Administracinė byla Nr. N5 – 329/2007
Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. nutarties R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
2006-03-31 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT) specialistas surašė R. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 punkto reikalavimus, kadangi 2005-10-06 12.54 val. Geležinio Vilko - Žalgirio g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį ir juo važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryža šalutiniu keliu, sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko kitas vairuotojas turėjo staigiai keisti judėjimo kryptį, t. y. nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam R. P. vairuojamam automobiliui, kuris, vengdamas susidūrimo, išvažiavo iš važiuojamosios dalies ir užvažiavo ant kelio borto.
Vilniaus m. VPK VP EPT vyresnysis specialistas, išnagrinėjęs R. A. administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad jis padarė protokole aprašytą KET pažeidimą, šį pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį ir, vadovaudamasis ATPK 302, 257 straipsniais, 2006-07-21 nutarimu skyrė R. A. už šį pažeidimą 600 Lt baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą, kadangi jis nesukėlė avarinės situacijos, todėl yra nepagrįstai nubaustas. Nurodė, kad gali būti, jog avarinę situaciją sukėlė kitas automobilis, kuris važiavo aiškiai viršydamas greitį ir staigiai stabdė. Mano, kad nuobaudą jam skyręs pareigūnas nesivadovavo ATPK įtvirtinta administracinių bylų nagrinėjimo tvarka ir pagrindais. Nutarimas buvo priimtas praleidus įstatymo nustatytą terminą nuobaudai skirti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad Geležinio Vilko – Žalgirio g. sankirtoje jis keitė važiavimo kryptį ir, rodydamas posūkio signalą, suko iš Geležinio Vilko gatvės antrosios kelio juostos į Žalgirio gatvės laisvą pirmąją juostą. Matė, kad dideliu greičiu priartėjo baltas automobilis Mercedes Benz, kuris staigiai stabdė, tačiau nekeitė važiavimo krypties. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis baigė persirikiuoti, o automobilis Mercedes Benz liko stovėti. Su minėtame automobilyje buvusiais žmonėmis jie apsikeitė nepasitenkinimo vieni kitais gestais. Mano, kad automobilyje Mercedes Benz buvę žmonės jį atpažino kaip buvusį Seimo narį ir galimai jam keršija už kokį nors jiems nepatikusį jo pasisakymą per televiziją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 16 d. nutartimi skundą atmetė, nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad eismo įvykio schemoje yra užfiksuota, jog automobilis Mercedes Benz stovi dešiniaisiais ratais (0,20 m priekiniu ir 0,10 m galiniu) užvažiavęs ant 20 cm aukščio kelio borto. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad minėtas automobilis dėl atitinkamų priežasčių keitė važiavimo kryptį ir užvažiavo ant eismui neskirtos kelio dalies. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti liudytojos R. P. parodymais (b. l. 40-41), kad ji keitė važiavimo kryptį ir užvažiavo ant kelio borto vengdama susidūrimo su pareiškėjo vairuojamu automobiliu, kuris įvažiavo iš šalutinio kelio į jos važiavimo krypties eismo juostą. Minėtos liudytojos parodymai, teismo vertinimu, yra nuoseklūs ir visiškai atitinka jos po eismo įvykio pateiktus paaiškinimus. Minėtoje sankryžoje kelias, kuriuo važiavo R. A. , yra šalutinis, o kuriuo važiavo R. P. – pagrindinis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. neneigia fakto, kad minėtoje sankirtoje jis keitė važiavimo kryptį ir matė, kad sustojo ta pačia kryptimi priartėjęs automobilis Mercedes Benz. Teismo posėdyje R. A. paaiškino, kad minėtoje vietoje jis ir automobilyje Mercedes Benz buvę žmonės apsikeitė nepasitenkinimo vieni kitais gestais. Šiais savo paaiškinimais administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. patvirtino byloje nustatytą aplinkybę, kad dėl jo padaryto KET 196 punkto pažeidimo automobilis Mercedes Benz keitė važiavimo kryptį. Bylą nagrinėjęs pareigūnas nustatė, kad R. A. ir R. P. iki eismo įvykio nebuvo pažįstami ir neturi pagrindo apkalbėti vienas kitą. Šią aplinkybę R. P. patvirtino ir teismo posėdyje. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. paaiškinimai, kad jis gali būti apkalbamas dėl galimai kam nors nepatikusių jo pasisakymų per televiziją, nepagrįsti įrodymais. Liudytojas M. A. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sūnus, o liudytojas R. V. – R. P. pažįstamas. Teismas, atsižvelgdamas, kad minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi su jais susijusių asmenų naudai, šių liudytojų parodymais nesirėmė. Be to, teismo vertinimu, jų parodymai nesuteikia jokios papildomos informacijos, o tik patvirtina tai, ką teismui paaiškino administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. ir paliudijo R. P. . Teismas, remdamasis byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas teisingai vertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus.
Teismas bylos nagrinėjimo procesinių pažeidimų nenustatė. Be to, teismas nustatė, kad R. A. KET pažeidimą padarė 2005-10-06, 2006-04-06 administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2006-10-06, o nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas 2006-07-21, t. y. nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio reikalavimų.
III.
R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jo skundą. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai:
1. Įvertinus įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad dėl apelianto veiksmų R. P. nebūtų užvažiavusi ant kelio borto. R. P. nebuvo padaryta jokia žala. Apelianto turimomis žiniomis, R. P. buvo bausta už greičio viršijimą, tačiau teismas prašymą išreikalauti tokius duomenis atmetė. Teismas padarė prieštaringas išvadas konstatuodamas, kad tiek R. A. , tiek R. P. automobilis važiavo ta pačia kryptimi, t. y. kad R. A. važiavo ne šalutiniu, o tuo pačiu keliu, kaip ir R. P. , ir padarydamas išvadą, kad buvo pažeistas KET 196 punktas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad apeliantas nevažiavo šalutiniu keliu ir nekliudė pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Dėl to nebuvo padarytas KET pažeidimas, todėl nėra pagrindo taikyti ATPK 1242 straipsnio 1 dalį.
2. Nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nesant įstatyme numatytų pagrindų. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.
3. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, rėmėsi tik institucijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis. Apelianto pateiktų įrodymų ir argumentų teismas iš esmės nevertino.
Institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą, prašo skundą atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 1242 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už pavojingą vairavimą. Įstatymų leidėjas pavojingą vairavimą apibūdina kaip KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Apeliantas apkaltintas ir nubaustas už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą, kuris, remiantis pareikštu kaltinimu, pasireiškė tuo, kad jis 2005-10-06 12.54 val. Geležinio Vilko - Žalgirio g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį, sukėlė pavojingą situaciją, nes nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam R. P. vairuojamam automobiliui, kuris, vengdamas susidūrimo, išvažiavo iš važiuojamosios dalies ir užvažiavo ant kelio borto. Apelianto veiksmai buvo įvertinti kaip KET 196 punkto pažeidimas. Apeliantas nurodo, kad 1) administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 straipsnyje, buvo pratęstas nesant įstatyme numatytų pagrindų, todėl byla nutrauktina ir 2) pareigūnas, skyręs nuobaudą ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jis, apeliantas, padarė KET pažeidimą ir sukėlė pavojingą situaciją.
Apelianto argumentai, kad nuobaudos skyrimo terminas pratęstas nesant tam pagrindo, nepagrįsti. ATPK 35 straipsnio 3 dalis leidžia nuobaudos skyrimo terminus pratęsti, kai pažeidimo tyrimo ar kitos priežastys, kurių baigtinio sąrašo įstatymas nepateikia, objektyviai kliudo spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą. Nagrinėjamu atveju institucijos pareigūnas nutarime pratęsti nuobaudos skyrimo terminą nurodė objektyvią, su tyrimu ir bylos nagrinėjimu, susijusią aplinkybę, dėl kurios nebuvo galima spręsti apelianto patraukimo administacinėn atsakomybėn klausimo per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o būtent, tai, kad apeliantui 2006 m. kovo 31 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama 2006 m. balandžio 11 d.
Iš policijos pareigūno D. M. 2006-10-06 tarnybinio pranešimo, policijos pareigūno A. D. 2006-10-06 sudarytos eismo įvykio vietos schemos, R. P. 2005-10-06 paaiškinimo, R. V. , kartu važiavusio su R. P. , 2005-10-06 paaiškinimo, liudytojų R. R. V. parodymų, duotų teismui, Bendrajame pagalbos centre užfiksuoto pranešimo apie eismo įvykį, matyti, kad 2005 m. spalio 6 d. apie 12.49 val. R. P. vairuojamas automobilis, važiuodamas Geležinio vilko – Žalgirio g. sankryžoje, Vilniuje, atsitrenkė į kelio bortelį ir sustojo padėtyje, kuri užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. R. P. ir kartu su ja automobilyje važiavęs R. V. bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad R. P. toje sankryžoje važiuojant pirma eismo juosta, iš šalutinio kelio staigiai stabdydamas išvažiavo automobilis Škoda, todėl, siekdama išvengti automobilių susidūrimo, ji turėjusi stabdyti automobilį ir jį nukreipti į dešinę, dėl ko užvažiavo ant kelio bortelio. R. P. ir R. V. įsidėmėjo automobilio Škoda vairuotoją, automobilio valstybinius numerius, apie įvykį pranešė policijai. Iš R. A. 2005-11-03 paaiškinimo, M. A. 2006-04-04 paaiškinimo, R. A. paaiškinimų teisme, M. A. parodymų teisme matyti, kad tuo metu toje vietoje automobilį Škoda, kurio valstybiniai numeriai sutampa su R. P. ir R. V. nurodytais valstybiniais numeriais, vairavo apeliantas. Apeliantas savo paaiškinimuose teigė, kad stovėjo automobilių spūstyje, norėjo persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, rodė dešinįjį posūkį, pasuko automobilio ratus, tačiau, nepradėjus atlikti manevro, pamatė, kaip pilkos spalvos automobilis, kuris tuo metu važiavo pirma eismo juosta dideliu greičiu, pradėjo staiga stabdyti, mėtydamasis į šalis ir sustojo šalia jo automobilio, po ko jis su kitame automobilyje buvusiais žmonėmis (apeliantas nurodė, kad automobilį vairavo jauna mergina) apsikeitė gestais, o netrukus jis, apeliantas, nuvažiavo, matė, kaip kitas automobilis liko stovėti. Aptarti įrodymai patvirtina apelianto dalyvavimą incidente. Nors apeliantas neigia atlikęs kokį nors manevrą, teigia tik rodęs posūkį ir susukęs ratus į dešinę, tokia jo versija visiškai nelogiška, ji paneigiama nuosekliais, detaliais, tarpusavyje sutampančiais R. P. ir R. V. paaiškinimais ir parodymais, kurie visiškai atitinka eismo įvykio schemoje užfiksuotą R. P. automobilio padėtį, iš kurios matyti, kad automobilis buvo nukreiptas į dešinę ir užvažiavo ant kelio borto. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, apelianto teiginiai apie R. P. ir R. V. suinteresuotumą nepagrįstai jį apkaltinti, yra tik jo niekuo nepagrįsti samprotavimai, nenustatyta, kad iki įvykio šie asmenys būtų su apeliantu pažįstami ar norėtų jam kaip žinomam žmogui specialiai pakenkti. Pagal nustatytas bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti, kad R. P. vairuojamas automobilis turėjo keisti važiavimo kryptį dėl apelianto veiksmų, jam važiuojant minėta sankryža. Apelianto samprotavimai apie R. P. aiškiai viršytą leistiną važiavimo greitį taip pat niekuo nepagrįsti, apeliantas nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, o byloje jų ir nėra nustatyta, iš kurių būtų galima spręsti apie didelį R. P. vairuojamo automobilio greitį. Anksčiau R. P. galimai padaryti KET pažeidimai, apie kuriuos apeliantas nurodo turįs duomenų, neturi jokios reikšmės byloje sprendžiamiems klausimams, kaip ir ta aplinkybė, kad pats apeliantas yra ne kartą baustas už KET pažeidimus (b. l. 24-25). Pagal įvykio aplinkybes galima spręsti, kad apeliantas turėjo pareigą duoti kelią R. P. vairuojamam automobiliui, tačiau to nepadarė, tuo pažeidė KET 196 punkto reikalavimus, dėl ko kitas eismo dalyvis (R. P. ) turėjo staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį. Tokie apelianto veiksmai visiškai atitinka ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
Kolegijos vertinimu, institucija ir pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai apelianto kaltės pavojingai vairavus automobilį įrodymų, juos teisingai įvertino ir padarė pagrįstas, motyvuotas išvadas, tinkamai taikė ATPK normas, reglamentuojančias nuobaudos skyrimo termino pratęsimo klausimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
R. A. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Artūras Drigotas
Ričardas Piličiauskas