Civilinė byla Nr. 3K-3-139-421/2015 (S)

                   Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05796-2013-3

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 26.8 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 20 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, M. G. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

Byloje keliamas bankroto administratoriaus fizinio asmens bankroto byloje skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ir administratoriumi paskirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą; patvirtinti 2972,97 Lt administravimo išlaidų, taip pat 1810 Lt išlaidų, reikalingų pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, sąmatas laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir pateikti teismui tvirtinti. Pareiškėja nurodė, kad administratoriumi siūloma įmonė turi ilgametę įvairaus dydžio įmonių bankroto administravimo patirtį, geba užtikrinti sklandų, skaidrų ir operatyvų bankroto procedūrų atlikimą, tinkamai atstovauja kreditorių bei įmonių interesams bei juos gina, todėl manė, jog ši įmonė galės tinkamai vykdyti ir pareiškėjos fizinio asmens bankroto administratoriaus funkcijas.

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB Projektų plėtros biurą, patvirtino 696,50 Eur (2407,90 Lt) bankroto procedūroms atlikti ir 388,09 Eur (1340 Lt) būtiniesiems pareiškėjos poreikiams kiekvieną mėnesį tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatė penkiolikos dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti,  keturių mėnesių terminą fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektui pateikti teismui tvirtinti. Teismas iškėlė pareiškėjai bankroto bylą nustatęs, kad pareiškėja šiuo metu dėl savo finansinės būklės negali vykdyti kreditoriams esamų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję; šie viršija 25 MMA; pareiškėja buvo ir yra kreditoriams sąžininga, stengėsi vykdyti įsipareigojimus; nėra pagrindų, dėl kurių bankroto byla pareiškėjai negalėtų būti iškelta. Kadangi pareiškėjos kreditoriai nepasitiki jos siūlomu administratoriumi, tai teismas, siekdamas skirti tokį administratorių, kurio veikla nekeltų abejonių bankroto proceso dalyviams, taip pat atsižvelgęs į tai, kad kreditorių siūlomo administratoriaus paslaugos pigesnės, administratoriumi skyrė kreditorių siūlomą bankroto administratorių UAB Projektų paslaugų biurą ir patvirtino siūlomą 696,50 Eur (2407,90 Lt) sumą administravimo išlaidoms apmokėti.

              Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi patenkino pareiškėjos atskirąjį skundą, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo ir pareiškėjos bankroto administratoriumi skyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad fizinio asmens bankroto procese, skirtingai nei įmonių bankroto procese, pirmenybė skiriama skolininko interesams užtikrinti. Šiam tikslui pasiekti bankroto administratoriui suteikta daug funkcijų. Dėl vykdomo proceso pobūdžio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, patiriamų neigiamų išgyvenimų, siekiant užtikrinti fizinio asmens bankroto proceso efektyvumą, turi susiklostyti pareiškėjo ir administratoriaus santykiai, paremti tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu. Teismo nuomone, tai, kad asmuo siūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą, leidžia pripažinti, kad juo labiausiai pasitiki ir toks bankroto administratorius geriausiai vykdys jo bankroto procedūras. Taigi, kai administratoriaus kandidatūrą kartu su kreditoriais teikia ir pareiškėjas, tai nustačius, kad pareiškėjo pasiūlyta administratoriaus kandidatūra iš esmės atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) reikalavimus, pirmenybė turėtų būti teikiama jo pasiūlytai kandidatūrai. Byloje nustatyta, kad abi siūlomos kandidatūros atitinka visus FABĮ fizinio asmens administratoriui keliamus reikalavimus. Kreditoriai nepasitikėjimą pareiškėjos siūlomu administratoriumi grindė jo netinkamu bankroto administratoriaus pareigų vykdymu vienoje iš įmonių bankroto bylų. Teismas pažymėjo, kad tai neįrodyta, be to, vien tokia aplinkybė negali būti pagrindas nepasitikėti siūlomo administratoriaus sugebėjimais vykdyti konkretaus fizinio asmens bankroto procedūras. Kreditoriams abejonių kėlė ir šio administratoriaus nešališkumas, tačiau jie nepagrindė, kaip aplinkybė, jog siūlomas administratorius yra įsikūręs tuo pačiu adresu, kaip pareiškėjos atstovas, gali lemti jo šališkumą. Pareiškėja nepasitiki paskirtu administratoriumi (UAB Projektų plėtros biuru), o tai leidžia daryti prielaidą, kad tolesniu bankroto proceso metu gali kilti sunkumų siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvią jo eigą. Kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, kad bent vienas siūlomų administratorių būtų suinteresuotas bankroto proceso baigtimi, tai apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, išsamiai neįvertinęs nurodytų duomenų ir remdamasis tik deklaratyviais suinteresuotų asmenų paaiškinimais, priėmė sprendimą administratoriumi paskirti kreditorių pasiūlytą kandidatą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmenybė turėtų būti teikiama pareiškėjos siūlomai bankroto administratoriaus pareigybei, siekdamas užtikrinti tinkamą bankroto procesą, kartu ir skolininkės interesus, sprendė, kad tikslingiau būtų administratoriumi skirti pareiškėjos siūlomą kandidatą UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kandidatūros parinkimo neturi nulemti nurodytos mažesnės administravimo išlaidos, nes ši išlaidų suma ne galutinė, be to, net ir pakeitus administratorių, ji liko nepakitusi, nes pareiškėja neskundė procesinio sprendimo dalies dėl administravimo išlaidų patvirtinimo.

              III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Kasatorius, remdamasis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad šis įstatymas skirtas kreditorių reikalavimams tenkinti atkuriant skolininko mokumą. Neatsižvelgdamas į šio įstatymo tikslą, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą ir vienpusišką išvadą, kad FABĮ tikslas – tik užtikrinti skolininko interesus. Toks nepagrįstas vien tik skolininko interesų akcentavimas iškreipia viso FABĮ turinį ir sudaro sąlygas skirtingai interpretuoti atskiras šio įstatymo normas.

2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus vaidmens fizinio asmens bankroto procese, akcentavo tik administratoriaus ir bankrutuojančio fizinio asmens tarpusavio bendradarbiavimo galimybes, pasitikėjimą vienas kitu. Tačiau tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Pakrijas“ v. UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Audata“ ir kt. v. KB „Jonas ir sūnūs“, bylos Nr. 3K-3-6/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išsamiai aptarta įmonės administratoriaus teisinė padėtis bankroto procese, jam keliami reikalavimai ir taikomi veiklos bei atsakomybės standartai. Kasatorius pažymi, kad teisės normos, kuriose aptartas įmonių bankroto administratoriaus vaidmuo įmonių bankroto procese, įstatymų leidėjo valia perkeltos ir į FABĮ – jame nustatyta, jog bankroto administratorius gina tiek fizinio asmens, tiek visų kreditorių interesus, vykdo kreditorių susirinkimo sprendimus. Šio įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad esminės bankroto administratoriaus funkcijos susijusios ne su bankrutuojančio asmens bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu, o su jo veiksmų tikrinimu ir kontrole. Teismo siekis užtikrinti bankroto administratoriaus bendradarbiavimą su bankrutuojančiu asmeniu ir tarpusavio pasitikėjimą prieštarauja bankroto administratoriaus nepriklausomumo, nešališkumo, sąžiningumo ir bankroto procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo reikalavimams. Nešališkas ir objektyvus fizinio asmens bankroto administratorius atidžiau vertintų bankrutuojančio fizinio asmens sandorių, veiksmų nesąžiningumo aspektus, nei tas, su kuriuo fizinį asmenį sieja „glaudūs pasitikėjimo ryšiai“.

3. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo motyvas pirmenybę skiriant bankroto administratorių skirti bankrutuojančio fizinio asmens siūlomai kandidatūrai iš esmės paneigia FABĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą kreditorių teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą. FABĮ nenustatyta tokio, todėl šiuo atveju pirmenybės suteikimas apeliacinės instancijos teismo motyvais akivaizdžiai diskriminuoja kreditorius ir pažeidžia įstatyme įtvirtintą jų teisę.

4. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pasirinko bankroto administratoriaus skyrimo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, skyrė vieną pasiūlytų bankroto administratorių, remdamasis ne tik kreditorių išreikštu nepasitikėjimu pareiškėjos siūloma kandidatūra, bet ir objektyviu kriterijumi – žemesne paslaugų kaina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas objektyvaus kainos kriterijaus nelaikė lemiančiu skiriant bankroto administratorių. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aplinkybė, kai bankroto administratoriumi skiriamas asmuo, kurį siūlo bankrutuojančios įmonės akcininkas, dažniausia vertinama neigiamai, nes ji gali sukelti abejonių dėl bankroto administratoriaus nešališkumo ir ateityje komplikuoti bankroto procedūras dėl galimų skundų ir konfliktų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-361/2009; 2007 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-315/2007). Kasatoriaus nuomone, ir fizinių asmenų bankroto procese, kai konkuruoja kreditorių ir bankrutuojančio asmens pasiūlytų bankroto administratorių kandidatūros, pirmenybė turėtų būti teikiama kreditorių siūlomai kandidatūrai, taip siekiant išvengti abejonių dėl nešališkumo. Kasatorius pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėja nurodė, jog jos bendras darbas su siūlomu bankroto administratoriumi prasidėjo dar iki bankroto proceso.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“  sutinka su suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ kasaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

              Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja prašo suinteresuoto asmens kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja teigia, kad viena iš pagrindinių funkcijų fizinio asmens bankroto procese yra siekis užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditoriai, tačiau diskrecijos teisė parinkti suteikta teismui. Taigi, teismo iš esmės nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusio fizinio asmens, nei kitų asmenų, kuriems suteikta teisė pasiūlyti administratoriaus kandidatūrą, pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Nagrinėjamu atveju teismas įsitikino, kad administratoriumi skiriamas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras pagal turimą patirtį geriausiai iš visų pasiūlytųjų gebės užtikrinti turto apsaugą, kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Pareiškėja mano, kad apeliacinės instancijos teismas nesiekė tik tenkinti skolininko interesus, bet atsižvelgė į skirtingą fizinio asmens ir įmonės bankroto institutų paskirtį: vienu atveju siekiama tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, likviduoti įmonės skolininkės skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio delsimo atsiskaityti, kitu atveju – sudaryti sąlygas sąžiningų fizinių asmenų mokumui atkurti, kartu užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Dėl to, skirtingai nei įmonių bankroto procese, fizinio asmens bankroto procese pirmenybė skiriama skolininko interesams užtikrinti, nes jis vertintinas kaip silpnesnioji šalis, kuriai bankroto administratorius proceso metu padės rengiant plano projektą bei įgyvendinti fizinio asmens mokumo atkūrimą.

2. Pareiškėja mano, kad kasatorius klaidingai supranta apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, jog tais atvejais, kai administratoriaus kandidatūrą kartu su kreditoriais teikia ir pats pareiškėjas, nustačius, kad pareiškėjo pasiūlyta administratoriaus kandidatūra iš esmės atitinka FABĮ reikalavimus, pirmenybė turėtų būti teikiama pareiškėjo pasiūlytai kandidatūrai, nes tik tokiu būdu būtų efektyviausiai atkurtas fizinio asmens mokumas ir išvengta bankroto proceso dalyvių priešpriešos. Pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius buvo pakeistas tik įvertinus visas svarbias aplinkybes, kurios neigiamai paveiktų fizinio asmens bankroto procesą. Tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą lėmė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro teikiamų paslaugų apimtis ir kokybė, darbuotojų kvalifikacija, administratoriaus darbo vieta, pareiškėjos ir jo santykiai, paremti pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, administratoriaus nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad parenkant bankroto administratorių svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi; kiti kriterijai, pvz., bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai, yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį jų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-571/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-847/2012). Kasatorius bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro šališkumą ir suinteresuotumą minėtoje bankroto byloje. Byloje pateikta bankroto administratoriaus deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, kurioje UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras patvirtino savo nesuinteresuotumą pareiškėjos bankroto procedūros baigtimi. Nesant įrodymų, paneigiančių deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, nėra pagrindo abejoti apeliacinio teismo paskirto bankroto administratoriaus nešališkumu. Vien aplinkybė, kad teismas parinko pareiškėjos pasiūlytą kandidatūrą, nesudaro pagrindo abejoti administratoriaus nešališkumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl teismo taikytinų fizinio asmens bankroto administratoriaus skyrimo kriterijų

              Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bankroto administratoriaus skyrimo kriterijus fizinio asmens bankroto byloje, neteisingai aiškino fizinio asmens bankroto įstatymo tikslą ir atsižvelgė į jį kaip vieną kriterijų, nepagrįstai suteikė pirmenybę fizinio asmens ir administratoriaus tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo galimybės aplinkybei, konstatavo fizinio asmens siūlomos kandidatūros pirmenybę. Taigi, kasaciniu skundu keliamas teisės klausimas dėl bankroto administratoriaus skyrimo fizinio asmens bankroto byloje kriterijų  taikymo.

              Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 11 straipsnio 1 dalyje  nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas. Taigi, jei byloje pateikta vieno bankroto administratoriaus kandidatūra, jis atitinka nurodytus reikalavimus ir nėra aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų būti paskirtas bankroto administratoriumi, tai teismas tokį asmenį skiria fizinio asmens bankroto administratoriumi.

Tuo atveju, kai yra pateiktos kelios bankroto administratorių kandidatūros, atsiranda administratorių konkurencija ir teismas turi paskirti vieną jų. Fizinio asmens bankroto įstatyme nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų parinkti fizinio asmens bankroto administratorių. Kadangi praktika šiuo klausimu tik pradedama formuoti, tai kolegija, pasisakydama dėl kriterijų, pagal kuriuos skiriamas bankroto administratorius, atsižvelgia į teisės doktriną ir teismų praktiką dėl įmonių bankroto administratoriaus skyrimo. Pasiremiant teisės doktrinoje ir praktikoje nurodomais kriterijais, teismas turėtų atsižvelgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, kurie negali būti diskriminaciniai, prieštaraujantys įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taigi, fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūroms įvertinti teismas gali pasirinkti bet kuriuos nurodytus ar kitus teisinės reikšmės turinčius kriterijus, tačiau kandidatūras turi vertinti pagal tuos pačius aiškius ir objektyvius kriterijus ir argumentuoti tokį savo pasirinkimą.

Nagrinėjamu atveju iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriaus kandidatūras siūlė tiek pareiškėja, tiek jos kreditorius. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad abi siūlomos kandidatūros atitiko FABĮ fizinio asmens administratoriui keliamus reikalavimus, pasirinko kreditorių siūlomą administratorių. Teismo apsisprendimą nulėmė tai, kad kreditorius išreiškė nepasitikėjimą fizinio asmens siūloma kandidatūra (dėl nesąžiningai vykdomų bankroto administratoriaus pareigų UAB Vievio paukštyno bankroto byloje), taip pat mažesnė buvo kreditoriaus siūlomo kandidato paslaugų suma. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su  pirmosios instancijos teismo sprendimu ir paskirtą administratorių pakeitė pareiškėjos siūlytu kandidatu, pritaikęs kitus kriterijus: fizinio asmens bankroto instituto paskirties esmę, skolininko ir administratoriaus tarpusavio pasitikėjimą ir fizinio asmens  siūlomos kandidatūros pirmenybę prieš kreditorių siūlomos.

Pasisakydama dėl pirmo apeliacinės instancijos teismo taikyto kriterijaus, teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, apeliacinės instancijos teismas netiksliai aiškino fizinio asmens bankroto proceso paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad fizinio asmens bankroto procesas skiriamas tik skolininko interesams užtikrinti. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, apibrėžiant bankroto administratoriaus teises ir pareigas, nustatyta, kad bankroto administratorius gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktai). Taigi šiuo institutu pirmenybė skiriama ne tik skolininko, bet ir kreditorių interesams užtikrinti, t. y. teisingai skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrai išlaikyti. Antra, tokio kriterijaus taikymas, parenkant administratoriaus kandidatūrą, nėra objektyvus, t. y. nesiremia objektyviais požymiais, apibūdinančiais asmenį, pretenduojantį administruoti fizinio asmens bankroto procesą, arba jo santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu.

Kitas apeliacinės instancijos teismo taikytas kriterijus – administratoriaus ir bankrutuojančio fizinio asmens tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimo galimybė – taip pat nelaikytinas objektyviu administratorių apibūdinančiu kriterijumi. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad esminės bankroto administratoriaus funkcijos susijusios su fizinio asmens veiksmų tikrinimu, kontrole, mokumo atkūrimu, jo ir visų kreditorių interesų derinimu ir tinkamu atstovavimu. Dėl to itin glaudaus skolininko ir administratoriaus tarpusavio ryšio akcentavimas sudarytų pagrindą abejoti administratoriaus nepriklausomumu, nešališkumu ir objektyvumu, bankroto procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumu. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog bankroto administratoriumi siūlomas asmuo teikė fiziniam asmeniui konsultacijas dėl bankroto procedūrų, padėjo rengti pareiškimą teismui, savaime nėra pagrindas teismui abejoti bankroto administratoriaus nešališkumu ir vien dėl to atmesti  šią siūlomą kandidatūrą. Tokiu atveju teismas turėtų taikyti kitus objektyvius kriterijus, kurie padėtų  įvertinti siūlomas kandidatūras.

Dėl trečio apeliacinės instancijos teismo taikyto kriterijaus teisėjų kolegija pažymi, kad teisę pasiūlyti administratoriaus kandidatūrą turi tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai). Tokiu atveju pirmenybė gali būti suteikiama bet kuriai pasiūlytų kandidatūrų, aplinkybė, kas pasiūlė fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūrą, savaime nelemia ir suteikia pranašumo, todėl kandidatui parinkti reikia atsižvelgti ir į kitus kriterijus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad parenkant administratoriaus kandidatūrą iš dviejų ar daugiau pasiūlytų įmonių bankroto proceso, ypač kai bankrutuoja didelės įmonės, valdančios didelės vertės turtą, turinčios daug darbuotojų, kitų kreditorių, taikomas didžiausius finansinius reikalavimus turinčio kreditoriaus nuomonės dėl pasiūlyto bankroto administratoriaus kandidato kriterijus parenkant kandidatūrą. Tai lemia siekis maksimaliai užtikrinti sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, išvengti galimų administratoriaus ir kreditorių ginčų, tačiau tai yra tik vienas kriterijų ir nelaikytinas pirmenybiniu, nes finansinio reikalavo dydis besąlygiškai negali paneigti įstatyme teismui suteiktos administratoriaus skyrimo diskrecijos teisės. Taigi ir fizinių asmenų bankroto procese tai gali būti vienas iš kriterijų, parenkant administratoriaus kandidatūrą, t. y. atsižvelgiama į tai, ar siūlomai kandidatūrai pritaria dauguma kreditorių ar didžiausius finansinius reikalavimus turintis kreditorius.

Apibendrindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bankroto administratoriaus kandidatūras, rėmėsi netinkamais kriterijais (dėl fizinio asmens bankroto instituto paskirties, skolininko ir administratoriaus tarpusavio pasitikėjimo), juo labiau jais nepaneigė, kad pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę, taikė teisiškai nereikšmingus kriterijus. Pažymėtina, jog abu teismai pripažino, kad tiek fizinio asmens, tiek kreditoriaus pasiūlytos kandidatūros atitiko visus FABĮ fizinio asmens administratoriui keliamus reikalavimus, ir nenustatė aplinkybių, dėl kurių jie negalėtų būti paskirti. Pirmosios instancijos teismas pasirinko kreditoriaus siūlomą kandidatūrą, siekdamas operatyvesnio bankroto proceso, norėdamas išvengti galimų administratoriaus ir kreditorių ginčų, dėl kurių galėtų  užsitęsti ar strigti bankroto procesas, taip pat atsižvelgęs į šio administratoriaus siūlomas mažesnes administravimo išlaidas. Nė vienas šių kriterijų savaime nelėmė ir nesuteikė pranašumo kreditoriaus siūlomam administratoriui prieš kitą administratorių, analogiškai nė vienas pareiškėjos nurodomų kriterijų (glaudesnis jos ir bankroto administratoriaus ryšys, instituto paskirtis, fizinio asmens pirmenybė siūlyti kandidatūrą) nesuteikia pranašumo jos siūlomam administratoriui prieš kreditoriaus siūlytą ir teismo paskirtą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę, taikė teisiškai nereikšmingus kriterijus, buvo šališkas.

Dėl nutarties, kuria paskirtas bankroto administratorius, peržiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme

Teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą gali būti skundžiama tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka (FABĮ 6 straipsnio 2 dalis). Šiuo įstatymu nenustatyta draudimo peržiūrėti teismo nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių, priešingai nei Įmonių bankroto įstatyme – įmonių bankroto procese nutartis iškelti bankroto bylą, paskirti administratorių gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 8 dalis). Taigi fizinių asmenų bankroto procese nustatyta galimybė skųsti apeliacine ir kasacine tvarka tiek nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek dėl bankroto administratoriaus skyrimo. Tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad toks reglamentavimas neturėtų tapti savitiksliu administratoriaus keitimu (galimybe keisti kitai šaliai nepatikusį administratorių vien dėl to, kad tai leidžiama įstatyme). Juo labiau kad FABĮ nustatyta galimybė kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą (FABĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo kasacine tvarka neskundžiama (FABĮ 14 straipsnio 5 dalis).

Pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančio asmens administratorių, peržiūrint ją apeliacine tvarka, turėtų būti keičiama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka FABĮ nustatytų reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtas administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios nutarties, jei nėra tam įstatyme nustatyto pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad abi pasiūlytos kandidatūros atitiko visus FABĮ fizinio asmens administratoriui keliamus reikalavimus ir nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jie negalėtų būti paskirti. Pirmosios instancijos teismas pasirinko kreditoriaus siūlomą kandidatūrą, siekdamas išvengti galimų administratoriaus ir kreditorių ginčų, dėl kurių galėtų užsitęsti bankroto procesas, taip pat atsižvelgęs į šio administratoriaus siūlomas mažesnes administravimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įgyvendino savo diskrecijos teisę, kad jo taikyti administratoriaus parinkimo kriterijai buvo teisiškai nereikšmingi ir paskirtas administratorius negalės tinkamai atlikti jam pavestų funkcijų, kad teismas priėmė šališką sprendimą, neturėjo pagrindo spręsti, jog teismo paskirtas administratorius netinkamai ir nesklandžiai vykdys pareiškėjos bankroto bylą, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą administratorių tik todėl, kad nepaskirtas fizinio asmens pasiūlytas administratorius, juolab taikydamas netinkamus kriterijus. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas (nutartis) paskirti pareiškėjos bankroto administratoriumi UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą naikintinas ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjos bankroto administratoriumi skirti UAB Projektų plėtros biurą.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 12,37 Eur. Patenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties  dalį, kuria pareiškėjos R. G. bankroto administratoriumi paskirtas UAB Projektų plėtros biuras.

Priteisti iš pareiškėjos R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,37 Eur (dvylika Eur 37 ct)  bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                        Egidijus Laužikas

         Antanas Simniškis

         Donatas Šernas