Civilinė byla Nr. 2S-666-260/2018
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05066-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.14.3.; 3.3.2.5.
(S)

Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3676-1052/2018, kuria ieškovės D. P. ieškinys atsakovei antstolei G. A. dėl pasisavintų lėšų grąžinimo ir žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Teismas
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovė D. P. 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį atsakovei antstolei G. A. dėl pasisavintų lėšų grąžinimo ir žalos atlyginimo, kuriame prašė: 1) įpareigoti antstolę G. A. grąžinti 400 Eur neteisėtai pasisavintas ieškovės lėšas; 2) įpareigoti antstolę G. A. perskaičiuoti vykdymo išlaidas pagal realios skolos dydį, t. y. 756,31 Eur ir grąžinti ieškovei skirtumą; 3) priteisti iš antstolės G. A. ieškovei padarytą 1000 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei D. P. 10 (dešimties) dienų terminą, jį skaičiuojant nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nustatytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė, kad D. P. pateiktas procesinis dokumentas (ieškinys) neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 ir 510 straipsnio, numatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui. D. P., siekdama apginti savo pažeistas teises ginčo teisenos tvarka, privalo teismui pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 111-114 straipsniuose, 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informacija ar byla bus vedama per advokatą, ieškovo nuomonė dėl taikos sutartis sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti. Ieškinyje reiškiamo reikalavimo ieškovė tiksliai nesuformulavo, nenurodė aiškaus ieškinio pagrindo, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ji aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kada, kieno ir kokiais neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta neturinė žala ir kokio dydžio, nenurodė, kaip antstolės veiksmai ir atsiradusi žala susijusi priežastiniu ryšiu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 135 straipsnio 2 dalis). Taip pat ji nenurodė, kokio įstatymo pagrindu ji prašo priteisti jai neturtinę žalą, todėl nėra aiškus ieškinio pagrindas. Taip pat teismas nurodė, kad tuo atveju, jei D. P. siekia pripažinti antstolės G. A. atliktus vykdymo veiksmus neteisėtais ir atgauti galimai neteisėtai iš jos išskaičiuotas lėšas, D. P. turėtų skųsti antstolės veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
2018 m. sausio 8 d. ieškovė D. P. pateikė Kauno apylinkės teismui raštą Dėl trūkumų pašalinimo, kuriame paaiškino, kad buvo priversta kreiptis į teismą, kadangi antstolė G. A. negrąžino jai neteisėtai nusavintų 400 Eur ir dalies vykdymo išlaidų, kodėl reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kad vykdymo veiksmai, iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimus, vykdomosiose bylose yra baigti. Šiame rašte ieškovė patikslino, kad ji prašo:
1) priteisti iš antstolės G. A. 400 Eur neteisėtai pasisavintas ieškovės lėšas; 2) priteisti iš antstolės G. A. 78 Eur per daug priskaičiuotų vykdymo išlaidų; 3) priteisti iš antstolės G. A. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo ir kad byla nebus vedama per advokatą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė ieškovės D. P. ieškinį atsakovei antstolei G. A. dėl pasisavintų lėšų grąžinimo ir žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teismas šioje nutartyje nurodė, kad D. P. kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, kurį pavadino ieškiniu, kuriuo prašo: 1) įpareigoti antstolę G. A. grąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas – 400 Eur; 2) įpareigoti antstolę G. A. perskaičiuoti vykdymo išlaidas pagal realios skolos dydį, t. y. 756,31 Eur ir grąžinti ieškovei skirtumą; 3) priteisti iš antstolės G. A. 1000 Eur neturtinę žalą. 2017 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, kadangi D. P. pateiktas procesinis dokumentas neatitiko nei ieškiniui, nei skundui dėl antstolės veiksmų keliamų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimų (CPK 135, 510 straipsniai). D. P. 2018 m. sausio 10 d. teismui pateikė procesinį dokumentą „Dėl trūkumų šalinimo“, kuriame iš esmės nurodo tuos pačius motyvus ir reikalavimus kaip ir pirminiame procesiniame dokumente, nenurodė bei nepasirinko būdo, kuriuo ji siekia apginti savo pažeistas teises – ginčo teisenos tvarka ar ypatingosios teisenos tvarka skųsdama antstolės veiksmus, taip pat nesuformuluotas aiškus reikalavimas, tinkamai nenurodyta kada, kieno ir kokiais neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta neturinė žala, kaip antstolės veiksmai ir atsiradusi žala susijusi priežastiniu ryšiu, taip pat nėra nurodyta, kokio įstatymo pagrindu ji prašo priteisti jai neturtinę žalą, todėl nėra aiškus ieškinio pagrindas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad ieškovė nepašalino Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi nurodytų trūkumų, todėl jos ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, kaip tą nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė D. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį, su kuria ji nesutinka, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį ir perduoti jį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ji (ieškovė) nepasirinko būdo, kuriuo siekia apginti savo pažeistas teises. Ji pateikė ieškinį dėl lėšų grąžinimo, žalos atlyginimo. Pateikusi ieškinį ji neprivalo aiškinti, kodėl neskundžia antstolės veiksmų. Civilinio proceso kodekse nėra nustatyta, kad kreipiantis dėl žalos atlyginimo iš antstolės priteisimo antstolės veiksmai jau turi būti pripažinti neteisėtais.
Nepagrįstai teismas nurodė, kad ji, šalindama ieškinio trūkumus, nurodė tuos pačius reikalavimus. 2018 m. sausio 10 d. pareiškimu ji reikalavimus patikslino.
Vertinant 2017 m. gruodžio 13 d. ieškinį ir 2018 m. sausio 10 d. patikslinimą, apeliantės nuomone, ieškinio pagrindas buvo išdėstytas pakankami aiškiai ir suprantamai.
Ieškinyje ji (ieškovė) aiškiai nurodė, kokiais veiksmais jai buvo padaryta neturtinė žala, tai patvirtinančius įrodymus ji taip pat pateikė. Kokio įstatymo pagrindu prašo priteisti neturtinę žalą nurodyti ji neprivalėjo, nes Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs ir nurodęs, kad teisinių santykių kvalifikacija yra priskiriama išimtinei teismo kompetencijai, todėl asmuo ieškinyje jų neprivalo nurodyti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, teismo vertinimu, nepašalinus ieškinio trūkumų ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės 2017-12-13 ieškinio priėmimo klausimą, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi pagrįstai konstatavo, kad šis procesinis dokumentas su trūkumais, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ir pirmiausia, kadangi iš ieškinio turinio nebuvo visiškai aišku, pasiūlydamas ieškovei apsispręsti, ar ji savo pažeistas teises gins teikdama ieškinį, ar teiks skundą dėl antstolės veiksmų.
Vykdydama Kauno apylinkės teismo 207 m. gruodžio 20 d. nutartį, t. y. šalindama ieškinio trūkumus, ieškovė 2018 m. sausio 8 d. pateikė (išsiuntė paštu) teismui 2018-01-06 raštą Dėl trūkumų pašalinimo, kuriame paaiškino, kad buvo priversta kreiptis į teismą dėl to, jog antstolė G. A. negrąžino jai neteisėtai nusavintų 400 Eur ir dalies vykdymo išlaidų, kodėl reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kad vykdymo veiksmai, iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimus, vykdomosiose bylose yra baigti, patikslino savo reikalavimus, t.y. kad ji prašo:
1) priteisti iš antstolės G. A. 400 Eur neteisėtai pasisavintas ieškovės lėšas; 2) priteisti iš antstolės G. A. 78 Eur per daug priskaičiuotų vykdymo išlaidų; 3) priteisti iš antstolės G. A. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat ieškovė nurodė, kad ji neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo ir kad byla nebus vedama per advokatą.
Gavęs tokį ieškovės procesinį dokumentą, pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi pripažino, jog ieškovė nepašalino teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi nurodytų trūkumų, kadangi nurodė tuos pačius motyvus ir reikalavimus kaip ir pirminiame procesiniame dokumente, nenurodė bei nepasirinko būdo, kuriuo ji siekia apginti savo pažeistas teises – ginčo teisenos tvarka ar ypatingosios teisenos tvarka skųsdama antstolės veiksmus, taip pat nesuformuluotas aiškus reikalavimas, tinkamai nenurodyta kada, kieno ir kokiais neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta neturinė žala, kaip antstolės veiksmai ir atsiradusi žala susijusi priežastiniu ryšiu, taip pat nėra nurodyta, kokio įstatymo pagrindu ji prašo priteisti jai neturtinę žalą, todėl nėra aiškus ieškinio pagrindas.
Vertindamas teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties pagrįstumą pagal ieškovės atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šio skundo argumentai yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė 2018-01-06 rašte Dėl trūkumų pašalinimo nurodė tuos pačius motyvus ir reikalavimus kaip ir pirminiame procesiniame dokumente. Šiame rašte ieškovė konkretizavo savo reikalavimus, juos patikslino. Nepateikdama skundo dėl antstolės veiksmų, nurodydama, kad vykdymo veiksmus antstolė yra baigusi, ieškovė leido suprasti, kad ji savo pažeistas teises siekia ginti ginčo teisenos tvarka pateiktu ieškiniu, o ne CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Kokiais antstolės veiksmais padaryta žala, ieškovė procesiniuose dokumentuos taip pat paaiškino. Nurodė ieškovė ir CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus privalomus ieškinyje nurodyti duomenis apie dėl sprendimo už akių priėmimo galimybes ir kad byla nebus vedama per advokatą. Todėl teismas, netinkami įvertinęs šalinant trūkumus ieškovės pateiktą procesinį dokumentą – 2018-01-06 raštą Dėl trūkumų pašalinimo, vadovaudamasis 2018 m. sausio 19 d. nutarties nepagrįstais motyvais negalėjo pripažinti, kad ieškovė nepašalino teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytų trūkumų ir laikyti, kad ieškinys nepaduotas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nepagrįstą Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį naikina ir D. P. ieškinio priėmimo klausimą parduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas pats nepriima ieškovės ieškinio, kadangi ieškinio priėmimo klausimą visais atvejais išsprendžia pirmosios instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant ieškovės D. P. ieškinio priėmimo klausimą svarstytina, ar nėra tikslinga dar kartą nustatyti terminą ieškovei ieškinio trūkumams pašalinti, jei teismas vertintų kad pateiktas ieškinys pilnai neatitinka CPK 135 str. reikalavimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išimtiniais atvejais pakartotinis ieškinio trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2010).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės D. P. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Raimondas Buzelis