(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 26 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46461-17 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

– Šiaulių apygardos teismo 1998 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 6 metams;

– Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

– Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. kovo 2 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams 23 dienoms; 2008 m. balandžio 2 d. paleistas atlikęs bausmę;

– Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; 2011 m. gruodžio 23 d. paleistas atlikęs bausmę;

– Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnį, 641 straipsnį – 60 parų arešto; 2014 m. spalio 6 d. paleistas atlikęs bausmę;

– Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 2017 m. rugsėjo 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė:

P. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2017 m. liepos 22 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje smurtavo prieš savo sugyventinę S. J. – ranka suėmė jai už sprando ir spaudė, o kitos rankos delnu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, taip smurtaudamas sukėlė S. J. fizinį skausmą, tokiais tyčiniais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. V., kai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad save laiko psichiškai sveiku, įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai ir parodė, kad su savo sugyventine S. J. kartu gyvena du metus. Smurto atvejų tarp jų anksčiau nėra buvę. Iki įvykio alkoholį vartojo apie du mėnesius kiekvieną dieną. 2017 m. liepos 22 d. visą dieną jis su sugyventine S. J. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu apie 22.30 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas. S. J. girta pradėjo šūkauti. Jam nepatiko sugyventinės riksmai, todėl jis kaire ranka suėmė jai už sprando, o kita ranka su delnu vieną kartą trenkė jai per veidą. Po suduoto smūgio jis nematė, kad sugyventinei bėgtų kraujas ar būtų buvusi mėlynė. S. J. nurimo ir jie toliau sėdėjo ir gėrė. Neilgai trukus S. J. išėjo, kur eina, jam nesakė. Sugyventinei išėjus atvyko policijos pareigūnai. Jis nežino, kas iškvietė pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams jis pasakė, kad buvo atėjęs draugas su savo sugyventine, kurie tarpusavyje sukonfliktavo, o vėliau, iki kol atvyko policijos pareigūnai, iš jo namų išėjo. Jis net nepagalvojo pasakyti, kad prieš tai sudavė vieną smūgį savo sugyventinei, nes jam neatrodė, kad reikia jiems tai pasakyti. Dėl ko sudavė smūgį savo sugyventinei, jis nepamena dėl girtumo, bet jei sudavė, tai vadinasi buvo dėl ko. Nori pasakyti, kad S. J., kaip ir jis, geria alkoholį kiekvieną dieną. Žodinių konfliktų tarp jų yra buvę ir anksčiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, bet smurtavo pirmą kartą. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Kodėl taip elgėsi, negali paaiškinti, nes buvo girtas. Mano, kad sugyventinė jį supykdė ir išvedė iš kantrybės (b. l. 91-92, 95).

Be P. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. J. parodė, kad 2017 m. liepos 22 d. visą dieną su savo sugyventiniu P. V. gėrė alkoholinius gėrimus. Su P. V. ji gyvena du metus ir anksčiau smurto atvejų tarp jų nebuvo. Žodinių konfliktų būna kaip ir kiekvienoje šeimoje. Dėl ko tą vakarą tarp jų kilo konfliktas, nepamena dėl girtumo. Ji alkoholį geria kiekvieną dieną. Pamena, kad 2017 m. liepos 22 d. P. V. jai vieną kartą delnu trenkė per veidą, pataikė į kairę veido pusę. Ji paklausė, ką jis čia daro. Tada P. V. suėmė jai už sprando ir spaudė. Tokie P. V. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Į medikus ji nesikreipė, nors po suduoto smūgio po akimi liko kraujosruva. Po konflikto ji iš namų išėjo. Kas iškvietė policiją, ji nežino. Civilinio ieškinio ji nereiškia (b. l. 37);

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. D. parodė, kad 2017 m. liepos 22 d. apie 23.00 val. kaimynai P. V. ir S. J., gyvenantys virš jos, pradėjo triukšmauti. Triukšmas prižadino jos vaikus. Kažkas šūkavo, buvo garsas, lyg kažką laužytų. Kaimynai triukšmauja gana dažnai, tačiau ji nelabai kreipia į tai dėmesį, bet tą kartą triukšmas prižadino jos vaikus, todėl ji ir paskambino į policiją. Šis atvejis buvo išskirtinis, ji galvojo, kad ten vyksta muštynės (b. l. 42);

2017 m. liepos 25 d. pareiškimo apie padarytą nusiklastamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kambaryje, prie protokolo pridedamose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta ir S. J. padaryti sužalojimai (b. l. 18-31).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas ir pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2017 m. liepos 22 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kambaryje P. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 2017 m. liepos 25 d. nustatytas 3,03 promilių girtumas, ranka suėmęs už kaklo smaugė ir kita ranka sudavė nenustatytą skaičių smūgių savo sugyventinei S. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip jai padarydamas lūpos kirstinę žaizdą, bei akyje kraujosruvą. Įvykio vieta apžiūrėta, nufotografuota. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. P. V. sulaikytas patalpintas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių areštinę. Dėl S. J. informuotas moterų veiklos inovacijų centras (b. l. 1-5).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir P. V. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, P. V. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, prokuroras pagrįstai įtariamajam pasiūlė baigti procesą baudžiamuoju įsakymu.

P. V. sutiko dėl prokuroro kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 98-100).

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis P. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir nusikalstamos veikos recidyvas (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.).

Skirdamas kaltinamajam P. V. bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 45-56), nusikaltimą padarė būdamas įrašytas į probuojamųjų asmenų registrą (b. l. 57-59), baustas administracine tvarka (b. l. 60-76), nedirbantis (b. l. 78-79), į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b. l. 80-81), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, bei bausmės terminą, trumpesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimus numatytas šios bausmės termino vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. V. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę P. V. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 25 d. 21.20 val. iki 2017 m. liepos 27 d. 14.18 val.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 722 straipsniu P. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Į paskirtą bausmę P. V. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 25 d. 21.20 val. iki 2017 m. liepos 27 d. 14.18 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 722 straipsniu P. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti P. V. 2017 m. liepos 27 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta  teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                           Daiva Domeikienė