Civilinė byla Nr. e2A-92-640/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04710-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.29.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės R. P. 1 693,85 Eur negrąžintos kredito dalies, 166,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 23 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1 693,85 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 146,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, 916,94 Eur administravimo mokesčio, 4,12 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2018 m. rugsėjo 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. kovo 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K839582194, kuria atsakovei ieškovė suteikė 2 064,03 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 427,37 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 23 proc.), 205,99 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. kovo 14 d. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 1.28 punktu, prašo priteisti tarpininkavimo mokestį, o pagal sutarties 1.30 punktą – administravimo mokestį. Vadovaudamasi sutarties 6.1. punktu bei CK 6.261 straipsniu, pažeidus sutarties sąlygas, ieškovė įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 4,12 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė prievolės pagal sutartį nevykdo, skolos numatytu terminu negrąžino. Be to, ieškovė siuntė atsakovei 2018 m. spalio 8 d. pranešimą, kuriuo informavo apie sutarties nutraukimą.

2.       Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2019 m. kovo 16 d. (asmeniškai). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei 1 693,85 Eur skolą, 166,30 Eur palūkanų, 23 procentų dydžio metinės palūkanos negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 1 693,85 Eur, ne ilgiau nei iki sulygto vartojimo kredito termino pabaigos, t. y. 2022 m. kovo 14 d., 146,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, 152,45 Eur administravimo mokesčio, 4,12 Eur sutartinių kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 163,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,77 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės R. P.. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimus teismas atmetė.

4.       Nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. kovo 14 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr.K839582194, kuria atsakovei ieškovė suteikė 2 064,03 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 427,37 Eur palūkanų, 205,99 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. kovo 14 d. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus ieškovei, todėl patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 693,85 Eur negrąžintos kredito dalį.

5.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad  šalys vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2 punkte susitarė, jog vartojimo kredito sutarties trukmė yra 60 mėn., o sutarties pabaiga – 2022 m. kovo 14 d. Todėl laikytina, kad šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Vadovaudamasis tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu bei sutarties specialiosiomis sąlygomis ir atsižvelgdamas į tai, kad šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 166,30 Eur palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo iš atsakovės.

6.       Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad kredito sutarties pabaiga numatyta 2022 m. kovo 14 d., todėl negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas skaičiuoti procesines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismo vertinimu, nepagrįstas ieškovės reikalavimas skaičiuoti 23 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo fiksuotos sumos ieškinio pateikimo dieną, t. y. 1 693,85 Eur, nes sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, atvirkščiai – numato galimybę skaičiuoti nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma (sutarties 6.1 p.). Nepaisant to, kad ieškinio pateikimo dieną yra neišmokėta 1 693,85 Eur suma, teismas nematė pagrindo nustatyti fiksuotą sumą, nuo kurios skaičiuotina 23 procentų dydžio palūkanų suma, todėl priteisė 23 procentų dydžio metines palūkanas negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 1 693,85 Eur, ne ilgiau nei iki sulygto vartojimo kredito termino pabaigos, t. y. 2022 m. kovo 14 d.

7.       Kadangi ieškovė veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius bei sudarant vartojimo kredito sutartį vartotojui buvo atskleista (žinoma) tarpininkavimo mokesčio suma, teismas tenkino ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 146,99 Eur tarpininkavimo mokesčio.

8.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad  iš kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Teismo vertinimu, prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Kadangi Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis ir skaičiavimo laikotarpis (ne ilgesnis kaip 180 dienų) taikymas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, šiuo atveju administravimo mokestį teismui pripažinus netesybomis, ieškovei iš atsakovės buvo priteista 152,45 Eur ((1 693,85 Eur x 0,05)/100) x180) sutarties administravimo mokesčio (netesybų) suma.

9.       Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. CK 6.261 straipsnis reglamentuoja palūkanų už terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidimą priteisimą. Taigi, ieškovė aptariamu reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 14 d.), todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės 4,12 Eur kompensuojamųjų palūkanų buvo patenkintas.

10.       Atsižvelgdamas į CK 6.37 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 163,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

11.       Kadangi patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 2 163,71 Eur (1 693,85 Eur + 166,30 Eur + 146,99 Eur + 4,12 Eur + 152,45 Eur), o tai sudaro 73,89 proc., ieškinio sumos, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteista 48,77 Eur žyminio mokesčio suma (73,89 proc. x 66 /100 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliantė (ieškovė) AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo palūkanų, administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisti iš atsakovės R. P. 23,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už 1693,85 Eur (negrąžinta vartojimo kredito suma) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1410,00 Eur administravimo mokesčio ir 312,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Taip pat, apeliantė prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 17 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą.  

13.       Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

13.1.                      Šalys sutartyje numatė mokėjimo palūkanų taikymą ir kompensuojamąsias palūkanas (23,00 proc.), kurių dydis yra tapatus mokėjimo palūkanoms, tačiau skiriasi jų paskirtis, skaičiavimo pradžios bei pabaigos momentai. Pažymėtina, kad mokėjimo palūkanos yra išreikštos fiksuotu dydžiu, nurodomos vartojimo kredito grąžinimo sutartyje bei mokėjimo grafike ir yra išdalintos kiekvienai mėnesinei įmokai, už naudojimąsi vartojimo kreditu tą apibrėžtą laikotarpį. Tokiu būdu, šios palūkanos apskaičiuotos preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas savo prievoles vykdys tinkamai ir neapima kompensuojamųjų palūkanų, kurios skaičiuojamos jam vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, suėjus mėnesinės įmokos datai, mokėjimo palūkanų skaičiavimas yra sustabdomas, ir, jeigu vartojimo kredito gavėjas šios įmokos neapmoka – pradedamos skaičiuoti kompensuojamosios palūkanos, taikant tą pačią palūkanų normą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 23,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 1693,85 Eur, ne ilgiau nei iki sulygto vartojimo kredito termino pabaigos, t.y. 2022 m. kovo 14 d. Kadangi atsakovė vis dar naudojasi apeliantės suteiktais pinigais ir tol, kol naudojimasis tęsiasi, yra pagrindas priteisti 23,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už 1693,85 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

13.2.                      Administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą. Administravimo mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas, todėl teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą administravimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė visiškai nevykdė sutarties, gavusi kreditą, ne tik jo negrąžino, tačiau prarado nuolaidas, sutartas tarp šalių, be kita ko, ir dėl sutarties administravimo mokesčio. Taigi, teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog administravimo mokestis, atsižvelgiant į jo esmę, turėtų būti kvalifikuojamas kaip netesybos ir todėl negali būti priteisiamas, remiantis VKĮ 11 str. 8 d.

13.3.                      Teismas nieko nepasisakė ir nepriteisė 246,01 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ruošiant ieškinį yra reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu teikiamas ieškinys. Tokia veikla yra specifinė, o norintiems ja užsiimti yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai. Todėl tokios paslaugos iš esmės yra atlygintinos, o fiziniai ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Šiuo atveju, apelianto prašoma priteisti 246,01 Eur suma advokato teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą yra pagrįsta, adekvati ir proporcinga, neviršija rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neprieštarauja protingumo principui. Todėl apelianto prašymas priteisti nurodyto dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą turėjo būti tenkintas visiškai kadangi apeliantas teisinės pagalbos kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biuras“, atstovaujamą vadovaujančio partnerio advokato D. S. ir už ieškinio parengimą sumokėjo 246,01 Eur. Taip pat, apeliantei turėjo būti priteista 66,00 Eur žyminio mokesčio suma.

13.4.                      Apeliantė pažymėjo, kad teikiant apeliacinį skundą teismui buvo sumokėtas 17 Eur žyminis mokestis, kuris visa apimtimi turi būti priteistas iš atsakovės. Taip pat, surašant apeliacinį skundą, apeliantė patyrė 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti priteistos iš atsakovės.

IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmestas ieškinys dalyje dėl administravimo mokesčio, palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

16.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė AB „Neo Finance“ ir atsakovė R. P. 2017 m. kovo 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K839582194, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 2064,03 Eur kreditą 60 mėnesių terminui. Vartojimo kredito specialiose sąlygose nurodyta, kad palūkanų norma sudaro 24 proc., preliminari tarpininkavimo mokesčio suma – 120 Eur, sutarties administravimo mokestis – apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka, bendra vartojimo kredito suma – 3697,39 Eur. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių, ieškovė 2018 m. spalio 8 d. nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

17.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės R. P. 1693,85Eur negrąžinto vartojimo kredito, 166,30 Eur sutartinių palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos, 23 procentų dydžio metinės palūkanas nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 1 693,85 Eur, ne ilgiau nei iki sulygto vartojimo kredito termino pabaigos, t. y. 2022 m. kovo 14 d., 146,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, 152,45 Eur administravimo mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (2 163,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 48,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusiojo dalyje, teismas ieškinį atmetė. Apeliantė nesutiko su sprendimu už akių, dalyje dėl 23 procentų mokėjimo palūkanų priteisimo, administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, todėl pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 23 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1693,85 nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1410 Eur administravimo mokestį ir 312,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

Dėl sutartinių palūkanų ir administravimo mokesčio

18.       Kredito sutarties bendrosios dalies 1.30 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Sutarties 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų) nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis. Kaip matyti iš kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.

20.       Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės prašoma priteisti 916,94 Eur administravimo mokesčio suma, laikytina netesybomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės naudai tik 152,45 Eur ((1 693,85 Eur x 0,05)/100) x180) sutarties administravimo mokesčio (netesybų). Taigi, skundžiama sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliantės nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

21.       Civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą) ir palūkanos, kurios atlieka kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių arba negautų pajamų, kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą). Kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo, jos laikytinos skolininko sutartinės civilinės atsakomybės forma. Tuo tarpu pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

22.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu už akių priteisė 166,30 Eur fiksuotą mokėjimo palūkanų sumą, apskaičiuotą iki kreipimosi į teismą dienos. Taip pat, ieškovė prašė priteisti 23 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino tik iš dalies, t.y. priteisė 23 procentų dydžio metines palūkanas, tačiau ne ilgiau nei iki sulygto vartojimo kredito termino pabaigos 2022 m. kovo 14 d. Šiuo atveju, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino jos reikalavimą tik iš dalies, nes atsakovė vis dar naudojasi apeliantės pinigais ir tol, kol naudojimasis tęsiasi, yra pagrindas priteisti 23 procentų mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už 1693,85 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu. Kaip minėta, mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos iki piniginių prievolių įvykdymo tik jei sutarties šalys nėra susitarusios kitaip. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog šalys vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje susitarė, kad vartojimo kredito sutarties trukmė yra 60 mėnesiu, todėl sutarties pabaiga laikytina 2022 m. kovo 14 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks susitarimas reiškia, kad šalys susitarė mokėjimo palūkanas skaičiuoti ne ilgiau negu iki 2022 m. kovo 14 d. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų priteisimo iki paskolos grąžinimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje dėl mokėjimo palūkanų priteisimo yra paliktinas nepakeistas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

23.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

24.       Konkrečiu atveju, netenkinus apeliacinio skundo dalyje dėl administravimo mokesčio ir mokėjimo palūkanų priteisimo, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taip pat, atmetus apeliacinį skundą, apeliantės naudai nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

25.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, dalyje dėl administravimo mokesčio, mokėjimo palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šioje dalyje sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Teisėja                                                                                          Rūta Veniulytė-Jankūnienė