Teisėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2S-484-513/2015
Teisėjas Inga Sakalauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00928-2011-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
110.1; 122.2; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. kovo 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. V. ir N. M.-V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir N. M.-V. ieškinį atsakovams A. E., J. E. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys E. K., S. V., J. E. Š.,
n u s t a t ė :
ieškovai 2014-12-23 per EPP pateiktu prašymu prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepranešus atsakovams areštuoti atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis, neviršijant 271 854,21 Lt sumos, o tokio turto nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant 271 854,21 Lt sumos. Argumentavo, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nepritaikius jų, iškiltų pavojus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad ieškinio suma yra labai didelė, be to, atsakovas A. E. nuo bylos iškėlimo dienos vis mažino savo turtą, jį perleisdamas kitiems asmenis, nors ieškinio suma po ekspertizės tik išaugo. Iš karto po atsakovams nenaudingos ekspertizės, atsakovas savo motinai perleido 100 procentų UAB „GRANDO LT“ akcijų. Mano, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes antstoliui pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštavus atsakovui priklausantį automobilį, atsakovas esant antstolio patvarkymui dėl automobilio areštavimo sudarė preliminariąją automobilio pirkimo–pardavimo sutartį dėl šio automobilio pardavimo už 52 000 Lt ir numatė sutartyje baudas už sutarties nevykdymą. Be to, atsakovas perleido ir dalį žemės sklypų savo motinai A. E.. 2015-01-05 teismui ieškovai pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-01-05 nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams A. E. ir J. E. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršydamas 78 734,42 Eur reikalavimo sumos, uždraudė areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Nesant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nutarė areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 78 734,42 Eur reikalavimo sumos, leido įvykdyti prievolę ieškovams. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad atsakovas dalį žemės sklypų perleido, į tai, kad ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra labai didelė, t. y. 78 734,42 Eur, sprendė, jog tikėtina, kad egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio turto areštą, neviršijant reikalavimo sumos (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 punktai). Nurodė, jog teismui nėra žinoma tiksli atsakovų turtinė padėtis, o abu atsakovai yra fiziniai asmenys ir prašoma priteisti suma yra labai didelė. Įvertinęs ginčo dalyką, pripažino, kad taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir nepažeis šalių interesų pusiausvyros. Teismas rėmėsi kasacinio teismo teismų praktikoje suformuluota taisykle, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.).
Atsakovai pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nutartį panaikinti ir ieškovų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog ieškovai jau trečią kartą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tai grindžia didele ieškinio suma, aplinkybe, jog atsakovai po bylos iškėlimo mažina savo turto mastą, perleido UAB „GRANDO LT“ akcijas bei elgėsi nesąžiningai sudarydami preliminariąją sutartį dėl areštuoto automobilio perleidimo. Pažymi, kad visos šios aplinkybės jau buvo ieškovų nurodytos antrajame jų prašyme, pateiktame 2013-10-08, kuris buvo atmestas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-11 nutartimi bei Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-08 nutartimi. Teismas neturėjo teisės taikyti ginčo priemonių, kol ieškovai neįvykdė kitos, t. y. 2013-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria jie įpareigoti užtikrinti atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Nesant visiškai jokių naujų ir teismų nenagrinėtų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išeitų, jog skundžiama nutartimi panaikinta minėta 2013-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartis ir ieškovai atleisti nuo pareigos užtikrinti nuostolių atlyginimą. Teigia, jog nuostolių užtikrinimo nepateikimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovai nepaneigė faktų ir nepateikė naujų argumentų, jog pasikeitė aplinkybės, susijusios su atsakovų galimų nuostolių atsiradimu. Atsakovų nuostoliai jau yra patirti (sumokėjo 12 000 Lt baudą automobilio „Audi Avant“ pirkėjui dėl neįvykdytos šio automobilio pirkimo–pardavimo sutarties), nuginčyti ar kitaip paneigti šių nuostolių realumą neįmanoma. Nurodo, jog pirmiausia ieškovai turi įvykdyti minėtą 2013-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Pagrindas reikalauti iš ieškovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo neišnyko, kaip ir neišnyko pagrindas nesant tokio nuostolių atlyginimo užtikrinimo nebetaikyti ginčo priemonių atsakovų turtui.
2015-02-20 atsakovai teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Juose išdėsto aplinkybes, susijusias su gyvenamojo namo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu (sutartis liko nesudaryta, atsakovams pardavėjai grąžino tik dalį iš jiems sumokėtos 160 000 Lt sumos, t. y. 110 000 Lt, o 50 000 Lt pasiliko kaip netesybas pagal sutarties 4.2 p.), su automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu (pradinio ieškinio sumai esant 80 248 Lt, atsakovai 2012-12-05 automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi buvo susitarę su pirkėju A. J. parduoti savo automobilį už 52 000 Lt, tačiau 2013-01-07 ieškinio sumą padidinus keletą kartų, atsakovai nebeteko galimybės panaikinti automobilio arešto, nes visas atsakovų turtas buvo areštuotas. Dėl neįvykusio sandorio pirkėjo reikalavimu 2013-02-14 jam pervesta sutarta 12 000 Lt bauda). Paaiškino, jog atsakovai, be darbo santykių pagrindu gaunamų pajamų, taip pat gauna pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą ir tai patvirtina pateiktų 2011–2013 metų pajamų deklaracijų duomenys. Teigia, jog dėl ieškovų prašomų atsakovų turtui taikytų apribojimų atsakovai faktiškai patyrė nuostolių, o dėl 2011-02-25 kreditavimo sutarties (atsakovams bankas suteikė 85 148,28 Eur kreditą; galutinė kredito grąžinimo data – 2041-01-27) vykdymo iškilo tikimybė kilti nuostoliams, kuriuos turės pareigą atlyginti ieškovai. Kadangi ieškovai yra fiziniai asmenys, jų finansinė padėtis nėra žinoma, įrodymų, ar ieškovų finansinė padėtis ateityje išliks stabili ar net gerės, nėra, be to, nežinoma ir atsakovų turtui taikomų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo trukmė, byloje išlieka būtinybė imtis procesinių priemonių tam, kad būtų užtikrintas atlyginimas nuostolių, atsiradusių atsakovams dėl taikytų procesinių suvaržymų.
Ieškovai atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo skundžiamą 2015-01-05 teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su skundo argumentu, jog neįvykdę Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-26 nutartimi numatyto įpareigojimo, jie nebegali reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios išvados negalima daryti ir sistemiškai aiškinant laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas. Minėtos automobilio bei gyvenamojo namo pardavimo sutartys pasibaigė atitinkamai 2013-02-11 ir 2013-03-20, taigi faktinės aplinkybės, buvusios priimant minėtą 2013-06-26 nutartį, pasikeitė. Atsakovai nepateikė teismui prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, o 2013 m. buvusios aplinkybės, su kuriomis atsakovai siejo savo galimų nuostolių atsiradimą, pasikeitė. Minėtoje 2013-06-26 nutartyje teismo vertinti galimi atsakovų nuostoliai, susiję su preliminariųjų sutarčių vykdymu, nebeegzistuoja ir jos neturi jokio teisinio ryšio su skundžiama nutartimi taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, 2013-09-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintos šio teismo 2013-03-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (šios 2013-03-14 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėjamas minėtoje 2013-06-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje). Atsakovai sąmoningai nutyli faktą dėl 2013-10-08 sudarytų sandorių, kuriais jie perleido savo nekilnojamąjį turtą atsakovo motinai. Atsakovai klaidingai supranta įrodinėjimo taisykles, pagal kurias ir turėtų įrodinėti, siekdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo be įpareigojimo sumokėti užstatą. Teigia, jog akivaizdu, kad atsakovo pajamos UAB „Grando LT“ nėra vienintelis jo pajamų šaltinis, nes gaunamo darbo užmokesčio objektyviai būtų neužtekę nei sumokėti minėtą 160 000 Lt avansą, nei iš banko gauti 85 148,28 Eur kreditą gyvenamajam būstui ir žemės sklypui įsigyti. Atsakovai slepia savo pajamas ir elgiasi nesąžiningai, o nesąžiningų asmenų teisės negali būti ginamos.
2015-02-25 ieškovai teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Juose inter alia pažymi, kad skundžiama nutartis teismo priimta ne dėl to, jog pasikeitė ieškovų atstovas, ar dėl to, jog teismas būtų nežinojęs byloje priimtų nutarčių turinio, bet dėl to, jog teismas nustatė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Teismui su prašymu dėl ginčo priemonių taikymo buvo pateikti įrodymai apie tai, jog atsakovai perleidžia turtą (atsakovo motinai) ir sandoriai sudaryti atsakovams žinant apie 2013-10-03 ieškovų paduotą teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir nors šio prašymo teismas netenkino, tačiau teismas nenagrinėjo 2013-10-18 atsakovų sandorių. Atsakovai nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės jų turtui buvo panaikintos 2013-10-15, o minėti sandoriai su atsakovo motina sudaryti nedelsiant, t. y. 2013-10-18, ir tokio skubėjimo priežasčių atsakovai nepaaiškina. Nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-493-838/2015, kurioje ieškovai actio Pauliana pagrindu ginčija atsakovų 2013-10-18 sandorius. Be to, ieškovai sužinojo, jog 2013-10-18 atsakovės motina T. D. pas tą pačią notarę, kuri tvirtino ginčijamus atsakovų sandorius dėl turto dovanojimo, sudarė paskolos sutartį, kuria neva paskolino pinigus atsakovui A. E. ir šiai prievolei užtikrinti buvo įkeistas minėtas automobilis „Audi Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. tas pats automobilis, kurį atsakovas buvo įsipareigojęs parduoti A. J., vėliau jam geranoriškai sumokėjo 12 000 Lt baudą už sutarties, kurios sudaryti jis neturėjo teisės, neįvykdymą. Visa tai patvirtina atsakovų nesąžiningumą ir siekį apsunkinti teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).
CPK 144 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų atkūrimo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui. CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms pagal CPK 144 str. 1 d. yra dalyvaujančio byloje asmens prašymas. Šiuo atveju ieškovai tokį prašymą pateikė, motyvavo galima grėsme teismo sprendimo neįvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstė. Be prašymo taikyti ieškinio įvykdymo užtikrinimo priemones, šalis, teikianti šį prašymą, turi tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimus, o teismas, nagrinėjantis klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įsitikinti ieškovo reikalavimo pagrįstumu. Ar ieškovų materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
Nagrinėjamu atveju, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovų pareikštus reikalavimus, ieškinio pagrindą bei kartu su ieškiniu ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius tikėtiną prašomos priteisti sumos pagrįstumą, pagrįstai sprendė, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ieškovų ieškinys galėtų būti tenkinamas, t. y. ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Juolab kad atsakovai ir neginčija ir (ar) nepateikia aplinkybių, kurios leistų abejoti ieškovų ieškinio reikalavimų pagrįstumu.
Antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė įvertinęs, jog ieškinio suma – 78 734,42 Eur, gali kelti grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Motyvavo, jog teismui nėra žinoma tiksli atsakovų turtinė padėtis, o abu atsakovai yra fiziniai asmenys ir prašoma priteisti suma yra labai didelė. Atsakovai nesutinka, kad didelė reikalavimų suma savaime sąlygoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir kaip esminę aplinkybę, sąlygojančią skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą, nurodo tai, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovai iki šiol nėra įvykdę kitos, t. y. 2013-03-26 Klaipėdos apygardos teismo, nutarties, kuria jie buvo įpareigoti užtikrinti atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovais, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y. ar jiems ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė.
Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovas, teikdamas teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs, jog ieškinio reikalavimų suma kelia grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Atsakovams siekiant įrodyti, kad ieškovų pareikštas reikalavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad jų finansinė padėtis yra gera ir pašalina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymi, jog atsakovai nepateikė duomenų apie tai, jog jų turtinė padėtis yra gera ir eliminuoja grėsmę dėl būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo neįvykdymo.
Apeliantų argumentai, susiję su 2013-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutarties (ne) įvykdymu, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Pirma, 2013-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra faktiškai nebeaktuali ir nėra šio ginčo dalykas, nes dar 2013-09-25 pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nutartis, kuria atsakovų turtui taikytas areštas neviršijant 271 854,21 Lt reikalavimo sumos, ir būtent atsakovų atskirąjį skundą dėl šios nutarties išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-26 nutarė įpareigoti ieškovus iki 2013-09-15 įmokėti į Klaipėdos rajono apylinkės teismo sąskaitą 42 000 Eur (145 017,60 Lt) arba pateikti šios sumos banko garantiją atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui bei išaiškino ieškovams, kad, nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos panaikins taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 185 str.). Taigi 2013-03-26 nutartimi nebuvo konstatuota, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai. Antra, 2013-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartis nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Be to, akivaizdu, jog faktinės aplinkybės po 2013-06-26 Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo yra pasikeitusios (ieškovai ginčija atsakovų sandorius dėl turto perleidimo, šie sandoriai sudaryti 2013-10-18, taigi jau po apeliacinės instancijos teismo 2013-06-26 nutarties priėmimo (CPK 179 str. 3 d., LITEKO, Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-493-828/2015). Byla nagrinėjama nuo 2011-05-23, atsakovų veiksmai, kada jie žinodami apie ieškovų ieškinio sumos padidinimą, perleidžia savo turtą ir nepateikia teismui kito ieškinio reikalavimo užtikrinimo (CPK 148 str. 2 d.), vertintini neigiamai bei leidžia labiau tikėti, jog ir ateityje jie gali imtis analogiškų veiksmų, taip mažindami savo turto mastą.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra juridiškai aktualūs, todėl papildomai neanalizuotini, o faktinės aplinkybės dėl nuostolių atlyginimo bus nustatytos ir įvertintos išnagrinėjus šalių ginčą Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-984-479/2015 (parengiamasis teismo posėdis numatytas 2015-04-20, LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).
Pažymėtina, kad atsakovai, siekdami panaikinti skundžiama nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones, turi galimybę vadovaujantis CPK 148 str. 2 ir 3 dalimis sumokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, tačiau minėtų veiksmų nesiėmė ir visumos įrodymų, pagrindžiančių jų finansinę padėtį, nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir konstatuoja, kad iš esmės taikytos byloje laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo principų ir proceso šalių interesų pusiausvyros. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, nepašalina grėsmės dėl teismo sprendimo neįvykdymo, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirojo skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantų atskirasis skundas atmestinas, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovai įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 str.,
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Irma Čuchraj