Civilinė byla Nr. e2A-949-657/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07672-2019-4

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-83-435/2020 pagal ieškovo J. G. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. G., patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo prašė priteisti iš atsakovės 2204 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad remiantis A. G. 2018 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui pateiktu 2018 m. gruodžio 4 d. parengtu pareiškimu dėl tariamai jos atžvilgiu 2018 m. gruodžio 3 d. naudoto smurto bei grasinimo nužudyti, buvo sulaikytas 48 valandoms nuo 2018 m. gruodžio 7 d. 18.00 val. (penktadienio) iki 2018 m. gruodžio 9 d.18.00 val. (sekmadienio). Sulaikymo 2018 m. gruodžio 7 d. aplinkybės prieštarauja sulaikymo instituto taikymo esmei, turiniui ir tikslams, kadangi J. G. nekėlė pavojaus ar grėsmės, buvo blaivus ir nekonfliktavo. Jis buvo neteisėtai sulaikytas maksimaliam sulaikymo terminui be būtinų asmeninių daiktų, medikamentų, remiantis tik A. G. pareiškimu, nesant BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir nesiekiant atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. 

3.       Neteisėto sulaikymo metu, t. y. 2018 m. gruodžio 8 d., J. G. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio l dalyje padarymo, o 2018 m. gruodžio 9 d. jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. G.; nesilankyti namuose, adresu (duomenys neskelbtini); nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro M. K. 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu J. G. pateiktas skundas buvo atmestas. Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2019 m. sausio 24 d. nutarimu J. G. skundas buvo iš dalies patenkintas ir įpareigojimą „nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)“ pakeistas į įpareigojimą „nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).“.   

4.       J. G. atžvilgiu taikytos priemonės akivaizdžiai neproporcingos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas neišvykti iš „gyvenamosios“ vietos – sesers namų – adresu (duomenys neskelbtini), yra neadekvatus ir neproporcingas tariamai padarytam nusikaltimui. Prokurorai neįvertino, kad asmuo (duomenys neskelbtini) neturi savo gyvenamosios vietos, nėra ten registruotas, neturi galimybės ten lankytis pas gydytojus, neturi savo asmeninių daiktų, kasdien būtinų vartoti medikamentų, savo dokumentų. Nebuvo atsižvelgta į atsiradusį didelį atstumą bei su tuo kylančius sunkumus. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi 2019 m. sausio 24 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyr. prokuroro nutarimo dalis dėl „nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)“ panaikinta, o dalis, įpareigojanti nesilankyti namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), pakeista į draudimą lankytis A. G. gyvenamoje namo dalyje – antrajame aukšte bei draudimą su pastarąja bendrauti.   

5.       A. G. pareiškimas nebuvo objektyvus ir patikimas pagrindas asmeniui pareikšti įtarimą net dėl dviejų nusikalstamų veikų. Pareigūnai nevykdė BPK 168 straipsnio l dalies ir A. G. pareiškimo duomenų patikslinimui neatliko jokių veiksmų. Dėl tokio ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumo jam du mėnesius nepagrįstai buvo taikomi teisių ribojimai, dėl ko jis patyrė didelius nepatogumus ir emocinius išgyvenimus. 

6.       J. G. per kardomųjų priemonių taikymo laikotarpį teko priverstinai nuvažiuoti 1 364,42 km į sveikatos priežiūros įstaigas ir pas advokatę, dėl ko atsirado papildomos kuro sąnaudos – 104,00 Eur, apskaičiuotos, remiantis Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“. Be to, kelyje teko papildomai praleisti apie 20 valandų, dėl ko buvo patirti dideli nepatogumai. Ikiteisminio tyrimo metu už advokatės paslaugas buvo sumokėta 100,00 Eur. Viso padaryta 204,00 Eur turtinė žala. 

7.       Ieškovas dėl neteisėto sulaikymo, nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo bei taikytų kardomųjų priemonių patyrė didelius emocinius išgyvenimus, ilgalaikę psichologinę įtampą, pažeminimą aplinkinių akivaizdoje bei didelius nepatogumus dėl gyvenimo svetimuose namuose ir kelionių dideliais atstumais. Jis negalėjo pilnavertiškai gyventi, neturėjo būtinų medikamentų, dar labiau sutriko jo sveikata, todėl neturtinę žalą vertina 2 000,00 Eur.

8.       Atsakovė Lietuvos Respublika atstovaujama Lietuvos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

9.       Nurodė, kad atsakovai elgėsi teisėtai, procesiniai veiksmai buvo atlikti, griežtai vadovaujantis BPK normomis, todėl civilinei valstybės atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnį kilti nėra pagrindo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus A. G. pareiškimą dėl grasinimo nužudyti ir fizinio skausmo sukėlimo, pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. J. G. buvo sulaikytas tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, kadangi jo veiksmai nuo 2018 m. gruodžio 3 d. tęsėsi iki 2018 m. gruodžio 7 d. Jis ir nukentėjusioji gyvena viename name, naudojasi bendra virtuve, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnui, skyrusiam laikinąjį sulaikymą, buvo pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje ieškovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar kelti grėsmę.

10.       Šiuo atveju buvo taikytos BPK 140 straipsnio 2 dalies nuostatos – sulaikius asmenį penktadienį vakare, po darbo valandų, nebuvo galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo, tačiau buvo būtina suvaržyti asmeniui laisvę, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, paaiškėjus, kad yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. Skiriant asmeniui kardomąsias priemones jo kaltumo klausimas nesprendžiamas. Be to, vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Įtariamajam J. G. buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė, nes nustačius įpareigojimą gyventi skirtinguose namo aukštuose, kardomoji priemonė taptų formalia ir neveiksminga. Kardomoji priemonė buvo paskirta, atsižvelgiant į J. G. paaiškinimus ir jo nurodytas galimas laikinas gyvenamąsias vietas. Vien dėl to, jog kardomoji priemonė ieškovui kėlė nepatogumus, neleidžia konstatuoti jos neproporcingumo. Ieškovui susidariusios kliūtys nelaikytinos sunkiai įveikiamomis, o patirti nepatogumai nelaikytini pakankamai intensyviais, galinčiais būti pagrindu konstatuoti patirtą neturtinę žalą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui J. G. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 204 Eur turtinės, 1 000 Eur neturtinės žalos ir 412,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad A. G. pareiškime ikiteisminio tyrimo pareigūnams aprašyti įvykiai vykę nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. bei paminėti įvykiai, buvę 2018 m. pavasarį ir rudenį, ir aiškiai suformuluota, kokiu pagrindu prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2018 m. gruodžio 3 d. vykusių įvykių, kas reiškia, kad A. G. į policiją kreipėsi praėjus 4 paroms nuo pareiškime nurodytos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo. J. G. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. gruodžio 7 d. Visuose pradiniuose ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose – 2018 m. gruodžio 7 d. nutarime sulaikyti asmenį ir įtariamojo laikino sulaikymo protokole, 2018 m. gruodžio 8 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tyrėjos J. L. tarnybiniame pranešime Kauno apskrities VPK KP NVRS viršininkei A. G. nurodomi J. G. nusikalstami veiksmai, atlikti būtent 2018 m gruodžio 3 d., todėl atmestinas atsakovų argumentai, jog J. G. buvo sulaikytas tuoj po nusikalstamos veikos padarymo. Visuose pradiniuose dokumentuose nurodoma nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Taigi akivaizdu, kad sulaikant J. G. pareigūnų nebuvo vertinami A. G. pareiškime nurodyti J. G. veiksmai (psichologinis smurtas), atlikti 2018 m. gruodžio 4 d. ir 7 d. ar dar anksčiau, kas reiškia, kad jis buvo sulaikytas dėl įvykių, vykusių 2018 m. gruodžio 3 d. 

13.       Nutarime sulaikyti asmenį tyrėja nurodė, kad J. G. trukdys procesui, gali daryti poveikį nukentėjusiajai A. G., daryti naujas nusikalstamas veikas. Kas lėmė tokį tyrėjos manymą ikiteisminio tyrimo medžiagoje, duomenų nėra, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo manyti, kad šiuo atveju buvo būtina taikyti maksimaliai J. G. teises suvaržančią procesinę prievartos priemonę (laikiną sulaikymą). Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad priimant nutarimą dėl J. G. sulaikymo, išskyrus A. G. pareiškimą, nebuvo jokių objektyvių duomenų, smurto žymių, kurie rodytų, kad jos atžvilgiu buvo padaryta nurodyta nusikalstama veika nebuvo. Tai patvirtino ir pati nukentėjusioji tą patį vakarą papildomai apklausta policijoje bei tyrėjas R. K.. Atsižvelgus, kad duomenų apie 2018 m. gruodžio 4 d. buvusį fizinį smurtą nebuvo, tikėtina, kad nurodytas nukentėjusiosios paaiškinimas yra dėl 2018 m. gruodžio 3 d. įvykio. Taip pat nebuvo jokių duomenų, kad nukentėjusioji 2018 m. gruodžio 3 d. tuoj po įvykio – grasinimo nužudyti ar J. G. panaudoto fizinio smurto – būtų kreipusis  pagalbos į policiją, medicinos įstaigas, kaimynus, advokatus ir pan. Įvykio liudytojų nebuvo, įvykio vietos apžiūros metu grumtynių požymių nenustatyta, jokių daiktų, turinčių įrodomosios reikšmės, nerasta. Iš 2018 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo akivaizdu, kad jokių daiktų (peilio, kuriuo, anot nukentėjusiosios, jai buvo grasinta) ir nebuvo ieškota, virtuvės siena, į kurią, buvo įremtas peilis, nefiksuota. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnai sulaikyti J. G. patys atvyko į A. ir J. G. namus, žinodami A. G. pareiškime nurodytas aplinkybes – t. y., jog fizinis smurtas ir grasinimas nužudyti vyko jų namuose, pareigūnai neapklausė kitoje to paties namo dalyje gyvenančių kaimynų, kas reiškia, jog nebuvo atliekami jokie veiksmai, siekiant surinkti bent kokius duomenis, kurie patvirtintų A. G. pareiškime nurodytas aplinkybes. 

14.       Sulaikymo metu J. G. buvo blaivus, jokių konflikto požymių nenustatyta. Atsižvelgus, kad keturias paras galimai po padaryto nusikaltimo sutuoktiniai gyveno kartu tuose pačiuose namuose, nukentėjusioji po įvykio dvi dienas ėjo į darbą, jos laisvė niekaip nebuvo suvaržyta, tyrėjos nutarime nurodyti suėmimo motyvai dėl suėmimo pagrindų ir sąlygų, yra niekuo nepagrįsti. Nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei byloje nėra jokių įrodymų, kurie būtų patvirtinę prielaidą, kad, būdamas laisvėje, J. G., gali įvykdyti grasinimus ar kėsintųsi paveikti nukentėjusiąją. J. G. asmenybė buvo nustatyta iš karto, įtariamuoju jis buvo apklaustas 2018 m. gruodžio 8 d. 12 val. 36 min. Nepaisant to, kad BPK 140 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas nebuvo pažeistas, J. G. paleistas į laisvę tik 2018 m. gruodžio 9 d. 16.30 val. Šiuo laikotarpiu jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, kas reiškia, kad J. G. dar 28 valandas buvo sulaikytas be jokio tikslo ir teisinio pagrindo. Priimant nutarimą J. G. paleisti, tyrėja nurodė, jog taikyti kardomąją priemonę – suėmimą nėra pagrindų ir sąlygų, numatytų BPK 119 ir 122 straipsniuose, padarytas nesunkus nusikaltimas, negauta duomenų, kad įtariamasis slapstysis, nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog tokie duomenys buvo ieškoti, kas reiškia, jog tiek sulaikant, tiek paleidžiant J. G. tos pačios aplinkybės dviejų parų bėgyje buvo vertinamos skirtingai. Ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro M. K. 2019 m. balandžio 23 d. išvadoje taip pat konstatuota, kad J. G. buvo laikinai sulaikytas, nesiekiant atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie nebūtų buvę galimi taikant kitą kardomąją priemonę, bei nesant tam visų sąlygų, o būtent BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų, kas reiškia, kad jo sulaikymas buvo neteisėtas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnė, priimdama nutarimą laikinai sulaikyti ieškovą, neveikė pakankamai rūpestingai ir neužtikrino, kad ieškovo teisių suvaržymas būtų proporcingas siekiamiems tikslams. Vien tik kardomosios priemonės skyrimo procedūrų formalus laikymasis nereiškia, kad kardomoji priemonė buvo teisėta tikslo požiūriu. Kita ikiteisminio tyrimo pareigūnė, sekančią dieną po įtariamojo J. G. apklausos nepriėmusi nutarimo paleisti J. G. į laisvę ir iš karto po apklausos neišsprendusi kardomosios priemonės paskyrimo klausimo, taip pat veikė nerūpestingai ir aplaidžiai, be teisinio pagrindo palikusi J. G. sulaikytą dar 28 valandas, nepagrįstai suvaržė jo teisę į laisvę.     

15.       Ieškovui taikytos kardomosios priemonės dėl jų neadekvatumo ir neproporcingumo buvo skųstos tiek ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui, kuris 2018 m. gruodžio 21 d. skundą atmetė, tiek aukštesniam prokurorui, kuris 2019 m. sausio 24 nutarimu skundą patenkino tik toje dalyje, kur numatytas įpareigojimas nepasišalinti iš ikiteisminio tyrimo tyrėjos nurodytos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kur įsikūręs (duomenys neskelbtini), į ieškovo nurodytą sesers gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur pastarasis apsistojo po uždraudimo jam gyventi savo namuose. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi J. G. skundas buvo tenkintas, nurodant, kad tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimas dėl J. G. įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nebendrauti su sutuoktine, tiek ir prokurorų nutarimai, kuriais atmesti J. G. skundai, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl apskųstose dalyse naikintini, konstatuojant, kad kartu su švelniausia kardomąja priemone numatant išlygą, savo turiniu atitinkančią BPK 1321 straipsnyje įtvirtintą kardomąją priemonę, kurią išimtinai gali skirti tik teismas savo nutartimi, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Įpareigojimas nepasišalinti iš 2019 m. sausio 24 d. nutarimu pakeistos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), yra pertekliniai ir neproporcingi, įvertinant, jog BPK 1321 straipsnyje įtvirtinta priemonė dėl ypatingai ženklaus žmogaus teisių ribojimo skiriama tik tam tikram laikui, o šiuo atveju paskirta neribotai, sukėlė neproporcingas neigiamas pasekmes. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad dėl tyrėjos neteisėtai paskirto draudimo gyventi savo gyvenamojoje vietoje bei prokurorų nekompetentingai išspręstų J. G. atstovės skundų, pakankamai ilgą laiko tarpą ženkliai buvo apribotos ieškovo teisės nebuvus tam jokio teisinio pagrindo. Vien aplinkybė, kad tokio pobūdžio kardomosios priemonės skyrimas yra priskiriamas išimtinai teismo ar teisėjo kompetencijai, reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nėra kompetentingi net svarstyti tokios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės neterminuotai paskirti J. G. papildomi įpareigojimai – nesilankyti jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su sutuoktine A. G., buvo atlikti, neturint tam įgaliojimų ir buvo pertekliniai bei neproporcingi. Nekompetentingai prokurorų išnagrinėti ieškovo atstovės skundai lėmė, kad neteisėtai ir nepagrįstai paskirta kardomoji priemonė tęsėsi beveik du mėnesius. 

16.       Pranešime apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad J. G. šias nusikalstamas veikas padarė. Įvertinus, kad priimant nutarimą dėl J. G. sulaikymo, išskyrus A. G. pareiškimą, bei laikotarpiu po J. G. sulaikymo iki pranešimo apie įtarimą, ne tik nebuvo gauta, bet nebuvo ir ieškota faktinių duomenų, patvirtinančių A. G. pareiškime nurodytas aplinkybes, sutiktina su ieškovo argumentais, kad įtarimas jam buvo pareikštas, neturint faktinio ir teisinio pagrindo tokį įtarimą reikšti ir nepagrįstai ieškovą sulaikius, tai buvo atlikta tik siekiant formaliai įvykdyti BPK 140 straipsnio 6 dalyje numatytus reikalavimus. Ieškovo sulaikymo dieną papildomai apklausus A. G. buvo nurodyta, kad sutuoktinių santykiai yra pašliję, ruošiamasi ištuokai, šalys ginčijasi dėl santuokoje įgyto turto. Šios aplinkybės reiškia, kad tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pareigą labai įdėmiai vertinti A. G. pareiškime nurodytas aplinkybes, kadangi tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis neteisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją. Nei J. G. sulaikant, nei pareiškiant jam įtarimą ar skiriant kardomąsias priemones, į tai nebuvo atsižvelgta, apie tai prokuroras pasisakė, tik priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

17.       Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad dėl neteisėto laikino sulaikymo, nepagrįsto įtarimo bei nepagrįstai paskirtų, perteklinių kardomųjų priemonių bei nekvalifikuotai įstatymo taikymo aspektu įvertintų ieškovo atstovės skundų dėl neteisėtai paskirtų kardomųjų priemonių, ieškovui dvi paras, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnį ir Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį, buvo pažeista teisė į laisvę ir saugumą bei, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnį, beveik du mėnesius neteisėtai uždrausta gyventi savo gyvenamojoje vietoje. Žmogaus teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konvencijoje, pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu ar smulkmenišku. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir tyrimą kontroliavęs bei aukštesnysis prokurorai pažeidė bendrą pareigą elgtis atsakingai, stropiai, operatyviai ir rūpestingai, kas reiškia, padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Tokie suvaržymai ieškovui sukėlė ne tik nepatogumus, bet ir emocinius išgyvenimus, netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, neteisingumo jausmą, ilgalaikę psichologinę įtampą, pažeminimą aplinkinių akivaizdoje, kas vertintina kaip ieškovo patirta neturtinė žala, o taip pat ir jo nurodyta turtinė žala. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų ir ieškovo patirtos turtinės ir neturtinės žalos priežastinį ryšį, kas reiškia, kad nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą žalą sąlygos. 

18.       Atsakovės atstovai ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos atsiradimo pagrindų ir dydžio neginčijo, šios išlaidos yra realios, pagrįstos įrodymais, todėl šis reikalavimas tenkintinas pilna apimtimi, iš atsakovės ieškovui priteistina 204,00 Eur turtinės žalos. 

19.       Atsakovas patyrė neturtinę žalą, VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažymos patvirtina, kad dėl dvasinių išgyvenimų sutriko jo sveikata, buvo paskirtas atitinkamas gydymas. Nagrinėjamu atveju, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės į laisvę ir saugumą bei gyventi savo gyvenamojoje vietoje. Toks pažeidimas truko du mėnesius, kas laikytina pakankamai ilgu laikotarpiu. Nepaisant ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jis sulaikymo metu neturėjo higienos priemonių ir kasdien vartojamų vaistų, bei tai, kad po sulaikymo priverstinai gyvenant pas seserį jam sutriko sveikata, atsirado nemiga, jau pats faktas, kad buvo pažeistos vienos pagrindinių žmogaus teisių leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl įvykių, atsiradusių neteisėtų pareigūnų veiksmų pasėkoje, ieškovas neabejotinai patyrė įtampą, emocinius išgyvenimus, netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, neteisingumo ir bejėgiškumo jausmus, ilgalaikę psichologinę įtampą, pažeminimą aplinkinių akivaizdoje. Atsakovės, atstovaujamos Lietuvos generalinės prokuratūros, argumentas, kad ieškovo neatsakingas elgesys lėmė baudžiamojo persekiojimo pradėjimą, įtarimo pareiškimą, procesinės ir kardomosios priemonės su įpareigojimais paskyrimą ir dėl to atsiradusius nepatogumus bei psichologinę įtampą ikiteisminio tyrimo metu, atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas. Konstatavus, kad nurodyti pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nėra pagrindo teigti ieškovo elgesį buvus neatsakingą. Liudytojų I. M. ir E. B. apklausa, vykusi praėjus mėnesiui nuo ginčijamų priemonių ieškovo atžvilgiu taikymo, taip pat negalėjo būti pagrindu spręsti, kad ieškovas elgėsi neatsakingai dėl to, kad ši informacija buvo gauta jau paskyrus minėtas priemones, kita vertus, ji nepatvirtina fizinio smurto buvimo apskritai, o informacija apie J. G. naudojamą psichologinį smurtą A. G. atžvilgiu liudytojams yra žinoma tik iš jos pačios. Objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovo neatsakingą ar netinkamą elgesį, dėl ko buvo atlikti ginčijami pareigūnų veiksmai nenustatyta. Tai patvirtina ir 2019 m. vasario 21 d. priimtas prokuroro M. K. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, ieškovo atžvilgiu padarytus teisių pažeidimus, atsižvelgus į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisinga, protinga ir sąžininga ieškovui priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20.       Teismui priteisus visą ieškovo prašytą turtinę žalą (100 proc.) ir pusę ieškovo prašytos neturtinės žalos (50 proc.), laikytina, jog ieškinys patenkintas 75 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 412,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

21.       Apeliaciniuose skunduose atsakovė Lietuvos Respublika atstovaujama Lietuvos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas netinkamai, nevisapusiškai ir nepilnai įvertino visas bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teisinę reglamentaciją, netinkamai taikė materialines teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas, jų tinkamai nemotyvavo, tuo padarydamas esminį CPK pažeidimą. Atsakovai elgėsi teisėtai, vadovaudamiesi BPK normomis, todėl civilinei valstybės atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnį kilti nebuvo pagrindo. Šiuo atveju dėl smurto artimoje aplinkoje buvo aiškūs BK 140 straipsnio 2 dalies požymiai, todėl ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58054-18 buvo pradėtas pagrįstai, t. y. gavus A. G. pareiškimą dėl grasinimo nužudyti ir fizinio skausmo sukėlimo, pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas neatsižvelgė į nusikalstamos veikos, kuria buvo įtariamas J. G. pobūdį. Grasinimas vyko artimoje aplinkoje, esant tik J. G. ir A. G.. Grasinimas, kaip žodinis veiksmas, nepalieka fizinių pėdsakų, kuriuos galima vertinti, kaip įrodymus. Policijos pareigūnai 2018 m. gruodžio 7 d. įvertino šias aplinkybes, riziką, galimas neveikimo pasekmes, todėl jų veikimas buvo pagrįstas. Nusikalstamai veikai buvo naudojamas virtuvinis peilis, t. y. kasdienis stalo įrankis, todėl jo neradimas negali būti laikomas esminiu įvykio vietos apžiūros trūkumu. Susipažinęs su įvykio vietos apžiūros protokolu, tačiau neįvertinęs situacijos, teismas padarė kategorišką išvadą, kad pareigūnai dėl aplaidumo neatliko jokių veiksmų, surinkti duomenis.

1.2.                      Teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ieškovas buvo sulaikytas, nesilaikant BPK 122 straipsnio nuostatų. Ieškovas buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu – tuoj po nusikalstamos veikos padarymo. Tokia išvada darytina, remiantis pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurių matyti, jog 2018 m. gruodžio 3 d. ieškovas, grasinęs peiliu nužudyti savo sutuoktinę, sekančias dienas grasinimus ir psichologinį smurtą tęsė, o 2018 m. gruodžio 7 d. sutuoktinei neleido valgyti, atėmė iš jos maistą, grasino išmesti iš namų. Taigi, ieškovas buvo sulaikytas tuoj po nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, skyrusiam laikinąjį sulaikymą, buvo pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje ieškovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar kelti grėsmę A. G.. 

1.3.                      Siekiant užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, ieškovas, paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, buvo įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. G., nesilankyti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kurią pats savo laisva valia, niekieno neverčiamas nurodė, kaip laikino buvimo vietą įtariamojo apklausos metu. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo neproporcinga, apimanti kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, kurią paskirti turi teisę tik teismas. Teismas įvertino, kad kardomoji priemonė buvo paskirta, pažeidžiant BPK nustatytą tvarką, tačiau neatsižvelgė, kad tokio pobūdžio padariniai (negalėjimas gyventi kartu su A. G.) būtų pasireiškę bet kuriuo atveju, t. y. ir paskyrus BPK 1321 straipsnyje numatytą kardomąją priemonę. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra tiek A. G. tiek J. G. gyvenamoji vieta, todėl atskiriant įtariamąjį ir nukentėjusiąją, vienas iš jų būtų priverstas laikinai persikalti į kitą vietą. Vien dėl tos priežasties, kad kardomoji priemonė sukėlė ieškovui nepatogumus, neleidžia konstatuoti jos neproporcingumo. Visi pareigūnų veiksmai buvo grindžiami ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei atitiko tuo metu susiklosčiusias ir įstatymo nustatytas materialines ir procesines šių priemonių taikymo sąlygas.   

1.4.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įtarimas J. G. buvo pareikštas, nesant teisinio pagrindo, nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti padarius nusikalstamas veikas, siekiant formaliai įvykdyti BPK 140 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reikalavimą sulaikytą asmenį per dvidešimt keturias valandas apklausti kaip įtariamąjį. Nagrinėjamoje byloje ieškovo atžvilgiu nėra priimtas išteisinamasis nuosprendis. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-58054-18 ikiteisminis tyrimas 2019 m. vasario 21 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, kadangi nebuvo galimybės pašalinti abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo ir surinkti pakankamai šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tai reiškia, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas, esant pagrįstam įtarimui dėl nusikalstamų veikų padarymo, tik nutrauktas, nesant pakankamai duomenų kaltinimui pareikšti. 

1.5.                      Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės atstovų argumentus, kad ieškovo J. G. veiksmai prisidėjo prie neturtinės žalos atsiradimo. Ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu pradėjus pagrįstai dėl jo agresyvių veiksmų A. G. atžvilgiu, konstatuotina, kad paties ieškovo elgesys lėmė atsiradusius nepatogumus bei psichologinę įtampą ikiteisminio tyrimo metu, taigi, pats ieškovas prisidėjo prie jam atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų kreipęsis į pareigūnus dėl leidimo išvykti, pasiimti reikiamus vaistus, asmeninius daiktus, ir kad pareigūnai atsisakė suteikti tokią galimybę. Tiek ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę policijos pareigūnai, tiek ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras veikė, vadovaudamiesi įstatymu, jų veiksmuose jokių įstatymo pažeidimų nėra, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti civilinė valstybės atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį.

22.       Ieškovas J. G. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.  Atsiliepime nurodė:

2.1.                      Ieškinys buvo įrodytas pakankamais, objektyviais ir patikimais įrodymais. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareigūnai, sulaikant J. G., elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai, neužtikrino, kad teisių suvaržymas būtų proporcingas siekiamiems tikslams, o nepagrįstai paskirta kardomoji priemonė tęsėsi beveik 2 mėnesius, dėl ko buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Prokuratūra apeliaciniu skundu neteisėtai siekia naujai vertinti paskirtos kardomosios priemonės pagrįstumą ir teisėtumą. 

2.2.                      Teismo išvada, kad įtarimas buvo pareikštas nepagrįstai yra teisinga, nes jis nebuvo sulaikytas iš karto po tariamų nusikalstamų veikų padarymo, nes vien tik A. G. pareiškimas, nesant jokių kitokių įrodymų, neduoda pagrindo pripažinti, kad yra pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. 

2.3.                      Apeliaciniame skunde jokie argumentai dėl turtinės žalos nenurodomi, todėl teismas net neturi pagrindo šioje dalyje svarstyti teismo sprendimo panaikinimo galimybę.

2.4.                      Ieškovas J. G. yra garbingo amžiaus, pašlijusios sveikatos, jam būtina kasdien vartoti medikamentus, tačiau jis buvo išvežtas iš namų, paliktas be asmeninių daiktų, medikamentų sulaikymo metu ir dar beveik du mėnesius dėl skirtų kardomųjų priemonių.  Logiška, kad tokio amžiaus asmuo patiria stresą, išgyvenimus, pažeminimą dėl įtariamojo statuso, kardomosios priemonės, įpareigojimų, draudimų. Jis patyrė ne menkaverčius nepatogumus, išgyvenimus. Tik 2019 m. balandžio 23 d. buvo gautas prokuratūros raštas, kuriuo prokuroras nustatė, kad laikinas sulaikymas J. G. buvo paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai.

23.       Atsakovės atstovai Lietuvos generalinės prokuratūra ir Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas su kito atstovo pateiktu apeliaciniu skundu visiškai sutiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo J. G. atžvilgiu 2018 m. gruodžio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. Nr. 01-1-58054-18 dėl veikų, numatytų LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui ar šeimos nariui) ir 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą). Ieškovas buvo sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 7 d. 18 val. iki 2018 m. gruodžio 9 val. 16.30 val., o 2018 m. gruodžio 9 d. tyrėjos L. U. nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant J. G. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. G.. Nutarimas 2018 m. gruodžio 12 d. buvo apskųstas ikiteisminį tyrimą vykdančiam prokurorui. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą skundą atmesti. Šis nutarimas buvo apskųstas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiajai prokurorei, tačiau skundas 2019 m. sausio 24 d. buvo atmestas pakeičiant įpareigojimą „nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini)“ į įpareigojimą „nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)“.     

26.       Vyriausiosios prokurorės 2019 m. sausio 24 d. nutarimas buvo apskųstas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi skundą patenkino – panaikino Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. J. 2019 m. sausio 24 d. nutarimą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro M. K. 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą dalyje dėl įpareigojimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. U. 2018 m. gruodžio 9 d. nutarimą skirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti dalyje dėl paskirtų įpareigojimų nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro M. K. 2019 m. vasario 21 d. nutarimu, nustačius, jog nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.  

27.       Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė 204 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalą.

28.       CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.

29.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 str.), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019). CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019). 

30.       Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas), todėl teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

31.       Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, jog dėl neteisėto sulaikymo ir neproporcingų įpareigojimų, skirtų su kardomąja priemone, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino argumentus, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įtariant, kad ieškovas 2018 m. gruodžio 3 d. įvykdė nesunkius nusikaltimus, dėl ko 2018 m. gruodžio 7 d. 18 val. (t. y. ne iš karto po nusikalstamos veikos padarymo) buvo sulaikytas 48 valandoms. Taip pat teismas konstatavo, jog įtariamojo J. G. asmenybė buvo nustatyta iš karto, įtarimai pareikšti ir įtariamasis apklaustas 2018 m. gruodžio 8 d. 12 val. 36 min., ir nuo to laiko jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai iki 2018 m. gruodžio 9 d. nutarimo paleisti sulaikytąjį nebuvo atliekami, kas reiškia, kad J. G. dar 28 valandas buvo sulaikytas be jokio tikslo ir teisinio pagrindo.

32.       Apeliantės atstovai apeliaciniuose skunduose deklaratyviai teigia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, kad nebuvo galimybės kreiptis į teismą dėl sulaikymo, kad tyrėjos pagrįstai galėjo manyti, jog J. G. trukdys procesui, slapstysis, naudos smurtą A. G. atžvilgiu ir pan., tačiau nepateikia jokių savo nesutikimą patvirtinančių įrodymų, kas paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas (CPK 178 str.). 

33.       Kaip jau minėta, 2018 m. gruodžio 9 d. nutarime skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ieškovui (įtariamajam) J. G. taip pat buvo nustatyti įpareigojimai – nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti namuose, adresu(duomenys neskelbtini)., nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. G.. 

34.       Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2019 m. vasario 6 d. nutartyje, kuria buvo patenkintas J. G. skundas dėl kardomosios priemonės skyrimo, konstatavo, kad tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimas dėl J. G. įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nebendrauti su sutuoktine, tiek ir prokurorų nutarimai, kuriais atmesti J. G. skundai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes kartu su švelniausia kardomąja priemone numatant išlygą, savo turiniu atitinkančią BPK 1321 straipsnyje įtvirtintą kardomąją priemonę, kurią išimtinai gali skirti tik teismas savo nutartimi, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju įpareigojimas nepasišalinti iš 2019 m. sausio 24 d. nutarimu pakeistos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), yra pertekliniai ir neproporcingi, ir įvertinant tai, jog BPK 1321 straipsnyje įtvirtinta priemonė dėl ypatingai ženklaus žmogaus teisių ribojimo skiriama tik tam tikram laikui, kai šiuo atveju paskirta neribotai, sukėlė neproporcingas neigiamas pasekmes.  

35.       Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinių skundų argumentai dėl įpareigojimų skyrimo nesudaro pagrindo kitaip vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų, nei tai konstatuota įsiteisėjusioje 2019 m. vasario 6 d. teismo nutartyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl tyrėjos neteisėtai (tam neturint įgaliojimų) paskirtų papildomų perteklinių bei neproporcingų įpareigojimų – nesilankyti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su sutuoktine A. G. – bei dėl prokurorų nekompetentingai išspręstų J. G. atstovės skundų, pakankamai ilgą laiko tarpą (beveik du mėnesius) nesant jokio teisinio pagrindo, ženkliai buvo apribotos ieškovo teisės.  

36.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įtarimas J. G. buvo pareikštas neturint tam faktinio ir teisinio pagrindo, nes ieškovo atžvilgiu nėra priimtas išteisinamasis nuosprendis, o prokuroro 2019 m. vasario 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nebuvo galimybės pašalinti abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo ir surinkti pakankamai šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

38.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu, nes tam nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, išskyrus A. G. pareiškimą. Teismas konstatavo, kad pareigūnai turėjo pareigą labai įdėmiai ir atsargiai vertinti pareiškime nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog susidariusioje konfliktinėje situacijoje (sutuoktinių santykiai yra pašliję, ruošiamasi ištuokai, nesutariama dėl santuokoje įgyto turto) proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Be to, tokias aplinkybes pažymėjo ir prokuroras priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

39.       Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, jog 2019 vasario 21 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra konstatuota, jog tyrimas nutraukiamas, kadangi nenustatyta, jog J. G. padarė jam inkriminuojamas veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai pareikšdami įtarimą dėl galimai ieškovo padarytos nusikalstamos veikos, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai.

40.       Apeliantės atstovai apeliaciniuose skunduose įvardija daugybę aplinkybių dėl smurto artimoje aplinkoje įrodymo sudėtingumo, paties ieškovo elgesio šeimoje, prieštaraujančio nusistovėjusioms moralės normoms, dėl kurių jam galimai ir atsirado žala, ir kurių, jų teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino arba vertino netinkamai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178 str., 185 str.). Apeliantės atstovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės atstovų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo patirtą žalą, teismo nebuvo įvertinti. Atmetami apeliacinių skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių, atsakovės atstovų nurodomų aplinkybių, kadangi teismas, vertindamas įrodymų visetą, nebūtinai turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai.

41.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas J. G. be teisinio pagrindo buvo sulaikytas dvi paras, neturėdamas asmens higienos priemonių, vaistų, be teisinio pagrindo jam du mėnesius buvo uždrausta gyventi savo gyvenamojoje vietoje, todėl jis buvo priverstas gyventi pas seserį 70 km atstumu nuo namų, jo lankomų gydymo įstaigų ir kitų socialinių centrų. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog dėl visų aukščiau konstatuotų aplinkybių ieškovas patyrė turtinę žalą. Be to, sutriko jo sveikata, buvo paskirtas atitinkamas gydymas, jautė ilgalaikę psichologinę įtampą, patyrė emocinius išgyvenimus, netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, neteisingumo ir bejėgiškumo jausmus, pažeminimą aplinkinių akivaizdoje, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sulaikyme išbūtą laiką, paskirtų įpareigojimų trukmę, bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, jo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, ir priteisė iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.5. str., 6.272 str., 6.250 str.). 

42.       Atsižvelgdama į priteistos sumos dydį teisėjų kolegija sprendžia, kad mažinti priteistą sumą ar ieškinio pareiškimą atmesti pritaikius CK 6.282 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes priteista suma atitinka teismo įvertintos padarytos neturtinės žalos dydį.

43.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). 

45.       Apeliacinius skundus atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos jas patvirtinančiais įrodymais (2020 m. balandžio 2 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1065274).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                               Žibutė Budžienė

                       Evaldas Burzdikas

                      Diana Labokaitė