Civilinė byla Nr. 2A-31-823/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00757-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 2 d.

                                                                           Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) S. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-732-781/2014 pagal atsakovų M. K., M. K. ir S. K. patikslintą priešieškinį ieškovui R. T., tretieji asmenys D. Š., S. Š., dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (turtas parduotas už per mažą kainą).

Civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo R. T. pareikštas actio Pauliana ieškinys atsakovams M. K., M. K. ir S. K., atsakovai M. K., M. K. ir S. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintą antstolio D. Š. surašytą varžytinių aktą dėl 0,9700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 62 425 Lt pirkėjui S. Š..

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-838/2013) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo R. T. ieškinys, palikta nepakeista, o sprendimo dalis, kuria atsakovų priešieškinys atmestas, panaikinta ir byla šioje dalyje grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsakovai priešieškinyje nurodė, kad, vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį išieškoti iš skolininkės M. K. 294 150 Lt ieškovo R. T. naudai ir 70 762 Lt A. K. naudai bei priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 0,9700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 14 d. antstolis D. Š. paskyrė ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. UAB „Butas tau” 2008 m. liepos 30 d. nustatė turto rinkos vertę - 118 000 Lt. Atsakovė su šia kaina nesutiko, nes pagal skelbimus spaudoje 1 aro žemės rinkos vertė šioje vietovėje buvo nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt, o viso sklypo rinkos vertė apie 1 mln. Lt. Atsakovė kreipėsi į UAB „Krivita”, kuri nustatė ginčo turto rinkos vertę – 900 000 Lt, tačiau antstolis į atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę nereagavo ir nustatė pirmųjų varžytinių kainą – 94 000 Lt. Vilniaus rajono apylinkės teismas, tenkindamas atsakovės skundą dėl antstolio veiksmų, 2008 m. lapkričio 20 d. priėmė nutartį pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio D. Š. 2008 m. rugsėjo 4 d. patvarkymą parduoti turtą ir paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. 2009 m. balandžio 15 d. atlikta teismo paskirta papildoma ekspertizė, kurią atliko UAB „Ober-Haus”. Ginčo žemės sklypas įvertintas 100 000 Lt. 2011 m. gegužės 11 d. atsakovai užsakė UAB „Negrita” turto vertinimą. Turto vertintojas nustatė turto rinkos vertę – 670 000 Lt.

Atsakovai teigia, kad žemės sklypas buvo parduotas už iš esmės mažesnę nei rinkos kainą, o tai sudaro pagrindą varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją, paimant nesąžiningai įgytą daiktą iš pirkėjo S. Š..

Ieškovas R. T. ir trečiasis asmuo S. Š. prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos – naudingųjų iškasenų telkinių eksploatacijai. Pagal specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas statyba ginčo žemės sklype negalima ir ši aplinkybė iš esmės mažina sklypo kainą Atsakovų pateikti turto vertinimai nepagrįsti, nes juos atliekant neatsižvelgta į specialiąsias ginčo sklypo naudojimo sąlygas. Antstolis du kartus skyrė ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti ir šių ekspertizių išvados dėl turto kainos iš esmės nesiskyrė. Trečiasis asmuo S. Š. ginčo sklypą pirko pardavimui, tačiau per metus nepavyko šio sklypo parduoti už 120 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą pagal priešieškinį, 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2008 m. birželio 20 d. patvarkymu antstolis D. Š. priėmė vykdymui Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą dėl 364 912 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės M. K. išieškotojų R. T. ir A. K. naudai. 2008 m. liepos 14 d. patvarkymu antstolis paskyrė ekspertizę nekilnojamojo turto - žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0, 9700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti; ekspertizę atlikti pavedė UAB „Butas tau“. 2008 m. liepos 30 d. UAB „Butas tau” nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 08/07-30:08 išvadoje nurodyta, kad nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 2008 m. liepos 30 d., t. y. vertinamo turto apžiūros dieną, yra 118 000 Lt. 2008 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės iniciatyva UAB „Krivita“ atliko ginčo žemės sklypo vertinimą ir pažymoje Nr. 08-I-070 nurodė, jog šio nekilnojamojo daikto vertė yra 900 000 Lt. Atsakovei apskundus antstolio veiksmus dėl netinkamo turto įkainojimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismui 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi (palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartimi) nurodžius atlikti pakartotinę ekspertizę, antstolis D. Š. 2009 m. balandžio 6 d. patvarkymu paskyrė pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2009 m. balandžio 15 d. UAB „Ober Haus” pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 0603 V:09 AS nurodoma, kad vertinamo turto rinkos vertė yra 100 000 Lt. 2009 m. rugpjūčio 10 d. antstolis D. Š., vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 176V/2008 dėl 364 912 Lt skolos išieškojimo ir nekilnojamojo daikto – žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso M. K., priverstinio pardavimo iš varžytinių, išieškotojų R. T. ir A. K. naudai, 2009 m. rugpjūčio 10 d. iš antrųjų varžytinių, už 62 425 Lt, pardavė žemės sklypą pirkėjui S. Š..

Atsakovai, prieš pateikdami priešieškinį teismui, savo iniciatyva užsakė ginčo turto rinkos vertės nustatymą, kurį atliko UAB „Negrita“. 2011 m. gegužės 11 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. 11-05-11:01 iš varžytinių parduotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas 2011 m. gegužės 10 d. įvertintas 670 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą  pirmą kartą, 2011 m. spalio 20 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui D. G.. Ekspertas išvadoje nurodė, kad ginčo žemės sklypo vertė 2011 m. lapkričio 25 d. yra 610 000 Lt., o varžytinių dieną (2009 m. balandžio 15 d.) – 586 000 Lt.

Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi į bylą pateikti įrodymai liudija apie skirtingą iš varžytinių parduoto turto vertę, bylos nagrinėjimo metu iškilo pateiktų turto vertinimų ir ekspertizės akto objektyvumo, jų išsamumo klausimas, atsižvelgiant į žemės sklypui nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas – naudingųjų iškasenų telkinių buvimą ginčo žemės sklype. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 101 punktu, išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui (naudotojui) draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius, kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms.

Susipažinęs su UAB „Krivita“ turto vertės nustatymo pažyma, UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, eksperto D. G. pateiktu ekspertizės aktu, teismas nustatė, kad, atliekant žemės sklypo kainos nustatymo procedūras, vertintojams ir ekspertui buvo žinoma apie specialaus statuso ginčo žemės sklypui suteikimą, tačiau kaip šis naudingųjų iškasenų telkinių žemės sklype buvimas įtakojo šio nekilnojamojo turto vertę nei vienoje iš išvadų ar aktų nėra atskleista. Be to, UAB „Negrita“ išvada dėl rinkos vertės yra pateikta turto apžiūros dieną – 2011 m. gegužės 10 d., o ne varžytinių vykdymo dieną – 2009 m. balandžio 15 d., o UAB „Krivita“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad žemės sklypo vertė buvo nustatinėjama 2008 m. rugpjūčio 14 d., o tai, teismo vertinimu, įrodo nustatytos žemės sklypo kainos neobjektyvumą.

Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Vertindamas teismo eksperto D. G. ekspertizės aktą teismas nurodė, kad ekspertizės akte nepateikti skaičiavimai, parodantys, kaip buvo nustatytos konkretaus dydžio pataisos, pataisų dydžiai nepaaiškinami ir jokia kita objektyvia ir, esant reikalui, patikrinama informacija. Teisme apklaustas ekspertas D. G. nurodė, kad jis negalįs pasakyti, kiek sklypų, kurių duomenis jis panaudojo vertinant ginčo žemės sklypo vertę ir taikant lyginamosios vertės metodą, turėjo naudinguosius gamtos išteklius. Jis taip pat pripažino, kad į aplinkybę, jog iš varžytinių parduotam žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, atliekant teismo ekspertizę, atsižvelgta nebuvo. Teismas sprendė, kad ekspertizės akte turto rinkos verčių pagrindimas pateiktas netinkamai, todėl tokiu ekspertizės aktu negali būti vadovaujamasi.

Atsakovų pateikta 2005 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo, kuriam taip pat nustatytos specialios naudojimo sąlygos – naudingųjų iškasenų telkiniai, pirkimo-pardavimo sutartis, teismo vertinimu, taip pat negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovų argumentus dėl ginčo žemės sklypo vertės. Žemės sklypas, panašus į ginčo žemės sklypą, parduotas už 717 000 Lt, tačiau pats pirkimo-pardavimo sandoris įvyko beveik prieš dvejus metus iki varžytinių, kurių metu buvo parduotas ginčo žemės sklypas. Teismas pažymėjo, kad nuo 2005 m. lapkričio 21 d. įvykę ekonominiai veiksniai negalėjo neįtakoti pasikeitimų nekilnojamojo turto rinkoje, kas sąlygojo ir nekilnojamojo turto kainų svyravimą bei turto likvidumą. Šią aplinkybę patvirtina ir mažas potencialių pirkėjų susidomėjimas rengiamomis varžytinėmis nagrinėjamu atveju - turtas parduotas tik iš antrų varžytinių. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pažyma, kurioje užfiksuota, jog žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją, nepatvirtina atsakovų teiginių teisingumo, kadangi ši pažyma yra išduota 2014 m. spalio 24 d., o ne varžytinių vykdymo metu, be to, neaišku, kada buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuriuo remiamasi minėtoje pažymoje.

Atsižvelgdamas tai, kad turto vertinimo data turi būti maksimaliai priartinta varžytinių datai, o Nekilnojamojo turto registro duomenys apie žemės sklypo vertę, suformuoti 2005 m. lapkričio 18 d. ir 2007 m. liepos 23 d., bei į tai, kad nekilnojamojo turto registro duomenys suformuojami remiantis masiniu vertinimu, t.y. turto net neapžiūrėjus, teismas Nekilnojamojo turto registro duomenis vertino kaip neatspindinčius realios ginčo nekilnojamojo turto vertės. Teismas pažymėjo, kad šalys, 2007 m. liepos 25 d. sudarydamos žemės sklypo įkeitimo sandorį, galimai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pagal kuriuos ginčo turto vidutinė rinkos vertė vertės nustatymo dienai, t. y. 2007 m. liepos 23 d., buvo 872 042 Lt, kas paaiškina jų Hipotekos lakšte nurodytą sklypo kainą.

Teismas nurodė, kad nors UAB „Ober Haus“ turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 0603 V:09 AS nenurodyta, ar turto vertintojas atsižvelgė į specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas, tačiau, byloje nesant įrodymų, paneigiančių šio vertinimo metu nustatytą nekilnojamojo turto kainą – 100 000 Lt, pagrindo nesiremti šiuo įrodymu nėra.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismui 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. liepos 7 d. nutartimis įpareigojus šalis per 10 d. nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 3 500 Lt avansą už ekspertizės atlikimą, jie nustatytu terminu teismo įpareigojimų neįvykdė, todėl pakartotinės ekspertizės, siekiant paneigti abejones dėl žemės sklypo vertės, nebuvo įmanoma atlikti dėl byloje dalyvaujančių asmenų neveikimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai M. K. ir S. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d.  sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2005 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo, kuriam taip pat nustatytos specialios naudojimo sąlygos – naudingųjų iškasenų telkiniai, pirkimo-pardavimo sutartį vertino kaip netinkamą įrodymą, kadangi laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 21 d. iki ginčo turto varžytinių nekilnojamojo turto kainos kilo. Šią aplinkybę įrodo ir tai, kad vėliau įkeičiamo žemės sklypo hipotekos lakšte nurodyta žemės sklypo kaina - 872 042 Lt.
2. Teismas atmestinai vykdė pakartotinį ekspertizės skyrimą. Atsakovai pateikė klausimus ir ekspertų, kurie ekspertizę būtų atlikę už 2000 – 2200 Lt sumą, kandidatūras, tačiau teismas pasiūlė ekspertą už 7000 Lt. Teismas neatsižvelgė į šalių finansinę padėtį, kadangi atsakovai neturėjo lėšų sumokėti tokio dydžio užstato.
3. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad net mokestinė ginčo žemės sklypo vertė, nuo kurios Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja nekilnojamojo turto mokesčius, ir kuri yra mažesnė už realią turto rinkos kainą, yra 194 000 Lt.
4. Priešingai nei nurodo teismas, ekspertas D. G. teismo posėdyje patvirtino, kad atliekant ekspertizę buvo atsižvelgta į specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas, ką patvirtina ir prie turto vertinimų pridėti Nekilnojamojo turto registro išrašai.
5. Teismas netinkamai vertino 2014 m. spalio 24 d. į bylą pateiktą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pažymą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra melagingi ir tapatūs ankstesnių skundų dėl turto vertės, kurie teismo buvo išsamiai išanalizuoti, argumentams. Ieškovo vertinimu, atsakovai, skųsdami teismų procesinius sprendimus, siekia tik vilkinti procesą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo antstolis D. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad hipotekos lakšte ginčo žemės sklypo vertė nurodyta 872 042 Lt, tačiau iš priverstiniam vykdymui pateikto vykdomojo rašto matyti, kad iš skolininkės M. K. priteista 365 030 Lt, iš jų 101 912 Lt delspinigių, kas rodo, kad suteikta paskolos suma neatitiko hipotekos lakšte nurodytos turto vertės.
2. Antstolis turto vertinimo ekspertizę skyrė du kartus, paisė abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus antstolio veiksmus.
3. Priešingai nei teigia atsakovai, teismo posėdžio metu ekspertas D. G. nurodė, kad atliekant ekspertizę nebuvo atsižvelgta į tai, jog ginčo žemės sklypui nustatytos specialiosios sklypo naudojimo sąlygos.
4. Argumentai, kad Vilniaus rajono savivaldybė leidžia šiame sklype keisti paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją, neturi reikšmės, kadangi sklypo pardavimo metu žemės sklypo paskirties keisti nebuvo galima.

2015 m. gruodžio 21 d. trečiasis asmuo antstolis D. Š. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu įtraukti jo civilinės atsakomybės draudiką „BTA Insurance Company“ SE.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamų sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį šalių nurodytus argumentus.

Dėl trečiojo asmens procesinio prašymo

Teisėjų kolegija, vertindama trečiojo asmens procesinį prašymą į nagrinėjamą bylą įtraukti jo civilinės atsakomybės draudiką, atkreipia dėmesį į tai, kad šis prašymas pareikštas ne bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismui, bylą apeliacine tvarka nagrinėjant antrą kartą, nors antstolis, kaip profesionalus ginčo teisinių santykių dalyvis, galėjo ir privalėjo tokio pobūdžio prašymą pareikšti anksčiau. Kadangi į bylą įtraukus naują asmenį neišvengiamai tektų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, siekiant nepažeisti šio, naujai į bylą įtraukto, asmens procesinių teisių, tokio prašymo patenkinimas iš esmės pažeistų proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus.

Vertindama, ar nagrinėjama byla gali būti užbaigta į ją neįtraukus antstolio civilinės atsakomybės draudiko, kolegija pažymi, kad, nors pagal teismų praktiką sprendžiant dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu antstolio civilinės atsakomybės draudiko dalyvavimas procese yra pageidautinas, tokioje byloje tiesiogiai nėra sprendžiama dėl antstolio civilinės atsakomybės ir teismo sprendimu nekyla pavojus nuspręsti dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad antstolio civilinės atsakomybės draudiko nedalyvavimas byloje yra esminė procesinė kliūtis bylai nagrinėti iš esmės. Kolegija taip pat pažymi, kad asmeniui, nedalyvavusiam civilinėje byloje, joje priimtas sprendimas neturi prejudicinės galios.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija prašymą į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu įtraukti BTA Insurance Company“ SE atmeta.

Dėl pakartotinės ekspertizės

Rengiant šią bylą nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, apeliantai paprašė skirti pakartotinę ekspertizę nustatyti ginčo žemės sklypo rinkos vertę. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi šį prašymą tenkino ir paskyrė pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, pavedant teismo ekspertui V. Š. atsakyti į klausimą, kokia buvo ginčo žemės sklypo rinkos kaina 2009 m. balandžio 15 d., atsižvelgiant į specialiąsias naudojimo sąlygas –  naudingų iškasenų telkinį. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. R-16-01 pateikta išvada, kad ekspertizės objekto rinkos vertė, atsižvelgiant į turto vertę įtakojančius faktorius (vietą, laiką, paskirtį ir galimą panaudojimą, fizines charakteristikas, kt.) 2009 m. balandžio 15 d. buvo 216 000 Lt.

Susipažinęs su pakartotinės ekspertizės aktu, trečiasis asmuo S. Š. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. R-16-01 laikyti neatsakančiu į teismo užduotus klausimus ir leisti atlikti naują turto vertinimo ekspertizę, ją pavedant atlikti trečiojo asmens pasiūlytam ekspertui. Nurodė, kad iš atliktos ekspertizės negalima suprasti, ar lyginamuoju metodu pasirinkti palyginimui sklypai turėjo specialiąsias naudojimo sąlygas, o eksperto laiko pataisai suteikta nulinė reikšmė kelia pagrįstų abejonių. Tinkamai suformuluoto prašymo skirti pakartotinę ekspertizę trečiasis asmuo teismui nepateikė, siūlomos eksperto kandidatūros nenurodė.

Trečiasis asmuo antstolis D. Š. S. Š. prašymui Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. R-16-01 laikyti neatsakančiu į teismo užduotus klausimus ir leisti atlikti naują vertinimo ekspertizę, ją pavedant atlikti trečiojo asmens pasiūlytam ekspertui, pritarė. Pažymėjo, kad ekspertas palyginimui pasirinko sandorius, įvykusius 2007 m. bei 2008 m. vasario mėnesį, tuo tarpu ginčo turto varžytinės įvyko 2009 m. balandžio 15 d., t.y. tuo metu, kai pasak paties eksperto statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje buvo pasiektas „dugnas“. Ekspertas pasirinko objektus palyginimui neatsižvelgdamas į 2008-2009 m. nekilnojamojo turto krizę, o ši aplinkybė yra ypač svarbi turto vertės nustatymui.

Ieškovas R. T. pateikė teismui prašymą iškviesti į teismo posėdį ekspertą V. Š., Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. R-16-01 laikyti neatsakančiu į teismo užduotus klausimus, leisti atlikti naują vertinimo ekspertizę, ją pavedant atlikti trečiojo asmens S. Š. pasiūlytam ekspertui. Ieškovas išdėstė tokias pat abejones dėl teismo paskirtos pakartotinės ekspertizės akto, kaip ir trečiasis asmuo S. Š..

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovą R. T. sumokėti avansą, skirtą eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidoms padengti. Teismo nustatytu terminu nesumokėjus avanso, ieškovo prašymas iškviesti į teismo posėdį ekspertą V. Š. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutartimi buvo atmestas (CPK 90 straipsnio 3 dalis).

Atsakovai M. K. ir S. K. nurodė, kad su trečiojo asmens prašymu dėl naujos turto vertinimo ekspertizės atlikimo nesutinka. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo žemės sklypas iš varžytinių parduotas už beveik trylika kartų mažesnę kainą, nei nustatyta jį įkeičiant, o nekilnojamojo turto rinkos krizė negalėjo sąlygoti tokio ženklaus turto vertės kritimo. Atsakovų teigimu, 2006-2009 metais žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainos (duomenys neskelbtini) kaime keitėsi nežymiai, o Vilniaus rajone išliko tokios pat, todėl ekspertas laiko pataisai pagrįstai suteikė nulinę reikšmę. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovai pateikė nekilnojamojo turto leidinio „Aruodas“ statistinius duomenis (b.l. 172-173, t. III).

Pagal CPK 218 straipsnį, eksperto išvada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau nesutikimo su eksperto išvada motyvai turi būti išdėstyti teismo sprendime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežastimi gali būti išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir kt.).

Kolegija, įvertinusi Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. R-16-01, neturi pagrindo sutikti su ieškovo ir trečiųjų asmenų teiginiais, kad nurodytas aktas neatsako į teismo užduotą klausimą. Priešingai, eksperto išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ginčo turto vertė nustatyta atsižvelgiant į visus turto vertę įtakojančius faktorius, o ekspertui teismo suformuluotoje užduotyje, kitaip nei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartyje, kuria šioje byloje paskirta pirminė turto vertinimo ekspertizė, aiškiai nurodyta atsakyti į klausimą, kokia buvo ginčo žemės sklypo rinkos kaina 2009 m. balandžio 15 d. atsižvelgiant į specialiąsias naudojimo sąlygas – naudingųjų iškasenų telkinį. Ekspertizės akto 20 puslapyje pažymėta, kad pateiktas ekspertizei žemės sklypas jo vertės nustatymo dieną galėjo būti naudojamas tik žemės ūkio veiklai, o, atsižvelgiant į nustatytą specialiąją naudojimo sąlygą, paruošus atitinkamą dokumentaciją ir pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį – naudingųjų iškasenų gavybai. Gyvenamosios paskirties objektų statyba čia būtų galima tik išeksploatavus naudingų iškasenų telkinį, t.y. labai neapibrėžtoje ateityje, taigi vertindamas turtą ekspertas į ginčo žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas atsižvelgė. Ekspertizės akto 26 puslapyje taip pat aiškiai nurodyta, kodėl teismo ekspertas netaikė pardavimo laiko pataisos (lyginamieji objektai parduoti per pastaruosius 25 mėnesius, esant neaktyviai žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkai dėl Vilniaus rajono bendrojo plano nebuvimo ir santykinai didelio skaičiaus spekuliacinio pobūdžio sandorių problematiška nustatyti realaus kainų pokyčio dydį). Palyginamųjų objektų lentelėje nurodyta, kad visi palyginimui pasirinkti žemės sklypai yra nenaudojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys greta Zujūnų žvyro karjero, nurodyta, kad lyginamieji objektai yra panašios būklės ir tos pačios naudojimo paskirties (ekspertizės akto 27 puslapis).

Vertindama ieškovo ir trečiųjų asmenų išsakytas abejones dėl eksperto taikytų pataisos koeficientų, palyginamųjų objektų pasirinkimo, tinkamumo, kolegija pažymi, kad turto vertinimui reikalingos specialios žinios, todėl eksperto išvada negali būti paneigta išimtinai tokių žinių neturinčių proceso šalių vertinimais. Ieškovas ir tretieji asmenys, kritikuodami eksperto išvados turinį, nepateikė teismui tinkamai suformuluoto procesinio prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, o prašymas dėl eksperto apklausos teismo nebuvo tenkintas dėl šį prašymą pareiškusio ieškovo procesinio pasyvumo (avanso nesumokėjimo). Nagrinėjama byla nepriklauso bylų kategorijai, kurioje teismas būtų įgaliotas rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl laikytina, kad ieškovas ir tretieji asmenys savo nesutikimą su eksperto išvada pagrindžiančių argumentų neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismo ekspertizės aktą Nr. DG111125, kuriuo pirmosios instancijos teismas nesivadovavo dėl to, jog į aplinkybę, kad iš varžytinių parduotam žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos atliekant ekspertizę atsižvelgta nebuvo, ekspertizės objekto rinkos vertė 2009 m. balandžio 15 d. nurodyta 586 000 Lt, t.y. beveik tris kartus didesnė, nei Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. R-16-01. Toks ekspertų nustatytos turto vertės skirtumas, kolegijos vertinimu, papildomai patvirtina, kad atliekant pakartotinę ekspertizę į specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas ir kitus reikšmingus kriterijus buvo tinkamai atsižvelgta.

Byloje dalyvaujantiems asmenims nepateikus įrodymų, paneigiančių pakartotinės ekspertizės išvadą, o teisėjų kolegijai nenustačius akivaizdžių šios išvados trūkumų, leidžiančių abejoti eksperto išvados patikimumu, kolegija neturi pagrindo šia eksperto išvada nesivadovauti spręsdama dėl ginčo žemės sklypo rinkos vertės.

Vertindama pakartotinės ekspertizės išvadą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kolegija sprendžia, kad eksperto išvada kitiems byloje esantiems įrodymams neprieštarauja. Pagal byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis, ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, 2010 m. rugsėjo 6 d., t.y. po metų nuo varžytinių datos ir nesibaigus nekilnojamojo turto rinkos krizei – 228 000 Lt. Pagal atsakovų pateiktą 2005 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, mažesnis (0,8600 ha) žemės sklypas, kuriam taip pat nustatytos specialios naudojimo sąlygos – naudingųjų iškasenų telkiniai, parduotas už 717 000 Lt. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad paminėti įrodymai vienareikšmiai neatsako į klausimą dėl ginčo žemės sklypo vertės, kadangi masinis turto vertinimas negali būti prilygintas individualiam, o atsakovų nurodomas sandoris įvyko iki nekilnojamojo turto rinkos krizės, kolegija, įvertinusi tai, kad turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, įprastai yra žemesnė, nei atliekant individualų vertinimą, tačiau nagrinėjamu atveju ji yra du kartus didesnė nei antstolio nustatyta ir artima teismo eksperto pakartotinės ekspertizės metu nustatytai vertei, taip pat tai, kad pagal atsakovų pateiktą nekilnojamojo turto sandorį 0,1100 ha mažesnis žemės sklypas iki krizės parduotas už net septynis kartus didesnę kainą, nei antstolio nustatyta ginčo sklypo vertė, sprendžia, kad šie įrodymai, nors ir netiesiogiai, taip pat patvirtina atsakovų teiginių dėl netinkamo turto vertės nustatymo pagrįstumą.

              Dėl Turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytinių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis byloje  Nr. 3K-3-121/2012). Turto įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas esminiu skolininko nuosavybės teisių apribojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis byloje  Nr. 3K-3-211/2007).

Nagrinėjamoje byloje antstolis D. Š., įkainodamas ginčo turtą, vadovavosi 2009 m. balandžio 15 d. UAB „Ober Haus” pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 0603 V:09 nurodyta vertinamo turto rinkos verte - 100 000 Lt, kuri yra daugiau nei du kartus mažesnė, nei ginčo turto rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. R-16-01. Atsižvelgdama į tai kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas antstolio D. Š. surašytą varžytinių aktą dėl 0,9700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Pripažinus varžytinių aktą negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 straipsnio 2 dalis). Vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, pripažinus turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas. Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir aplinkybes (CK 4.96 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis byloje  Nr. 3K-3-413/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje  Nr. 3K-3-525/2007).

Pagal CK 6.146 straipsnį, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje nebūtų galima taikyti restitucijos natūra. Šalys tokio pobūdžio aplinkybių, taip pat aplinkybių dėl restitucijos būdo pakeitimo ar jos netaikymo (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), teismui taip pat nenurodė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytinių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes, pripažinus turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas. Kadangi turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytinių buvusią padėtį, tai turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytinių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.). Vykdymo išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10  d. nutartis byloje Nr. 3K-3-189/2015). Jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma yra antstolio pervesta Hipotekos skyriui prie atitinkamo apylinkės teismo ir yra pastarojo sąskaitoje, tai pirkėjui ji priteisiama iš Hipotekos skyriaus; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytinių parduoto turto savininko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23  d. nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009).

              Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso S. Š. šioje byloje ginčijamo Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. Pagal vykdomosios bylos duomenis, ginčo žemės sklypas pirkėjui S. Š. parduotas už 62 425 Lt. 2009 m. spalio 15 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu lėšos paskirstytos taip: antstoliui – 5 748,28 Lt, išieškotojams skirstoma pinigų suma – 56 676,72 Lt. Lėšos išieškotojams yra išmokėtos.

              Esant tokioms aplinkybėms, pripažinus 2009 m. rugpjūčio 10 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01166 ir taikant restituciją, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,9700 ha, esantis  (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinamas atsakovei M. K. su visais iki varžytinių buvusiais apsunkinimais (hipoteka, areštas), o trečiajam asmeniui S. Š. priteisiama už ginčo sklypą sumokėta 62 425 Lt (18 079,53 Eur) suma, 5 748,28 Lt (1 664,82 Eur) šios sumos dalį priteisiant iš antstolio D. Š., o 56 676,72 Lt (16 414,71 Eur) šios sumos dalį – iš atsakovės M. K.. Kolegija pažymi, kad S. Š., jam grąžintinos sumos dalyje pakeitęs pradinius kreditorius išieškojimo prievolėje, tampa hipotekos kreditoriumi ir įgyja teisę kartu su ieškovu R. T. proporcingai patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto vertės.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Panaikinus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos: 3 000 Lt (868,86 Eur) žyminio mokesčio už priešieškinį (b.l. 109, t. I), 1 200 Lt (347,54 Eur) ekspertizės išlaidų (b.l. 173, t. I), 2 012 Lt (582,72 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 42, t. II), 145 Lt (41,99 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 41, t. III), 1 350 Eur už pakartotinę ekspertizę (b.l. 146, t. III), viso 3 191,11 Eur. Bylinėjimosi išlaidos jas sumokėjusiam atsakovui S. K. priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovo R. T. ir trečiųjų asmenų S. Š. bei D. Š. – po 1 063,70 Eur iš kiekvieno.

              Iš ieškovo ir trečiųjų asmenų valstybei lygiomis dalimis priteisiama 68 Lt (19,69 Eur) pašto išlaidų ir 1 728 Lt (500,46 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo atsakovai atleisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliucija – po 173,38 Eur iš kiekvieno.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugpjūčio 10 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01166 ir taikyti restituciją:

Priteisti iš trečiojo asmens S. Š. atsakovei M. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,9700 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su iki varžytinių buvusiais apsunkinimais (areštu ir hipoteka pagal valstybės registrus).

Priteisti trečiajam asmeniui S. Š. iš atsakovės M. K. 16 414,71 Eur.

Priteisti trečiajam asmeniui S. Š. iš trečiojo asmens D. Š. 1 664,82 Eur.

Priteisti iš ieškovo R. T. ir trečiųjų asmenų S. Š. ir D. Š. po 1 063,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. K..

Priteisti iš ieškovo R. T. ir trečiųjų asmenų S. Š. ir D. Š. po 173,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teisėjos                                                                                                                Goda Ambrasaitė - Balynienė

                                                                                                                              Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                              Dalia Kačinskienė