Administracinio nusižengimo byla Nr. II-132-1179/2022

Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00016-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1.; 21.10.4.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Rita Renkytė, 

sekretoriaujant Virginijai Makarienei,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Kęstučiui Lukošiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Š. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3493-2022 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė: 

1.       Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 85-ANR_N-3493-2022, R. Š. nubausta už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, 85 Eur bauda. R. Š. nubausta už tai, kad ji 2022 m. balandžio 11 d., 14.45 val., viešoje vietoje, t. y. grožio salone, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su R. Š., demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, šūkavo, kėlė triukšmą, grožio salono savininkę J. M. išvadino besarmate, bjaurybe, begėde ir tokiu savo elgesiu sutrikdė grožio salono darbuotojų darbą, sukėlė ten dirbančių asmenų ir klientų pasipiktinimą.

2.       Administracinėn atsakomybėn patraukta R. Š. pateiktu skundu dėl Institucijos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3493-2022 prašo Institucijos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. 

2.1.                      Nurodė, kad Institucijos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimas priimtas objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertinus pareiškėjos pateiktų duomenų ir paaiškinimų. Šiuo atveju buvo pažeisti ANK 566 straipsnyje įtvirtinti principai, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi Institucijos atstovė buvo šališka, kadangi pasiūlė liudytojai T. J. neatsakyti į pareiškėjos klausimus. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti pareiškėjos 2022 m. birželio 22 d. rašte nurodytas aplinkybes apie tai, kad jos sūnus D. Š. yra sudaręs santuoką su J. Š., santuokoje jie gyvena daugiau nei 20 metų, susilaukė dviejų vaikų – 21 m. sūnaus ir 7 m. dukters. Nuo 2021 m. liepos mėn. vidurio J. M. pradėjo itin aktyviai siekti bendravimo su D. Š., kurstyti nesantaiką jo šeimoje. Dėl šios priežasties D. Š. pasikeitė, šeimoje prasidėjo fizinis ir psichologinis smurtas, po pažinties su J. M. D. Š. pradėjo reikalauti piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto iš sutuoktinės. Minėtas J. M. elgesys yra žinomas jos sūnui J. Ž., taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojams. 2022 m. balandžio 11 d. apie 14-15 val. pareiškėja kartu su dukra R. Š. užėjo į kirpyklą, nes joje matė J. M.. J. M. buvo ištarti žodžiai „kodėl Š. vaikus terorizuoji“, „neterorizuokite mano anūkų“, „kokia Jūs negraži esate, J. graži moteris“, „neterorizuokite Š. giminę“. R. Š. pasakė „kurstytoja“, „neturit gėdos“, „begėdė moteris esate“. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateiktas garso įrašas. Tokiais savo veiksmais pareiškėja ir R. Š. nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, o norėjo išreikšti pretenziją J. M. dėl jos nederamo elgesio, kišimosi į Š. šeimą, terorizavimo, nes dėl pastarosios elgesio Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32323-22 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Pateiktame pareiškime J. M. melagingai nurodė, kad pareiškėja ją išvadino necenzūriniais žodžiais, „bjaurybe“, „šlykštyne“. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu J. M. patvirtino, jog turi lytinių santykių su D. Š., t. y. vedusiu vyru, tokio savo elgesio nevertina kaip gėdingo. Taigi J. M. bylos nagrinėjimo metu patvirtino savo moralines nuostatas. Be to, bylą nagrinėjusi Institucijos atstovė apie J. M. įžeidimą, pažeminimą ir sutrikdytą rimtį sprendė nenustačiusi, kaip šios aplinkybės pasireiškė, juolab, kad šiuo atveju pati J. M. pripažino savo nederamą elgesį. Kritiškai vertintina ir nutarime pateikta išvada apie rimties sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju liudytojos J. M. ir T. J. yra J. M. bendradarbės ir draugės, todėl jų paaiškinimuose atkartojami J. M. pavartoti žodžiai „bjaurybė“, „šlykštynė“, nors pateiktas garso įrašas patvirtina, kad pareiškėja ir R. Š. minėtų žodžių nevartojo. Šiuo atveju taip pat nebuvo sutrikdyta kitų žmonių ramybė, pastarieji, pavyzdžiui, kirpyklos klientai dėl ramybės sutrikdymo į policiją nesikreipė. Taigi šiuo atveju neįrodyta, kad pareiškėja J. M. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ar pavadino ją „bjaurybė”, „šlykštynė“. Iš surinktos medžiagos negalima daryti išvados, jog pareiškėjos elgesys, t. y. J. M. sugėdinimas ir prašymai „neterorizuokite mano anūkų“, „neterorizuokite Š. giminę“, vertintinas kaip tyčinis veiksmas, atliktas siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tai asmeninio pobūdžio pretenzija, nukreipta į jos ir J. M. tarpusavio santykius.

3.       Institucija atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

3.1.                      Nurodė, kad Institucijos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 30 Eur iki 140 Eur. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad konfliktas vyko viešoje vietoje. Nors pareiškėja teigia, kad ji savo veiksmais nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, ji siekė viešai sugėdinti J. M., tačiau tikslas pažeisti viešąją tvarką nėra būtina ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sąlyga. Jei viešoje vietoje atlikti asmens veiksmai kito asmens atžvilgiu sutrikdo kitų žmonių ramybę ir asmuo suvokia, jog taip elgdamasis jis pažeis viešąją tvarką bei žmonių rimtį, to pakanka konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymius. Pažymėtina, kad šiuo atveju R. Š. ir R. Š. apie tai, kad nukentėjusiosios J. M. elgesys, jų manymu, yra gėdingas, ir prašymą taip nebesielgti, t. y. nebesikišti į Š. šeimą, pastarajai buvo išsakiusios SMS žinute, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, jos taip pat atėjo į viešą vietą – kirpyklą – ir, viską stebint ten buvusiems asmenims, tyčia siekė viešai gėdyti nukentėjusiąją dėl jos netinkamo elgesio su vedusiu vyru, taip pažeisdamos viešąją tvarką ir sutrikdydamos J. M. ir ten buvusių asmenų rimtį. Taigi akivaizdu, kad R. Š. suvokė, jog demonstruoja nepagarbą J. M. ir pastaroji dėl tokio jos elgesio bus įžeista, o aplinkinių rimtis bus sutrikdyta. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad R. Š. nedideliu mastu pažeidė viešąją tvarką.

3.2.                      Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, apie tai, kad bylą nagrinėjusi Institucijos atstovė buvo šališka, vertintinos kaip nepagrįsti. Pareiškėjai buvo išaiškinta teisė nušalinti bylą nagrinėjantį pareigūną, tačiau ji minėta teise nepasinaudojo.

4.       Nukentėjusioji J. M. atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

5.       Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad palaiko atsiliepimą į skundą ir prašo juo vadovautis.

6.       Atsakomybėn patraukta R. Š. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai R. Š. įteikti tinkamai – skunde nurodytu el. paštu ir pareiškėjos atstovei per EPP ir el. paštu (ANK 573 straipsnio 2, 3, 4 dalys).

7.       Nukentėjusioji J. M. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas netenkintinas

8.       ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

9.       Pareiškėja nurodo, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi Institucijos atstovė buvo šališka, kadangi pasiūlė liudytojai T. J. neatsakyti į pareiškėjos klausimus, nereagavo į tai, kad, baigus bylos nagrinėjimą, nukentėjusioji J. M. šaukdama artinosi prie pareiškėjos, priartėjusi 1 metro atstumu iškėlė ranką į viršų, bet susitvardė ir ją nuleido.

10.       ANK 576 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovų teisė reikšti nušalinimus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Taigi, pareiškėjai ir (ar) jos atstovei manant, kad administracinio nusižengimo bylą tyrusios Institucijos pareigūnė buvo šališka, vadovaudamasi ANK 576 straipsniu, galėjo jai reikšti nušalinimą, nurodydama nušalinimo pagrindus. Vis dėlto minėta teise pareiškėja ir (ar) jos atstovė nesinaudojo, jos šališkumo klausimas iškeltas tik jai surašius ginčo nutarimą. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ne tokio procesinio sprendimo, kokio tikėjosi pareiškėjas priėmimas nėra pagrindas konstatuoti pareigūno šališkumą.

11.       Teismas taip pat pažymi, jog išklausius bylos nagrinėjimo Institucijoje garso įrašą matyti, jog bylą tyrusi Institucijos pareigūnė šalino atsakymą menančius, su byla nesusijusius klausimus, taip pat pareiškėjos atstovės liudytojai užduotus klausimus apie tai, ar pastaroji keistų savo parodymus, jei byloje pateiktame garso įraše liudytojos nurodytos aplinkybės būtų neužfiksuotos. Taigi šiuo atveju Institucijos pareigūnė procesinius veiksmus atliko tinkamai, minėti veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos šališkumo. Atitinkamai Institucijos pareigūnės veiksmai, susiję su nukentėjusiosios elgesiu baigus bylos nagrinėjimą (Nutarties 9 punktas), taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti jos šališkumo. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

12.       Nagrinėjamu atveju Institucijos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu R. Š. nubausta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 85 Eur bauda, už tai, kad ji 2022 m. balandžio 11 d., 14.45 val., viešoje vietoje, t. y. grožio salone, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su R. Š., demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, šūkavo, kėlė triukšmą, grožio salono savininkę J. M. išvadino besarmate, bjaurybe, begėde ir tokiu savo elgesiu sutrikdė grožio salono darbuotojų darbą, sukėlė ten dirbančių asmenų ir klientų pasipiktinimą.

13.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju R. Š. neginčija aplinkybės, jog 2022 m. balandžio 11 d., 14.45 val., kartu su dukra R. Š. atvyko į grožio saloną, adresu (duomenys neskelbtini), ten J. M. nurodė „kodėl Š. vaikus terorizuoji“, „neterorizuokite mano anūkų“, „kokia Jūs negraži esate, J. graži moteris“, „neterorizuokite Š. giminę“, tačiau pastarosios „bjaurybe“ ir „šlykštyne“ nevadino, necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo. Pareiškėja pažymėjo, kad tokiais savo veiksmais ji nesiekė pažeisti ir nepažeidė viešosios tvarkos, nesutrikdė kitų žmonių ramybės, o išreiškė pretenziją J. M. dėl jos netinkamo elgesio. Be to, pati J. M. patvirtino, jog palaiko santykius su santuoką sudariusiu pareiškėjos sūnumi D. Š., todėl pareiškėjos išsakytos pretenzijos J. M. negali būti laikomos įžeidimu.

14.       ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 30 Eur iki 140 Eur. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų – necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, veikos padarymo vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Taip pat pažymėtina, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Be to, nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio santykius, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-144-348/2022).

15.       Pagal teismų praktiką viešoji tvarka – etikos, moralės, pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos nerašytos asmens elgesio viešumoje taisyklės, kurių laikymasis svarbus bendruomeniniam sugyvenimui, santaikai. Bendrojo viešo elgesio taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-879/2022).

16.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ginčo įvykis įvyko grožio salone, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Iš byloje pateikto nukentėjusiosios J. M. 2022 m. balandžio 11 d. pareiškimo, J. M. 2022 m. balandžio 27 d. paaiškinimo, T. J. 2022 m. balandžio 20 d. paaiškinimo, pareiškėjos pateikto garso įrašo, policijos pareigūnų „BodyCam“ vaizdo įrašo, pareiškėjos, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimų bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nustatyta, kad įvyko metu grožio salone, adresu (duomenys neskelbtini), be nukentėjusiosios J. M. dirbo kiti asmenys, taip pat lankėsi grožio salono klientai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja ginčo veiksmus atliko viešoje vietoje.

17.       Pareiškėjos teigimu, ji necenzūrinių žodžių nevartojo, J. M. „bjaurybe“ ir „šlykštyne“ nevadino. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog nukentėjusioji J. M. 2022 m. balandžio 11 d. pareiškime nurodė, kad pareiškėja „iškoliojo“ ją necenzūriniais žodžiais, pavadino ją „bjaurybe“, „šlykštyne“. Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nukentėjusioji paaiškino, kad pareiškėja pavadino ją „begėde“, „bjaurybe“, „šlykštyne“, teigė, kad ji terorizuoja jų šeimą. Pažymėjo, kad būtent minėtus žodžius ji įvardijo kaip necenzūrinius žodžius teikdama pareiškimą, kitų necenzūrinių žodžių pareiškėja jos atžvilgiu nevartojo. Taigi šiuo atveju sutiktina su pareiškėja, kad pastaroji atskirų necenzūrinių žodžių ginčo įvykio metu nevartojo.

18.       Vis dėlto, įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėja, jog pastaroji nukentėjusiosios „bjaurybe“ ir „šlykštyne“ nevadino, jos neįžeidė ir kitaip viešosios tvarkos nepažeidė. Visų pirma, liudytoja J. M. 2022 m. balandžio 27 d. paaiškinime nurodė, kad R. Š. ir R. Š. J. M. sakė „J., kaip tu gali“, „besarmatė“, „šlykštynė“. Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu liudytoja J. M. paaiškino, kad R. Š. ir R. Š. J. M. pavadino „begėde“, „šlykštyne“. Liudytoja T. J. 2022 m. balandžio 20 d. paaiškinime nurodė, kad R. Š. ir R. Š. J. M. išvadino „šlykštyne“, „bjaurybe“, „begėde“. Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu liudytoja T. J. paaiškino, kad R. Š. ir R. Š. J. M. pavadino „begėde“, „šlykštyne“, savo žodžiais teigė, kad ji ardo šeimą. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja viešoje vietoje vartojo nukentėjusiąją įžeidžiančius žodžius. Teismas pažymi, jog nors sutiktina su pareiškėja, kad nurodytos liudytojos yra nukentėjusiosios J. M. bendradarbės, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo abejoti jų pateiktais parodymais. Šiuo atveju liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi, atitinka jų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, liudytojos nėra suinteresuotos bylos baigtimi.

19.       Antra, teismas sutinka su pareiškėja, kad jos pateiktame garso įraše žodžiai „šlykštynė“, „bjaurybė“ neužfiksuoti. Vis dėlto tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pastaroji minėtų žodžių įvykio metu nevartojo. Minėto garso įrašo kokybė prasta, jame nesigirdi visi R. Š. ir R. Š. pavartoti žodžiai, nėra aišku, ar minėtame įraše užfiksuotas visas įvykis ar tik jo dalis. Be to, bylos nagrinėjimo Institucijoje metu liudytoja J. M. paaiškino, kad įvykio metu telefonu įrašinėjo R. Š.. Šių aplinkybių pareiškėja ir jos atstovė neginčijo. Taigi akivaizdu, kad, R. Š. įvykio vietoje nutolus nuo R. Š., pastarosios atitinkami žodžiai garso įraše galėjo būti neužfiksuoti.

20.       Trečia, pareiškėja patvirtino, kad ji J. M. sakė, jog pastaroji yra „begėdė“, „kodėl Š. vaikus terorizuoji“, „neterorizuokite mano anūkų“. Teismo vertinimu, minėti žodžiai juos girdintiems asmenims sudaro pagrindą manyti, jog nukentėjusioji atlieka neteisėtus veiksmus pareiškėjos anūkų atžvilgiu, savo veiksmais pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad minėtos aplinkybės byloje nenustatytos. Atitinkamai bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad būtent D. Š. netinkamai elgiasi su savo vaikais, pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, tačiau, pareiškėjos ir jos atstovės vertinimu, nukentėjusios netinkami veiksmai minėtų vaikų atžvilgiu pasireiškia tuo, kad nurodytas D. Š. elgesys prasidėjo jam užmezgus santykius su nukentėjusiąja. Taigi pareiškėja ir jos atstovė konkrečių nukentėjusiosios veiksmų, atitinkančių pareiškėjos anūkų „terorizavimą“, neįvardijo.

21.       Teismas pažymi, jog nors pareiškėja nurodo, kad ji savo veiksmais nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, nesutrikdė kitų žmonių ramybės, o išreiškė pretenziją J. M. dėl jos netinkamo elgesio, tačiau, kaip minėta, nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio santykius, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad 2022 m. kovo mėn. nukentėjusiajai buvo išsiųsta SMS žinutė, joje išreikštos pretenzijos dėl pastarosios netinkamo elgesio, t. y. santykių su pareiškėjos vedusiu sūnumi, tačiau nukentėjusioji į tai nereagavo. Dėl šios priežasties pareiškėja ir R. Š. 2022 m. balandžio 11 d. nuvyko į ginčo grožio saloną, t. y. viešą vietą, siekdamos sugėdinti nukentėjusiąją dėl jos elgesio. Taigi 2022 m. balandžio 11 d. pareiškėja į ginčo grožio saloną vyko siekdama išsiaiškinti tarpusavio santykius su nukentėjusiąja, jai buvo žinoma, kad tai pastarosios darbovietė, joje lankosi pašaliniai asmenys. Byloje esantys duomenys patvirtina (Nutarties 13 punktas), kad įvykio metu grožio salone buvo ne tik nukentėjusioji, tačiau ir kiti asmenys – grožio salono darbuotojos ir klientės. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja turėjo ir galėjo suprasti, kad jos veiksmai gali sutrikdyti žmonių rimtį. Atkreiptinas dėmesys, jog iš pareiškėjos atstovės, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimų, pareiškėjos pateikto garso įrašo matyti, kad pareiškėja ir R. Š., atvykusios į ginčo grožio saloną pretenzijas ir nukentėjusiąją įžeidžiančius žodžius (Nutarties 15 punktas) išsakė garsiai, kitų grožio salone buvusių asmenų akivaizdoje, ir nesiekė su nukentėjusiąją pasikalbėti asmeniškai, t. y. pasikalbėti su ja nuošaliau, lauke ir pan. Taigi pareiškėja, atvykusi į įvykio vietą, turėdama ir galėdama suprasti, jog ten lankosi pašaliniai asmenys, savo veiksmų nenutraukė ir kryptingai atliko toliau. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos veiksmai laikytini tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

22.       Kaip jau minėta, ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Vis dėlto nagrinėjamu atveju, vertinant veikos pavojingumą, taip pat pažymėtina, jog liudytojos J. M. ir T. J. pateiktuose paaiškinimuose ir bylos nagrinėjimo Institucijoje metu paaiškino, kad tiek jos, tiek grožio salono klientės dėl pareiškėjos veiksmų sutriko, pasipiktino, prašė paaiškinti, kas įvyko, grožio salono veikla tam tikram laikui buvo sutrikdyta. Iš byloje pateikto policijos pareigūnų „BodyCam“ vaizdo įrašo matyti, kad, atvykus policijos pareigūnams, įvykio vietoje esantys asmenys dėl įvykio yra nustebę, pasipiktinę.

23.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėja viešoje vietoje vartojo įžeidžiančius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, kaltino ją atliekant neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš nepilnamečius vaikus (pareiškėjos anūkus), t. y. viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiosios ir atliko tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

24.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu R. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir jai pagrįstai paskirta ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – bauda, kurios dydis lygus sankcijoje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos dydžio vidurkiui.

25.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, jog Institucijos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimo panaikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl R. Š. skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

R. Š. skundo netenkinti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3493-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                                                                                        Rita Renkytė