Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                         Civilinė byla Nr. e2A-844-826/2016

Teisėja Elena Pauliukienė                                         (Proceso Nr. 2-06-3-11061-2015-8)

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                         1.3.2.9.10.8.; 1.3.6.3.2.;

3.1.7.5.; 3.2.4.; 3.3.1.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės Ž. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AZI Group“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AZI Group“ priešieškinį ieškovei Ž. P. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

n u s t a t ė :

ieškovė 2015-09-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti darbo sutarties nutraukimą 2015-08-26 įsakymu Nr. 2015/15 neteisėtu ir laikyti darbo sutartį nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės UAB „AZI Group“ ieškovei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės UAB „AZI Group“ ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-01-07 ieškovė buvo priimta į muitinės tarpininko pareigas, o 2015-06-17 darbo sutartis buvo pakeista ir ieškovei buvo pavesta eiti direktoriaus pavaduotojo pareigas. Pažymėjo, kad 2015-08-25 ji pateikė atsakovei prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, bet atsakovė tokio prašymo netenkino ir 2015-08-27 ji buvo atleista kitu pagrindu, t. y. pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, tačiau nebuvo nurodyta, už kokius darbo drausmės pažeidimus jai buvo paskirta tokia nuobauda, iš jos nebuvo pareikalauta pasiaiškinti dėl, atsakovės nuomone, padaryto darbo drausmės pažeidimo, todėl buvo pažeista DK 240 str. 1 d. Jokių darbo drausmės pažeidimų ji nepadarė, todėl iš darbo pagal DK 235 str. ji buvo atleista nepagrįstai.

Atsakovė UAB „AZI Group“ 2015-09-21 pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 2000,00 Eur dydžio skolą, 57,60 Eur delspinigius ir 13,37 Eur metines palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Abipusiu pasitikėjimu tarp ieškovės ir atsakovės buvo nuolat sudaromos paskolos sutartys, o sutarties Nr. 15/01 pagrindu Ž. P. suteikta 2000,00 Eur dydžio paskola dviejų mėnesių laikotarpiui, bet negrąžinta, už suteiktą paskolą ieškovė įsipareigojo mokėti 4 proc. metinių palūkanų, o laiku negrąžinusi paskolos – 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė sutartu laiku suteiktos paskolos negrąžino ir yra skolinga 2000,00 Eur skolą, 57,60 Eur delspinigių ir 13,37 Eur palūkanų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-09 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės Ž. P. 2 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2015-09-23 iki teismo sprendimo įvykdymo, 189,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AZI Group“, likusią dalį priešieškinio atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš medžiagos, gautos atlikus kompiuterinės įrangos profilaktiką, 2015-08-17 prašymo nutraukti patalpų nuomos sutartį Nr. 14/04/18 ir 2015-08-17 prašymo nuo 2015-09-17 sudaryti patalpų nuomos sutartį akivaizdu, kad Ž. P. veikė priešingai UAB „AZI Group“ interesams, nes, nutraukdama patalpų nuomos sutartį, sudarė sąlygas nuo nuomos teisinių santykių faktinio pasibaigimo patalpose, esančiose Nemuno g. 22, Klaipėdoje, toliau dirbti naujai įregistruotai UAB „Trans me“. Iš byloje pateikto 2015-08-03 prašymo AB DNB bankui dėl leidimo įregistruoti UAB „Trans me“ bankui įkeistose patalpose padarė išvadą, kad ieškovė dalyvavo veikloje, nesuderinamoje su darbo funkcijomis UAB „AZI Group“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dalyvavo su tiesioginiu darbu nesusijusioje veikloje, įsteigė kitą įmonę (UAB „Trans me“), kuri pažeidžia nekonkuravimo principą, be to, nutraukdama UAB „AZI Group“ patalpų nuomos sutartis bei teikdama prašymus, ieškovė veikė vienasmeniškai, todėl teismas padarė išvadą, kad Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų pažeidimas ieškovei nustatytas tinkamai. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė, dar būdama UAB „AZI Group“ įmonės direktoriaus pavaduotoja, atsakovės klientus informavo apie suteiktų paslaugų atsiskaitymo pakitimus, t. y. kad už suteiktas paslaugas turės būti atsiskaitoma su UAB „Trans me“, konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiną ieškovės siekį gauti neteisėtų pajamų dar būnant atsakovės darbuotoja, todėl padarė išvadą, kad UAB „AZI Group“ teisingai pritaikė Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, esant šiurkščiam pareigų pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nors byloje nepateiktas nei surašytas aktas dėl atsisakymo pateikti rašytinius pasiaiškinimus, nei įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, tačiau pažymėjo, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Spręsdamas dėl byloje pateikto priešieškinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei ieškovė, nei atsakovė suteiktos paskolos fakto ir dydžio neginčija, todėl 2000,00 Eur sumą priteisė UAB „AZI Group“. Atsakovės reikalavimus dėl 57,60 Eur delspinigių ir 13,37 Eur metinių palūkanų priteisimo atmetė, kadangi atsakovė neįrodė, kad apie ginčo paskolos sutarties buvimą Ž. P. žinojo.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-09 sprendimą: ieškinį patenkinti – pripažinti darbo sutarties nutraukimą 2015-08-26 įsakymu Nr. 2015/15 neteisėtu ir laikyti darbo sutartį nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės UAB „AZI Group“ ieškovei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir darbo užmokesčio skirtumą už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės UAB „AZI Group“ ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantės nuomone, atsakovė privalėjo įrodyti, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o teismas turėjo įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, padarė nepagįstas išvadas dėl ieškovės padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Nurodė, kad ieškovės darbo sutartyje nebuvo numatyta jokių sąlygų, draudžiančių užsiimti ta pačia veikla, nedirbti konkuruojančiose su atsakove įmonėse, jų nekonsultuoti, neturėti akcijų ar kitaip nedalyvauti tų įmonių veikloje, tarp šalių nebuvo sudarytas ir nekonkuravimo susitarimas, draudžiantis ieškovei užsiimti ta pačia veikla, neturėti akcijų ar kitaip nedalyvauti kitų įmonių veikloje, ieškovė tiksliai nežinojo savo pareigų, jų atlikimo tvarkos, įmonės vidaus darbo tvarkos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovės turėjimas akcijų kitoje, atsakovei nepriklausančioje įmonėje yra dalyvavimas veikloje, nesuderinamoje su ieškovės darbo funkcijomis, t. y. direktoriaus pavaduotojo funkcijomis. Ieškovės turėjimas akcijų kitoje, ta pačia veikla užsiimančioje įmonėje, kai atsakovė nebuvo nustačiusi nekonkuravimo sąlygos nei darbo sutartyje, nei kituose įmonės lokaliniuose aktuose, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė šiurkščiai nusižengė darbo tvarkai ar darbo pareigoms. Be to, Darbo kodekse taip pat nenumatytas konkurencijos draudimo institutas. Taigi nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė, įsteigusi kitą įmonę ir dalyvaudama su savo tiesioginiu darbu nesusijusioje veikloje, pažeidė nekonkuravimo principą ir tuo padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė netinkamai vykdė savo darbo funkcijas, pasinaudodama savo pareigomis siekė gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims ar jos atliktuose veiksmuose buvo savivaliavimas ar biurokratizmas. Ieškovė pranešimą UAB „Gloksinija“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pateikė tik dėl to, kad ne kartą gavo žodines pretenzijas iš UAB „Gloksinija“ dėl atsakovės ilgą laiką nemokamo nuomos mokesčio ir susidariusio didelio įsiskolinimo, dėl ko buvo įspėta apie nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo iniciatyva. Apie tai ieškovė buvo informavusi atsakovės direktorę, tačiau ji skolos nesumokėjo, dėl ko vėliau gavo rašytinę pretenziją (pridedama pretenzija Nr. 1 ir prašoma ją pridėti prie bylos). Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad UAB „AZI Group“ direktorė teisingai pritaikė Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, esant šiurkščiam pareigų pažeidimui. Apeliantės nuomone, atsakovė neįrodė ir bylos duomenys nepatvirtina, kad reikalavimai pasiaiškinti ieškovei buvo įteikti 2015-08-25 iki 12.00 vai. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė prašymą atleisti iš darbo pateikė tik po to, kai gavo iš atsakovės reikalavimus pasiaiškinti Nr. 2–5. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės reikalavimai pasiaiškinti jai nebuvo pateikti 2015 m. rugpjūčio 25 d. ir nutraukiant darbo sutartį ieškovei net nebuvo žinoma, už kokius konkrečiai padarytus darbo pažeidimus ji yra atleidžiama. Priešingai, nei nurodė atsakovė, ieškovė pirma pateikė atsakovei prašymą nutraukti darbo sutartį ir tik po atsakovė pateikė reikalavimus ieškovei pasiaiškinti Nr. 2–5. Byloje nėra duomenų, įrodančių tai, kad atsakovė pirma inicijavo darbo sutarties nutraukimą su ieškove ir (ar) tokius ketinimus turėjo prieš tai. Darbo sutartis atsakovės iniciatyva buvo nutraukta tik po to, kai atsakovė gavo iš ieškovės prašymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.

Atsakovė UAB „AZI Group“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodė, kad nors apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde kaip vieną iš pagrindinių argumentų nurodo, jog darbo sutartyje nebuvo numatyta jokių sąlygų, draudžiančių užsiimti ta pačia veikla, nedirbti konkuruojančiose įmonėse, jų nekonsultuoti, neturėti akcijų ar kitaip nedalyvauti kitų įmonių veikloje, tačiau apeliantės savavališki veiksmai, t. y. įmonės UAB „Trans me“ įsteigimas, prašymas nutraukti patalpų nuomos sutartį su UAB „AZI Group“ ir sudaryti patalpų, esančių 215 kab., Nemuno g. 22, Klaipėdoje, nuomos sutartį su UAB „Trans me“, melagingas  atsakovės klientų informavimas apie tai, jog visas teikiamas paslaugas perima UAB „Trans me“, vienareikšmiškai įrodo faktą, jog apeliantės veiksmai buvo neteisėti ir ji šiurkščiai pažeidė savo pareigas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tuo, kad apeliantė pagrįstai buvo atleista iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t. y. už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus (DK 235 str. 2 d. 3–4 punktai), nes akivaizdžiai savivaliavo bei užsiėmė veikla, kuri buvo nesuderinama su jos darbo funkcijomis UAB „AZI Group“. Apeliantė, pasinaudodama direktorės A. U.-Taurinės patiklumu ir užimtomis pareigomis bendrovėje, siekė gauti ir gavo sau bei N. M. neteisėtų pajamų iš UAB „AZI Group“, neteisėtai pasisavino ir (arba) paslėpė atsakovės dokumentus bei nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita negrąžinusi jai įmonės suteiktos paskolos. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, visų pirma Ž. P. buvo pateikti reikalavimai pasiaiškinti dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, apeliantė nepateikė jokių atsakymų, visus atsakovės direktorės prašymus ignoravo ir galiausiai pateikė prašymą atleisti ją iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. Tokiais veiksmais apeliantė pati neakivaizdžiai pripažino padariusi šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, todėl iš darbo remiantis LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (DK 235 str. 2 d. 3–4 p.) buvo atleista visiškai pagrįstai. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas rašytinis įrodymas – Pretenzija Nr. 1 vertintinas kritiškai. Vien dėl tos aplinkybės, jog atsakovė buvo skolinga UAB „Gloksinija“ už suteiktas paslaugas, tuo metu direktoriaus pavaduotojo pareigas UAB „AZI Group“ užėmusi apeliantė neturėjo teisės savavališkai, nepasitarusi su įmonės direktore, nuspręsti pateikti UAB „Gloksinija“ pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Ši aplinkybė įrodo, kad apeliantė, užimdama direktoriaus pavaduotojo pareigas veikė kaip įmanoma labiau įmonės nenaudai. Atsakovės nuomone,  Klaipėdos miesto apylinkės teismas objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą – atlikęs išsamų pateiktų įrodymų tyrimą ir įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais priėmė pagrįstą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-532-122/2016.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str.               1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ieškovės apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – UAB „Gloksinija“ pretenziją Nr. 1. Nors apeliaciniame skunde prašymas dėl naujo įrodymo pridėjimo prie bylos medžiagos nesuformuluotas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pateiktas naujas rašytinis įrodymas leidžia daryti išvadą, kad apeliantė siekia, kad šis dokumentas būtų prie bylos pridėtas.

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliantės pateiktas naujas įrodymas priimtinas ir vertintinas.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo sprendžiant dėl ieškovės atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą neteisėtumo

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai 2015 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės įsakymu Nr. 2015/15 ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2015-08-27 pagal DK 235 str. 2 d. 3 ir 4 p.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagrįstumo, pažeidė procesines teisės normas dėl ginčo šalių nurodomų aplinkybių teisinio vertinimo, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kad 2011 m. sausio 7 d. UAB „AZI Group“ su Ž. P. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. AZI-2, pagal kurią ieškovė buvo priimta į antraeiles muitininko tarpininko pareigas. UAB „AZI Group“ direktoriaus 2015 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2015/09 dėl Ž. P. darbo sutarties sąlygų keitimo nuo 2015-06-18 jai buvo pavesta eiti direktoriaus pavaduotojo pareigas, o 2015-08-26 įsakymu Nr. 2015/15 atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus nuo 2016-06-27.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar darbo drausmės pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, kiekvieną kartą vertinama individualiai, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, mastą, atsiradusias pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Bendrosios darbuotojo pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje. Jų laikymasis yra privalomas visiems darbuotojams. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014).

Bylos medžiaga (2015 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės kreipimasis į AB DNB banką leisti įregistruoti UAB „Trans me“ bankui įkeistose patalpose, 2015-08-17 ieškovės, veikiančios UAB „AZI Group“ vardu, kreipimasis į UAB „Gloksinija“, iš kurios patalpas nuomojosi atsakovė, dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo nuo 2015-09-17, 2015-08-17 UAB „Trans me“ prašymas, skirtas UAB „Gloksinija“, dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo nuo 2015-09-17, ieškovės pranešimas atsakovės klientams apie tai, kad atsakovės veiklą perima UAB „Trans me“, rašytiniai įrodymai apie atsakovės ir UAB „Trans me“ klientus, atsakovės klientams išsiuntinėtos UAB „Trans me“ sąskaitos faktūros už atsakovės suteiktas paslaugas) patvirtina, kad ieškovė pažeidė DK 228 str. įtvirtintas darbuotojų pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 3 ir 4 p. Juolab, kad ieškovė ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „Gloksinija“ pretenzija patvirtina, kad atsakovė tuo metu buvo skolinga UAB „Gloksinija“, tačiau atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 18 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 14/04/18, 1.4 punkte nurodytą nuomos dydį, nepatvirtinta aplinkybė, kad atsakovė buvo skolinga už patalpų nuomą 2015-08-17 prašymo atsakovės vardu surašymo metu ir ieškovei buvo suteikta teisė tokio turinio pranešimą UAB „Gloksinija“ išsiųsti (CPK 178 str.).

Apeliantė teigia, kad nutraukiant darbo sutartį jai nebuvo žinoma, už kokius padarytus darbo pažeidimus ji yra atleidžiama iš darbo.

Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu taip pat nesutinka. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad po to, kai ji 2015-08-25 pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį su atsakove, atsakovė pateikė reikalavimus ieškovei pasiaiškinti Nr. 2–5. 2015-08-25 atsakovės reikalavimuose pasiaiškinti Nr. 2–5 yra nurodyti ieškovės darbo drausmės pažeidimai, darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2015-08-26 nuo 2015-08-27, todėl nors atsakovė tiesiogiai įsakyme dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo neįvardijo aiškaus darbo drausmės pažeidimo, ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, kad darbo sutartis su ja buvo nutraukta dėl aplinkybių, kurias paaiškinti prašė atsakovė.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių bei vertino byloje surinktus įrodymus, bylos faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą už šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo padarymą, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, nes jos apeliacinis skundas buvo atmestas (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 225,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1,3 x 714,5 Eur = 928,85 Eur), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 225,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Ž. P. atsakovei UAB „AZI Group“ 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                Marius Dobrovolskis

Kolegijos teisėjos                                                                        Jolanta Gailevičienė

                                                                                      Erika Misiūnienė