Civilinė byla Nr. e2S-1505-921/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06763-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1; 3.3.2.3

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVIS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „4 projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-18200-1164/2023 pagal ieškovės mažosios bendrijos „4 projektai“ ieškinį atsakovui A. K. dėl avansu sumokėtų pinigų grąžinimo ir netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės MB „4 projektai“ ieškinys atsakovui A. K. dėl 59 200 Eur dydžio avanso, 20 500 Eur dydžio baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2.       Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 79 700 Eur sumai.

3.       Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, o atsakovo, kaip fizinio asmens, finansinė padėtis ieškovei nėra žinoma. Todėl, ieškovės nuomone, egzistuoja reali galimai jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Be to, sprendimo neįvykdymo rizikos padidėjimą gali lemti ir tai, jog atsakovas gali vengti padengti jo motinos turėtas skolas, kadangi jis gali laikyti, jog už savo motinos skolinius įsipareigojimus jis neprivalo atsakyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė duomenų ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą ar kitų duomenų apie realią grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad vien ieškinio padavimas teismui, ieškovei nepateikus įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesant jokių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Be to, vien tai, jog ieškovė turi 79 700 Eur reikalavimo teisę į atsakovą, yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą dėl šios sumos priteisimo, tačiau tai nėra prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones faktinis pagrindas. Teismas pažymėjo ir tai, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

6.       Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 79 700 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

7.1.        Teismas nepasisakė dėl pirmos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo.

7.2.        Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad ieškovė prašyme nenurodė duomenų bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą ar kitų duomenų apie realią grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės nuomone, prašoma priteisti iš atsakovo suma – 79 700 Eur, yra laikytina pakankamai didele, dėl ko atsakovas gali siekti parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu išvengti realaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė pažymi, kad esant didelei ieškinio sumai, laikinosios apsaugos priemonės, kaip pareikšto reikalavimo įvykdymo garantas, paprastai yra taikomos, nes didelė ieškinio suma jau savaime padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovo finansinė padėtis ieškinio pareiškimo dienai yra tokia gera, kad atsakovui pareikštų reikalavimų suma, lyginant su jo turimu turtu, jam nėra didelė. Be to, atsakovas gali vengti padengti jo mamos turėtas skolas, laikant, jog už savo motinos turėtus skolinius įsipareigojimus atsakovas neturi jokios pareigos atsakyti. Iš aplinkinių žmonių kalbų ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas iš jo motinos paveldėtą žemės sklypą greitu metu ketina parduoti.

7.3.        Ieškovė nesutinka su teismo motyvu, kad ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Ieškovė pažymi, kad dar iki ieškinio teisme pareiškimo dienos ieškovei pareikalavus, kad atsakovas grąžintų jo motinai pagal 2022 m. birželio 22 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 001 sumokėtą avansą, o taip pat atsakovui vėliau sužinojus apie ieškovės teisme užvestą civilinę bylą, vietoje to, kad jis bandytų susisiekti su ieškove ir pasiūlytų jai taikų susidariusios situacijos sprendimo variantą, atsakovas kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl tariamai neteisėtų ieškovės veiksmų. Reikšdamas nepagrįstus kaltinimus ieškovės atžvilgiu, atsakovas neketina vykdyti būsimo teismo sprendimo gera valia. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Iš kartu su reiškiamu atskiruoju skundu pateikiamo ieškovės MB „4Projektai“ direktorės (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai matyti, kad tik po tyrėjos skambučio ieškovei, ir tik po ieškovės pateiktos informacijos tyrėjai apie užvestą nagrinėjamą civilinę bylą, ikiteisminio tyrimo įstaigai tapo žinoma apie tai, kad tarp šalių vyksta teisminis ginčas. Todėl , akivaizdu, kad atsakovui nutylėjus aukščiau aptartas faktines aplinkybes ir jų nenurodžius ikiteisminio tyrimo institucijai, tokie jo veiksmai negali būti laikomi sąžiningais ir kaip įrodančiais faktą, jog atsakovas nevengs įvykdyti būsimo teismo sprendimo.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.        Atsakovo nuomone, ieškinys yra grindžiamas akivaizdžiai suklastota 2022 m. birželio 22 d. preliminaria žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 001, kuri neva buvo sudaryta tarp D. K. ir MB „4 Projektai“, bei suklastotais į bylą pateiktais kasos išlaidų orderiais. Todėl ieškinys yra nepagrįstas.

8.2.        Nepagrįsti skundo argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo. Vien tai, kad atsakovas, gindamas savo teises, pateikė skundą policijos komisariatui, nesudaro pagrindo jo veiksmus pripažinti nesąžiningais.

8.3.        Ieškovė skundu nepagrindė ir neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat nepateikė ir kitų faktinių aplinkybių bei įrodymų kurie patvirtintų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims, paslėpti ar atlikti kitus panašius veiksmus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

12.       Sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasisakė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Šiuo atveju pažymėtina, kad kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

13.       Preliminariai įsitikinus, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, palankus sprendimas ieškovei gali būti priimtas, reikalinga nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei nepateikus įrodymų dėl grėsmės teismo sprendimo tinkam įvykdymui, t. y. nepateikus įrodymų, kurie būtų pagrindas konstatuoti atsakovo nesąžiningumą.

15.       Atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2020).

16.       Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju ieškovei (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Taip pat pažymėtina, kad skolininkas neturi pareigos paneigti savo nesąžiningumo, nes jis pagal civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumpciją laikytinas sąžininga bylos šalimi, kol nėra įrodyta kitaip.

17.       Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad dar iki ieškinio teisme pareiškimo dienos ieškovei pareikalavus, kad atsakovas grąžintų jo motinai pagal 2022 m. birželio 22 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 001 sumokėtą avansą, o taip pat atsakovui vėliau sužinojus apie ieškovės teisme užvestą civilinę bylą, jis kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl tariamai neteisėtų ieškovės veiksmų. Apeliantės nuomone, reikšdamas nepagrįstus kaltinimus ieškovės atžvilgiu, atsakovas neketina vykdyti būsimo teismo sprendimo gera valia. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Be to, apeliantė nurodo, kad prašoma priteisti iš atsakovo suma – 79 700 Eur, yra laikytina pakankamai didele, dėl ko atsakovas gali siekti parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu išvengti realaus teismo sprendimo įvykdymo. Atskirajame skunde apeliantė pažymėjo, kad iš aplinkinių žmonių kalbų jai tapo žinoma, kad atsakovas iš jo motinos paveldėtą žemės sklypą greitu metu ketina parduoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

18.       Visų pirma, vien apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas, gindamas savo teises, kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl tariamai neteisėtų ieškovės veiksmų, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo.

19.       Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės teiginiai apie didelę ieškinio sumą, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas ateityje gali vengti sprendimo vykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). 

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, nei prašydama taikyti laikinąsias pasaugos priemones, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų bei įrodymų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie atsakovo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą (CPK 178 straipsnis). Vien apeliantės teiginiai apie girdėtas kalbas, jog atsakovas ketina parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nepateikus jokių konkrečių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, laikyti deklaratyviais. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovo sąžiningumo prezumpcijos.

21.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien ieškinio faktinis pagrindas, kad atsakovas nevykdo ieškovės pareikalavimo dėl avanso grąžinimo, nėra priežastimi šioje proceso stadijoje konstatuoti nesąžiningus atsakovo veiksmus, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tai, jog atsakovas nepripažįsta ieškovės reikalavimų, nereiškia, kad jis sieks išvengi ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

22.       Pažymėtina, kad turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų ar kito turto, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo įsakymą (sprendimą), sukaupimas. Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galimai prasta atsakovo finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Net jeigu byloje ir būtų pateikti išsamūs duomenys apie atsakovo finansinę padėtį, o ji būtų ne itin gera, tai taip pat negalėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius atsakovo nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jam nepalankų teismo sprendimą. 

23.       Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti skolininko teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl procesinės bylos baigties

24.       Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – realios grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

 n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                               Jurgita Sujetienė