Baudžiamoji byla Nr. 2K–373/2007

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                           1.1.4.4.1.

                                                                                           1.1.8.6.2.(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                           2007 m. gegužės 15 d.           

Vilnius

 

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,

nuteistųjų gynėjams advokatams J. Puškoriui, B. Strimaitytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. S. ir R. N. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu J. S. ir R. N. nuteistos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir J. S. paskirtas laisvės atėmimas trylikai metų, o R. N. – dvylikai metų.

Nukentėjusiajai S. B. iš J. S. ir R. N. solidariai priteista 3284 Lt laidojimo išlaidoms, 4097 Lt kelionės išlaidoms ir 1180 Lt išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti. Taip pat S. B. bei M. B. iš J. S. ir R. N. solidariai priteista kiekvienam po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to, M. B. pripažinta teisė į ieškinio dėl žalos atlyginimo atėmus jo motinai G. B. gyvybę patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nutartimi nuteistųjų J. S. ir R. N. apeliaciniai skundai atmesti.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

J. S. ir R. N. nuteistos už tai, kad 2005 m. naktį iš gruodžio 1 į 2 d. N. K. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), konflikto su G. B. metu, būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, veikdamos bendrininkų grupe, po to, kai J. S. nukentėjusiąją G. B. pargriovė ant grindų, abi tyčia sudavė nukentėjusiajai G. B. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 162 smūgius į įvairias kūno vietas, padarė abipuses poodines ir infiltruojančias kraujosruvas abiejose veido pusėse, apimančias akių–kaktos–skruosto sritis, odos nubrozdinimus abiejuose skruostuose, kaktoje, nosyje, paviršines pjautines žaizdas dešinėje kaktinėje srityje, pjautinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, abiejų ausies kaušelių atplėšimus, muštines žaizdas su kraujosruvomis lūpose, plačias susiliejančias kraujosruvas visos galvos minkštuose audiniuose su minkštųjų audinių atsluoksniavimu abiejose momeninėse srityse, kraujo susikaupimą po galvos aponeuroze, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje momeninėje–pakaušinėje–smilkininės skilties sferiniame paviršiuje, smegenėlių pusrutulių srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio į užpakalines kaukolės duobes abipus ir į galvos smegenų skilvelius, t. y. sužalojimus visus kartu vertinamus kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat padarė poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje, kraujosruvas krūtinės minkštuosiuose audiniuose dešinėje, dešiniųjų III, V–VIII, kairiųjų II–VIII šonkaulių lūžius, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, dar padarė kraujosruvas nugaros minkštuosiuose audiniuose kairėje mentinėje srityje ir juosmens srityje, poodinę kraujosruvą pilvo dešinėje, odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas ir kraujosruvas abiejų pusių klubikaulių srityse minkštuosiuose audiniuose, daugybinius odos nubrozdinimus, poodines ir infiltruojančias kraujosruvas dešinėje rankoje, dešiniojo V pamatinio pirštikaulio skeveldrinį lūžį, daugybinius odos nubrozdinimus, poodines ir infiltruojančias kraujosruvas kairėje rankoje, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje; taip nuo galvos sužalojimų visumos (tai komplikavosi galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu) nukentėjusioji G. B. mirė, t. y. J. S. ir R. N. tyčia, itin žiauriai, nukentėjusiajai jaučiant didelį skausmą dėl padarytų daugybinių kūno sužalojimų, nužudė G. B.

Kasaciniu skundu nuteistoji J. S. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę iki minimumo.

Skunde kasatorė nurodo, kad paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Kasatorės nuomone, atsižvelgiant į jos jauną amžių, paskirta bausmė yra nehumaniška. Nustatydami bausmę, teismai nepagrįstai nesirėmė BK 58 straipsniu ir 62 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Teismai taip pat nenustatė nė vienos kasatorės atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o tai rodo teismo šališkumą. Kasatorė prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose. Kasatorės nuomone, teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad ji neteista. Be to, nuteistoji J. S. tvirtina, kad ji neturėjo vieningos tyčios su bendrininke nužudyti G. B., ir mano, kad ji viena ją nužudė, o bendrininkė nepadarė nė vieno sužalojimo nukentėjusiosios galvos srityje.

Kasaciniu skundu nuteistoji R. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį.

Skunde kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė BPK, nes neiškvietė į teismo posėdį eksperto, todėl kasatorė negalėjo jam užduoti klausimų. Kasatorė taip pat tvirtina, kad teisėjai buvo šališki, jų išankstinis nusistatymas akivaizdžiai matėsi. Nuteistoji nepripažįsta kaltės ir teigia, kad dėl nužudymo nesitarė, negavo jokių patarimų, todėl nebuvo tikslo tyčia bendrai su J. S. nužudyti G. B. Nuteistoji R. N. tvirtina, kad neturėjo nei tikslo, nei motyvo žudyti nukentėjusiosios. Be to, ji teigia, kad negalėjo numatyti savo veiksmų pasekmių, sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl mano, kad teismas turėjo pripažinti, jog G. B. nužudyta netiesiogine tyčia. Kasatorė nurodo, kad ji nukentėjusiajai kelis kartus įspyrė į šoną ir tokiais savo veiksmais niekaip negalėjo jos nužudyti. Teismai nepagrįstai nuteisė ją pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nesant jokių šį kaltinimą patvirtinančių aiškių ir konkrečių įrodymų. Ji yra nuteista ne už savo, o už bendrai atliktus veiksmus, tačiau kasatorė ir J. S. tuo pačiu metu neatlikinėjo vienodų veiksmų ir kartu nukentėjusiosios nemušė. Kasatorė prašo iškvieti ekspertą bei nustatyti, kokius sužalojimus padarė ji ir kokius J. S., juos įvertinti ir tik po to, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, 58 straipsniu, 62 straipsnio 2 dalies 3 punktu, paskirti bausmę.

Nuteistųjų J. S. ir R. N. kasaciniai skundai netenkintini.

 

Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis), todėl kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka kasacijos pagrindus.

 

Dėl nuteistajai J. S. paskirtos bausmės

 

Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; taip pat privalo atsižvelgti į kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Už itin žiaurų G. B. nužudymą pirmosios instancijos teismas J. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą paskyrė trylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė tik nežymiai (šešiais mėnesiais) viršija straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. padarė labai sunkų, sukėlusį negrąžinamas pasekmes nusikaltimą, įvertino jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe ir apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat įvertino jos asmenybę: praeityje neteista, labai jauno amžiaus ir tik neseniai sulaukė pilnametystės. Skirtingai nei nurodo kasatorė, teismas taip pat atsižvelgė į jos, kaip bendrininkės, vaidmenį padarant nusikalstamą veiką: teismas pažymėjo, kad J. S. buvo nusikalstamos veikos iniciatorė ir aktyvesnė jos dalyvė.

Kolegija nesutinka su nuteistosios J. S. teiginiu, kad ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, t. y. kad jos veikoje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tuo tarpu teismai šios aplinkybės nepripažino jos atsakomybę lengvinančia ir, skirdami bausmę, į ją neatsižvelgė.

Bylos duomenys patvirtina, kad J. S., neneigdama savo kaltės, buvo nenuosekli savo bendrininkės padarytų veiksmų atžvilgiu. Net ir kasaciniame skunde nuteistoji keičia savo parodymus dėl bendrininkės R. N. veiksmų, teigdama, jog tik ji, kasatorė, smūgiavo nukentėjusiajai į galvą, o R. N. dėl nieko nekalta. Taigi nuteistoji J. S. nepripažįsta savo bendrininkės neteisėtų veiksmų, už kuriuos ji nuteista, nors teisingų parodymų apie bendrininko veiksmus davimas yra neatskiriama atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi dėl to – dalis. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą: pagrįstai nenustatė J. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Nors kasatorė prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tačiau byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Nenustatyta, kad nukentėjusioji G. B. elgėsi provokuojančiai ar rizikingai. Tai, kad nukentėjusioji prisipažino, jog turėjo lytinių santykių su nuteistosios buvusiu vaikinu, negali būti laikoma provokuojančiu ar rizikingu elgesiu.

Tai, kad teismai nenustatė nė vienos nuteistosios J. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nereiškia teisėjų ar teismo šališkumo. Ši aplinkybė neatitinka BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų teisėjo šališkumo pagrindų.

Taip pat nepagrįstas kasatorės argumentas, kad teismas, skirdamas bausmę, privalėjo vadovautis BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Byloje nėra nustatyta sąlygų visuma, būtina šios normos taikymui, t. y. nenustatytos mažiausiai dvi J. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies neatlyginta padaryta turtinė žala, be to, nuteistosios, kaip bendrininkės, vaidmuo darant nusikaltimą nebuvo antraeilis, priešingai, J. S. buvo nusikalstamos veikos iniciatorė ir aktyvi jos dalyvė, veikė intensyviau nei jos bendrininkė.

 

Dėl bendrininkavimo nužudant G. B.

 

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

Bendrininkų susitarimas yra privalomas subjektyvusis bendrininkavimo požymis ir gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, bei įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas norimas rezultatas; jis gali būti tiek išankstinis, tiek spontaniškas, staigus. Esant bendrininkavimui visi bendrininkai atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį, t. y. už bendrus veiksmus, išskyrus, jeigu nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Pagal teismų praktiką, jeigu smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.

Kolegija laiko, kad teismai pagrįstai pripažino, jog J. S. ir R. N. nužudė G. B. bendrininkaudamos, nes byloje nustatyti visi tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymiai. Nuosprendyje ir nutartyje išdėstyti bei išanalizuoti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistosios yra kaltos dėl joms inkriminuotos veikos padarymo.

2005 m. gruodžio 3 d. specialisto išvada Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusioji mirė nuo sunkaus galvos sužalojimo. Objektyviai nukentėjusiosios galvoje liko užsifiksavę ne mažiau kaip 30 trauminių poveikių, tačiau išskirti, kurie būtent poveikiai į galvą sukėlė galvos smegenų traumą, nebuvo galimybių. Nors nuteistoji R. N. neigia smūgiavusi nukentėjusiajai į galvą, tačiau teismų sprendimuose išdėstytais ir aptartais įrodymais (nuteistosios J. S., liudytojos M. N. parodymais, specialisto išvada Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta priešingai. Tuo tarpu nuteistoji J. S. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigia, prisipažįsta rankomis ir kojomis smūgiavusi nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abi nuteistosios tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę G. B., matė viena kitos intensyvius, ilgą laiką (su pertraukomis apie valandą) trunkančius smurto veiksmus ir pritarė jiems, abi smūgiavo į nukentėjusiosios galvą ir jų abiejų nukentėjusiosios G. B. galvoje padarytų sužalojimų visuma sukėlė jos mirtį. Nuteistųjų susitarimas nužudyti G. B. pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, kurie rodė, kad nuteistosios pritaria viena kitos elgesiui, sutinka su viena kitos neteisėtais veiksmais, taip išreikšdamos savo tikrąją valią, norą itin žiauriai smurtauti.

Abi nuteistosios veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad jie gali sukelti nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą, tarp jų ir tokį, nuo kurio asmuo gali mirti, tačiau savo sąmonėje padarinių nesukonkretino ir norėjo taip veikti. Nuteistosios R. N. argumentas, kad ji nenumatė savo veiksmų padarinių, yra nepagrįstas, nes naudodamos prieš nukentėjusiąją intensyvų, daugkartinį ir ilgalaikį smurtą, J. S. ir R. N., būdamos protiškai sveikos, suprato, kad, suduodamos tiek daug smūgių ir žalodamos gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas, G. B. gyvybei kelia pavojų, o tai suprasdamos kartu numatė, kad gali ne tik sunkiai sužaloti jos sveikatą, bet ir atimti jai gyvybę.

Kolegija taip pat nesutinka su kasatorės R. N. argumentu, kad neiškvietus į teismo posėdį eksperto buvo pažeisti BPK reikalavimai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistoji tokio prašymo nepareiškė. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, ji ir jos gynėja pageidavo atlikti įrodymų tyrimą, paskirti ekspertizę ir iškvieti į teismo posėdį ekspertą, tačiau teismas motyvuotai ir visiškai pagrįstai atmetė šį gynybos prašymą. Minėta, kad specialisto išvada Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, jog G. B. mirė nuo galvoje padarytų sužalojimų visumos. Taigi naujos ekspertizės paskyrimas, siekiant nustatyti, kokius sužalojimus padarė kiekviena nuteistoji, nebūtų buvęs tikslingas, nes nėra nei pagrindo, nei galimybių atlikti tokią užduotį.

Vien tik R. N. manymas, kad teisėjai buvo iš anksto ir akivaizdžiai nusistatę prieš abi nuteistąsias, nepatvirtina, jog iš tiesų egzistuoja BPK 58 straipsnio 1, 2 dalyje numatyti teisėjų nušalinimo pagrindai.

Nesant teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Atmesti nuteistųjų J. S. ir R. N. kasacinius skundus.

                     

Teisėjai                                                                                                               Viktoras Aidukas

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                Benediktas Stakauskas

 

                                                                                                                                                                                                                                                                          Antanas Klimavičius