Administracinė byla Nr. A-5009-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03006-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Senelių rojus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Senelių rojus“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „15min“) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Senelių rojus“ (toliau – ir pareiškėjas, Įstaiga) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2017 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (SK-35) SPR-81 „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt., 2016 m. lapkričio 29 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atmestas skundas dėl teiginių publikacijoje paskleidimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2, 3 ir 16 straipsnius, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 6 straipsnį, pakenkiant pareiškėjo dalykinei reputacijai, ir šią skundo dalį tenkinti; 2) įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „15min“ (toliau – ir UAB „15min“, informacijos skleidėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo) pašalinti publikaciją „(duomenys nekelbtini)“ (toliau – ir Publikacija) iš www.15min.lt ir kitų Publikacijos viešinimo vietų; 3) įpareigoti Inspektorių įspėti UAB „15min“ apie teisės aktų pažeidimus ir įstatymuose nustatyta tvarka priimtą sprendimą paskelbti viešai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) tinklalapyje; 4) įpareigoti UAB „15min“ rezoliucinę sprendimo dalį nedelsiant paskelbti atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 29 d. tinklalapyje www.15min.lt buvo paskelbta Publikacija apie pareiškėją akivaizdžiai pažeidžianti VIĮ 2, 3 ir 16 straipsnius, Kodekso nuostatas, nes paviešinta informacija yra neteisinga arba netiksli, remtasi vienu informacijos šaltiniu, netikrinant informacijos teisingumo, akivaizdžiai šmeižianti juridinį asmenį bei kenkianti jo dalykinei reputacijai. Nesutikdamas su Publikacijos turiniu, pareiškėjas pateikė skundą Tarnybai. Tarnyba pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. pripažino, jog Publikacijoje pateikta informacija „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ ir „15min primena, jog K. J., kuris eina „Senelių rojaus“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai“ yra neteisinga, nes K. J. nėra VšĮ „Senelių rojus“ vadovas, Įstaigos vadovė K. J. nėra teista dėl sukčiavimo, tačiau pažymėta, kad minėti teiginiai pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, dalykinei reputacijai nekenkia. Sprendimu pareiškėjo skundas dėl kitos Publikacijoje nurodytos informacijos buvo atmestas, nepagrįstai nekonstatuoti VIĮ 16 straipsnio ir Kodekso 6 straipsnio pažeidimai, nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos bei pažeidžiant VIĮ nuostatas, aiškintos ir taikytos sąvokos „žinia“ bei „nuomonė“, informacijos skleidėjas nepagrįstai neįpareigotas pašalinti Publikaciją.

3.       Pareiškėjas teigė, jog Sprendime, remiantis Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Socialinių paslaugų departamentas) teikta informacija, kad VšĮ „Senelių rojus“ licencija (institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) senyvo amžiaus asmenims) buvo sustabdyta nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., spręsta, kad Publikacijoje nurodoma informacija, jog Įstaiga neturėjo teisės verstis senelių globa, yra teisinga. Pareiškėjas paaiškino, kad VšĮ „Senelių rojus“ nuo 2014 m. gegužės 16 d. yra išduota licencija verstis slaugos-bendrosios praktikos slauga, kuri niekada nebuvo sustabdyta ar juo labiau atimta. Pareiškėjui 2014 m. gegužės 26 d. išduota licencija teikti institucinę globą (trumpalaikę, ilgalaikę) senyvo amžiaus asmenims ir nors minėta licencija buvo sustabdyta, tačiau teismui priėmus VšĮ „Senelių rojus“ palankų sprendimą, minėta licencija niekada nebuvo panaikinta ir galioja. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis visą laiką turėjo ir turi teisę verstis senelių slauga ir tokia teisė niekada nebuvo atimta, o Publikacijoje paskelbus neteisingą informaciją galima suprasti ne tik, jog pareiškėjui už tariamai nustatytus pažeidimus buvo atimta teisė plėtoti senelių slaugos veiklą, bet ir atėmus šią teisę, pareiškėjas vis dėlto vykdė veiklą, neturėdamas licencijos, kas neatitinka tikrovės ir akivaizdžiai menkina pareiškėjo dalykinę reputaciją.

4.       Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo motyvais dėl Įstaigoje vykdytų patikrinimų ir jų pagrindu taikytų administracinio poveikio priemonių. Nors patikrinimų metu buvo fiksuoti neesminiai (formalūs) pažeidimai, kurie buvo operatyviai pašalinti, tačiau pareiškėjui jokių nuobaudų ar administracinių poveikio priemonių dėl jų netaikyta (šią aplinkybę patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos raštas), todėl Publikacijos teiginiai, jog pareiškėjas dėl darbo sąlygų pažeidimų buvo baustas ir jam taikytos administracinio poveikio priemonės, yra neteisingi.

5.       Pareiškėjas sutiko, jog Sprendime pagrįstai nurodoma, kad Publikacijos teiginiai „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“, ,,15min primena, jog K. J., kuris eina „Senelių rojaus“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai“ yra neteisingi (VIĮ 3 str. pažeidimas), tačiau Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog minėti teiginiai nepažeidžia pareiškėjo dalykinės reputacijos. Publikacijoje pareiškėjas apibūdinamas kaip Įstaiga, kurios veikla galbūt pažeidžia ne tik įstatymus, bet ir elementariausius moralės principus, Įstaigos veiklai vadovauja asmuo, kuris yra teistas už sukčiavimą. Šie teiginiai neatitinka tikrovės ir formuoja neigiamą požiūrį į pareiškėją, žemina jo dalykinę reputaciją.

6.       Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo motyvais, jog dėl K. J. pradėtas baudžiamasis procesas nėra susijęs su pareiškėju ir nepažeidžia jo dalykinės reputacijos, nurodė, kad nors Sprendime teisingai konstatuota, kad Publikacijos teiginiai yra buvusios pareiškėjo darbuotojos V. P. teiginiai (žinia), tačiau nepagrįstai nustatyta, kad informacijos skleidėjas neatsakingas už kito asmens teiginių paviešinimą. Pareiškėjas akcentavo teiginius: „Tekdavo dirbti darbus, kurių, kaip nekvalifikuota darbuotoja, negalėjau dirbti: perrišdavau žaizdas, dalindavau senoliams vaistus, o tai galėdavo daryti tik bendrosios praktikos slaugytoja, kuri per abu padalinius – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – buvo tik viena“ ir pabrėžė, jog tokia akivaizdžiai pareiškėjo reputaciją diskredituojanti informacija yra neteisinga. Pareiškėjas nurodė, kad jo patvirtintos darbo tvarkos taisyklės, pareiginiai pagalbinio darbuotojo nuostatai patvirtina, jog tokių darbų minėtai darbuotojai nebuvo leidžiama vykdyti, o su skundu pateikiamos 3 darbo sutartys patvirtina, kad Įstaigoje Publikacijoje nurodomu metu dirbo ne viena, bet net 3 bendrosios praktikos slaugytojos.

7.       Pareiškėjas vertino, kad teiginiai „Be to, įstaiga neturėjo procedūrinio kabineto – vaistai buvo laikomi spintelėje po televizoriumi. O ir pietų pertraukai skirtą valandą atskaitydavo – niekur neišeidavau, nes viena dirbdavau, – problemas ėmė dėstyti moteris“ taip pat neatitinka tikrovės. VšĮ „Senelių rojus“ turi procedūrinį kabinetą, tai patvirtina išduota licencija verstis bendrosios praktikos slauga, kuriai yra privalomas procedūrinis kabinetas, 2014 m. gegužės 8 d. išduotas leidimas-higienos pasas Nr. 9-0397(6) vykdyti bendrosios praktikos slaugos veiklą, kas patvirtina, jog vaistai jokioje spintelėje po televizoriumi nebuvo ir nėra laikomi. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal darbo tvarkos taisykles darbuotojams nedraudžiama palikti darbo vietą pietų pertraukų metu, todėl Publikacijos teiginiai dėl negalėjimo išeiti pietų pertraukos metu yra neteisingi.

8.       Pareiškėjas tvirtino, kad Publikacijos pastraipoje „Nakčiai likdavo vienas darbuotojas“ paskleisti tikrovės neatitinkantys ir pareiškėjo dalykinę reputaciją žeminantys teiginiai: „kurių norma nuolat buvo viršijama (vietoj 45 gyveno 51), suduoti jiems vaistus <...> bet ir išplauti kambarius, palovius, išvalyti spinteles. Ir visa tai buvo daroma tuomet, kai senoliai bandydavo užmigti. <...> Valymui visad trūkdavo švarių skudurų, cheminių medžiagų, o pirštines dienai teduodavo vienas. Su tomis pačiomis ir užpakalius valyk, ir sumuštinius tepk, ir kambarius plauk. Tekdavo skolintis, pirkti iš savų pinigų. Beje, pačios virdavome <...>“. Pareiškėjas pabrėžė, jog Įstaigoje gyventojų norma niekada neviršijama, darbo tvarkos taisyklėse (su kuriomis pasirašytinai buvo supažindinta V. P.) draudžiama naktimis plauti gyventojų kambarius, trukdyti gyventojų ramybę ir poilsį. Tokių teiginių skleidimas yra nepagrįstas, nes tokios situacijos Įstaigoje niekada nebuvo, Įstaigą tikrino daug institucijų, tačiau tokios Publikacijoje nurodomos situacijos nebuvo nustačiusi nė viena iš jų, o tai patvirtina šios informacijos klaidingumą.

9.       Pareiškėjas nurodė Publikacijoje teiginius: „lifto niekas neįrengė. Nežinau, kas dėtųsi kilus gaisrui. Neišmesi juk žmonių pro langą“, – teigė V. P.“ ir pažymėjo, kad pateikiant tokio pobūdžio informaciją visuomenei suformuojamas įvaizdis, jog Įstaigoje, kilus gaisrui ir nesant lifto, nebus galimybių išgelbėti joje gyvenančių žmonių, kas formuoja neigiamą įvaizdį apie Įstaigą ir akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Priešgaisrinės taisyklės gaisro atveju reikalauja pirmiausiai išjungti elektrą, draudžiama naudotis liftais, keltuvais. Evakuacija vykdoma naudojantis priešgaisrinėmis laiptinėmis, kurios Įstaigoje yra. Valstybinė priešgaisrinės priežiūros gelbėjimo valdyba 2016 metų rudenį atlikusi patikrinimą jokių pažeidimų nenustatė, todėl Įstaigoje užtikrinama saugi priešgaisrinė sistema.

10.       Pareiškėjas teigė, jog teiginiai „Anot jos, trys gyventojų lovos buvo laikomos koridoriuje, o keturviečiuose kambariuose dažnai glausdavosi po penkis senolius. Įstaigos patikrinimų metu K. J. (eina direktorės pavaduotojo pareigas, direktorė – jo žmona), pasak V. P., pažeidimus laikinai užmaskuodavo“ neatitinka tikrovės, nes tokios situacijos nenustatė nei viena Įstaigą tikrinusi institucija.

11.       Kaip diskredituojančius teiginius pareiškėjas vertino šią Publikacijoje paskleistą informaciją: „Vertina kaip keršto akciją“, „Kaip prisipažino V. P., po naktinio budėjimo darbuotojai ne visada sulaukdavo laisvos dienos, o kai sausį moteris išvydo grafiką, kuriame numatyta dvylika iš eilės darbo dienų, nusprendė nebetylėti. Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių“, „Po jos iš darbo, moters teigimu, išėjo dar septyni darbuotojai“. Pareiškėjas nurodė, kad Publikacijoje nurodomų darbo grafikų (be išeiginių dienų) niekada nebuvo, taip pat nebuvo jokio priekabiavimo prie darbuotojų ir iš Įstaigos 7 darbuotojai neišėjo, o už netinkamą darbą buvo atleista tik viena darbuotoja, kurios suteikta neteisinga informacija ir yra Publikacijos pagrindas.

12.       Pareiškėjas vertino, kad nagrinėjamu atveju informacijos skleidėjas domėjosi ne buvusios darbuotojos nurodytos informacijos teisingumu / neteisingumu, bet tik pačia darbuotoja, kas negali būti laikoma informacijos šaltinio pateiktų teiginių teisingumo tikrinimu. Informacijos skleidėjui pasidomėjus apie informacijos šaltinį (buvusią Įstaigos darbuotoją), nors ir buvo gauta informaciją apie jos nepatikimumą (darbuotoja iš buvusių 4 darboviečių išėjo taip pat pasitelkdama teismą), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nepatikrino suteiktos informacijos teisingumo. Informacijos skleidėjas neapklausė nei vieno darbuotojo, kuris dirbo Įstaigoje, ir neatliko jokių kitų veiksmų, siekdamas patikrinti buvusios Įstaigos darbuotojos suteiktos informacijos teisingumą, ir tuo pažeidė Kodekso 6 straipsnio, VIĮ 3, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas.

13.       Pareiškėjas nurodė, kad Publikacijos pavadinimas, kuriame pateikiamas Įstaigos pavadinimas „Senelių rojus“, yra palyginamas su „darbuotojų pragaras“, Publikacijoje pateikiama informacija „Per tą laiką moteris užfiksavo ne vieną darbo organizavimo bei elgesio su slaugos namų gyventojais pažeidimą“, „Plyšus kantrybei dėl išnaudojimo (duomenys neskelbtini) VšĮ „Senelių rojus“, kaunietė V. P. nusprendė išeiti iš darbo. Tačiau vietoj draugiško atsisveikinimo ji tikina sulaukusi darbdavio keršto“, „Tai – akivaizdus susidorojimas su darbuotoju, pasinaudojant savo, kaip darbdavio, stipresne pozicija. Iš darbo išeinančio asmens atleidimą galima vertinti tik kaip keršto akciją. Nebent „Senelių rojaus“ vadovai neinformuoti, kad baudžiava Lietuvoje panaikinta“ yra tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie Sprendime traktuojami kaip nuomonė, nežeminanti pareiškėjo dalykinės reputacijos. Pareiškėjas vertino, kad nurodyti Publikacijos teiginiai išreikšti be jokios abejonės ar klausimo ir tai yra informacija (žinia), o ne nuomonė.

14.       Pareiškėjas teigė, jog buvusi darbuotoja ne pati apsisprendė išeiti iš darbo, o buvo atleista už darbo drausmės pažeidimus. V. P. pradėjo dirbti Įstaigoje 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Už pirmąjį darbo drausmės pažeidimą ji gavo drausminę nuobaudą – pastabą 2015 m. gruodžio mėnesį. Po mėnesio buvo gauta keletas tarnybinių pranešimų apie V. P. blogai atliekamą darbą. Per visą jos darbo laikotarpį – 6 mėnesius – šiai darbuotojai paskirtos 4 drausminės nuobaudos. 2016 m. vasario 8 d. atliktas darbuotojos darbo patikrinimas, kurio metu nustatyti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių V. P. atsisakė pasiaiškinti. V. P. dar 2016 m. vasario 8 d. suprato, jog bus atleista iš darbo dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, tačiau siekdama vilkinti savo atleidimą ar jo išvengti, ji tą pačią dieną, t. y. 2016 m. vasario 8 d., pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą ir 2 mėnesius „sirgo“. Per šį laikotarpį V. P. pateikė skundus Valstybinei darbo inspekcijai, Socialinių paslaugų departamentui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentui (toliau – ir NVSC), Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba), Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, policijai. Pareiškėjas nurodė, jog buvo tikrinama jo veikla, pateikti darbuotojos nemotyvuoti prašymai ją atleisti iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 127 straipsnio 2 dalį, išmokant jai 2 mėnesių kompensaciją. Pareiškėjas neturėjo jokios galimybės atleisti darbuotojos pagal jos prašymą, nes V. P. net pasibaigus ligos ir nedarbingumo pažymėjimui neatvyko į darbą, ignoravo pareiškėjo kvietimus, tuo atlikdama pravaikštas, ir 2016 m. balandžio 18 d. buvo teisėtai atleista iš darbo už pasikartojančius darbo drausmės pažeidimus pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ką patvirtino ir Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu bei Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi palikęs galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą. Pareiškėjas teigė, kad Publikacijoje paviešinta K. J. pateikta informacija, jog Įstaiga, pasinaudodama savo kaip darbdavio stipresne pozicija, tariamai susidoroja su darbuotojais kaip baudžiavos laikais, vienareikšmiškai žemina Įstaigos reputaciją ir neatitinka tikrovės.

15.       Nors Sprendime nurodyta, kad Publikacijos paskelbimo metu informacijos skleidėjui negalėjo būti žinoma apie teismo sprendimo priėmimą, tačiau pareiškėjas pabrėžė, jog priėmus tokį Sprendimą informacijos skleidėjas, kol Inspektorius nerekomendavo patikslinti informacijos, nesiėmė jokių veiksmų teisingai informacijai pateikti. Pagal Kodekso 17 straipsnį, paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų, ištaisius klaidas tinklalapyje, privalu nurodyti, jog kūrinio turinys buvo pakeistas ir / ar papildytas, tačiau informacijos skleidėjui atlikus pakeitimus Publikacijoje nebuvo pažymėta, kad informacija buvo keista, todėl, anot pareiškėjo, buvo pažeista ir nurodyta teisės norma.

16.       Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

17.       Atsakovas nurodė, kad vertindamas apie pareiškėją paskelbtą informaciją, atsižvelgė į jo, kaip viešojo juridinio asmens statusą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, jog teismas turi nagrinėti publikaciją ne tik atsižvelgdamas į skundžiamus teiginius, tačiau ir į visą kontekstą, kuriame buvo parengta publikacija. Vertindamas teiginį: „Paaiškėjo, jog ši įstaiga apskritai neturėjo teisės verstis senelių slauga“ atsakovas atsižvelgė, kad jis yra pateikiamas Publikacijos paantraštėje, kurioje siekiama anonsuoti visą Publikaciją, perteikti Publikacijos esmę. Publikacijoje taip pat nurodoma: „Senelių rojaus“ teikiamos socialinės globos kokybė per pastaruosius dvejus metus vertinta 5 kartus. Pirmiausiai įstaiga buvo įspėta ir skirtas pusės metų terminas ištaisyti trūkumams. Kadangi po pusmečio situacija nepasikeitė, 2015 m. gruodžio 1 d. buvo nuspręsta sustabdyti licenciją, teikti paslaugas įstaiga galėjo – užfiksuoti 5 pažeidimai nekėlė grėsmės gyventojų gyvybėms. Kadangi ne visi nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, 2016 m. liepos 27 d. nuspręsta „Senelių rojui“ išduotą licenciją naikinti, – teigė Socialinių paslaugų priežiūros departamento atstovas V. B.. Po pusmečio vėl buvo atliktas patikrinimas. Kadangi ir vėl ne visi pažeidimai buvo pašalinti, 2016 m. liepos 27 d. nuspręsta licenciją naikinti“, – 15min informavo Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas V. B. „Senelių rojus“ minėtą departamento sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau šiuo metu globos namai turi teisę teikti socialinę globą, kadangi teismas laikinai, kol vyks teisminis procesas, sustabdė sprendimą dėl licencijos panaikinimo“. Atsakovas nurodė, kad Publikacijoje atskleidžiamos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, o pareiškėjo ginčijamą teiginį įvertinus Publikacijos kontekste ir atsižvelgus į pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, statusą, atsakovas pagrįstai nenustatė, jog minėtas teiginys kenkia pareiškėjo dalykinei reputacijai.

18.       Atsakovas nurodė, kad teiginį „Baudė darbo inspekcija“ vertino kaip Publikacijos dalies antraštę (pavadinimą), o teiginys „<...> darbdaviui taikytos administracinio poveikio priemonės <...>“ – Valstybinės darbo inspekcijos atstovo M. P. B. citatos dalis, kurioje jis pateikia informaciją apie Įstaigoje atliktus patikrinimus ir dėl jos veiklos gautus skundus. Nors pareiškėjas nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija jam neskyrė jokių nuobaudų, o 2016 m. kovo 23 d. surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0043-0612, tačiau atsakovas pažymėjo, jog reikalavimas pašalinti pažeidimus bendrąja prasme yra viena iš administracinio poveikio priemonių, kurias gali taikyti darbo inspektorius, todėl atsakovas vertino, kad Publikacijoje buvo paskleista teisinga informacija, o Publikacijos dalies pavadinimas „Baudė darbo inspekcija“ atsižvelgiant į tai, jog tam tikras hiperbolizavimas, ironizavimas, siekiant skleisti informaciją ir idėjas, viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) yra leistinas, taip pat yra teisingas.

19.       Nors pareiškėjas skunde nesutiko su atsakovo vertinimu, kad Publikacijos teiginiai „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“, „15min primena, jog K. J., kuris eina „Senelių rojaus“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai.<...>“ nekenkia pareiškėjo dalykinei reputacijai, Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog pastraipos pavadinimu „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ akcentuojama ne pareiškėjo atstovė K. J., o Įstaigos darbuotojas K. J., kad ginčijami teiginiai yra neteisingi, tačiau pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, dalykinei reputacijai jie nekenkia, jog informacijos skleidėjas, pateikdamas neteisingą informaciją, pažeidė pagrindinius visuomenės informavimo principus (VIĮ 3 str. 3 d.). Atsižvelgęs į aplinkybes, kad: 1) pareiškėjas yra viešoji ne pelno siekianti Įstaiga; 2) K. J. nuo 2011 m. kovo 17 d. (VšĮ „Senelių rojus“ įsteigimo) iki 2013 m. vasario 18 d. vadovavo viešajam juridiniam asmeniui, o šiuo metu yra Įstaigos darbuotojas; 3) 2014 m. vasario 10 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas K. J. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas); 4) atsižvelgęs į visą Publikacijos kontekstą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo direktorė yra K. J. bei pastraipos kontekstą, kuriame nurodoma, jog K. J. nėra oficialus pareiškėjo vadovas, atsakovas nustatė, kad ginčo teiginiuose skleidžiama informacija nekenkia pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, dalykinei reputacijai. Atsakovas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-14629-920/2016 nurodoma, jog pareiškėjui teisme atstovavo K. J. ir K. J., taip pat 2017 m. liepos 12 d. Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje, kur buvo svarstyti Įstaigos ir K. J. skundai dėl K. S. Publikacijos, svarstyme dalyvavęs K. J. taip pat atstovavo ir VšĮ „Senelių rojus“. Atsakovas vertino, jog šios aplinkybės leido pagrįstai suabejoti, kad K. J. VšĮ „Senelių rojus“ nėra tiesiog eilinis socialinio darbuotojo padėjėjas.

20.       Atsakovas dėl pareiškėjo teiginio, jog Publikacijoje nurodoma informacija apie tai, kad prieš K. J. pradėtas baudžiamasis procesas pažeidžia pareiškėjo dalykinę reputaciją, nurodė, jog atsakovas Sprendime įvertinęs ginčo teiginį „Jau teistas už sukčiavimus K. J. pareigūnų atlaidumo nesulaukė ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. įvykdytų nusikalstamų veikų virtinę. Pastarąjį kartą kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį. Vyras kaltintas nuo 2000 metų iki 2004 metų neatsiskaitęs su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekė beveik 280 000 Lt. Žala padaryta 13 Lietuvos bendrovių bei 2 užsienio kompanijoms, veikiančioms Rusijoje ir Lenkijoje“, nustatė, jog informacija, kad 2014 m. spalio mėnesį į teismą buvo perduota byla dėl K. J. veikų yra teisinga, tačiau netiksli, nes ši byla 2016 m. birželio 8 d. (Publikacija pateikta 2016 m. lapkričio 29 d.) buvo nutraukta, suėjus senaties terminui. Atsakovas pažymėjo, jog po jo kreipimosi trečiasis suinteresuotas asmuo papildė Publikaciją, nurodydamas, kad byla dėl K. J. veikų buvo nutraukta, suėjus senaties terminui. Atsakovas teigė, jog informaciją, skelbiamą Publikacijoje, vertino visame jos kontekste, kuriame aiškiai nurodoma, kad pareiškėjos vadovė yra K. J., o K. J. yra jos sutuoktinis ir vienas iš Įstaigos darbuotojų.

21.       Atsakovas nurodė, jog vertindamas Publikacijoje paskleistus buvusios darbuotojos V. P. teiginius, vadovavosi EŽTT praktika, V. P. teiginiai Publikacijoje išskirti kabutėmis, po jais nurodoma: „teigė V. P.“, „Kaip prisipažino V. P.“, „konflikto pradžią nupasakojo V. P.“. Atsakovas teigė, jog viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais, bei nurodė, kad Publikacijoje pateiktas Įstaigos vadovės K. J. komentaras, apklausti buvę V. P. darbdaviai, kurie nurodė, jog ji iš buvusių darboviečių išėjo su konfliktais. Publikacijoje taip pat pateikiami priežiūros institucijų atstovų komentarai, kuriuose nurodoma, jog dėl Įstaigos veiklos buvo atliekami tyrimai, nustatyta pažeidimų. Publikacijos paskelbimo metu Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14629-920/2016 dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

22.       Dėl sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ atskyrimo atsakovas teigė, jog teiginį „V. P. pagalbine darbuotoja „Senelių rojus“ dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. vasario. Per tą laiką moteris užfiksavo ne vieną darbo organizavimo bei elgesio su slaugos namų gyventojais pažeidimą. Kol vieną dieną jos kantrybė trūko“ vertino kaip skleidžiamą žinią, kuri yra pagrįsta faktais ir V. P. nuomone. Atsakovas pabrėžė, kad Sprendime skleidžiama žinia dėl pareiškėjo licencijos teikti institucinę socialinę globą senyvo amžiaus asmenims sustabdymo dėl nustatytų įstatymo pažeidimų yra teisinga.

23.       Dėl kito pareiškėjo teiginio „<...> Plyšus kantrybei dėl išnaudojimo (duomenys neskelbtini) VšĮ „Senelių rojus“, kaunietė V P. nusprendė išeiti iš darbo. Tačiau vietoj draugiško atsisveikinimo ji tikina sulaukusi darbdavio keršto <...>“ atsakovas paaiškino, kad jis buvo pateiktas Publikacijos paantraštėje bei trumpai apibendrino V. P. Publikacijoje reiškiamą nuomonę apie Įstaigą. Atsakovas Sprendime nustatė, jog ši nuomonė turi pagrįstą faktinį pagrindą, rėmėsi Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-909-638/2017 nustatytais faktais, kad V. P. 2016 m. kovo 15 d. pareiškėjui išreiškė valią nutraukti darbo santykius pagal DK (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 127 straipsnio 2 dalį, tačiau pareiškėjas V. P. prašymą grąžino nesvarstytą, nes ji nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių nori nutraukti darbo santykius. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, atsakovas nustatė, kad K. J. nuomonė turi faktinį pagrindą, todėl nėra kenkianti Įstaigos dalykinei reputacijai.

24.       Atsakovas pažymėjo, jog Inspektorius priima sprendimus dėl VIĮ pažeidimų, o Komisija – dėl profesinės etikos pažeidimų, vadovaudamasi Kodeksu.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „15min“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

26.       UAB „15min“ nurodė, kad Publikaciją rašė ne apie privačią K. J. valdą, o apie senelių namus VšĮ „Senelių rojus“. UAB „15min“ pažymėjo, kad oficialiuose šaltiniuose nurodoma, jog ne K. J., o K. J. vadovauja VšĮ „Senelių rojus“ (https://www.spec.lt/imone/seneliu-rojus-vsi). UAB „15min“ teigė, kad didelė dalis darbuotojos nurodymų pažeidimų buvo, dėl to Įstaiga buvo ne kartą bausta, buvo net atimta licencija (2016 m. liepos 27 d. dėl laiku nepanaikintų pažeidimų Įstaigai buvo panaikinta licencija, tai praneša Publikacijoje cituojamas Socialinių paslaugų departamento Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas V. B., taip pat nurodoma, kad sprendimas apskųstas teismui, todėl globos namai kol kas gali veikti). Visi Publikacijoje paskleisti teiginiai pagrįsti faktais ir buvusios VšĮ „Senelių rojus“ darbuotojos V. P. liudijimais.

27.       UAB „15min“ vertino, kad Publikacija nėra šmeižiančio, tikrovės neatitinkančio ir įžeidžiančio pobūdžio. Žurnalistė buvusios darbuotojos V. P. pateiktus faktus tikrino, bendraudama su valstybės institucijomis, Įstaigos direktore K. J., būtent jos pageidavimu, aiškinosi V. P. praeitį kitose darbovietėse. K. J. buvo suteiktos visos galimybės atsakyti į V. P. reiškiamus kaltinimus, paaiškinti jos pasakojime nurodytas aplinkybes ir, jeigu tai netiesa, jas paneigti ir pateikti tai įrodančius faktus.

28.       Dėl teiginio „Plyšus kantrybei dėl išnaudojimo (duomenys neskelbtini) VšĮ „Senelių rojus“, kaunietė V. P. nusprendė išeiti iš darbo. Tačiau vietoj draugiško atsisveikinimo ji tikina sulaukusi darbdavio keršto“ UAB „15min“ akcentavo, jog jis neiškreipia faktų. Pareiškėjas savo skunde pripažįsta, kad V. P. pateikė prašymą atleisti iš darbo. V. P. darbdavio jai skirtas nuobaudas vertino kaip kerštą, ji turi teisę išreikšti savo nuomonę apie nuobaudas. UAB „15min“ teigė, jog pareiškėjas pripažįsta, kad nuobaudas skyrė, vadinasi Publikacijoje išdėstyti teiginiai yra teisingi.

29.       UAB „15min“ nurodė, jog teiginys „Paaiškėjo, jog ši įstaiga apskritai neturėjo teisės verstis senelių slauga“ taip pat yra tiesa, pagrįsta faktais. Jame kalbama apie V. P. darbo laikotarpį: tuomet, kai V. P. dirbo Įstaigoje, jos licencija buvo sustabdyta dėl to, kad Įstaiga neužtikrino pagarbos ir privatumo asmeniui (gyvenamajame kambaryje buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera), neužtikrinta galimybė gyventojams laisvai, savarankiškai ir saugiai judėti (neįrengtas liftas), be to, ne visų darbuotojų, teikiančių socialinę globą, profesinis išsilavinimas atitiko teisės aktų reikalavimus. UAB „15min“ teigė, jog Akreditavimo tarnyba 2016 metų birželio mėnesį atliko neplaninę Įstaigos paslaugų kokybės kontrolę, kurios metu nustatyta, kad Įstaigoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos 2015–2016 metais teiktos pažeidžiant teisės aktus. UAB „15min“ citavo Publikacijos teiginį: „Iki šių metų birželio bendrosios praktikos slaugos paslaugos (duomenys neskelbtini) veikiančiame padalinyje buvo teikiamos neturint tam licencijos. Be to, pildydama gydytojų vaistų paskyrimų lapus, vyriausioji bendrosios praktikos slaugytoja V. S. vykdė jai nepriskirtą funkciją. O įstaigos vadovė nebuvo patvirtinusi medicinos dokumentų pildymo tvarkos, metinio įstaigos vidaus medicininio audito plano, paskyrusi už vidaus medicininio audito vykdymą atsakingo asmens, parengusi vidaus medicininio audito veiklos aprašo. Dviejų audito grupės narių, tarp jų ir K. J., profesinė kvalifikacija neatitiko teisės aktuose numatytų reikalavimų“, – UAB „15min“ teigė R. K., Akreditavimo tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus vadovė. UAB „15min“ pažymėjo, kad teiginiai „Per tą laiką moteris užfiksavo ne vieną darbo organizavimo bei elgesio su slaugos namų gyventojais pažeidimą. Kol vieną dieną jos kantrybė trūko. <...> Tekdavo dirbti darbus, kurių, kaip nekvalifikuota darbuotoja, negalėjau dirbti: perrišdavau žaizdas, dalindavau senoliams vaistus, o tai galėdavo daryti tik bendrosios praktikos slaugytoja, kuri per abu įstaigos padalinius – (duomenys neskelbtini) – buvo tik viena“; „Be to, įstaiga neturėjo procedūrinio kabineto – vaistai buvo laikomi spintelėje po televizoriumi. O ir pietų pertraukai skirtą valandą atskaitydavo – niekur neišeidavau, nes viena dirbdavau“ pagrįsti V. P. pasakojimu ir valstybės institucijų atliktų patikrinimų išvadomis, Valstybinės darbo inspekcijos atstovo M. P. B. teiginiu, kad „Senelių rojus“ nuo 2015 metų buvo tikrintas 3 kartus. Pastarasis, planinis, patikrinimas buvo atliktas 2016 m. birželį – tada esminių pažeidimų nenustatyta. Nuo 2015 m. VDI iš viso gavo 3 skundus, susijusius su šia įstaiga: vienas anoniminis dėl viešo intereso – nepriklausė VDI kompetencijai, todėl persiųstas atitinkamai institucijai; kitas, dėl darbuotojo neteisėto atleidimo; trečiasis – dėl darbo ir poilsio laiko – iš dalies pasitvirtino, darbdaviui taikytos administracinio poveikio priemonės“.

30.       UAB „15min“ nurodė, kad teiginiai ,,<...> kurių norma nuolat buvo viršijama (vietoj 45 gyveno 51), suduoti jiems vaistus, iškviesti greitąją pagalbą, bet ir išplauti kambarius, palovius, išvalyti spinteles. Ir visa tai buvo daroma tuomet, kai senoliai bandydavo užmigti. Naktimis būdavo plaunami ir indai, o džiūdavo jie tiesiog koridoriuje. <...> Valymui visad trūkdavo švarių skudurų, cheminių medžiagų, o pirštines dienai teduodavo vienas. Su tomis pačiomis ir užpakalius valyk, ir sumuštinius tepk ir kambarius plauk. Tekdavo skolintis, pirkti iš savų pinigų. Beje, pačios virdavome <...>“, „<...> lifto niekas neįrengė. Nežinau, kas dėtųsi kilus gaisrui. Neišmesi juk žmonių pro langą“ pagrįsti V. P. liudijimu ir valstybės institucijų patikrinimų išvadomis. UAB „15min“ pažymėjo, jog Publikacijoje objektyviai nurodoma, kad Valstybinė priešgaisrinės priežiūros gelbėjimo valdyba UAB „15min“ patikino, jog paskutinis patikrinimas Įstaigoje atliktas rugsėjo mėnesį, pažeidimų neužfiksuota.

31.       UAB „15min“ tvirtino, kad teiginiai „Kaip prisipažino V. P., po naktinio budėjimo darbuotojai ne visada sulaukdavo laisvos dienos, o kai sausį moteris išvydo grafiką, kuriame numatyta dvylika iš eilės darbo dienų, nusprendė nebetylėti. <...> Parodžiau grafiką advokatui. Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių. <...> Po jos iš darbo, moters teigimu, išėjo dar septyni darbuotojai“ yra V. P. liudijimas, o pareiškėjo skundo argumentas, kad tai melaginga informacija, yra nepagrįstas.

32.       UAB „15min“ dėl Publikacijos pastraipų pavadinimų „Baudė darbo inspekcija“; „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“, teiginio „darbdaviui taikytos administracinio poveikio priemonės <...>“ nurodė, kad jie yra pagrįsti Valstybinės darbo inspekcijos taikyta administracinio poveikio priemone darbdaviui bei aplinkybėmis, jog ne K. J., o jos vyras, direktoriaus pavaduotojas, faktiškai vadovauja Įstaigai, K. J. yra teistas ir teisiamas už sukčiavimą.

II.

33.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Senelių rojus“ skundą atmetė.

34.       Teismas nustatė, kad Akreditavimo tarnyba 2014 m. gegužės 16 d. išdavė VšĮ „Senelių rojus“ licenciją Nr. 3596, suteikiančią teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti slaugos-bendrosios praktikos slaugos paslaugą (duomenys neskelbtini). Socialinių paslaugų departamentas išdavė VšĮ „Senelių rojus“ licenciją socialinei globai (ilgalaikę, trumpalaikę) senyvo amžiaus asmenims teikti Nr. L000000098 (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). UAB „15min“ 2016 m. lapkričio 29 d. tinklalapyje www.15min.lt paskelbė publikaciją „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas dėl Publikacijos pateikė 2017 m. kovo 6 d. skundą Tarnybai, prašydamas atlikti tyrimą ir įvertinti Publikaciją bei jos teiginius. Visuomenės informavimo etikos komisija 2017 m. liepos 12 d. posėdyje išnagrinėjo VšĮ „Senelių rojus“ ir K. J. skundus dėl K. S. Publikacijos ir nusprendė, jog Kodekso nuostatos Publikacijoje nepažeistos. Komisija taip pat nusprendė kreiptis individualiu kreipimusi į UAB „15min“ redakciją ir atkreipti jos dėmesį į tam tikrus pastebėtus Publikacijos trūkumus. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Inspektorius Sprendime nusprendė: pripažinti pareiškėjo VšĮ „Senelių rojus“ skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „15min“ dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo; išsiųsti Sprendimą pareiškėjui ir UAB „15min“; viešai paskelbti Sprendimą Tarnybos tinklalapyje. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2017 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimo dalį, kuria skundas atmestas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatuodamas, kad nebuvo pažeistos Įstaigos skunde minimos teisės aktų nuostatos ir nebuvo pakenkta VšĮ „Senelių rojus“ dalykinei reputacijai. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimu, pareiškėjas jį apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

35.       Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra įtvirtinti VIĮ 3 straipsnyje. Teismas apibrėžė žeminančios informacijos sampratą, analizavo VIĮ 2 straipsnio 86 dalyje įtvirtintą žinios bei to paties straipsnio 36 dalyje įtvirtintą nuomonės sąvokas, VIĮ 19 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 2, 4 punktus, 41 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktus ir pažymėjo, kad teismų praktikoje pabrėžiamas pamatinis saviraiškos laisvės vaidmuo demokratinėje visuomenėje bei laikomasi nuostatos, jog šios laisvės ribojimai galimi tik esant svariems motyvams. Teismas vadovavosi EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog teismas, nagrinėdamas publikaciją turi atsižvelgti ne tik į ginčijamus teiginius, tačiau ir į visą kontekstą, kuriame buvo parengta publikacija.

36.       Teismas nurodė, kad pareiškėjui yra taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, aptarė šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą viešosios įstaigos sąvoką ir nustatė, jog VšĮ „Senelių rojus“ laikomas viešuoju juridiniu asmeniu, teikiančiu bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas (globos ir slaugos paslaugas pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms). Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymėjo, kad viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina.

37.       Teismas vertino Publikacijos teiginius: „Senelių rojus“ – darbuotojų pragaras: buvusi slaugė išklojo, kas dedasi įstaigos viduje“, „<...> Plyšus kantrybei dėl išnaudojimo (duomenys neskelbtini) VšĮ „Senelių rojus“, kaunietė V. P. nusprendė išeiti iš darbo. Tačiau vietoj draugiško atsisveikinimo ji tikina sulaukusi darbdavio keršto <...>“, „Paaiškėjo, kad ši įstaiga apskritai neturėjo teisės verstis senelių slauga“ ir pritarė atsakovo argumentui, kad Publikacijos pavadinimas ir paantraštė yra įžanginė Publikacijos dalis, kuria siekiama anonsuoti visą Publikaciją, perteikti jos esmę, trumpai apibendrina V. P. Publikacijoje reiškiamą nuomonę apie Įstaigą. Teismas priėjo prie išvados, kad šioje Publikacijos dalyje yra pateikiamas buvusios darbuotojos V. P. liudijimas, apžvelgiamos problemos, kilusios Akreditavimo tarnyboje ir Valstybinėje darbo inspekcijoje. Teismas nurodė, kad Publikacijoje taip pat akcentuojama, jog pareiškėjui buvo sustabdyta licencija. Įvertinęs Publikacijos pavadinimo ir paantraštės ginčijamus teiginius Publikacijos kontekste, teismas darė išvadą, jog pateikta informacija ir Publikacijos dalies antraštė nėra žeminančio pobūdžio, nes jokiu būdu nekenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai arba kitaip diskredituoja pareiškėją. Teismas nenustatė, jog pateikta informacija yra klaidinga. Ginčijami teiginiai yra pagrįsti patikimais rašytiniais įrodymais, pavyzdžiui, Socialinių paslaugų departamento teikta informacija apie pareiškėjo licencijos (institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) senyvo amžiaus asmenims) sustabdymą nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., šią aplinkybę teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus patvirtino ir pareiškėjas, todėl šią informaciją teismas pripažino teisinga ir pagrįsta.

38.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog Publikacijos teiginys: „V. P. pagalbine darbuotoja „Senelių rojus“ dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. vasario mėn. Per tą laiką moteris užfiksavo ne vieną darbo organizavimo bei elgesio su slaugos namų gyventojais pažeidimą. Kol vieną dieną jos kantrybė trūko“ laikomas nuomone, nepagrįsta jokiais faktais. Teismas nurodė, kad informacijos skleidėjas Publikacijos teiginį grindžia ne tik buvusios darbuotojos nuomone, bet ir valstybinių institucijų pateikta informacija, todėl šis teiginys negali būti pripažįstamas nuomone, nes tai yra žinia, kuri atitinka tikslumo ir tiesos kriterijus. Teismas pažymėjo, kad tai patvirtina pareiškėjo licencijos sustabdymas, kurio neginčija ir pats pareiškėjas.

39.       Teismas visos Publikacijos kontekste vertino Publikacijos teiginius: „<...>Tekdavo dirbti darbus, kurių, kaip nekvalifikuota darbuotoja, negalėjau dirbti: perrišdavau žaizdas, dalindavau senoliams vaistus, o tai galėdavo daryti tik bendrosios praktikos slaugytoja, kuri per abu įstaigos padalinius – (duomenys neskelbtini) – buvo tik viena <...>“, „Be to, įstaiga neturėjo procedūrinio kabineto – vaistai buvo laikomi spintelėje po televizoriumi, o ir pietų pertraukai skirtą valandą atskaitydavo – niekur neišeidavau, nes viena dirbdavau, – problemas ėmė dėstyti moteris“, „<...> kurių norma nuolat buvo viršijama (vietoj 45 gyveno 51), suduoti jiems vaistus <...> bet ir išplauti kambarius, palovius, išvalyti spinteles. Ir visa tai buvo daroma tuomet, kai senoliai bandydavo užmigti. <...> Valymui visad trūkdavo švarių skudurų, cheminių medžiagų, o pirštines dienai teduodavo vienas. Su tomis pačiomis ir užpakalius valyk, ir sumuštinius tepk, ir kambarius plauk. Tekdavo skolintis, pirkti iš savų pinigų. Beje, pačios virdavome“, „<...> lifto niekas neįrengė. Nežinau, kas dėtųsi kilus gaisrui. Neišmesi juk žmonių pro langą“, „<...> Anot jos, trys gyventojų lovos buvo laikomos koridoriuje, o keturviečiuose kambariuose dažnai glausdavosi po penkis senolius“, „Įstaigos patikrinimų metu K. J. (eina direktorės pavaduotojo pareigas, direktorė – jo žmona), pasak V. P., pažeidimus laikinai užmaskuodavo <...>“, „<...> Kaip prisipažino V. P., po naktinio budėjimo darbuotojai ne visada sulaukdavo laisvos dienos, o kai sausį moteris išvydo grafiką, kuriame numatyta dvylika iš eilės darbo dienų, nusprendė nebetylėti. Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių <...>“, „<...> Po jos iš darbo, moters teigimu, išėjo dar septyni darbuotojai <....>“ ir nustatė, jog juos pateikė buvusi VšĮ „Senelių rojus“ darbuotoja V. P. Teismas pažymėjo, kad Įstaigos darbuotojos teiginiai Publikacijoje išskirti kabutėmis, po jų nurodoma: „teigė V. P.“, „Kaip prisipažino V. P.“, „konflikto pradžią nupasakojo V. P.“, Publikacijoje pateiktas Įstaigos vadovės K. J. komentaras, apklausti buvę V. P. darbdaviai, kurie nurodė, jog ji iš buvusių darboviečių išėjo su konfliktais, taip pat Publikacijoje pateikiami priežiūros institucijų atstovų komentarai, kuriuose nurodoma, kad dėl Įstaigos veiklos buvo atliekami tyrimai, nustatyta keletas pažeidimų. Teismas vertino, jog informacijos skleidėjas atliko savo pareigą ir pateikė informaciją iš skirtingų šaltinių, taip suteikdamas teisę informacijos gavėjams susidaryti savo nuomonę apie Publikacijoje aptariamą situaciją. Teismas, atsižvelgęs į Įstaigos statusą, informacijos skleidėjo tikslą, sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti, kad paskleidžiant ginčo teiginius būtų pakenkta pareiškėjo dalykinei reputacijai. Teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-14629-920/2016 nustatė, jog 2016 m. balandžio 18 d. VšĮ „Senelių rojus“ direktoriaus įsakymas Nr. 65 dėl V. P. atleidimo yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas V. P. iš pareiškėjo priteisė 152,29 Eur darbo užmokesčio priedą. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-909-638/2017 Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Publikacija buvo paskelbta 2016 m. lapkričio 29 d., todėl ši informacija informacijos skleidėjui negalėjo būti žinoma. Teismas nurodė, kad V. P., dirbdama pas pareiškėją, ėjo pagalbinio darbuotojo pareigas, ji pagal byloje pateiktus pagalbinio darbuotojo pareiginius nuostatus neturėjo pareigos vykdyti kitų pašalinių darbų, kurie nenustatyti pareiginiuose nuostatuose, o pareiškėjo į bylą pateikti formalūs dokumentai (pareiginiai nuostatai, darbo sutartis ir kt.) nepaneigia to fakto, kad V. P. galbūt buvo priversta vykdyti kitas, nei pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, todėl teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė.

40.       Dėl Publikacijos teiginio: „<...>Tai – akivaizdus susidorojimas su darbuotoju, pasinaudojant savo, kaip darbdavio, stipresne pozicija. Iš darbo išeinančio asmens atleidimą galima vertinti tik kaip keršto akciją. Nebent „Senelių rojaus“ vadovai neinformuoti, kad baudžiava Lietuvoje panaikinta <...>“, teismas nurodė, kad K. J. pateikta nuomonė turi faktinį pagrindą. Teismas nustatė, kad iš Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-909-638/2017 matyti, jog V. P. pareiškėjui išreiškė valią nutraukti darbo santykius, įteikė papildytą reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Įstaiga 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 2016/26 nurodė, kad vis dar trūksta informacijos dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl pakartotinai V. P. pareiškimas grąžintas nesvarstytas. Vėliau V. P. buvo skirta keletas drausminių nuobaudų ir VšĮ „Senelių rojus“ direktorė 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 65 atleido V. P. iš darbo, vadovaudamasi DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nuo 2016 m. balandžio 18 d. Nors teismai V. P. atleidimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, teismas vertino, jog esamos faktinės aplinkybės V. P. atstovui teisme K. J. suteikė pagrindą susidaryti pareiškėjo ginčijamai nuomonei ir tokiu būdu išreikšti kritišką požiūrį į V. P. atleidimo iš darbo procedūrą, K. J. nuomonė turi faktinį pagrindą, todėl nėra kenkianti Įstaigos dalykinei reputacijai arba kitaip žeminanti pareiškėją.

41.       Dėl pastraipos pavadinimo „Baudė darbo inspekcija“ ir teiginio „darbdaviui taikytos administracinio poveikio priemonės <...>“, teismas pažymėjo, kad pastraipos pavadinimu siekiama apibūdinti tai, apie ką bus rašoma pastraipoje. Informacijos skleidėjas informavo, kokie pažeidimai buvo nustatyti Įstaigoje, faktą, jog Valstybinė darbo inspekcija tikrino Įstaigą ir nustatė pažeidimus, patvirtina Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14629-920/2016, kuriame konstatuoti DK 158 straipsnio pažeidimai, darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Teismas vertino, kad informacijos skleidėjo pastraipos pavadinime pateikiama informacija atitinka tikrovę (žinią) ir nėra žeminanti ar kitaip daranti neigiamą įtaką pareiškėjo dalykinei reputacijai.

42.       Teismas teiginius: „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“, „15min primena, jog K. J., kuris eina „Senelių rojaus“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai. <...>“ vertino kaip žinią, kadangi juose yra pateikiami faktiniai duomenys, atitinkantys tiesos ir tikslumo kriterijus ir nurodė, kad informacija nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama visame Publikacijos kontekste, o ne atskirai. Teismas pažymėjo, jog pastraipos pavadinimu akcentuojama ne pareiškėjo atstovė K. J., o pareiškėjo darbuotojas K. J. Po antrašte „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ aprašomi teismų sprendimai ir kiti baudžiamieji procesai, susiję su K. J., iš kurių galima spręsti, jog nagrinėjamu atveju kalbama ne apie K. J., o apie K. J. Teismas priėjo prie išvados, kad formaliai teigti, jog ginčijami teiginiai yra neteisingi, nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad šie teiginiai kenkia pareiškėjo dalykinei reputacijai ar yra žeminančio pobūdžio.

43.       Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju visuomenės informavimo priemonėje paskleistos žinios nebuvo žeminančio pobūdžio ar pažeidžiančios pareiškėjo, kaip viešo juridinio asmens, dalykinę reputaciją. Publikacijoje pateiktos žinios paremtos faktais, t. y. rašytiniais įrodymais. Vien informacijos pateikimo pobūdis, t. y. pateikiama kandaus, kritiško ar hiperbolizuojamo pobūdžio informacija, savaime nėra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų ir naikinti Sprendimo dalį. Teismas nusprendė, kad Inspektorius, įvertinęs informacijos skleidėjo veiksmus, teisingai nustatė, jog analizuojamu atveju informacijos skleidėjas nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją, t. y. neperžengė saviraiškos laisvės ribų, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, o kadangi konstatuotas Sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių pareiškėjo reikalavimų.

III.

44.       Pareiškėjas VšĮ „Senelių rojus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –  skundą tenkinti – panaikinti Inspektoriaus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas dėl Publikacijos teiginių, pažeidžiančių VIĮ 2, 3 ir 16 straipsnių, Kodekso 6 straipsnio nuostatas bei kenkiančių pareiškėjo dalykinei reputacijai, paskleidimo, įpareigoti UAB „15min“ pašalinti Publikaciją iš www.15min.lt ir kitų Publikacijos viešinimo vietų, įpareigoti Inspektorių įspėti UAB „15min“ apie teisės aktų pažeidimus ir įstatymuose nustatyta tvarka priimtą sprendimą paskelbti viešai Tarnybos tinklalapyje, įpareigoti UAB „15min“ rezoliucinę sprendimo dalį nedelsiant paskelbti atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse. 

45.       Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas teismui, papildomai nurodant, kad:

45.1.                      Teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes, nepaisant šioje byloje pateiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, netinkamai pritaikius VIĮ nuostatas. Teismas sprendimą priėmė nesivadovaudamas šiam ginčui aktualia teismų praktika dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo nustatymo;

45.2.                      Teismas netinkamai įvertino Publikacijos teiginį: „Paaiškėjo, jog ši įstaiga apskritai neturėjo teisės verstis senelių slauga“, nes VšĮ „Senelių rojus“ buvo suteiktos dvi licencijos – verstis slaugos-bendrosios praktikos slauga ir verstis institucine socialine globa (ilgalaike, trumpalaike) senyvo amžiaus asmenims. VšĮ „Senelių rojus“ buvo tik laikinai sustabdyta institucinės socialinės globos licencija, leidžiant toliau teikti socialinę globą, o licencija dėl slaugos paslaugų teikimo visą laiką buvo galiojanti. Teismas nevertino nei bylos medžiagos, nei Publikacijos konteksto, tačiau nustatė, kad ši informacija nežemina VšĮ „Senelių rojus“ dalykinės reputacijos ir yra teisinga;

45.3.                      Nepagrįstas teismo atliktų teiginių: „Baudė darbo inspekcija“, „darbdaviui taikytos administracinio poveikio priemonės“ vertinimas, nes iki Publikacijos paskelbimo Įstaiga buvo tikrinta Valstybinės darbo inspekcijos 2 kartus ir nebuvo bausta. 2016 metais atlikto pirmojo patikrinimo metu buvo nustatyti tik formalaus pobūdžio pažeidimai, dėl kurių buvo pateiktas reikalavimas pašalinti pažeidimus, ir šie pažeidimai buvo pašalinti. Tam, kad VšĮ „Senelių rojus“ būtų taikyta administracinio poveikio priemonė, Įstaigai turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau joks protokolas Įstaigai nebuvo surašytas;

45.4.                      Teismas Publikacijos teiginių: „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“, „15min primena, jog K. J., kuris eina „Senelių rojaus “ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai“, „Jau teistas už sukčiavimus K. J. pareigūnų atlaidumo nesulaukė ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. vykdytų nusikalstamų veikų virtinę. Pastarąjį kartą kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį. Vyras kaltintas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neatsiskaitęs su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekė beveik 280 000 Lt. Žala padaryta 13 Lietuvos bendrovių bei 2 užsienio kompanijoms, veikiančioms Rusijoje ir Lenkijoje“ nevertino visos Publikacijos kontekste. K. J. Publikacijoje pristatomas kaip Įstaigos vadovas, nors tai neatitinka tikrovės. VšĮ „Senelių rojus“ vadovas pristatomas kaip asmuo, kuris, galbūt pažeidžiant įstatymus ir moralės principus, vykdo Įstaigos veiklą. Tokios neteisingos informacijos pateikimas apie Įstaigos vadovui neva iškeltą baudžiamąją bylą, akivaizdžiai formuoja viešą itin neigiamą požiūrį apie vadovavimą VšĮ „Senelių rojus“, jos vykdomą veiklą ir pačią Įstaigą, todėl priešingai Sprendimo ir skundžiamo teismo sprendimo motyvams, minėta neteisinga informacija yra ne tik susijusi su VšĮ „Senelių rojus“, bet ir menkinanti Įstaigos dalykinę reputaciją. Informacija apie VšĮ „Senelių rojus“ vadovus yra viešai pasiekiama, informacijos skleidėjas galėjo ją patikrinti, tačiau tikėtina sąmoningai (dėl Publikacijos sensacingumo, o ne noro suteikti žmonėms teisingą informaciją) šios informacijos netikrino;

45.5.                      Teismas, konstatuodamas, jog Publikacijoje buvo pagristai paskleista V. P. pateikta informacija („Tekdavo dirbti darbus, kurių, kaip nekvalifikuota darbuotoja, negalėjau dirbti: perrišdavau žaizdas, dalindavau senoliams vaistus, o tai galėdavo daryti tik bendrosios praktikos slaugytoja, kuri per abu įstaigos padalinius – (duomenys neskelbtini) – buvo tik viena“, „Be to, įstaiga neturėjo procedūrinio kabineto – vaistai buvo laikomi spintelėje po televizoriumi. O ir pietų pertraukai skirtą valandą atskaitydavo – niekur neišeidavau, nes viena dirbdavau“, „kurių norma nuolat buvo viršijama (vietoj 45 gyveno 51), suduoti jiems vaistus <...> bet ir išplauti kambarius, palovius, išvalyti spinteles. Ir visa tai buvo daroma tuomet, kai senoliai bandydavo užmigti“, „Valymui visad trūkdavo švarių skudurų, cheminių medžiagų, o pirštines dienai teduodavo vienas. Su tomis pačiomis ir užpakalius valyk, ir sumuštinius tepk, ir kambarius plauk. Tekdavo skolintis, pirkti iš savų pinigų. Beje, pačios virdavome“, „lifto niekas neįrengė. Nežinau, kas dėtųsi kilus gaisrui. Neišmesi juk žmonių pro langą“, – teigė V. P.“, „Anot jos, trys gyventojų lovos buvo laikomos koridoriuje, o keturviečiuose kambariuose dažnai glausdavosi po penkis senolius“, „Įstaigos patikrinimų metu K. J. (eina direktorės pavaduotojo pareigas, direktorė – jo žmona), pasak V. P., pažeidimus laikinai užmaskuodavo“, „Vertina kaip keršto akciją“, „Kaip prisipažino V. P., po naktinio budėjimo darbuotojai ne visada sulaukdavo laisvos dienos, o kai sausį moteris išvydo grafiką, kuriame numatyta dvylika iš eilės darbo dienų, nusprendė nebetylėti. Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių“, „Po jos iš darbo, moters teigimu, išėjo dar septyni darbuotojai“), pažeidė VIĮ 3 bei 16 straipsnių nuostatas bei akivaizdžiai netinkamai vertino byloje esančius duomenis: Įstaigos patvirtintas darbo tvarkos taisykles, pareigybinius pagalbinio darbuotojo nuostatus, 3 darbo sutartis, licencijas, 2014 m. balandžio 8 d. išduotą leidimą higienos pasą Nr. 9-0397 (6), NVSC 2016 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros gelbėjimo valdybos 2016 m. gruodžio 21 d. atsakymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Įstaiga buvo tikrinama įvairių institucijų, tačiau nei viena nenustatė Publikacijoje skelbiamos tikrovės neatitinkančios informacijos. Publikacijoje nurodomų darbo grafikų (be išeiginių dienų), priekabiavimo prie darbuotojų Įstaigoje niekada nebuvo, iš Įstaigos 7 darbuotojai neišėjo, o buvo atleista už netinkamą darbą tik viena buvusi darbuotoja, kurios suteikta neteisinga informacija ir yra Publikacijos pagrindas;

45.6.                      Teismo posėdyje buvo apklaustos liudytojos R. B., L. I., kurios yra VšĮ „Senelių rojus“ darbuotojos, dirbusios tuo metu, kai Įstaigoje dirbo V. P. Liudytojos teismo posėdyje patvirtino, kad Publikacijoje skelbiama V. P. informacija neatitinka tikrovės. Šios liudytojos taip pat patvirtino, kad nei jos, nei jokie kiti Įstaigos darbuotojai informacijos skleidėjo nebuvo apklausti tikslu patikrinti V. P. nurodomą informaciją. Tačiau teismas dėl šių liudytojų parodymų sprendime nepasisakė;

45.7.                      Publikacijos turinys ir jos kontekstas patvirtina, jog priešingai teismo sprendimo motyvams, Publikacija buvo siekiama ne kuo tiksliau apibūdinti darbuotojų padėtį VšĮ „Senelių rojus“, bet, vadovaujantis vienintelės liudytojos parodymais, jų netikrinant, paskelbti tikrovės neatitinkančia informaciją, kuri yra akivaizdžiai nukreipta prieš VšĮ „Senelių rojus“ ir menkina Įstaigos dalykinę reputaciją. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju informacija buvo paskleista vykdant pareigą informuoti visuomenę svarbiais klausimais;

45.8.                      EŽTT yra akcentavęs žurnalistų rūpestingumo ir kruopštumo pareigą, siekiant, kad pateikiama informacija būtų tiksli, pagal Konvencijos 10 straipsnį laisvės garantija spaudai suteikiama su sąlyga, kad ji veikia siekdama pateikti informaciją, kuri yra verta pasitikėjimo, ir gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog skelbiant tikrovės neatitinkančią informaciją, kenkiančią juridinio asmens dalykinei reputacijai, yra pažeidžiama VIĮ 3 straipsnio 3 dalis (2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-993/2014). Nagrinėjamu atveju informacijos skleidėjas, neatlikdamas savo pareigos patikrinti faktus ir kritiškai bei objektyviai vertinti informacijos šaltinį, Publikacijoje viešindamas klaidingus ir akivaizdžiai Įstaigos dalykinę reputaciją diskredituojančius faktus, nors ir nurodant, kad juos pateikė kitas nežinomas asmuo, kurio vardas ir pavardė Publikacijoje net nėra atskleisti, pažeidė VIĮ 3 straipsnį bei VIĮ 16 straipsnio 1 dalį, o teismas skundžiamu sprendimu nusprendęs, jog Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad Publikacijos turinys nepakenkė VšĮ „Senelių rojus“ dalykinei reputacijai, akivaizdžiai nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (žr. EŽTT sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 68416/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

46.       Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą.

47.       Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

47.1.                      Pareiškėjas absoliutina savo teises, sąmoningai ignoruoja viešojo juridinio asmens statusą, neteisingai interpretuoja saviraiškos (informacijos) laisvę, jos prigimtį, taip pat primygtinai siekdamas sau palankių teismo sprendimų iškreipia byloje objektyviai egzistuojančius duomenis. Pareiškėjui yra taikomas Viešųjų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalis, jis yra viešasis juridinis asmuo, kuris teikia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, t. y. teikia stacionarias globos ir slaugos paslaugas pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms;

47.2.                      Teismo sprendime pagrįstai atkreiptas dėmesys į teismų praktiką, kurioje teigiama, kad jeigu asmens saviraiškos laisvės įgyvendinimas susijęs su kitų saugotinų ir visuomenei svarbių vertybių, tokių kaip teisė į sveiką ir saugią aplinką, asmens sveikatą, gynimu, asmens saviraiškos laisvės ribos turi būti kuo platesnės, asmens teisė į sveikatos apsaugą ir saugią aplinką tiesiogiai garantuota Konstitucijos 53 straipsnyje. Atsakovas pagrįstai nustatė, o teismas patvirtino, kad ginčo atveju prioritetas turi būti teikiamas saviraiškos laisvei, kartu visuomenės teisei žinoti apie pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, veiklą;

47.3.                      Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pareiškėjo ginčijamus teiginius vertino atsižvelgdamas į EŽTT suformuotą praktiką, jog teismas turi nagrinėti publikaciją ne tik atsižvelgdamas į skundžiamus teiginius, tačiau ir į visą kontekstą, kuriame buvo parengta publikacija. Publikacijoje pateiktos atsakingų pareigūnų pozicijos, kuriomis nepasitikėti trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo jokio pagrindo. Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi teisę pasitikėti valstybės institucijų teikiama informacija ir neturi pareigos papildomai ją tikrinti. Pareiškėjas pateikia absoliučiai nepagrįstus samprotavimus dėl administracinio poveikio priemonių taikymo – EŽTT savo praktikoje pabrėždamas pamatinį žiniasklaidos vaidmenį visuomenėje bei poreikį užtikrinti išskirtinę saviraiškos laisvės apsaugą, nurodo, jog nepagrįstas ribojimas neleistų užtikrinti žiniasklaidos, kaip „viešojo sarginio šuns“ vaidmens. Vykstant diskusijai viešojo intereso klausimais griežtas (siaurinamasis) saviraiškos laisvės ribojimo aiškinimas taikomas netgi tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali šokiruoti ar trikdyti. Šiuo atveju atsakovas nustatė, o teismas pagrįstai patvirtino, jog apie pareiškėją paskelbta informacija neabejotinai tenkino viešąjį interesą ir neperžengė viešojo juridinio asmens kritikos ribų, o nustatyti priešingai nėra jokio teisinio pagrindo;

47.4.                      Pareiškėjas nurodo klaidinančius argumentus, kad teismas netinkamai vertino bylos medžiagą, susijusią su informacija apie licencijos verstis institucine socialine globa senyvo amžiaus asmenims sustabdymą. Atsakovas, remdamasis objektyviais duomenimis – Socialinių paslaugų departamento nurodyta informacija, kad pareiškėjo licencija (institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) senyvo amžiaus asmenims) buvo sustabdyta nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., nustatė, kad Publikacijoje paskelbta informacija yra teisinga. Skelbiant informaciją viešojo intereso klausimais tam tikras perdėjimas (šiuo atveju ginčo teiginyje pavartotas žodis apskritai) yra leistinas. Pareiškėjo veiklos licencija buvo sustabdyta dėl nustatytų įstatymo pažeidimų, todėl paskleista žinia pagrįstai pripažinta teisinga ir nekenkiančia pareiškėjo dalykinei reputacijai;

47.5.                      Atsakovas, vertindamas ginčo informaciją, teismas, spręsdamas dėl atsakovo Sprendimo pagrįstumo, vadovavosi EŽTT suformuota praktika, pagal kurią, kuomet atitinkamas subjektas ne pats yra vertinamųjų pastebėjimų autorius, o tik padeda juos paskleisti, vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę, tokiu atveju, žurnalistų baudimas už pareiškimų, kuriuos padarė kiti asmenys, pavyzdžiui, interviu metu, skleidimą, rimtai apribotų žiniasklaidos vaidmenį diskutuojant visuomenei svarbiais klausimais, todėl toks baudimas negalimas, nebent tam būtų ypatingai svarios priežastys;

47.6.                      Trečiojo suinteresuoto asmens šaltinio V. P. teiginiai Publikacijoje yra išskirti kabutėmis, po jais nurodoma: „teigė V. P.“, „Kaip prisipažino V. P.“, „konflikto pradžią nupasakojo V. P“. Publikacijoje yra pateiktas Įstaigos vadovės K. J. komentaras, apklausti buvę V. P. darbdaviai, kurie nurodė, jog ji iš buvusių darboviečių išėjo su konfliktais. Publikacijoje taip pat yra pateikiami priežiūros institucijų atstovų komentarai. Publikacijos paskelbimo metu Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14629-920/2016 dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių klausimų (ieškovė byloje – V. P., atsakovas – VšĮ „Senelių rojus“, atstovaujama K. J. ir K. J.). Šiuo atveju tiek teismas, tiek atsakovas pagrįstai nustatė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai atliko savo pareigą ir pateikė informaciją iš skirtingų šaltinių, taip suteikdamas teisę informacijos gavėjams susidaryti savo nuomonę apie Publikacijoje nurodomą situaciją;

47.7.                      Atlikęs išsamų tyrimą, atsakovas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Publikacijoje apklausė visas ginčo dėl atleidimo iš pareigų puses, pateikė priežiūros institucijų atstovų komentarus dėl Įstaigoje nustatytų pažeidimų, pakalbino Įstaigos atstovę ir vieną iš darbuotojų, be to, Publikacijoje nagrinėjama viešosios įstaigos, kuri teikia slaugos ir globos paslaugas, veikla, todėl informacijos skleidėjas elgėsi sąžiningai, atliko savo pareigas, patikrino informaciją ir neperžengė saviraiškos laisvės ribų, perteikdamas buvusios darbuotojos V. P. komentarus;

47.8.                      Pareiškėjas yra neteisus teigdamas, jog teismas Publikacijos teiginius vertino neatsižvelgdamas į visą Publikacijos kontekstą. Pareiškėjas nesutinka, jog Publikacijos teiginiai: „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“, „15min primena, jog K. J., kuris eina „Senelių rojaus“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai <...>“ nekenkia jo dalykinei reputacijai. Atsakovas nustatė, kad būtent iš Publikacijos konteksto akivaizdu, jog pastraipos pavadinimu „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ akcentuojama ne Įstaigos atstovė K. J., o Įstaigos darbuotojas K. J. Publikacijos potemėje „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ aprašomi teismų priimti nuosprendžiai ir kiti baudžiamieji procesai, susiję būtent su K. J. Atsakovas nustatė, jog ginčijami teiginiai yra neteisingi, tačiau pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, dalykinei reputacijai jie nekenkia. Teisinga informacija apie vykusius teismo procesus dėl darbuotojo veikų, galbūt padarytų iki įsidarbinant VšĮ „Senelių rojus“ (remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis VšĮ „Senelių rojus“ įsteigta 2011 m. kovo 17 d., o K. J. buvo kaltinamas dėl veikų, padarytų 2000–2004 metais) negali kenkti pareiškėjo dalykinei reputacijai;

47.9.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas vertino ne visą skundžiamo turinio informaciją. Tokia pareiškėjo pozicija yra neatsakinga, kadangi teismo sprendime išsamiai aptartas visų ginčo teiginių vertinimas. Tai, kad teismo sprendimas nepateisino pareiškėjo lūkesčių, nereiškia šio sprendimo nepagrįstumo ar neišsamumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

48.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje esminis ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (SK-35) SPR-81 „Dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.15min.lt., 2016 m. lapkričio 29 d.) paskelbtos informacijos“ dalies, kuria pareiškėjo VšĮ „Senelių rojus“ skundas dėl Publikacijoje paskelbtų teiginių, pažeidžiančių VIĮ 2, 3 ir 16 straipsnius, Kodekso 6 straipsnį, kenkiančių pareiškėjo dalykinei reputacijai, atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo. 

49.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad visuomenės informavimo priemonėje trečiojo suinteresuoto asmens paskleista informacija nebuvo žeminančio pobūdžio ar pažeidžianti pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Inspektorius, įvertinęs UAB „15min“ veiksmus, teisingai nustatė, jog analizuojamu atveju informacijos skleidėjas nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją, t. y. neperžengė saviraiškos laisvės ribų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

50.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, motyvais, dėl kurių netenkintas skundas, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jo skundas turėjo būti tenkintas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, sprendimo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai.

51.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje buvo nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi: 1) atlikti pareiškėjo ginčijamų Publikacijos teiginių (atskirai juos aptariant), susijusių su jo veikla, vadovavimu Įstaigai, darbuotojų darbo sąlygomis, teisinį įvertinimą (skelbiama žinia ar nuomonė), išanalizuoti jų faktinį pagrindą bei aptarti ginčijamos informacijos pobūdį (laikytina ji žeminančio pobūdžio ar ne); 2) išanalizuoti pareiškėjo ginčijamus teiginius dėl viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) redakcinės atsakomybės, skleidžiant informaciją visuomenės informavimo priemonėse.

52.       Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame pateiktas pareiškėjo ginčijamų Publikacijos teiginių faktinis ir teisinis įvertinimas, analizuota bei vertinta informacijos skleidėjo redakcinė atsakomybė, nurodytos teisės aktų normos, kuriomis grindžiamos išvados dėl ginčo esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi apeliacinės instancijos teismo nurodymų (išaiškinimų). Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių netenkintas skundas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė apeliacinės instancijos teismo nurodymų (išaiškinimų).

53.       Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).  

54.       Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis neteisingą išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.

55.       Visuomenės informavimo įstatyme yra apibrėžta Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija ir jos ribos. VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspektorius, inter alia (be kita ko), atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; <...>; 5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų; <...>; 11) atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną.

56.       Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas Inspektoriaus prašė įgyvendinti VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą funkciją, t. y. išnagrinėti jo skundą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Inspektorius nagrinėja juridinių asmenų skundus dėl dalykinės reputacijos pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-633-858/2016; kt.).

57.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog viena iš Visuomenės informavimo įstatymo nustatytų Inspektoriaus funkcijų yra suinteresuotų asmenų skundų (pareiškimų) nagrinėjimas, šią funkciją Inspektorius turi atlikti atsižvelgdamas į VIĮ numatytą jo paskirtį (VIĮ 49 str. 1 d., 1 str. 1 d.), t. y. užtikrindamas viešojo intereso – žodžio ir spaudos laisvės, visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą, o ne privačių asmenų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2043-502/2015; kt.).

58.       Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių pareiškėjo ginčijama Sprendimo dalis turėjo būti panaikinta, pažymėtina, kad Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95).

59.       Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-502/2018).

60.       Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

61.       EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 39954/08; 2014 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Tierbefreier e.v. prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 45192/09).

62.       Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmenų, paskleidusių duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės, nuosekliai yra pažymimas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

63.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1683-415/2018 nurodė, kad skiriasi privačių ir viešųjų asmenų garbės ir orumo gynimo ir kritikos apimtis, atitinkamai skiriasi jų santykis, kada yra kalbama apie privačius juridinius asmenis, viešuosius juridinius asmenis arba kai, nepaisant teisinės formos, šie asmens teikia visuomenei viešąsias paslaugas. Juridinis asmuo (įstaiga) yra viešasis asmuo arba teikia visuomenei viešąsias paslaugas, jo kritikos ribos yra platesnės nei kurio kito juridinio asmens. Ne tik viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), bet ir bet kuris kitas asmuo turi konstitucinę teisę kritikuoti tokią įstaigą ir (ar) jos veiklą, tačiau svarbu, ar neigiama nuomonė apie įstaigą formuojama be pagrindo. Visuma aplinkybių lemia, ar neigiamas įstaigos vertinimas peržengia saviraiškos laisvės ribas ir pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ar ne. 

64.       Įmonės, kurių veikla siejama su „viešuoju interesu“, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokios įmonės turi būti tolerantiškesnės kritikai (žr., pvz., EŽTT sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. Nr. 64816/01). Tai susiję ne tik su spaudos priemonių užduotimi pateikti informaciją, susijusią su visuomenės interesu, bet ir visuomenės teise tokią informaciją gauti (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 29 d. sprendimą Chauvy ir kiti prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 64915/01).

65.       Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad vertinant pareiškėjo nurodomus teiginius, būtina įvertinti ir visą Publikacijos turinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad publikacijoje duomenys vertintini ne tik kaip žodžių junginys bendrine prasme, o taip pat privalu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės raiškos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo yra reikšmingi teisiniam (tiek jų atitikties tikrovei, tiek jų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio aspektu) kvalifikavimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-583-556/2017). 

66.       Byloje nustatyta, kad Akreditavimo tarnyba 2014 m. gegužės 16 d. išdavė VšĮ „Senelių rojus“ licenciją Nr. 3596, suteikiančią teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti slaugos-bendrosios praktikos slaugos paslaugą (duomenys neskelbtini). Socialinių paslaugų departamentas išdavė VšĮ „Senelių rojus“ licenciją socialinei globai (ilgalaikę, trumpalaikę) senyvo amžiaus asmenims teikti Nr. L000000098 (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

67.       Byloje nėra ginčo, jog VšĮ „Senelių rojus“ laikomas viešuoju juridiniu asmeniu, teikiančiu bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas (globos ir slaugos paslaugas pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms).

68.       Publikacijoje yra pateikiamas buvusios Įstaigos darbuotojos V. P., VšĮ „Senelių rojus“ nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio dirbusios pagalbine darbuotoja, liudijimas apie Įstaigoje jos vykdytas funkcijas, pastebėtus Įstaigos darbo organizavimo bei elgesio su slaugos namų gyventojais pažeidimus, konfliktus su Įstaigos vadovybe, Įstaigos veiklą prižiūrinčių institucijų (Akreditavimo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos, Socialinių paslaugų departamento) atstovų komentarai dėl atliktų Įstaigos veiklos tyrimų, jų metu nustatytų pažeidimų, Įstaigos vadovės K. J. pozicija bei apklausti buvę V. P. darbdaviai dėl aplinkybių, susijusių su jos išėjimu iš buvusių darboviečių. Atsižvelgiant į VšĮ „Senelių rojus“ veiklos pobūdį, darytina išvada, kad Publikacijoje neabejotinai skelbiama viešąjį interesą tenkinanti informacija tikslu informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti viešojo juridinio asmens, teikiančio viešąsias globos ir slaugos paslaugas pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms, veiklą.

69.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo ginčijamus Publikacijos teiginius: Publikacijos pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“ bei paantraštėje pateikiamą informaciją: „<...> Plyšus kantrybei dėl išnaudojimo (duomenys neskelbtini) VšĮ „Senelių rojus“, kaunietė V. P. nusprendė išeiti iš darbo. Tačiau vietoj draugiško atsisveikinimo ji tikina sulaukusi darbdavio keršto <...>“, „Paaiškėjo, kad ši įstaiga apskritai neturėjo teisės verstis senelių slauga“, visos Publikacijos kontekste, atsižvelgęs į Publikacijos pavadinimo ir paantraštinės dalies paskirtį (anonsuoti, sudominti skaitytoją ir perteikti esmę), sprendė, jog pateikta informacija nėra klaidinga, nėra žeminančio pobūdžio, nekenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginio „Paaiškėjo, jog ši įstaiga apskritai neturėjo teisės verstis senelių slauga“ vertinimu, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (Socialinių paslaugų departamento informacija apie pareiškėjo licencijos (institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) senyvo amžiaus asmenims) sustabdymą nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d.), 2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje pareiškėjo pateikta informacija (37:39–41:29 min.) apie licencijos sustabdymą, Publikacijos tekstinė konstrukcija (skelbiama valstybės institucijų suteikta informacija), duomenų sisteminimo ir dėstymo būdas (išsamiai aptariami patikrinimai, nustatyti pažeidimai, jų teisinis vertinimas, pateikta informacija apie teisminius ginčus dėl licencijos panaikinimo), loginiai duomenų sąsajumo (paslaugas Įstaiga teikti galėjo, nes nustatyti pažeidimai nekėlė grėsmės gyventojų gyvybėms, teismas laikinai sustabdė sprendimą dėl licencijos panaikinimo) aspektai patvirtina, jog informacijos skleidėjas Publikacijoje paskelbė tikrovę atitinkančią informaciją (žinias), nežeminančią Įstaigos dalykinės reputacijos.

70.       Nėra jokio pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti Publikacijoje paskelbtų teiginių: „Baudė darbo inspekcija“, „darbdaviui taikytos administracinio poveikio priemonės“. Šie teiginiai pagrįstai įvertinti kaip žinia, kuriai taikomas tiesos kriterijus, nes faktą, jog Valstybinė darbo inspekcija tikrino pareiškėją, nustatė pažeidimus bei taikė administracinio poveikio priemones, informacijos skleidėjui patvirtino valstybės institucijos atstovas, kuriuo viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi teisę pasitikėti ir neturi pareigos papildomai tikrinti jo pateikiamos informacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-14629-920/2016 nurodytos aplinkybės apie konstatuotus DK 158 straipsnio pažeidimus, darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Taigi visuomenės informavimo priemonėje skelbiama tikrovę atitinkanti informacija (žinia) nėra žeminanti ar kitaip daranti neigiamą įtaką pareiškėjo dalykinei reputacijai.

71.       Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas Publikacijos teiginių „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“, „15min primena, jog K. J., kuris eina „Senelių rojaus“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai“, „Jau teistas už sukčiavimus K. J. pareigūnų atlaidumo nesulaukė ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. vykdytų nusikalstamų veikų virtinę. Pastarąjį kartą kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį. Vyras kaltintas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neatsiskaitęs su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekė beveik 280 000 Lt. Žala padaryta 13 Lietuvos bendrovių bei 2 užsienio kompanijoms, veikiančioms Rusijoje ir Lenkijoje“ nevertino visos Publikacijos kontekste. Būtent atsižvelgęs į visų reikšmingų aplinkybių kontekstą: Publikacijos teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą (pareiškėjo ginčijami konstatuojamojo pobūdžio Publikacijos teiginiai pateikiami po Publikacijos paantrašte „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“, kurioje aprašomi teismų priimti nuosprendžiai ir kiti baudžiamieji procesai, susiję būtent su K. J. veikomis, padarytomis 2000–2004 metais) pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju žinios pateikiamos ne apie Įstaigos vadovę K. J., o apie Įstaigos darbuotoją K. J. Nepaisant to, kokias pareigas Įstaigoje užima K. J. (pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė tokios informacijos, Publikacijoje skelbiama, kad K. J. VšĮ „Senelių rojus“ užima vadovaujančio pobūdžio pareigas (eina direktoriaus pavaduotojo pareigas), o byloje esama informacijos, jog oficialiuose šaltiniuose nurodoma, kad ne K. J., o K. J. vadovauja VšĮ „Senelių rojus“ (https://www.spec.lt/imone/seneliu-rojus-vsi), Inspektoriui teiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad K. J. nėra nei pavaduotojas, nei vadovauja Įstaigai), nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, jog Publikacijoje paskelbta ne tik tikrovės neatitinkanti, bet žeminanti informacija būtent apie pareiškėją VšĮ „Senelių rojus“.

72.       Žeminančia laikytina tikrovės neatitinkanti informacija, kuri įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia garbę ir orumą, kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai. Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę–ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Publikacijoje skleidžiami teisingi faktiniai duomenys apie vykusius teismo procesus, išimtinai susijusius su K. J. veikomis. Ši informacija nėra susijusi su pareiškėju, o vertinant pareiškėjo ginčijamus teiginius visos Publikacijoje skelbiamos informacijos kontekste, o ne atskirai, nėra jokio pagrindo išvadai, jog tokio pobūdžio informacija menkina Įstaigos dalykinę reputaciją.

73.       Pareiškėjas skunde ginčijo Publikacijos teiginius: „<...>Tekdavo dirbti darbus, kurių, kaip nekvalifikuota darbuotoja, negalėjau dirbti: perrišdavau žaizdas, dalindavau senoliams vaistus, o tai galėdavo daryti tik bendrosios praktikos slaugytoja, kuri per abu įstaigos padalinius – (duomenys neskelbtini) – buvo tik viena <...>“, „Be to, įstaiga neturėjo procedūrinio kabineto – vaistai buvo laikomi spintelėje po televizoriumi, o ir pietų pertraukai skirtą valandą atskaitydavo – niekur neišeidavau, nes viena dirbdavau, – problemas ėmė dėstyti moteris“, „<...> kurių norma nuolat buvo viršijama (vietoj 45 gyveno 51), suduoti jiems vaistus <...> bet ir išplauti kambarius, palovius, išvalyti spinteles. Ir visa tai buvo daroma tuomet, kai senoliai bandydavo užmigti. <...> Valymui visad trūkdavo švarių skudurų, cheminių medžiagų, o pirštines dienai teduodavo vienas. Su tomis pačiomis ir užpakalius valyk, ir sumuštinius tepk, ir kambarius plauk. Tekdavo skolintis, pirkti iš savų pinigų. Beje, pačios virdavome lifto niekas neįrengė. Nežinau, kas dėtųsi kilus gaisrui. Neišmesi juk žmonių pro langą“, „<...> Anot jos, trys gyventojų lovos buvo laikomos koridoriuje, o keturviečiuose kambariuose dažnai glausdavosi po penkis senolius“, „Įstaigos patikrinimų metu K. J. (eina direktorės pavaduotojo pareigas, direktorė – jo žmona), pasak V. P., pažeidimus laikinai užmaskuodavo <...>“, „<...> Kaip prisipažino V. P., po naktinio budėjimo darbuotojai ne visada sulaukdavo laisvos dienos, o kai sausį moteris išvydo grafiką, kuriame numatyta dvylika iš eilės darbo dienų, nusprendė nebetylėti. Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių <...>“, „<...> Po jos iš darbo, moters teigimu, išėjo dar septyni darbuotojai <....>“.

74.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Publikacijos kontekstą, atsižvelgęs į buvusios pareiškėjo darbuotojos suteiktos informacijos pateikimo būdą (naudojamos citavimo priemonės), EŽTT formuojamą praktiką, kuomet atitinkamas subjektas ne pats yra vertinamųjų pastebėjimų autorius, o tik padeda juos paskleisti, vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimą byloje Jersild prieš Daniją, pareiškimo Nr. 15890/89), rėmėsi byloje surinkta informacija ir konstatavo, kad informacijos skleidėjas atliko savo pareigą ir pateikė informaciją iš skirtingų šaltinių, taip suteikdamas teisę informacijos gavėjams susidaryti savo nuomonę apie Publikacijoje nurodomą situaciją. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus informacijos skleidėjo tikslas ir jo elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Informacijos skleidėjo tikslas, aptartas šioje nutartyje, aplinkybės, jog informacijos skleidėjas, Publikacijoje paskleisdamas informacijos šaltinio jam suteiktą informaciją, naudojo citavimo priemones, savarankiško vertinimo nepateikė, tačiau gautą informaciją tikrino, kreipdamasis į atitinkamas priežiūros institucijas, į buvusius informacijos šaltinio darbdavius, kurie pateikė nevienareikšmišką V. P., kaip darbuotojos, apibūdinimą („V. P. toks žmogus, kad dirbti nenori, o skundžiasi“; „Kaip darbuotoja ji buvo kvalifikuota. Gera specialistė“), suteikė galimybę Įstaigos vadovei K. J. atsakyti į išreikštą kritiką jos vadovaujamai Įstaigai, paaiškinti buvusios darbuotojos pasakojime nurodytas aplinkybes, nesuteikia pagrindo abejoti informacijos skleidėjo sąžiningumu. Tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta galimybe atsakyti į kritiką bei tokią informaciją vertino kaip žeidžiančią jo dalykinę reputaciją, savaime nereiškia, kad būtent tokia informacija apie jį ir buvo paskleista.

75.       Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neapklaustais kitais Įstaigos darbuotojais bei neįvertintais teismo posėdyje išklausytais liudytojų parodymais, pažymėtina, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) yra laisvas pasirinkti informacijos subjektus, o siekdamas užtikrinti nuomonių įvairovę turi pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių, taigi aplinkybė, jog informacijos skleidėjas nesikreipė į kitus pareiškėjo darbuotojus (tačiau komentaro kreipėsi į Įstaigos vadovę) ir tokiu būdu užtikrino nepriklausomų nuomonių įvairovę, nesuteikia pagrindo išvadai, jog Publikacijoje pateikta VIĮ reikalavimų neatitinkanti informacija. 

76.       Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė liudytojų parodymų ir jų atskirai neaptarė, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl ginčo esmės, nevertino šių liudytojų parodymų. Nors liudytojos (atitinkamai socialinė darbuotoja R. B. ir slaugytojo padėjėja L. I.) paneigė, kad joms tekdavo dirbti ir kitus darbus, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. P. Įstaigoje ėjo pagalbinio darbuotojo pareigas, vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Kiti liudytojų parodymai nepatvirtino, jog tam tikrų konkrečių, Publikacijoje paskelbtų darbų V. P. neatliko, byloje nėra duomenų, jog liudytojos nuolat dirbo kartu su šia darbuotoja ir pan., t. y. aplinkybių, dėl kurių Publikacijos autorė neturėjo pagrindo paskleisti V. P. paaiškinimų apie jos darbo sąlygas, taip pat šios darbuotojos išsakytos nuomonės apie pareiškėją. 

77.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, prieina prie išvados, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta faktų visuma, būtina juridinio asmens dalykinei reputacijai ginti, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad Publikacija buvo siekiama ne kuo tiksliau apibūdinti darbuotojų padėtį VšĮ „Senelių rojus“, bet paskelbti tikrovės neatitinkančia informaciją, kuri akivaizdžiai menkina Įstaigos dalykinę reputaciją.

78.       Dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo nuo teismų praktikos (EŽTT sprendimas byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 68416/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009), pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, buvo sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba, jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1683-415/2018 ir joje nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006 ir 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

79.       Įvertinus šioje byloje procesų šalių paaiškinimus, surinktus įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Publikacijos autorė elgėsi nesąžiningai, sąmoningai iškraipė ar nutylėjo tam tikrą  informaciją, pažeidė jai taikomas etikos taisykles ar rūpestingumo pareigą, paskleistų teiginių ir panaudotų kalbinės raiškos priemonių pagalba siekė skaitytojui suformuoti apie pareiškėją tokią nuomonę, kuri žemina pareiškėjo dalykinę reputaciją (Civilinio kodekso 2.24 str. 1 d.).

80.       Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, nesutikdama su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ir pritardama atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė motyvuotą ir teisingą procesinį sprendimą, kad atsakovo Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

81.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Senelių rojus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė