Civilinė byla Nr. 2-1703-381/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01005-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-14-413/2019, kuria panaikintas areštas J. K. nuosavybės teise priklausančioms uždarosios akcinės bendrovės „Drąseikių karjeras“ akcijoms, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi kreditorių reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas L. K. individualios įmonės ,,Talka“ (toliau – IĮ „Talka“), L. K. ir jo sutuoktinės J. K. turtas, išskyrus pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (MMA). Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi IĮ „Talka“ iškelta bankroto byla ir bendraatsakovais bankroto byloje įtraukti L. K. bei J. K.. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. 2018 m. birželio 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismas leido nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininko L. K. ir J. K. turimą asmeninį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi patikslino Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad bankrutavusios IĮ „Talka“ kreditorių reikalavimų užtikrinimui areštuojamas įmonės savininkų L. K. bei J. K. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos bankuose bei kitose kredito įstaigose, išskyrus pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesio algą (MMA), ir turtinės teisės, esančios pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Nurodytos nutartys yra įsiteisėjusios.

2.       Bankrutavusios IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimas 2019 m. vasario 15 d., be kita ko, nutarė parduoti J. K. priklausančias uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Drąseikių karjeras“ akcijas, todėl bankrutavusios IĮ „Talka“ administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pritaikytą areštą J. K. priklausančioms UAB „Drąseikių karjeras“ akcijoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi bankrutavusios IĮ „Talka“ bankroto administratoriaus UAB „Stinkoma“ prašymą tenkino ir panaikino areštą J. K. nuosavybės teise priklausančioms UAB „Drąseikių karjeras“ 64 374 vnt. paprastosioms vardinėms akcijoms.

4.       Teismas nurodė, kad J. K. nuosavybės teise priklauso UAB „Drąseikių karjeras“ 64 374 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios yra areštuotos teismo nutartimi. Atsižvelgdamas į tai, kad bankrutavusios IĮ „Talka“ kreditoriai 2019 m. vasario 15 d. įvykusiame susirinkime 5 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą pardavinėti J. K. priklausančias minėtas paprastąsias vardines akcijas, teismas sprendė, kad yra pagrindas patenkinti bankroto administratoriaus prašymą ir panaikinti areštą J. K. priklausančioms UAB „Drąseikių karjeras“ akcijoms, kadangi nepanaikinus arešto, administratorius negalės tinkamai įgyvendinti jam pavestų funkcijų.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       J. K. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis prieštarauja Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. balandžio 18 d. nutartims, priimtoms civilinėje byloje Nr. e2-1407-480/2019. Nors Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. priėmė nutartį, naikinančią laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria apeliacinis procesas dėl 2019 m. balandžio 16 d. bei 2019 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismo nutarčių nutraukiamas, priėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartyje padarytos išvados yra neteisingos, nes visa atsakomybė dėl bankrutuojančios įmonės turto paieškos perkeliama J. K., nors pagal ĮBĮ nuostatas tai turi daryti bankroto administratorius.

5.2.                      Skundžiama nutartis priimta neatsižvelgiant į aplinkybę, kad J. K. civilinėje byloje Nr. e2-1407-480/2019 siekia prisiteisti iš bankrutavusios IĮ „Talka“ bei UAB „Stinkoma“ 382 381 Eur. Be to, skundžiama nutartimi leidžiama parduoti ne įmonės, bet asmeninį J. K. turtą, nors dėl tyčinio įmonės bankroto kaltu pripažintas tik L. K.. Šiuo atveju privalo būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 3.112 straipsnio 1 dalis, nurodanti, jog išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. J. K. ir L. K. santuoka buvo nutraukta dar 2009 m., pasidalinant ir bendrą nuosavybę, todėl J. K. negali atsakyti už tyčinius L. K. veiksmus. Be to, J. K. turtas negali būti pardavinėjamas, nes ji nėra bankrutavusios IĮ „Talka“ savininkė ir tyčinis bankrotas bei žala dėl jo kilo dėl L. K., o ne dėl J. K. veiksmų.

5.3.                      Šiuo atveju reikšmingi ir CK 3.113 bei 3.114 straipsnių reikalavimai, nes nustačius tik L. K. kaltę žala pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą negali būti priteisiama solidariai. Taigi tokia žala negali būti priteisiama iš asmeninio J. K. turto.

5.4.                      Panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 603 straipsnio nuostatas, jog kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Todėl skundžiamoje nutartyje numatytas leidimas UAB „Stinkoma“ disponuoti J. K. priklausančiu turtu (UAB „Drąseikių karjeras“ akcijomis) turėjo būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, o ne priimant rašytinę nutartį, apie kurios priėmimą nebuvo pranešta. 

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

6.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio
2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK
329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

7.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas areštas J. K. nuosavybės teise priklausančioms UAB „Drąseikių karjeras“ 64 374 vnt. paprastosioms vardinėms akcijoms, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1450-450/2019).

9.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės – J. K. turto areštas – buvo pritaikytos bankroto bylos procese, siekiant apriboti įmonės savininko nuosavybės teisę į atitinkamą turtą, tam kad būtų apsaugoti IĮ „Talka“ kreditorių, o ne pačios J. K. interesai.

10.       Pažymėtina, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi duotas leidimas nukreipti išieškojimą ir į J. K. turtą. Bankrutavusios IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą parduoti J. K. priklausiančias UAB „Drąseikių karjeras“ akcijas (nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimis), išnyko poreikis minėtų akcijų areštui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nusprendė panaikinti areštą J. K. priklausančioms UAB „Drąseikių karjeras“ akcijoms, tokiu būdu sudarydamas galimybę tinkamai įgyvendinti bankroto administratoriui pavestas funkcijas, t. y. vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimą, parduoti minėtas akcijas ir tokiu būdu gauti lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti.   

11.       J. K. argumentai, kad ji nėra bankrutavusios IĮ „Talka“ savininkė bei nelaikytina atsakinga už įmonės tyčinį bankrotą, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nes aplinkybę, kad bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami net tik iš L. K., bet ir iš J. K. asmeninio turto patvirtina ne tik minėta Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis, kuria leista nukreipti išieškojimą ir į J. K. asmeninį turtą, bet ir minėtą nutartį palikusi nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis, kurioje pažymėta, kad subsidiari L. K. ir J. K. atsakomybė už įmonės prievoles yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusioje 2010 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad L. K. IĮ „Talka“ buvo įsteigta santuokos metu. CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Vadinasi, už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartyje išaiškino, kad ta aplinkybė, jog individuali įmonė po turto pasidalijimo sutarties pasirašymo atiteko L. K. jo asmeninės nuosavybės teise, nereiškia, kad individualios įmonės bankroto atveju kreditoriai neturi teisės nukreipti išieškojimo į turtą, atitekusį apeliantei po santuokinio turto pasidalijimo. Iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl įmonės kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami ir iš sutuoktinių bendro turto, o jo nepakankant – iš sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. J. K. neįrodė ir nenurodė, kad verslu vertėsi tik vienas L. K., kad iš įmonės gautos lėšos nebuvo naudojamos tenkinti šeimos poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju nepaneigė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, buvusios individualios įmonės prievolių atsiradimo metu, prezumpcijos.

12.       Atskirajame skunde nurodomos Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. 2019 m. balandžio 18 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. nutartys bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis apskritai nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku, yra priimtos kitoje civilinėje byloje ir niekaip negali paneigti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

13.       Apeliacinės intencijos teismas kaip nepagrįstus vertina ir J. K. argumentus dėl CPK 603 straipsnio nuostatų taikymo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo sprendimo ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 603 straipsnio 1 dalį pagal ginčo teisenos taisykles teismas nagrinėja ginčus, kai asmenys pareiškia ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bankroto byloje, o ne byla pagal J. K. ieškinį dėl turto, iš kurio išieškoma, priklausymo, todėl pirmosios instancijos teismas šį klausimą pagrįstai sprendė rašytinio proceso tvarka iš anksto nepranešęs apie šio klausimo nagrinėjimą J. K., kurios atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos.

14.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad J. K. atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                   Artūras Driukas