Civilinė byla Nr. e2S-851-343/2018

Teisminio proceso Nr.2-20-3-00641-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.6; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-142-753/2018 pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. M. pareiškimą dėl fizinio asmens – V. V. pripažinimo neveiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių bei šeimos santykių srityse, pripažinti ribotai veiksniu turtinių santykių srityje, asmeninių neturtinių santykių srityje, suinteresuoti asmenys byloje – Z. L., V. J., E. P., O. S., išvadą teikianti institucija šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Teisėja

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atnaujintoje civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. M. pateikė pareiškimą, kuriame prašoma pripažinti fizinį asmenį - V. V., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių, šeimos santykių srityse, pripažinti ribotai veiksniu turtinių santykių, asmeninių neturtinių srityse.

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi V. V. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būsenai nustatyti, ekspertams pateikti klausimai. Teismo psichiatrinės ekspertizės 2017 m. spalio 17-20 d. d. akte Nr. 83TPK- 320/2017 nurodyta, kad detalesniam ištyrimui, tiriamojo psichinės būsenos įvertinimui rekomenduojama tiriamąjį V. V. nukreipti į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei ekspertizei. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. M. atsižvelgdama į teismo psichiatrijos ekspertizės akte išdėstytą pasiūlymą, prašė skirti stacionarią teismo psichiatrinę ekspertizę V. V. psichinės būsenos įvertinimui, ekspertizę nukreipiant atlikti Utenos ekspertiniam skyriui.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartimi V. V. paskirta stacionari teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būsenai nustatyti, ekspertizę  pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniam skyriui; suinteresuoto asmens V. V. turto ir daiktinių teisių laikinoji administratorė Z. L. įpareigota užtikrinti V. V. turto apsaugą (įskaitant ir gyvenamojo namo šildymą), gyvulių priežiūrą laikotarpiu, kuomet V. V. bus patalpintas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių stacionarios ekspertizės atlikimui.

4. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-320/2017, kuriame rekomenduota detalesniam ištyrimui, tiriamojo psichinės būsenos įvertinimui tiriamąjį V. V. nukreipti į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei ekspertizei atlikti, vertino, kad yra būtina skirti teismo stacionarinę psichiatrinę ekspertizę. V. V. gyvena namų valdoje, kuriai reikalinga priežiūra (namas šildomas kasdien žiemos sezonu (krosnims šildymas) bei laiko gyvulius - arklį, karvę, triušį ir šunį, kuriuos reikia šerti ir prižiūrėti, todėl teismas įpareigojo V. V. laikinąją turto ir daiktinių teisių administratorę prižiūrėti visą V. V. turtą ir jo gyvulius laikotarpiu, kol V. V. bus laikomas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. V. prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – neskirti stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės. Jei stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė būtų paskirta, apeliantas prašo įpareigoti suinteresuotą asmenį O. S. užtikrinti jo turto apsaugą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai paskyrė teismo stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, kadangi ambulatorinės ekspertizės akto išvadoje V. V. joks psichikos sutrikimas, medicininis kriterijus nenustatytas. Teismo išvada, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių fizinio asmens psichikos sutrikimą, yra nepagrįsta.

2. Skundžiama nutartimi nėra apsaugotos apelianto turtinės teisės. Z. L. gyvena kitame rajone, niekada jokiais veiksmais nei V. V., nei jo turtu nesirūpino. Apeliantas gerai nepažįsta Z. L., ja nepasitiki, be to, ji gyvena bute, apie ūkio priežiūrą nieko neišmano, prižiūri seną tėvą ir neįgalią dukterį, todėl akivaizdu, kad važinėti kiekvieną dieną iš kito rajono šildyti namų ir šerti gyvulių ji neturės jokios galimybės. Apeliantas prašo tuo atveju, jei stacionarinė psichiatrinė ekspertizė jam būtų paskirta, kad apelianto turto administravimas ir prižiūra būtu pavesta kaimynei O. S..

6. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.  Nurodo tokius argumentus:

1. Teismo psichiatrijos ekspertė, nepateikdama teismui ekspertinės išvados ir atsakymų į teismo nutartyje išdėstytus klausimus, surašė motyvuotą ekspertinę išvadą, jog detalesniam ištyrimui ir tiriamojo psichinės būsenos įvertinimui rekomenduojama tiriamąjį V. V. nukreipti į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei ekspertizei. Ši rekomendacija duota vadovaujantis Metodinių rekomendacijų nuostatomis, numatančiomis, jog „Stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė skirtina visais atvejais, kai teismo psichiatras ekspertas, įvertinęs turimus duomenis, nustato, kad ambulatorinio vienkartinio ištyrimo neužtenka pilnam tiriamojo asmens psichikos būsenos įvertinimui ir pagrįstos ekspertinės išvados pateikimui ir tam yra reikalingas ilgesnis ekspertinis stebėjimas ir ištyrimas“. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė V. V. paskirta pagrįstai – vadovaujantis specialių teismo psichiatrinių žinių turinčio psichiatro eksperto rekomendacija bei laikantis CPK 467 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

2. V. V. turto ir daiktinių teisių laikinąja administratore Z. L. paskirta teismo nutartimi, šuo metu jos keisti nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad ji nesusitvarkytų su savo pareigomis, todėl apelianto prašymas dėl turto administratorės keitimo atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Suinteresuoti asmenys V. J., E. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.  Nurodo šiuos argumentus:

1. Stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė V. V. paskirta pagrįstai – vadovaujantis specialių teismo psichiatrinių žinių turinčio psichiatro eksperto rekomendacija bei laikantis CPK 467 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Apeliantas, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo pateiktu byloje esančių įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, tačiau skunde nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. 

2. Šio atskirojo skundo dalyku negali būti V. V. turto ir daiktinių teisių laikinas administravimas, kuris paskirtas jau įsiteisėjusia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017m. rugpjūčio 11 d. nutartimi. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodomas reikalavimas – skirti suinteresuoto asmens V. V. turto apsaugą suinteresuotam asmeniui O. S. – nėra atskirojo skundo dalykas, todėl apeliacinis procesas šiuo klausimu nutrauktinas.

4. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria V. V., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirta stacionari teismo psichiatrinė ekspertizė, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi V. V. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būsenai nustatyti. Nutartyje ekspertams buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar V. V. serga kokiu nors psichikos sutrikimu?; 2) Ar V. V. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti? Jei ne – tai kuriose srityse jis negali suprasti ar ribotai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti? 3) Ar V. V. gali pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus? 4) Ar V. V. gali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklaustas?

11. Vykdydama šią nutartį, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertė, išnagrinėjusi ekspertizei atlikti pateiktą civilinės bylos medžiagą, ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, apklaususi apklausoje dalyvavusį tiriamąjį dalyvaujant dviem gestų kalbos vertėjams, pateikė išvadą, kad tiriamasis V. V. yra kurčnebylys iš vaikystės, dėl ko jam nustatytas invalidumas; tiriamajam joks psichikos sutrikimas, medicininis kriterijus nenustatytas; psichiatro įskaitoje neįrašytas, nekonsultuotas ambulatoriškai. Iki šiol gyvena vienas, tvarkosi buityje savarankiškai. Yra konfliktinė situacija tarp tiriamojo giminaičių, kurie kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, bei jį prižiūrinčios O. S. dėl tiriamojo veiksnumo įvertinimo, kviečiama televizija. Ekspertė detalesniam ištyrimui, tiriamojo psichines būsenos įvertinimui rekomendavo tiriamąjį nukreipti į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei ekspertizei. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės akte pateikta rekomendacija, priėmė skundžiamą nutartį.

12. Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu, turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas. Tačiau konstatuotas medicininis kriterijus nėra pakankamas asmens veiksnumo apribojimui – be medicininės diagnozės būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Atsakymas į klausimą, ar asmuo, turintis psichikos sutrikimų ar proto negalią, gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, turi būti pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje. Remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), teismas sprendžia, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus. Taigi, teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu ar ribotai veiksniu. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

13. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia argumentu, kad ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikę ekspertai jokių apelianto psichikos sutrikimų iš viso nenustatė, todėl byloje nėra būtinybės skirti teismo stacionarinę psichiatrijos ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad skundžiama nutartimi stacionarinė psichiatrijos ekspertizė paskirta byloje nenustačius jos skyrimo būtinybės.

14. Pagal CPK 466 straipsnio 1 dalį, jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Pagal CPK 467 straipsnio 4 dalį,  jeigu, atliekant ambulatorinį tyrimą, gautų duomenų nepakanka ekspertizės išvadai dėl asmens psichikos būklės, teismo nutartimi gali būti skiriama stacionarinė ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi skirdamas stacionarinę psichiatrijos ekspertizę, jos skyrimo būtinybę grindė įvertinęs liudytojos G. V., dirbusios socialinių paslaugų centro darbuotoja (padėjėja), duotus parodymus, jog yra buvęs atvejis, kuomet gyvuliai buvo nepašerti, todėl jai su kaimynu teko šerti gyvulius bei V. V. pradėjo nuo jos slapstytis, V. J., Z. L. išsakytą nuomonę, kad V. V. gali lengvai pasiduoti kitų asmenų įtakai, bei, remdamasis ambulatorinės ekspertizės akte pateikta rekomendacija. Tačiau ambulatorinės ekspertizės akte pateikta išvada, kad tiriamasis yra kurčnebylis iš vaikystės, dėl ko jam nustatytas invalidumas, tiriamajam joks psichikos sutrikimas, medicininis kriterijus nenustatytas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. V. būtų kada nors lankęsis pas psichiatrus ar psichologus, vartojo ar vartoja psichiką veikiančius vaistus, ar kad priklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ligų priklausomybės, grupei, taip pat nėra jokių duomenų, kad jo elgesys yra agresyvus ir tai kelią grėsmę sau ar aplinkiniams. Ambulatorinės ekspertizės akte V. V. nėra konstatuotas joks psichikos sutrikimas, ekspertai akte nenurodė, kad nepakako duomenų psichiatrijos ekspertizės išvadai duoti, dėl ko būtų pagrindas skirti stacionarinę ekspertizę (CPK 467 straipsnio 4 dalis ). Ambulatorinę ekspertizę atlikusi teismo psichiatrė ekspertė nenurodė, kokiais duomenimis grindė rekomendaciją  tiriamajam V. V. skirti stacionarinį ištyrimą. Pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje spręsdamas stacionarios ekspertizės paskyrimo klausimą, jokių naujų su tiriamojo psichikos sveiktos būkle susijusių duomenų ar aplinkybių, kurios būtų naujai paaiškėjusios ar  ambulatorinę ekspertizę atlikusiam ekspertui buvusios nežinomos, taip pat nenustatė; teismo posėdyje ekspertizę atlikusi ekspertė nedalyvavo ir nebuvo apklausta, kokiais duomenimis remiantis išvadoje pateikta rekomendacija siųsti tiriamąjį stacionariam ištyrimui (2017 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teismo psichiatrė ekspertė ambulatorinio ekspertinio tyrimo metu nenustatė jokių specifinių V. V. psichikos būsenos ypatybių, kurių tiksliam įvertinimui yra būtinas ilgesnis stebėjimas. Išvadoje nėra nustatytas joks psichikos sutrikimas, t. y., ekspertui nenustačius vieno iš būtinojo asmens pripažinimui neveiksniu kriterijaus –  medicininio kriterijaus, nėra detalesnio ištyrimo objekto. Išvadoje nurodytos aplinkybės, jog V. V. yra kurčnebylys iš vaikystės, dėl ko jam nustatytas invalidumas, kad gyvena vienas, tvarkosi buityje savarankiškai; kad yra konfliktinė situacija tarp tiriamojo giminaičių, kurie kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, bei jį prižiūrinčios O. S. dėl tiriamojo veiksnumo įvertinimo, kviečiama televizija, nesudaro objektyvaus pagrindo V. V. skirti stacionarinę ekspertizę ir jį siųsti į ligoninę taip nepagrįstai suvaržant  asmens teises ir laisves.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis šiuo metu nėra būtinybės V. V. skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl, tenkindamas V. V. atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atmeta pareiškėjos prašymą skirti stacionarią teismo psichiatrinę ekspertizę (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

         Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

              n u t a r i a :

         Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių  rūmų  2018 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti.

        Atmesti pareiškėjos prokurorės prašymą skirti V. V. stacionarią teismo psichiatrinę ekspertizę.

         Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                               Rūta Palubinskaitė