Administracinio nusižengimo byla Nr. II-127-995/2022

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00046-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3; 21.10.4

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 5 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,

sekretoriaujant Dainai Tiškienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos (toliau - pareiškėjos) MB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl 2021 m. liepos 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus nutarimo Nr. NSA-36 (16.11) pakeitimo.

Teismas

nustatė:

1.        2022 m. birželio 30 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus patarėja J. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. APS-79 (16.11), kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo protokole išdėstyta pažeidimo esmė - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas atliekant tyrimą ir 2022 m. gegužės 4 d. statybos patikrinimo akte nustatyta, kad statytoja MB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. sausio-vasario mėn. prekybos paskirties patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kurios yra ypatingosios kategorijos prekybos paskirties pastate (duomenys neskelbtini), atliko perdangos įrengimo darbus virš dalies antrojo aukšto patalpų, kurie priskiriami statinio kapitalinio remonto darbams, ir padarė šiuos pažeidimus: 1) atliko kapitalinio remonto darbus, neturėdama privalomo nustatyta tvarka parengto kapitalinio remonto projekto kapitaliniam remontui, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 24 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą; 2) atliko kapitalinio remonto darbus, neturėdama pasamdyto statinio statybos techninio prižiūrėtojo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5.4 papunktyje ir 101 punkte; 3) atliko kapitalinio remonto darbus, neturėdama paskirto statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 74 punkte. Tokiu būdu statytoja MB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

2.        2021 m. liepos 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėja L. M. priėmė nutarimą Nr. NSA-36 (16.11), kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje (trys pažeidimai), ir jai paskirta galutinė subendrinta 3650,00 Eur dydžio bauda.

3.         Pareiškėja visiškai sutikdama su Institucijos nustatytais pažeidimais bei jų teisiniu kvalifikavimu, nesutinka dėl nutarimu paskirtos baudos individualizavimu šioje byloje, todėl kreipėsi su skundu į teismą, prašydama pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2022 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. NSA-36 (16.11), sumažinant paskirtą baudą.

3.1.        Pareiškėja skunde bei jos atstovas teismo posėdžio paaiškino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, jai nuosavybės teise priklausančiose administracinės paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nutarė pradėti kapitalinio remonto ir prekybos paskirties patalpų paskirties keitimo į viešbučių paskirties darbus. Šiuo tikslu, 2020 m. rudenį MB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į projektavimo darbus atliekančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų pradėtas daryti šių darbų projektas, išimtas statybos leidimas. Nurodo, kad su minėta įmone sutartis buvo sudaryta žodžiu, nes tarp įmonių buvo pasitikėjimas. MB „(duomenys neskelbtini)“ įvertinusi, kad visi projektavimo darbai gali užtrukti ir suderinusi su projektuotoju, pradėjo organizuoti griovimo, ardymo darbus nurodytame objekte. Pirmiesiems griovimo darbams atlikti buvo pasirinktas L. G., su kuriuo 2020 m. spalio 1 d. buvo pasirašyta sutartis dėl paprastojo remonto statybos darbų atlikimo. Greta šių darbų, MB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu ieškojo rangovo, kuris galėtų atlikti visus statybos darbus. Toks rangovas buvo surastas, tai MB „(duomenys neskelbtini)“. MB „(duomenys neskelbtini)“ manant, kad ji jau suradusi savo rangovą, kuris viską padarys, ir laukiant dokumentinio pasiūlymo, MB „(duomenys neskelbtini)“ rangovui davė leidimą pradėti antrojo etapo darbus (pirmasis - griovimo, ardymo darbai) - perdangos įrengimą. MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pati ėmėsi iniciatyvos, kad pradėtų šiuos darbus, motyvuodama, kad žiemos laikotarpiu yra darbo jėgos darbuotis vidaus patalpose, nes laukiant pavasario gali pritrūkti darbo jėgos, nes statybose prasideda lauko darbai. Būtent po tokio prašymo ir paaiškinimo, MB „(duomenys neskelbtini)“ leido pradėti perdangos įrengimo darbus. MB „(duomenys neskelbtini)“ duodama MB „(duomenys neskelbtini)“ leidimą, iš karto paminėjo, kad kol kas objekto kapitalinio remonto ir prekybos paskirties patalpų paskirties keitimo projektas nėra projektuotojo užbaigtas ir statybos statybą leidžiantis dokumentas dar nėra išduotas, todėl kol šie dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nebus suderinti, patvirtinti ir išduoti, jokie atlikti darbai nebus priimami. MB „(duomenys neskelbtini)“ su tuo sutiko ir pradėjo darbus, taip pat ir perdangos dangus.

3.2.        MB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nurodo, kad perdangos darbams buvo persamdyta profesionali įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (subrangovas), kuri atliko faktinius statybos darbus - perdangos įrengimo darbus virš dalies antrojo aukšto patalpų. Visus šiuos darbus kontroliavo ir derino jau minėta architektūros studija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos architektas A. K. bei perdangos konstrukcinę dalį kuravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstruktorius D. N.. MB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovė atlikusi dalį darbų, taip pat ir perdangos montavimo darbus, yra pareiškusi ieškinį MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-273-889/2022 Klaipėdos apygardos teisme).

3.3.        Esamu atveju, MB „(duomenys neskelbtini)“ mano, kad šios aukščiau aprašytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos nustatant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Pareiškėja pažymi, kad pripažįsta ir gailisi, kad tinkamai nebuvo įforminusi susitarimų dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo paskyrimo bei tai, kad be patvirtinto kapitalinio remonto projekto kapitaliniam remontui leido rangovui pradėti darbus. Tačiau atkreipia dėmesį, kad: i) ji iš dalies ėmėsi reikalingų veiksmų ir kreipėsi į atestuotus ir kvalifikuotus subjektus; ii) pati tokių darbų neatlikinėjo ir nesukėlė jokios grėsmės kitiems subjektams, tame tarpe jokios turtinės žalos niekam nepadarė. Tuo pačiu, MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad ji nėra statybų sektoriaus profesionalė ir šioje vietoje patirties stoka lėmė padarytą administracinį pažeidimą. MB „(duomenys neskelbtini)“ teikia savo vykdomų veiklų išrašą, pagal kuriuos matyti, kad pastaroji neužsiima statybų sektoriaus veikla.

3.4.        Pareiškėja mano, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad pastarosios paskirtas atstovas norėjo atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą ir duoti paaiškinimus, tačiau dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos sumaišė atvykimo vietą, dėl šių aplinkybių MB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė teiktinų dokumentų ir neišdėstė aukščiau nurodytų aplinkybių, taip pat ir prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Mano, kad jei būtų pateikti su šiuo skundu dokumentai, į juos būtų atsižvelgusi pati Institucija ir paskyrusi mažesnę baudą.

3.5.        Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, 2022 m. gegužės 20 d. ji yra pardavusi nekilnojamąjį objektą, kuriame ji buvo statytoja ir užsakovė, o naujasis savininkas yra kitas juridinis asmuo - MB „(duomenys neskelbtini)“. Nepaisant to Institucijos nustatyti pažeidimai yra šalinami. Taip pat, pareiškėjos atstovas nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurie bendrai siekia 2827.996,38 Eur, todėl tokios didelės baudos paskyrimas būtų pareiškėjai didelė finansinė našta.

4.        Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Institucijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymų nustatyta bauda už administracinį nusižengimą galėtų būti švelninama, MB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų. Institucija atkreipia dėmesį, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko, jokių paaiškinimų, dokumentų ar kitų svarbių aplinkybių, galinčių turėti įtakos bylos nagrinėjimo metu, nepateikė. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl buvo skirtas vidutinės nuobaudos dydis. Inspekcijos vertinimu, paskirta nuobauda yra pagrįsta, proporcinga ir teisinga, atitinkanti nuobauda siekiamus tikslus. Skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kad įmonė nėra šios srities profesionalė, kad pažeidimu nėra sukelta žala ir pan. negali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą mažinti paskirtą nuobaudą, todėl pagrindo tenkinti MB „(duomenys neskelbtini)” skundą nėra. Institucija prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui.  

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Pareiškėjos skundas tenkinamas.

5.        Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto nėra, todėl teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti pareiškėjos MB „(duomenys neskelbtini)“ kalte padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, teisinio pagrindo neturi. Kadangi skunde keliamas tik MB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sumažinti Institucijos jai paskirtą baudą, teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma pareiškėjos skunde (ANK 641 straipsnis).

6.        Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

7.        Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 300 Eur iki 7 000 Eur.

8.        Institucija už trijų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė MB „(duomenys neskelbtini)“ subendrintą galutinę nuobaudą – 3650 Eur baudą. Institucija atsiliepime nurodė, kad skirdama pažeidėjai vidutinio dydžio administracinę nuobaudą – baudą, už kiekvieną padarytą nusižengimą, atsižvelgė į tai, kad juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad pareiškėjos MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko, jokių paaiškinimų, dokumentų ar kitų svarbių aplinkybių, galinčių turėti įtakos bylos nagrinėjimo metu, nepateikė. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui paskiriant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, lygią jos vidurkiui.

9.         ANK 34 straipsnio, inter alia (be kita ko), reglamentuojančio administracinės nuobaudos parinkimą ir baudos dydžio nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

10.        Pareiškėja skunde nurodė, kad ji nuo pat administracinio nusižengimo bylos tyrimo pradžios, su jai inkriminuotais nusižengimais sutiko ir savo kaltės neneigė. Pareiškėjos atstovas teisme patvirtino, kad pareiškėja visiškai prisipažįsta padariusi jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, pareiškėja skunde bei jos atstovas teisme paaiškino visas esmines įvykio aplinkybes, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi, neigiamai vertino savo poelgį, tačiau šios aplinkybės tyrimo metu nebuvo žinomos Institucijai, nes pareiškėjos atstovas neatvyko į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, ir todėl nebuvo įvertintos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas keistinas, pripažįstant MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11.        Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta viena MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau esama ir kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės skiriant nuobaudą pažeidimą padariusiam asmeniui, į kurias teismas privalo atsižvelgti. Pareiškėja padarė tris administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje. MB „(duomenys neskelbtini)“ už analogiško pobūdžio nusižengimus niekada nebuvo bausta, ji nėra teista. Teismas, spręsdamas paskirtos nuobaudos pagrįstumo klausimą, taip pat įvertina ir tai, kad nors MB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2022 m. gegužės 20 d. yra pardavusi nekilnojamąjį objektą, kuriame ji buvo statytoja ir užsakovė, o naujasis savininkas yra kitas juridinis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“, visgi Institucijos nustatyti pažeidimai šiuo metu yra šalinami, t. y. pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad yra pasirašytos sutartys su atsakingais asmenimis, kurie Institucijos buvo nurodyti kaip pažeidimai, taip apie yra pradėtas rengti kapitalinio remonto projektas. Dėl skundžiamame nutarime nurodytų Statybos įstatymo pažeidimų nebuvo sukeltos realios neigiamos pasekmės. Teismas įvertina ir tai, kad iš byloje esančių pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurie bendrai siekia 2827996,38 Eur, todėl, sutiktina su pareiškėjos atstovu, kad Institucijos pareiškėjai paskirta 3650 Eur dydžio piniginė bauda neabejotinai galėtų paveikti mažosios bendrijos veiklą, turinčiai didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams.

12.        Teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja turėdama pareigą tinkamai organizuoti statybos darbus, juos atliko neturėdama nustatyta tvarka parengto kapitalinio projekto kapitaliniam remontui, pasamdyto statybos techninio prižiūrėtojo bei statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, tačiau pareiškėja iš dalies ėmėsi reikalingų veiksmų ir kreipėsi į atestuotus ir kvalifikuotus subjektus, pati statybos darbų neatlikinėjo, nesukėlė jokios grėsmės kitiems subjektams, turtinė žala nebuvo padaryta. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad byloje yra duomenys, kad mažoji bendrija neužsiima statybų veikla, taigi nėra statybų sektoriaus profesionalė, todėl manytina, kad patirties stoka taip pat galėjo lemti padarytus administracinius pažeidimus. Kaip minėta pirmiau, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo imtasi priemonių, siekiant pašalinti Institucijos nustatytus pažeidimus.

13.         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų, administracinių nusižengimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju Institucijos už atskirus nusižengimus paskirtos vidutinio dydžio piniginės baudos, numatytos sankcijoje ir galutinė subendrinta nuobauda, neatitinka šios pusiausvyros, todėl pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti nuobaudas, nes tik tokiu atveju nuobaudų paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

14.        Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti Institucijos paskirtą nuobaudą. Teismo vertinimu, administracinių nuobaudų tikslus galima pasiekti paskyrus pareiškėjai už kiekvieną atskirą administracinį nusižengimą administracinę nuobaudą - baudą, bei galutinę subendrintą baudą, mažesnę, nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio sankcijoje numatytasis šios administracinės nuobaudos vidurkis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos asmenybę, neabejotina, kad net ir skyrus mažesnes nuobaudas, nei paskyrė Institucija skundžiamu nutarimu, pareiškėja vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytais teisės pažeidimais, ir tai jai turės akivaizdų prevencinį poveikį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.

2021 m. liepos 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus nutarimą Nr. NSA-36 (16.11), kuriuo mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, MB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė administracinė nuobauda –3650 Eur bauda, pakeisti.

Pripažinti mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies punktas).

Sumažinti mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas už atskirus administracinius nusižengimus administracines nuobaudas ir galutinę subendrintą bausmę, t. y.:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 57 straipsnyje (už kapitalinio remonto darbų, neturint privalomo nustatyta tvarka parengto kapitalinio projekto kapitaliniam remontui, atlikimą) – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 57 straipsnyje (už kapitalinio remonto darbų, neturint pasamdyto statinio statybos techninio prižiūrėtojo, atlikimą) – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 57 straipsnyje (už kapitalinio remonto darbų, neturint paskirto statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, atlikimą) – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, šia nutartimi paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir MB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė