Civilinė byla Nr.2A-880-656/2019
Teisminio proceso Nr.2-68-3-21181-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto (pirmininko ir pranešėjo), Alvydo Barkausko ir Jelenos Šiškinos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo (apelianto) D. L. (D. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei T. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės turtinę 3229,90 eurų žalą ir 1500 eurų neturtinę žalą. Nurodo, kad atsakovė T. S. 2015 rugsėjo - spalio mėnesiais jam nurodė, kad tvarko buto (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas butu), nuomos reikalus. Atsakovė turėjo buto raktą, butas buvo nešvarus, apleistas, netvarkingas, paukščiai pridergę visame bute. Nurodo, kad atsakovė pasiūlė ieškovui sutvarkyti butą, suremontuoti, jį išnuomoti, o jam sutikus, perdavė buto raktą. Sutvarkė, išvalė butą už savo pinigines lėšas (įvertina 700 eurų), suremontavo butą už savo pinigines lėšas 800 eurų, statybinės medžiagos kainavo 1303,25 eurus. 2015-11-13 atvyko (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovai, jį apkaltino savavališkai užėmus butą, inicijavo iškeldinimą. 2016-10-28 teismo sprendimu buvo iškeldintas.
2. Atsakovė T. S. prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini), gyveno jos giminaitė, kuriai mirus butą paveldėjo 2012 metais sūnus V. L.. Tiek motina, tiek sūnus turi psichikos sutrikimus, butas buvo apleistas, nešvarus. V. L. yra pripažintas neveiksniu, jo globėjai yra (duomenys neskelbtini). Jai neleido sveikatos būklė sutvarkyti, išvalyti butą. Ji už 300 eurų nusamdė ieškovą išvalyti butą, perdavė raktus. Ieškovas jai sudarė mandagaus ir patikimo žmogaus įvaizdį. Atsakovė nurodo, kad ji ieškovui sumokėjo 300 eurų tik už buto išvalymo darbus, jokio buto remonto neprašė. Nurodo, kad ieškovas butą išvalė, jame apsigyveno, pasikvietė gyventi moterį. Jį išsikraustyti teko V. L. globėjams (duomenys neskelbtini), pareiškiant ieškinį ieškovui dėl iškeldinimo. Prašo ieškinį atmesti, nes už buto valymo darbus sumokėjo, o dėl buto remonto nesitarė, nes butas buvo ne jos, jai niekas remonto nuostolių nekompensuotų, leisti naudotis ieškovui butu negalėjo, nes neturėjo teisės į jį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas ir atsakovė buvo susitarę dėl buto nuomos ir buto remonto darbų. Iš prijungtos bylos Nr.2-16165-910/2016 medžiagos ir priimto teismo 2016-10-28 sprendimo nustatyta, kad ieškovas D. L. neteisėtai užvaldė butą 2015 lapkritį ir buvo priverstinai iškeldintas. Teismo posėdyje ieškovas jokių įrodymų dėl buto nuomos sutarties sudarymo su atsakove nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad buvo susitarta su ieškovu dėl buto valymo darbų atlikimo, sumokėjo jam 300 eurų. Faktinės aplinkybės, atsakovės paaiškinimai, (duomenys neskelbtini) rašyti raštai (b.l.23,24,69) įrodo, kad ieškovas D. L. žinojo, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. L., o ne atsakovei, todėl teismui pateiktas ieškinys ir jame išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Be to nuomos teisiniams santykiams be daikto perdavimo reikalingas susitarimas dėl atlyginimo už daikto nuomą. Įrodymų, kad atsakovei ieškovas mokėjo nuomos mokestį, nėra. Ieškovas D. L. buvo užvaldęs neteisėtai svetimą turtą ir butą valdė iki iškeldinimo, jokia nuomos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta. Teismui nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas įsigijo parduotuvių kvituose nurodytas statybines medžiagas, daiktus, juos panaudojo buto (duomenys neskelbtini), remontui, pagerinimui.
5. Teismas ieškinį atmetė, nes byloje esantys įrodymai įrodo, kad ieškovas žinojo atsakovės teisinį santykį su daiktu – butu, ieškovas nuo 2015 spalio pabaigos žinojo, kad butas priklauso nuosavybės teise V. L., kad V. L. globėjai reikalauja perduoti buto raktus, dokumentus, išsikraustyti iš buto. Teismui įrodymai, įrodantys deliktinę atsakovės atsakomybę nepateikti: žalos dydis neįrodytas, atsakovės neteisėti, teisei prieštaraujantys veiksmai neįrodyti, priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos neįrodinėjamas. Teismas ieškovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmeta, nes ji ieškovui nepadaryta, nes ieškovas buvo nesąžiningai užvaldęs daiktą – butą, o taip pat žinojo, kad atsakovė jokių daiktinių teisių į butą neturi. Šalių jokie teisiniai santykiai nesieja, todėl nei sutartinės, nei deliktinės atsakomybės atsakovei negali kilti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Ieškovas savo lėšomis pilnai sutvarkė ir suremontavo butą. Tai, kad buvo padarytas buto remontas gali patvirtinti kaimynai. Už komunalines paslaugas pagal susitarimą turėjo sumokėti atsakovė. Atsakovė siūlė butą pirkti per pusę arba jį išnuomoti, kai bus baigtas remontas. Vėliau atsakovė pradėjo siūlyti butą pirkti. Ieškovas ją pasitikėjo, nes ji turėjo buto raktus, rodė buto dokumentus. Už butą nebuvo mokėtą apie 3 metus ir ieškovas suklaidintas atsakovės nutarė šiame bute apsigyventi ir nusipirkti. Atsakovės suklaidintas ieškovas padarė buto remontą, šioje dalyje padarytą turtinę žalą įvertina 2 803,25 Eur, tai patvirtina medžiagų, daiktų pirkimo čekiai. Atsakovė norėdama sau materialinės naudos, ieškovą suklaidino, nurodydama, kad turi teisę tvarkyti klausimus susijusius su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. jį parduoti, nuomoti dėl ko ieškovui buvo padaryta aukščiau nurodyta turtinė žala. Buto rakto perdavimas ir yra patvirtinimas, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis buto tvarkymui t. y. remontui, šiukšlių išvežimui ir pan.
6.2. Dėl atsakovės veiksmų ieškovui padaryta ir neturtinė žala. Teko pergyventi dėl atsakovės veiksmais sukeltų pasekmių – turtinės žalos. Dėl jos veiksmų ieškovas turėjo daug nepatogumų – remontavo butą, vežiojo šiukšles, turėjo vaikščioti į teismą. Dėl tokių pasekmių jautė pažeminimą, buvo išvadintas sukčiumi, tai laiko reputacijos pablogėjimu. Ieškovas neturtinę žalą įvertino 1 500 Eur.
6.3. Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovei bendraujant su šių namų atstovais ieškovas prisistatinėjo atsakovės sutuoktiniu, tačiau nėra nurodoma, kad atsakovė tam prieštaravo. Tai patvirtina jos suinteresuotumą toje situacijoje. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad už buto valymo darbus ieškovui perdavė 300 Eur, tokie jos melagingi teiginiai patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas.
6.4. Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Ieškovas kreipdamasis į teismą pateikė tiek įrodymų kiek jų turėjo. Teisėjas A. Ž. 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti, faktiškai bylą išnagrinėjo, įvertino pateiktus įrodymus nurodydamas, kad įrodymų nėra ir ieškinys nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą jį patenkino ir teisėjo nutartį panaikino. Nagrinėjant bylą teisėjas pats nenusišalino, nors buvo faktiškai bylą išnagrinėjęs, o ieškovo pareikštas nušalinimas buvo atmestas.
7. Atsakovė T. S. padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
7.1. Ieškovas kreipdamasis į teismą, ieškinyje be savo reikalavimo (ieškinio dalyko), turėjo nurodyti ir reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Ieškovas nurodė, ieškinio faktinį pagrindą – pažeistas teises. Tačiau, ieškovas nurodydamas ieškinio pagrindą, nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais jis grindžia savo reikalavimus. Nėra pateikta jokių svarbių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, dokumentų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti ieškinio pažeistų teisių faktą.
7.2. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jokių sutarčių (buto nuomos sutartis) tarp šalių nebuvo. Prisijungus c. b. Nr. 2-16165-920/2016, 2016-10-28 teismo sprendimu nustatyta, kad apeliantas neteisėtai užvaldė butą, todėl 2015 m. lapkritį buvo priverstinai iškeldintas. Teismo nustatyta, kad apeliantas butu naudojosi be teisėto pagrindo, kas patvirtino (duomenys neskelbtini) rašyti raštai.
7.3. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyti neturtinės žalos pažymiai, kurių apeliantas nepateikė. Pirmos instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, paaiškinimus, turimus byloje aplinkybes pagrįstai nustatė, kad nėra jokių neturtinės žalos požymių, todėl reikalavimą atmetė.
7.4. Byloje ieškovas buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko ir kilus bet kokioms abejonėms teismo šališkumu, atstovas privalėjo užtikrinti savo atstovaujamojo teises bei vadovaujantis CPK 68 str. 2 d. pareikšti teisėjui motyvuotą nušalinimą prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
9. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
10. Ieškovas teigia, kad 2015 m. rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje atsitiktinai sutiko savo pažįstamą atsakovę T. S.. Ji pasiūlė ieškovui bendromis jėgomis sutvarkyti giminaičių butą esantį (duomenys neskelbtini), o po to jį kam nors išnuomoti arba parduoti, pabrėždama, kad butas visiškai apleistas, nėra dalies langų, jame veisiasi balandžiai. Atsakovė paaiškino, kad turi įgaliojimą tvarkyti (išnuomoti, parduoti) minėtą butą. Ieškovas norėdamas užsidirbti sutiko butą suremontuoti. Atsakovė turėjo minėto buto raktą ir perdavė jį ieškovui. Be to atsakovė turėjo buto dokumentus. Ieškovas padarė remontą, prie ieškinio pridėjo pirkimų kvitų kopijas bei nuotraukas, patvirtinančias kaip butas atrodė iki remonto. Ieškovo teigimu, aplinkybę, kad jis darė buto remontą gali patvirtinti kaimynai.
11. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė iš esmės remdamasis tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovas ir atsakovė buvo susitarę dėl buto nuomos ir buto remonto darbų.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
13. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė, norėdama sau materialinės naudos, ieškovą suklaidino, nurodydama, kad turi teisę tvarkyti klausimus susijusius su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. jį parduoti, nuomoti dėl ko ieškovui buvo padaryta turtinė žala. Pažymėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ieškovas D. L. žinojo, kad minėtas butas priklauso V. L., o jo atstovai pagal įstatymą (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į minėtą butą po kelių minučių duris atidarė vyriškis vardu D. L., kurio asmenybę nustatė tyrėjai pagal pateiktą asmens dokumentą. D. L. buvo matytas kituose susitikimuose su V. L. giminaite T. S., kuris buvo pristatinėjamas, kaip jos vyras ir reikšdavo savo emocijas agresyviu tonu. Darytina išvada, kad nuo 2015 m. spalio pabaigos ieškovas žinojo, kad yra neteisėtai užvaldęs butą, ieškovui buvo žinoma, kad T. S. turi tik buto raktus, dokumentus, o teisės naudoti, valdyti ir disponuoti butu neturi, todėl ieškovo teiginiai, kad jis buvo atsakovės suklaidintas ir dėl to jis patyrė turtinę žalą atmestini, kaip nepagrįsti.
14. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovės suklaidintas ieškovas padarė buto remontą, šioje dalyje padarytą turtinę žalą įvertina 2 803,25 Eur, tai patvirtina medžiagų, daiktų pirkimo kvitai. Pažymėtina, kad ieškovas prie ieškinio prideda nuotraukas, įrodančiais kaip butas atrodė iki remonto, tačiau, kaip butas atrodo po remonto, nuotraukų nėra. Be to, pateiktos nuotraukos yra nekokybiškos ir sunku suprasti, kas jose vaizduojama. Taip pat nėra aišku, ar tos nuotraukos yra tikrai buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų kvitų nėra aišku, ar visos pirktos medžiagos buvo panaudotos remontui. Be to matyti, kad medžiagos buvo pirktos 2016 m. birželio, spalio, lapkričio mėnesiais, dalyje pirkimų kvitų datų nesimato. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas turėjo butą remontuoti 2015 m. spalio, lapkričio mėnesį t. y. tuo laikotarpiu, kai ten gyveno. Pateiktų kvitų dėl patirtų išlaidų medžiagų pirkimui sąsajumas su bute atliktais darbgais neįrodytas. Dėl to darytina išvada, kad ieškovo teiginiai, kad jis investavo savo lėšas į minėtą butą yra nepagrįsti, todėl atmestini.
15. Apeliantas savo apeliaciniame skunde rašo, kad bandė pats susitarti su (duomenys neskelbtini), kad minėtas butas jam būtų išnuomotas arba parduotas, tačiau to padaryti nepavyko ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo iškeldinimo. Iš prijungtos c. b. Nr. 2-16165-910/2016 pagal ieškovo V. L., pagal įstatymą atstovaujamo (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui D. L. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo nustatyta, kad atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis minėtame bute gyvena ir moka už butui teikiamas komunalines paslaugas. Atsakovo teigimu, jis butu naudojosi pagal panaudos sutartį su T. S., kuri ir perdavė Buto raktus. Pasak atsakovo, butas buvo labai apleistas, nesutvarkyti vandens skaitikliai, kuriuos atsakovas sutvarkė, jis taip pat atliko dezinfekcijos ir remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad T. S. nėra teisėta Buto savininkė, taip pat neturi įgaliojimo perduoti Butą naudotis kitiems asmenims ar kitaip jį valdyti, juolab disponuoti. Apeliantui apie tai buvo žinoma. Byloje esantys duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas naudojosi turtu be savininko sutikimo ar leidimo, nesudaręs su turto savininku nuomos, panaudos ar kitokios civilinės sutarties, šiuo atveju – prieš Buto savininko, atstovaujamo įstatyminio atstovo, valią.
16. Apeliantas teigia, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovui padaryta ir neturtinė žala. Teko pergyventi dėl atsakovės veiksmais sukeltų pasekmių – turtinės žalos. Dėl jos veiksmų ieškovas turėjo daug nepatogumų – remontavo butą, vežiojo šiukšles, turėjo vaikščioti į teismą. Dėl tokių pasekmių jautė pažeminimą, buvo išvadintas sukčiumi, tai laiko reputacijos pablogėjimu. Ieškovas neturtinę žalą įvertino 1 500 Eur. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad apeliantas žinojo, kad atsakovė T. S. nėra teisėta buto savininkė, taip pat neturi įgaliojimo perduoti Butą naudotis kitiems asmenims ar kitaip jį valdyti, nenustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.
17. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 300,00 EUR išlaidų. Kolegijos vertinimu, šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos iš apelianto.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, kurių pagrindu padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. L. (D. L.), atsakovės T. S. naudai 300,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.
Teisėjai Andrius Ignotas
Alvydas Barkauskas
Jelena Šiškina