatitinkančią informaciją. Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Atstovybės Lietuvoje direktoriumi Registre buvo įrašytas 1994 m. gruodžio 30 d. steigėjo sprendimo – 1994 m. lapkričio 28 d. sprendimo – įgaliojimo (bei jo vertimas į lietuvių kalbą) pagrindu. Įvertinęs paminėtų dokumentų duomenis, taip pat ir 1989 metų vokiečių – lietuvių kalbos žodyne esantį vertimą, teismas sprendė, kad Registre esantys duomenys apie pareiškėjo pareigas galbūt neatitinka dokumentų, kurių pagrindu įrašas padarytas, turinio. Žodyno duomenys patvirtina, kad vokiškas žodis „Geschäftsführer“ lietuvių kalboje atskirais atvejais gali reikšti ir generalinį direktorių, taip pat ir direktorių komercijai. Įgaliojimo vertimo turinys patvirtina, kad pareiškėjas pristatomas kaip įmonės direktorius komercijai Kaune. Be to, teismui kelia abejones ir 1994 m. gruodžio 27 d. vertėjos K. K. įgaliojimo vertimo tikslumas. Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad Registre buvo įregistruota Austrijos ribotos atsakomybės bendrovės atstovybė, tačiau vertėja dėl neaiškių priežasčių vertime nurodė, jog tai Australijos ribotos atstovybės bendrovės atstovybė.
22. Teismas, įvertinęs aptartą ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, kad atsakovas turi teisę ir pareigą ištaisyti klaidingus įrašus Registre, taip pat atlikti įrašo Registre ir dokumentų, kurie buvo pagrindas įrašui, turinio lyginamąją analizę. Siekdamas detaliai ir išsamiai atsakyti į pareiškėjo kreipimąsi dėl Registro duomenų teisingumo, atsakovas turėtų dar kartą iš naujo kvalifikuotų specialistų pagalba atlikti 1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojimo vertimą į lietuvių kalbą ir tik tada pakeisti (arba atsisakyti pakeisti) įrašą Registre ir dėl to pareiškėjui pateikti motyvuotą atsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Šis individualus administracinis aktas turėtų būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę.
23. Esant individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamas pranešimas yra nepagrįstas, t. y. jame nėra nurodytos faktinės aplinkybės, lėmusios sprendime išvardintų teisės normų taikymą atsisakant tenkinti prašymą ištaisyti klaidą. Aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovas nevisiškai tinkamai nustatė ir nurodė faktines aplinkybes, netinkamai pagrindė jas teisės aktų nuostatomis, todėl ginčijamą sprendimą panaikino ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Įpareigojo atsakovą iš naujo Nuostatų V skyriuje nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. prašymą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą.
III.
25. Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
26. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad Registro tvarkytojas, būdamas viešojo administravimo subjektu, negali pakeisti 1994 m. gruodžio 30 d. kito viešojo administravimo subjekto – Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos priimto sprendimo ir kitaip vertinti dokumentą, kuris buvo pagrindas šiuo metu esantiems Registre duomenimis įregistruoti. Be to, ir teismas, priimdamas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą, nustatė šiai bylai reikšmingą aplinkybę, kad 1994 m. gruodžio 30 d. Ekonomikos ministerija priėmė sprendimą pareiškėją įregistruoti Atstovybės Lietuvoje vadovu pagal ministerijai pateiktą 1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojimą (taip pat ir jo vertimą į lietuvių kalbą). Taigi, teismui nustačius, jog būtent įgaliojimo pagrindu pareiškėjas buvo įregistruotas Atstovybės vadovu, nebuvo jokio teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą šioje byloje Registro tvarkytojo sprendimą, nes Nuostatų 218 punkto prasme Registre įregistruoti duomenys atitinka dokumentą, kurio pagrindu tie duomenys ir buvo įregistruoti tuometiniame įmonių rejestre.
27. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.69 straipsnio, reglamentuojančio klaidingų duomenų taisymą Registre, komentare yra nurodyta, jog šis straipsnis nėra taikomos, jeigu klaida yra notaro arba steigėjų ar dalyvių sudarytuose dokumentuose.
28. Atsakovo nuomone, jei asmuo kreipiasi į Registro tvarkytoją su prašymu dėl klaidingų duomenų ištaisymo Registre ir nurodo, kad įregistruoti duomenys yra klaidingi tuo pagrindu, jog neatitinka Registro tvarkytojui anksčiau pateikto dokumento turinio, tai akivaizdu, kad jokie nauji dokumentai negali būti vertinami ir pateikiami Registro tvarkytojui klaidingų duomenų taisymui Registre. Todėl teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendime padaryta išvada, jog siekdamas detaliai ir išsamiai atsakyti į pareiškėjo kreipimąsi dėl Registro duomenų teisingumo, atsakovas turėtų dar kartą iš naujo kvalifikuotų specialistų pagalba atlikti 1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojimo vertimą į lietuvių kalbą ir tik tada pakeisti (arba atsisakyti pakeisti) įrašą Registre ir dėl to pareiškėjui pateikti motyvuotą atsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, prieštarauja Nuostatų 218 punktui. Be to, Registro tvarkytojas būdamas viešojo administravimo subjektu, savo iniciatyva neturi teisės atlikti Atstovybės dokumentų byloje esančių dokumentų vertimo, t. y. toks veikimas būtų pripažintas, kaip viršijantis kompetencijos ribas. Nors atsakovas laikosi pozicijos, jog atliekant / vykdant klaidingų duomenų taisymo ir / ar atsisakymo taisyti klaidingus duomenis Registre procedūrą negali būti vertinami naujai pateikiami dokumentai, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog teismo aukščiau pacituota išvada akivaizdžiai prieštarauja ir šiuo metu galiojančių Nuostatų 63 punktui, t. y. jei dokumentai, kurių pagrindu keičiami įregistruoti duomenys ir / ar informacija Registre surašyti ne valstybine kalba, tai dokumentų ir duomenų teikėjai privalo Registro tvarkytojui pateikti / pridėti vertimus, pasirašytus vertėjo, o ne Registro tvarkytojas turi kreiptis dėl dokumento vertimo.
29. Atsakovo vertinimu, sprendžiant šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl Registro tvarkytojo sprendimo panaikinimo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl klaidingų duomenų taisymo nekilnojamojo turto registre, t. y. jog Atstovybės duomenų registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nuostatų 218 punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjo teises galbūt pažeidžia ne šioje byloje ginčijamas sprendimas, tačiau 1994 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos sprendimas įregistruoti jį Atstovybės vadovu, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas.
30. Nesutinka su teismo išvada, jog šioje administracinėje byloje ginčijamas Registro tvarkytojo sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kadangi jis yra motyvuotas. Be to, teismas nenurodė, kokius teisės aktus, reglamentuojančius Registro tvarkytojo veiklą, pažeidė Registro tvarkytojas, priimdamas ginčijamą sprendimą, ar kokie teisės aktai buvo netinkamai pritaikyti.
31. Atsakovo nuomone, byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog Registre įregistruoti duomenys apie Atstovybės vadovą yra teisingi ir negali būti laikomi klaidingais Nuostatų 218 punkto prasme, todėl visiškai teisėtai ir pagristai, išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. prašymą, buvo priimtas 2017 m. lapkričio 15 d. Registro tvarkytojo sprendimas Nr. (3.9.3)sJ-1521, bei nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti, ką patvirtina iš dalies ir 2018 m. gegužės 8 d. teismo sprendimas, nes joks teisės aktas, kurį pažeidė Registro tvarkytojas, priimdamas šioje administracinėje byloje ginčijamą sprendimą, nėra nurodytas.
32. Teismas šioje byloje nevertino byloje esminę reikšmę turinčių surinktų įrodymų, t. y. pareiškėjo atstovė šioje byloje pateikė dvi vieną kitai prieštaraujančias versijas, dėl ko pareiškėjo nuomone, duomenys Registre apie pareiškėją kaip Atstovybės vadovą yra klaidingi, t. y. pareiškėjas niekuomet nedirbo Atstovybėje (pateikta VSDFV Kauno skyriaus pažyma Nr. KAD22-14715) ir įgaliojimo pagrindu pareiškėjas buvo paskirtas ne vadovu, o direktoriumi komercijai. Teismas sprendime nieko nepasisakė, kuri vis dėl to pareiškėjo pateikta versija yra labiau tikėtina ir pagrįsta įrodymais. Taip pat nevertinti ir teismo posėdžio metu pareiškėjo ir atsakovo atstovės duoti paaiškinimai, kad negali būti Atstovybės duomenys taisomi Registre, nes nuo 1994 m. gruodžio 30 d. T. L. yra įregistruotas vadovu, o patenkinus Registro tvarkytojui pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. pateiktą prašymą dėl klaidingų duomenų taisymo liktų neaišku, kas būtų Atstovybės vadovas (pareiškėjo atstovė negalėjo nurodyti kas, jos nuomone tuomet būtų / yra Atstovybės vadovu), taip pat vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 1 dalies 8 punktu Atstovybės valdymo organas yra privalomas duomuo, kuris turi būti įregistruotas Registre, t. y. Atstovybė negali būti be vadovo. Akivaizdu, jog pareiškėjo skirtingos versijos, neapsisprendžiant vis dėl to, ar jis įgaliojimo pagrindu buvo Atstovybės direktorius komercijai, ar jis apskritai su Atstovybe jokių teisinių / darbinių santykių neturėjo, tik pagrindžia aplinkybę, jog šiuo metu T. L., būdamas Atstovybės duomenų ir dokumentų teikėju (Nuostatų 38.3 punktas), siekia išvengti jam, kaip vadovui, priklausančių pareigų, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų arba pakeisti Atstovybės duomenys apie vadovą, arba Atstovybė likviduota, arba pateikti duomenis, jog bendrovė įsteigusi Atstovybę yra likviduota.
33. Nurodo, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde teigė, jog įgaliojimo vertimas į lietuvių kalbą patvirtina, kad T. L. buvo paskirtas ne Atstovybės vadovu, o direktoriumi komercijai. Nors Registro tvarkytojui nesuteikta kompetencija vertinti tuometinio įmonių Rejestro tvarkytojo priimtų sprendimų, tačiau „google“ internetinės svetainės vertėjo programa (vertimas iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą) patvirtina, jog įgaliojime, sudarytame vokiečių kalba, žodis „Geschäftsführer“ lietuvių kalboje reiškia generalinį direktorių, o ne direktorių komercijai. Net ir pareiškėjui pateikus naują įgaliojimo vertimą į valstybinę kalbą, tai nebūtų pagrindas laikyti Registre įregistruotus duomenis apie T. L., kaip Atstovybės vadovą, klaidingais, nes 1994 m. gruodžio 30 d. būtent tokio turinio įgaliojimo pagrindu pareiškėjas buvo įregistruotas vadovu. Atkreipia dėmesį, kad duomenys Registre keičiami originalia kalba sudarytų ir Registro tvarkytojui pateiktų dokumentų pagrindu, o ne jų vertimų pagrindu, nors teisės aktai numato pareigą duomenų ir dokumentų teikėjui kartu su ne valstybine kalba sudarytais dokumentas pateikti / pridėti jų vertimus, pasirašytus vertėjo.
34. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
35. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad nagrinėjamu atveju juridinių asmenų registre esanti informacija, kad pareiškėjas yra Atstovybės direktorius (vadovas), nėra tapati informacijai dokumente, kurio pagrindu įrašas atliktas (informacijai Austrijos bendrovės 1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojime bei jo vertime į lietuvių kalbą), kadangi, remiantis įgaliojimo vertimu, pareiškėjas buvo paskirtas Atstovybės direktoriumi komercijai (o ne Atstovybės vadovu/direktoriumi). Taigi ištyręs bylos įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad juridinių asmenų registre esantys duomenys apie pareiškėjo pareigas galbūt neatitinka dokumentų, kurių pagrindu įrašas padarytas, turinio, dėl to atsakovui kyla pareiga ištaisyti (galbūt) klaidingus įrašus registre, prieš tai atlikus įrašo registre ir dokumento, kuris buvo pagrindas įrašui, lyginamąją analizę.
36. Atitinkamai, apeliaciniame skunde pateikta atsakovo pozicija, neva šiuo konkrečiu atveju registre įrašyti duomenys, kad pareiškėjas yra Atstovybės vadovas, atitinka Atstovybės dokumentų byloje esantį dokumentą – 1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojimą, prieštarauja bylos įrodymams, todėl yra nepagrįsta.
37. Spręsdamas dėl galimo registro duomenų neatitikimo 1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojimo turiniui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi į bylą pateiktu 1989 metų laidos Vokiečių – lietuvių kalbos žodyno fragmentu, kuriame kaip viena iš vokiečių kalbos žodžio „Geshäftsführer“ lietuvių kalba reikšmių yra nurodyta reikšmė „direktorius komercijai“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo cituojama „google“ internetinės svetainės vertimo programa, kuria remiantis žodis „Geshäftsführer“ lietuvių kalba reiškia „generalinis direktorius“, viena vertus, nelaikytina oficialiu kompetentingų asmenų sudarytu žodynu, todėl kompiuterinėje programoje pateikiamų duomenų patikimumas vertintinas kritiškai; kita vertus, pati kompiuterinė programa dar neegzistavo 1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojimo sudarymo ir jo vertimo į lietuvių kalbą metu, todėl aiškinantis dokumento ir jo vertimo į lietuvių kalbą turinį yra pagrįsta vadovautis arčiausiai tam laikmečiui sudarytuose dokumentuose/ šaltiniuose – šiuo atveju 1989 metų laidos vokiečių – lietuvių kalbos žodyne – pateikta informacija.
38. Pareiškėjas pažymi, kad Atstovybės duomenys apie vadovą, kuriuos dar 1994 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įregistravo Ekonomikos ministerija, buvo automatiškai perkelti į 2004 m. sausio 1 d. savo veiklą pradėjusį Juridinių asmenų registrą, kurio tvarkytoju paskirtas VĮ Registrų centras. Remiantis šiuo metu galiojančiais Nuostatais, duomenys apie Atstovybės vadovą sudaro juridinių asmenų registro duomenų turinį – Nuostatų 21.6 punktas numato, kad registro duomenimis taip pat yra laikytini ir duomenys apie filialo ar atstovybės valdymo organų narius. Nei Nuostatų 218 punktas, nei Taisyklių IV skyrius, reglamentuojantis klaidingų registro duomenų ir informacijos taisymo tvarką, nenumato, kad į juridinių asmenų registrą iš ankstesnių registrų perkeltiems duomenims būtų taikoma kitokia (lyginant su juridinių asmenų tvarkytojo į registrą įrašytais duomenimis) klaidingų duomenų taisymo tvarka ar taikomi kitokie nei šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyti klaidingų duomenų identifikavimo standartai.
39. Atsižvelgiant į nurodytą ir įvertinant, jog iš ankstesnio registro į juridinių asmenų registrą perkelti duomenys apie pareiškėją, kaip Atstovybės vadovą, yra laikytini juridinių asmenų registro duomenimis, seka, kad atsakovas (juridinių asmenų registro tvarkytojas) turi pareigą pareiškėjo kreipimosi pagrindu įvertinti dar Ekonomikos ministerijos įregistruotų ir į juridinių asmenų registrą automatiškai perkeltų Atstovybės duomenų atitikimą dokumentams (kurių pagrindu duomenys įregistruoti), o nustačius neatitikimą – klaidingus duomenis ištaisyti, kaip tai numato Nuostatų 218 punktas bei Taisyklių IV skyriaus nuostatos.
40. Atsakovo kompetenciją šiuo metu galiojančių teisės aktų numatyta tvarka ištaisyti klaidingus juridinių asmenų registro duomenis nustato aukščiau minėti atsakovo veiklą reglamentuojantys Nuostatai bei Taisyklės (konkrečiai – Taisyklių IV skyrius). Todėl klaidingų registro duomenų taisymo procedūrą, t. y. 1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojimo turinio (kurio pagrindu Ekonomikos ministerija įregistravo pareiškėją kaip Atstovybės vadovą) galimą kitokį nei ankstesnio registratoriaus (Ekonomikos ministerijos) atliktą įvertinimą ir atitinkamą klaidingų duomenų ištaisymą, atsakovas nepagrįstai traktuoja kaip savo kompetencijos viršijimą, pasireiškiantį kito (praeityje veikusio) viešojo administravimo subjekto – Ekonomikos ministerijos – 1994 m. gruodžio 30 d. priimto sprendimo įregistruoti pareiškėją Atstovybės vadovu – pakeitimu.
41. Pažymi, kad pareiškėjas neginčija Ekonomikos ministerijos 1994 m. gruodžio 30 d. sprendimo įregistruoti jį Atstovybės vadovu teisėtumo, o naudojasi kitu Nuostatuose ir Taisyklėse numatytu savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdu – klaidingų registro duomenų (apie pareiškėją kaip Atstovybės vadovą) ištaisymo institutu. Pareiškėjas neginčija Austrijos bendrovės 1994 m. lapkričio 28 d. išduoto įgaliojimo turinio, todėl apeliaciniame skunde atsakovo cituojamas CK 2.69 straipsnio komentare pateiktas išaiškinimas, kad minėtas straipsnis netaikomas, jeigu klaida yra notaro arba steigėjų ar dalyvių sudarytuose dokumentuose, nagrinėjamo ginčo kontekste yra neaktualus.
42. Nesutinka su atsakovo teiginiais, neva byloje pateikta pareiškėjo pozicija, kad jis niekada nedirbo Atstovybėje, prieštarauja pozicijai dėl klaidingų registro duomenų apie pareiškėją, kaip Atstovybės vadovą, ištaisymo. Paaiškina, kad jo ir Atstovybės niekada nesiejo jokie darbo santykiai (ką pagrindžia į bylą pateikti atitinkami SODROS išrašai), tačiau savo pažeistų teisių (nepagrįstai įregistruojant pareiškėją Atstovybės vadovu) gynybos būdu pasirinko ne atitinkamų sprendimų dėl pareiškėjo įregistravimo ir/ar paskyrimo Atstovybės vadovu nuginčijimą, o klaidingų registro duomenų ištaisymo institutą (kadangi šiuo atveju įregistruoti duomenys akivaizdžiai neatitinka dokumento, kurio pagrindu atlikti įrašai registre, turinio).
43. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamoje byloje turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A602-211/2012 bei A520-1771/2013 suformuota praktika dėl klaidingų duomenų taisymo nekilnojamojo turto registre, numatančia, jog viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Nagrinėjamu atveju atsakovo cituojamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa: minėtose bylose spręstas klaidingų duomenų ištaisymo nekilnojamojo turto registre, o šioje – juridinių asmenų registre klausimas; be to, nurodytose bylose ginčijami registro duomenys atitiko dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti registre, kai nagrinėjamu atveju juridinių asmenų registro duomenys apie pareiškėją, kaip Atstovybės vadovą, neatitinka dokumento (1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojimo ir jo vertimo į lietuvių kalbą), kurio pagrindu duomenys įregistruoti, turinio. Taigi atsakovo cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos nelaikytinos tinkamais precedentais ir jose suformuluotos teisės taisyklės pareiškėjo ir atsakovo ginčui netaikytinos.
44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu bei jame suformuluotu reikalavimu. Palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundų ribų.
46. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 1994 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas T. L. nurodytas Austrijos ribotos atsakomybės bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGESELLSCHAFT m.b.H.“ atstovybės (įregistruotos Lietuvos Respublikos įmonių rejestre 1994 m. kovo 14 d.) direktoriumi.
47. VĮ Registrų centre 2017 kovo 20 d. buvo gautas pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. prašymas dėl, jo nuomone, klaidingų duomenų apie Atstovybės vadovą ištaisymo Registre.
48. VĮ Registrų centras 2017 m. lapkričio 15 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą sprendimą Nr. (3.9.3.)sJ-1521, kuriuo atsisakė taisyti duomenis Registre, kadangi: 1) Registre įregistruoti duomenys atitinka Atstovybės byloje esančius dokumentus, todėl nėra laikomi klaidingais; 2) Registro tvarkytojas neturi teisės keisti ar revizuoti įregistruotus duomenis Registre, kuriuos atliko kitas tuometinis įmonių Rejestro tvarkytojas – Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija.
V.
49. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klaidos juridinių asmenų registre taisomos juridinio asmens arba asmens, kurio duomenys įrašyti į registrą, prašymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva.
50. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d.) 218 punkte nustatyta, kad klaidingi, netikslūs ar neišsamūs duomenys ar informacija (toliau – klaidingi duomenys ar informacija) Registre taisomi ar papildomi Registro duomenų, informacijos ir dokumentų teikėjo, gavėjo, asmens, kurio duomenys ar informacija įrašyta Registre (toliau – duomenų subjektas), arba susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ar klasifikatorių tvarkytojų (toliau kartu – suinteresuoti asmenys) prašymu, taip pat Registro tvarkytojo iniciatyva. Klaidingais laikomi Registre įregistruoti duomenys ar įrašyta informacija, neatitinkantys Registrui pateiktų dokumentų.
51. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d.) 35 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.
52. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klaidų taisymas – išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1324/2010); <...> viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012); <...> administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1434/2012).
53. Sąvoka „klaidos“ reiškia tam tikrą nukrypimą nuo teisingos informacijos, pavyzdžiui, registruojant juridinio asmens valdymo organo narį, pavardėje padaryta gramatinė ar korektūros klaida, nurodant juridinio asmens kodą, neteisingai parašytas skaičius ir panašiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2002, p. 160).
VI.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 2.69 straipsnio 1 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies ir Nuostatų 218 punkto sisteminis aiškinimas patvirtina, jog Juridinių asmenų registre klaidingais duomenimis gali būti laikomos tik padarytos techninio pobūdžio klaidos, kurių ištaisymas nepakeičia duomenų ar informacijos, įrašytos Juridinių asmenų registre, esmės, bei toks ištaisymas nepakeičia nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų, esančių įrašytų Juridinių asmenų registre pagal padarytą registro tvarkytojo įrašą (sprendimą). Juridinių asmenų registro tvarkytojas paprastai negali taisyti klaidų, jeigu tai yra klaidos, padarytos notaro jau patvirtintuose arba steigėjų ar dalyvių sudarytuose dokumentuose, t. y. dokumentuose, kuriais remiantis priimtas registro tvarkytojo sprendimas padaryti įrašą Juridinių asmenų registre, nes tai nėra registro tvarkytojo padarytos klaidos.
55. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi VĮ Registrų centrą su prašymu ištaisyti klaidingus duomenis Juridinių asmenų registre, būtent pareiškėjas prašė padaryti tokius pakeitimus, kad Juridinių asmenų registre neliktų duomenų apie tai, jog nuo 1994 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas T. L. nurodytas Austrijos ribotos atsakomybės bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGESELLSCHAFT m.b.H.“ atstovybės direktoriumi.
56. Pareiškėjo nuomone, jo prašymas turėjo būti patenkintas dėl to, kad pareiškėjas darbo santykių su Atstovybe niekada neturėjo, jokių pareigų, o juo labiau vadovo, Atstovybėje nėjo, apie tai, kad Juridinių asmenų registre pareiškėjas yra nurodytas kaip Atstovybės vadovas, jis atsitiktinai sužinojo tik 2016 metais. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad Austrijos bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGESELLSCHAFT m.b.h.“ vadovo 1994 m. lapkričio 28 d. įgaliojimo vertimas į lietuvių kalbą patvirtina, jog pareiškėjas buvo paskirtas ne atstovybės vadovu, o direktoriumi komercijai. Atstovybės vadovu Austrijos ribotos atsakomybės bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGESELLSCHAFT „m.b.h.“ dalininkų susirinkimas dar 1993 m. rugsėjo 2 d. paskyrė S. B..
57. Taigi pareiškėjo kreipimosi į VĮ Registrų centrą turinys bei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomi motyvai patvirtina, kad pareiškėjas neigia patį faktą (jog nuo 1994 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas T. L. nurodytas Austrijos ribotos atsakomybės bendrovės „LANDESMANN TRADING HANDELSGESELLSCHAFT m.b.H.“ atstovybės direktoriumi), kuris yra išviešintas Juridinių asmenų registre ir motyvuodamas dokumento, kurio pagrindu padarytas įrašas, neteisingumu siekia, kad įrašas būtų panaikintas. Toks pareiškėjo prašymas visiškai neatitinka klaidos sąvokos, kaip ji suprantama pagal aukščiau minėtus teisės aktus, todėl VĮ Registrų centras negalėjo patenkinti pareiškėjo prašymo.
58. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl atsakovo taikytų materialiosios teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
59. Priėmus pareiškėjui nepalankų teismo sprendimą, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo T. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan