Administracinė byla Nr. A-933-624/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00701-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-56 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo V. P.“ (toliau – ir 2022 m. sausio 14 d. sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-3088 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-56“ (toliau – ir 2023 m. kovo 14 d. sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV perskaičiuoti pensiją, įtraukiant mokėjimą, nustatytą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 52 straipsnio 1 dalies 5 punkte – „už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą“, į vidutinį darbo užmokestį, reikalingą pensijai apskaičiuoti, už palankiausią 12 mėnesių paeiliui einantį laikotarpį; 3) priteisti susidariusį skirtumą tarp išmokėtos pensijos ir perskaičiuotos pensijos, kai į vidutinį darbo užmokestį įtraukiamas mokėjimas pagal Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punktą – „už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą“, už laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo iki naujo VSDFV sprendimo skirti pensiją (perskaičiuotą) priėmimo.
2. Pareiškėjas skunde, kurį patikslino, nurodė, kad:
2.1. Skyrius ir VSDFV (toliau kartu – ir atsakovai) neteisingai apskaičiavo pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį, nes nepagrįstai neatsižvelgė į prašomą įskaityti darbo užmokesčio dalį – mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į teisingumą ir nediskriminavimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnis;
2.2. vadovaujantis Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punktu, į pareigūnų darbo užmokestį įskaitomas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pasirinktu paeiliui einančių 12 mėnesių laikotarpiu, kuris reikšmingas apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pensijai gauti, pareiškėjas gavo tokį mokėjimą, todėl toks mokėjimas turi būti įskaitytas apskaičiuojant jo darbo užmokesčio vidurkį. Priešingu atveju pareigūnai, kurie negavo mokėjimo pagal Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punktą (t. y. dienomis dirbantys pareigūnai), atsidurtų geresnėje teisinėje padėtyje, lyginant su pareigūnais, kurie gavo mokėjimą pagal Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punktą (t. y. paromis dirbančiais pareigūnais), nes, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pensijai gauti paromis dirbantiems pareigūnams, nebūtų įskaitoma Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta darbo užmokesčio dalis;
2.3. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (manytina, kad pareiškėjas turi omenyje šiuo nutarimu patvirtintą Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą) 3.2 punktą, į vidutinį darbo užmokestį yra įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kt. Šiuo atveju pareiškėjas vykdė valstybės tarnybą poilsio ir švenčių dienomis, naktį, viršydamas darbo laiko normas, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 144 straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatytais darbo užmokesčio dydžiais, jam buvo mokamas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą. Pareiškėjas buvo reikalingas nustatytoms funkcijoms atlikti, siekiant įvykdyti valstybės funkcijas nepertraukiamai užtikrinti, garantuoti viešąjį interesą;
2.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjo nurodyti mokėjimai gali būti įskaityti, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pensijai gauti, ypač atsižvelgiant į tai, kad naktinis ir viršvalandinis darbas reikalauja daugiau fizinės ir psichinės energijos, ištvermės, apriboja galimybes būti su šeima ir palaikyti socialinius ryšius. Atlikti tyrimai patvirtina, kad naktinis darbas turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms, skrandžio ir žarnyno problemoms. Per periodinius sveikatos patikrinimus pareiškėjui ir jo kolegoms nuolat būdavo nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, kurį gydytojai siejo su stresu dirbant naktinį darbą. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojant pensiją pareiškėjui, jam turi būti kompensuojama už tarnybos ypatumus, specifiką.
3. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių, <...> jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Į nustatytą darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Šis sąrašas yra baigtinis, o Įstatyme nenumatyta, kad, apskaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai skirti, turi būti vertinami kiti pareigūno galbūt gauti mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.);
4.2. Skyrius, priimdamas 2022 m. sausio 14 d. sprendimą, tinkamai įvertino gautus dokumentus, vadovavosi Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi bei teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskyrė ir nuo 2021 m. spalio 27 d. indeksavo 266,88 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – 269,82 Eur dydžio pareigūnų pensiją. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti minėtą sprendimą yra atmestinas;
4.3. pareiškėjo argumentai dėl Statuto 52 straipsnio taikymo nepagrįsti. Statuto 52 straipsnis reglamentuoja pareigūno darbo užmokestį, jame nurodytos statutinio pareigūno darbo užmokesčio sudėtinės dalys (pareiginė alga, priedas už laipsnį, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, priemokos ir mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą), tačiau valstybinės pareigūnų pensijos už tarnybą dydį reglamentuoja specialusis įstatymas – Įstatymas. Pagal Įstatymo nuostatas, vertinama tik pareiginė alga ir trijų rūšių priedai, jei jie yra paskirti (Įstatymo 7 str. 1 d.);
4.4. pareiškėjas, skunde vadovaudamasis Darbo kodekso 145 straipsniu ir Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 3.2 punktu, nepagrįstai sutapatina pareigūnui nustatyto darbo užmokesčio vidurkį Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme su vidutiniu darbo užmokesčiu, pagal kurį skaičiuojamos Darbo kodekse ir kituose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokėtinos išmokos. Vidutinis darbuotojo darbo užmokestis ir pareigūnui nustatytas darbo užmokesčio vidurkis valstybinei pareigūno pensijai skirti yra skirtingos teisinės kategorijos (tai patvirtina teismų praktika).
5. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
6. VSDFV atsiliepime į skundą nurodė, kad:
6.1. mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą nepatenka į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies dispoziciją (įvardintus priedus ir pareiginę algą);
6.2. VSDFV, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl 2022 m. sausio 14 d. sprendimo, nustatė, jog Skyrius, remdamasis gautais duomenimis bei vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, teisėtai ir pagrįstai paskyrė bei indeksavo pareiškėjui 269,82 Eur dydžio pareigūnų pensiją, todėl atmetė pareiškėjo skundą;
6.3. pareiškėjo argumentai dėl Įstatymo 52 straipsnio taikymo šiuo atveju yra nepagrįsti, nes valstybinės pareigūnų pensijos už tarnybą dydį reglamentuoja specialusis įstatymas – Įstatymas. VSDFV šiuo aspektu apžvelgė Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl įstatymų leidėjo diskrecijos teisės nustatyti valstybinių pensijų skyrimo sąlygas.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 11 d. sprendime atmetė pareiškėjo V. P. skundą.
8. Teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 266,88 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurią apskaičiuojant nebuvo įtrauktas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo, 2023 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
9. Teismas pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą pareiškėjui buvo paskirta, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 7 straipsnio 4 dalimi. Pareiškėjas 21 metų ir 9 dienų tarnybą atliko Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje jaunesniojo specialisto / vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio pareigose, todėl jam turėjo būti skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija.
10. Teismas, išanalizavęs Įstatymo 7 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad, skiriant aptariamą pensiją, į nustatytą darbo užmokestį imperatyviai įskaitomi tik Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyti mokėjimai, į kurių sąrašą nėra įtraukti mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą (Statuto 52 str. 1 d. 5 p.), todėl atsakovai, neįtraukdami šių mokėjimų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
11. Teismas likusius pareiškėjo ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau dėl jų nepasisakė. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijami 2022 m. sausio 14 d. sprendimas ir 2023 m. kovo 14 d. sprendimas yra pagrįsti objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, t. y. jie yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais. Atitinkamai, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti VSDFV atlikti veiksmus.
III.
12. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 11 d. sprendimą visiškai tenkinti jo skundą.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
13.1. dėl netinkamo Įstatymo nuostatų aiškinimo buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į teisingumą ir nediskriminavimą (šiuo aspektu apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami patikslintame skunde išdėstyti argumentai) bei priimti neteisėti 2022 m. sausio 14 d. sprendimas ir 2023 m. kovo 14 d. sprendimas;
13.2. teismo priimtas sprendimas neatitinka teisingumo principo, nes teismas susiaurino vidutinio darbo užmokesčio apimties skaičiavimą, įvertinęs, kad vidutinio darbo užmokesčio apimties prigimtis kildinama tik iš pareiginės algos ir priedų. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 7 straipsnio
1 dalyje nėra nurodyta, kad, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, negali būti įskaičiuotas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą, o tik nurodoma, kokie priedai įskaitomi privalomai;
13.3. teismas neįsigilino į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo materialiųjų teisės normų sistemiškumą, konkrečiai, į Darbo kodekso 144 ir 145 straipsnio, Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (pavadinimas iki 2018 m. gruodžio 31 d. – Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas)
3.2 punkto bei Statuto nuostatas, bei neatsižvelgė į tai, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis neapibrėžia, kas yra pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas) ir kada bei už ką ji yra mokama. Pagal Statuto
57 straipsnio 1 dalį, pareigūnų darbo užmokesčio mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą reglamentuoja net tik Statutas, bet ir Darbo kodeksas. Teisės aktuose numatyti skirtingo dydžio darbo apmokėjimo tarifai už tą patį darbą, tik atliktą specifiniu, darbuotojams mažiau palankiu laiku, pagrindžia būtinybę Statuto 52 straipsnio 1 dalyje išskirti pareiginę algą ir mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą į skirtingus šios teisės normos punktus (atitinkamai, 1 p. ir 5 p.), tačiau tai nereiškia, kad Statuto
52 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas mokėjimas yra 1 punkte numatytos pareiginės algos priedas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme. Statuto 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, kad, apmokant pareigūnui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už laipsnį ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, akivaizdžiai patvirtina, kad mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą yra ne pareiginės algos priedas, kurio įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nenurodė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, o ta pati pareiginė alga su priedais už laipsnį ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tik mokama padidintu tarifu už tą pačią tarnybą, atliekamą pareigūnų jiems mažiau palankiu darbo laiku nei dirbant įprastinėmis sąlygomis.
14. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
15. Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir tvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas atitinka teismų praktiką. Skyrius papildomai nurodo, jog tai, kas yra pareiginė alga ir kaip ji apskaičiuojama, yra įtvirtinta Statuto 53 straipsnyje, o pareiškėjas visiškai nepagrįstai siekia išplėsti pareiginės algos sampratą.
16. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
17. VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo
Nr. VPE_SP5-56 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo V. P.“ ir VSDFV 2023 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-3088 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-56“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV perskaičiuoti pensiją, įtraukiant mokėjimą, nustatytą Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punkte („už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą“), į vidutinį darbo užmokestį, reikalingą pensijai apskaičiuoti, ir priteisti susidariusį pensijos skirtumą pagrįstumo.
19. Bylos duomenimis, Skyrius, gavęs pareiškėjo 2021 m. lapkričio 18 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, taip pat per Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą – 2021 m. lapkričio 30 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. BD-1416, patvirtinantį, kad pirmas specialusis nekarinis laipsnis pareiškėjui suteiktas Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. P-42, taip pat kad pareiškėjas 2021 m. spalio 26 d. atleistas iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės), patikslintą 2022 m. sausio 10 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. S-452, pagal kurį pareiškėjo nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausiai nuosekliai einančių
12 mėnesių (nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. spalio 25 d.) jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis yra 1 139,12 Eur, 2022 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-56 pareiškėjui paskyrė ir nuo 2021 m. spalio 27 d. indeksavo 266,88 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – 269,82 Eur dydžio pareigūnų pensiją. Pareiškėjui ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pateikus skundą dėl šio sprendimo, kuris (skundas) buvo grindžiamas argumentais, kad, nustatant jo darbo užmokesčio vidurkį, nepagrįstai neįskaičiuoti mokėjimai, nustatyti Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punkte
(„už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą“), VSDFV 2023 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-3088 jį atmetė, motyvuodama tuo, kad pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkis yra nustatytas teisingai, pagrįstai neįskaitant prašomos darbo užmokesčio dalies – mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą, kuri pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį nėra įskaitoma į nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
20. Pirmosios instancijos teismas, sutikęs su atsakovo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimu, atmetė pareiškėjo skundą.
21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, taikytinos teisės turinio aiškinimu ir padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.
24. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad įstatymu gali būti nustatytos ir pensijos už tam tikrą tarnybą Lietuvos valstybei, taigi ir valstybinės pensijos pareigūnams bei kariams. Tokios pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų (taigi ir nuo senatvės pensijos) – jos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą Lietuvos valstybei ir yra mokamos iš valstybės biudžeto. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią pensiją už tarnybą, yra saistomas inter alia konstitucinio atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). Jeigu, paisant Konstitucijos, įstatymu yra nustatyta kitokia, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardyta pensija, pagal Konstituciją ji turi būti garantuota nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme (žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą).
25. Statuto 52 straipsnio, reglamentuojančio darbo užmokestį, 1 dalis nustato, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedas už laipsnį; 3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 4) priemokos; 5) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą.
26. Įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį, 1 dalis (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3348 redakcija), be kita ko, nustato, kad „Pareigūnų <...> valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno <...> nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių <...> jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. <...> Į nustatytą darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“ Akcentuotina, kad cituojama įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata nėra pakitusi nuo 2009 m. gegužės 1 d., o jos dalis, nustatanti, kas įskaitoma į nustatytą darbo užmokestį, – nuo 2004 m. liepos 29 d.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas Statuto ir Įstatymo nuostatas, konstatuoja, kad atsakovas bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškino, jog Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje eksplicitiškai nustatyta, kad į nustatytą darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai griežtas įstatymo raidės laikymasis taikant teisę, dažniausiai yra pagrįstas; šio teisės aiškinimo metodo svarbos negalima paneigti; taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą).
28. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų – kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nėra nurodyta, kad į vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį skiriama pareigūnų pensija, neįskaitomas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nenurodo vidutinio darbo apimties prigimties ir galutinio apskaičiavimo, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą visada mokama ta pati pareiginė alga, tik padidintu tarifu, bet ne pareiginės algos priedas, ir pan. – pagrįstumo nepatvirtina nei įstatymą įgyvendinančios teisės akto nuostatos ir / ar kitų teisės aktų nuostatos (Statuto 53 straipsnis nustato, kaip nustatoma pareigūno pareiginė alga; pagal Statuto
57 straipsnio 2 dalį, apmokant pareigūnui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už laipsnį ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą), nei Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo praktika (pareiškėjas nenurodė atsakovą kitaip aiškinus ir taikius ginčui aktualias Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, apskaičiuojant tiek pareigūnų, tiek karių valstybinės pensijos dydžius).
29. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan