ATP byla Nr. A2.6.-5851-540/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04940-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. liepos 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J., jo atstovei E. G., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

n u s t a t ė :

2015 m. birželio 3 d. apie 15.30 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 369, E. J., vairuodamas transporto priemonę SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, nesuvaldė automobilio ir kliudė kitą stovintį automobilį Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. J. kaltę dėl eismo įvykio pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. birželio 3 d. apie 15.30 val. grįžo su tarnybiniu automobiliu į (duomenys neskelbtini). Automobilyje grojo muzika. Aukštelėje pastebėjo laisvą vietą ir per kelis kartus bandė pastatyti automobilį. Pastatęs automobilį, pamatė, kad sunkiai atsidaro durelės, todėl iš tos vietos išvažiavo bei nuvažiavo į šalia esančią aikštelę. Pastatęs automobilį, nuėjo į darbą, kuriame buvo iki pat darbo pabaigos. Kai pirmoje vietoje parkavo automobilį, jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Po darbo sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Kitą dieną atėjus į darbą jam pasakė, kad jis apgadino bendradarbio M. Š. automobilį. E. J. iš karto nuėjo pas M. Š., jo atsiprašė bei atlygino padarytą žalą. Pasišalinti iš eismo įvykio vietos tyčios neturėjo, nes (duomenys neskelbtini) dirba 5 m. ir gerai žino, kad visa automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojama.

Liudytojas D. Š. parodė, kad 2015 m. birželio 3d. baigęs darbą bei atėjęs prie savo automobilio Lexus, pamatė, kad jis yra apgadintas, todėl iškvietė policiją. Peržiūrėjus vaizdo kameromis užfiksuotą aikštelės vaizdą, pamatė, kad jo automobilį apgadino sidabrinės spalvos SAAB. Išsiaiškino, kad tokį automobilį turi transporto skyrius. Apžiūrėjus minėtą automobilį, ant jo buvo rasti apgadinimai, kurie atitiko D. Š. automobilio apgadinimams. Išsiaiškinus buvo nustatyta, kad minėtą automobilį įvykio metu vairavo E. J.. Sekančią dieną pas D. Š. atėjo E. J. ir pripažino, jog jis padarė eismo įvykį, teigė, kad nejutęs kontakto, jo atsiprašė bei atlygino žalą.

Liudytoja E. S. parodė, kad 2015 m. birželio 3d. ji buvo prie Kalniečių poliklinikos ir laukė mamos. Matė kaip (duomenys neskelbtini) aikštelėje sidabrinės spalvos automobilis priekiu per kelis kartus bandė įsiparkuoti, tačiau nepavykus nuvažiavo į aikštelės gilumą. Automobilis nuvažiavo nedideliu greičiu, Nematė, kad vairuotojas dairytųsi bei jis nebuvo išlipęs iš automobilio. Ji negirdėjo automobilių kontakto garso bei nematė, kad suveiktų šalia stovinčio automobilio signalizacija.

           Byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), E. J. paaiškinimas (b. l. 5), D. Š. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. birželio 3 d. apie 17.30 val., atėjęs prie savo automobilio Lexus IS220 D, v. n. (duomenys neskelbtini), pastebėjo apgadintą dešinės pusės priekines keleivio dureles, priekinį sparną, ratą, bamperį. Filmuotos medžiagos pagalba nustatė, kad 15.38 val. sidabrinės spalvos SAAB automobilis atsitrenkė į D. Š. stovintį automobilį ir iš įvykio vietos nedelsiant pasitraukė. SAAB automobilį vairuotojas pastatė kitoje aikštelės vietoje (b. l. 6), D. Š. raštas, kuriame jis nurodė, kad E. J. dėl šio eismo įvykio pretenzijų neturi, nuostolį padengė, susitaikė (b. l. 7), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 8-12), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant automobilio SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – apgadintas priekinio bamperio dešinės pusės kampas, konstatuota, kad automobilis apgadintas eismo įvykio metu (b. l. 13), foto nuotraukos (b. l. 14-16), dokumentų kopijos (b. l. 17), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 20-21), diskas su vaizdo įrašu (b. l. 20). 

         Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 13) matyti, kad ant automobilio SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: apgadintas priekinio bamperio dešinės pusės kampas. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad minėto automobilio apgadinimų pobūdis atitinka apgadinimų pobūdį, esantį ant automobilio Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini). Įvertinus visus surinktus rašytinius įrodymus bei E. J. paaiškinimus, liudytojų D. Š. ir E. S. parodymus, daroma išvada, kad E. J., vairuodamas transporto priemonę SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, nesuvaldė automobilio ir kliudė kitą stovintį automobilį Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadindamas pastarojo dešinės pusės priekines duris, dešinės pusės priekinį sparną, dešinės pusės priekinį ratą, dešinės pusės priekinį bamperį.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad E. J. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

           Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. J. surašytas ir už tai, kad 2015 m. birželio 3 d. apie 15.30 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 369, E. J., vairuodamas transporto priemonę SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė kitą stovintį automobilį Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po to nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė KET 219.1; 222 p. reikalavimus ir tokia E. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d.

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

           Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant bylos duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas kaltininkas tikėjosi apsunkinti jo paties kaip pažeidėjo nustatymą, eismo įvykio aplinkybių išaiškinimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), padeda atskleisti tyčios turinį, elgesio, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, neteisėtumą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012 ). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 3 d. apie 15.30 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 369, E. J., vairuodamas transporto priemonę SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė kitą stovintį automobilį Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo matyti, kad E. J. vairuojamame automobilyje grojo muzika. Nors įsiparkuoti tarp stovinčių automobilių buvo sudėtinga, tačiau E. J. teigė, kad kontakto su kitu automobiliu nejuto. Vairuojamą automobilį pastatęs kito vietoje, jo neapžiūrinėjo, o nuėjo į darbą, kuriame buvo iki darbo pabaigos. Iš eismo įvykio vietos pasišalinti tyčios neturėjo, nes jam gerai žinoma, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojama. Iš liudytojos E. S. paaiškinimo matyti, kad ji matė parkavimosi momentą, tačiau automobilių kontakto garso negirdėjo bei šalia stovinčio tamsios spalvos automobilio signalizacija nesuveikė, kas matyti ir peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą. Iš liudytojo D. Š. paaiškinimo matyti, kad jo automobilyje yra įrengta signalizacija ir nuo stipresnio kontakto ji suveikia. Įvertinus minėtas aplinkybes bei ant abiejų automobilių padarytus apgadinimus, konstatuojama, kad automobilių kontaktas nebuvo stiprus ir gerai juntamas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad E. J. tarnybinį automobilį po eismo įvykio pastatė šalia esančioje aikštelėje, kur jis stovėjo iki darbo pabaigos. Pats E. J. darbe buvo taip pat iki darbo pabaigos. Sekančią dieną sužinojęs, kad jis praeitą dieną kliudė ir apgadino D. J. automobilį, iš karto pas jį nuėjo, jo atsiprašė bei atlygino padarytą žalą.

             Įvertinus minėtas aplinkybes bei kitas įvykio aplinkybes, daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad E. J. konkrečioje situacijoje suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino iš įvykio vietos, t.y. jo pasišalinimas buvo tyčinis. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju E. J. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo E. J. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose minėto pažeidimo sudėties ( Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).

            Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. J. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo bei savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p., 2p. ) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 302 str., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r i a :

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą- 30 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                      Violeta Miceikienė

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).