Administracinė byla Nr. eA-57-602/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01566-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic Recycling (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos perdirbimas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic Recycling ir asociacijos „EEPA“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (reorganizuojamas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė Baltic Recycling (toliau – ir Bendrovė) ir asociacija „EEPA” (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2016 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. VR-17.5-25 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (I t., b. l. 1–16, 82–90).

2.       Bendrovė skunde paaiškino, kad Departamento Vilniaus miesto agentūra atliko Bendrovės planinį patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi. 2016 m. sausio 11 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-2 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo buvo konstatuoti tam tikri pažeidimai ir panaikinami tam tikri atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (jų dalys). Šį Patikrinimo aktą Departamentas patvirtino ginčijamu Sprendimu. Bendrovė nurodė, kad su konstatuotais pažeidimais nesutinka ir paaiškino, kad Departamentui pateikė daugiau nei 3 500 lapų apimties originalių dokumentų, apie planuojamą atliekų eksportavimą į Lenkijos Respubliką pranešė Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri turėjo pateikti informaciją Departamentui. Bendrovė pažymėjo, kad Departamentas, norėdamas pripažinti neteisėtais Bendrovės išrašytus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, privalėjo pagrįsti, jog Bendrovės išrašyti dokumentai yra už atliekų kiekį, surinktą ne Lietuvos Respublikoje. Bendrovė paaiškino, kad nebuvo įpareigota pateikti pirminių dokumentų, dėl kurių nepateikimo priimtas Sprendimas. Pasak Bendrovės, surinkdama elektros ir elektroninės įrangos atliekas (toliau – atliekos) iš fizinių asmenų, Bendrovė pirminiuose dokumentuose neprivalėjo turėti atliekų pardavėjų rekvizitų. Bendrovės nuomone, jai yra taikoma neproporcinga atsakomybė.

3.       Asociacija skunde pažymėjo, kad ji nebuvo informuota apie atliekamą Bendrovės patikrinimą, jai nebuvo sudarytos galimybės pateikti pastabas ir paaiškinimus iki Sprendimo priėmimo. Patikrinimo aktu padarius išvadą, kad naikintinas Bendrovei išduotas Asociacijos atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas, Asociacija patiria nuostolių. Pasak Asociacijos, Sprendimo išvados nėra paremtos teisės aktų normomis, juo pažeidžiami teisėtumo, įstatymų viršenybės principai. Asociacija pažymėjo, kad Bendrovė nesiekė nuslėpti atliekų išvežimo fakto, vietos ar laiko. Atliekų išvežimo realumą patvirtina patikrinimo akto duomenys, jog Lenkijos įmonė patvirtino eksportuotų atliekų kiekių perdirbimą.

4.       Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė Sprendimą palikti galioti (III t., b. l. 1–9).

5.       Departamentas pažymėjo, kad pareiga jį informuoti apie ketinamą eksportuoti atliekų kiekį yra įtvirtina teisės aktuose. Pasak Departamento, Bendrovė nefiksavo atliekų pardavėjų fizinių asmenų vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jų asmenybę patvirtinančių dokumentų rekvizitų, todėl nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad atliekos buvo surinktos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Departamentas nurodė, kad Sprendimu buvo konstatuoti faktai, kurie patys savaime pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus (V t., b. l. 141–148).

7.       Teismas konstatavo, kad Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriame nustatyti tam tikri teisės aktų pažeidimai, tačiau nenustatytas imperatyvus nurodymas panaikinti atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą ar jo dalį. Teismas konstatavo, kad Patikrinimo akte ir jį patvirtinančiame Sprendime yra konstatuoti faktai, tačiau nesuformuluota jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, teisių ar pareigų pareiškėjams, jais nebuvo aiškiai nuspręsta, kad atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento dalys yra naikinamos. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Sprendimas pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, Sprendime nurodytų faktų paneigimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

8.       Teismas pažymėjo, kad Bendrovė kitoje byloje (Nr. eI-671-968/2017) ginčydama galutinį administracinės procedūros sprendimą (Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. AV-146), be kita ko, turi galimybę pasisakyti ir dėl patikrinimo akto bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų skundai negali būti patenkinami.

III.

9.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Baltic Recycling apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Departamento Sprendimą panaikinti (V t., b. l. 152–159).

10.        Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo pažeidimus, kurie buvo konstatuoti Patikrinimo akte, taip pat nurodo, kokie atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (jų dalys) buvo panaikinti. Bendrovė pakartoja argumentus, kodėl nesutinka su nustatytais pažeidimais ir, atitinkamai, kodėl nesutinka su taikyta atsakomybe – atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimu. Bendrovės nuomone, visus šiuos argumentus turėjo išnagrinėti pirmosios instancijos teismas ir panaikinti ginčijamą Sprendimą remdamasis tuo, kad Bendrovė nepadarė jokių pažeidimų, nurodytų Patikrinimo akte bei Sprendime. Teismui palikus galioti Sprendimą, Bendrovės teisės kitoje administracinėje byloje (Nr. eI-671-968/2017) gali būti neapgintos, nes Bendrovė neteks galimybės įrodinėti Patikrinimo aktu nustatytų faktų, t. y. konstatuotų pažeidimų nepagrįstumo.

11.       Bendrovės nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendime naudojamos formuluotės nereiškia Bendrovės dokumentų, įrodančių sutvarkytų atliekų kiekį, panaikinimo, tačiau šią aplinkybę teismas turėjo vertinti kaip Sprendimo neatitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimams ir tai turėjo būti vienas iš savarankiškų pagrindų Sprendimo panaikinimui. Bendrovė pastebi, kad Departamento sprendimu gali būti tvirtinamas tik toks patikrinimo aktas, kuriuo dokumentai panaikinami (pripažinti negaliojančiais), o jeigu Patikrinimo aktu dokumentai nepanaikinti, tai Departamentas Sprendimu tokio Patikrinimo akto patvirtinti negalėjo.

12.       Pasak Bendrovės, Sprendimas gali būti savarankišku skundimo objektu administracinėje byloje. Sprendimo priėmimo metu galiojusio Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (toliau – Tvarkos aprašas), 43 punktas numatė, kad Departamento sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

13.       Bendrovė 2019 m. sausio 16 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą priteisti iš Departamento 1 463,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (V t., b. l. 176–177).

14.       Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad su Bendrovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (V t., b. l. 162–163).

15.       Departamentas pastebi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Departamento nuomone, teismas Bendrovės skundą atmetė argumentuotai, sprendime išsamiai išdėstęs motyvus.

16.       Pareiškėjas Asociacija atsiliepime prašo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (V t., b. l. 164–168).

17.       Asociacija nurodo, kad teismas sprendime iš esmės teisingai ir pagrįstai argumentavo, kad pareiškėjų ginčijamu Sprendimu nebuvo panaikintos Asociacijai išrašyto Bendrovės 2015 m. sausio 30 d. atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1 dalys, todėl Asociacijos interesai konkrečiu atveju buvo apginti. Teismo sprendimo Departamentas neskundė, o tai, pasak Asociacijos, reiškia, kad Departamentas sutinka su teismo atliktu Sprendimo pobūdžio ir juo sukeliamų teisinių pasekmių vertinimu.

18.       Pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, kad Sprendimas nėra individualus teisės aktas, sukeliantis pareiškėjams teisines pasekmes, o yra tik dokumentas, konstatuojantis atitinkamus faktus, šis Sprendimas, pasak Asociacijos, negalėjo būti vertinamas ir pagal VAĮ 8 straipsnį. Asociacija nurodo, kad sutinka su Bendrovės nuomone, jog Departamentas nepagrįstai konstatavo pažeidimus, tačiau minėtų pažeidimų vertinimas bus galimas tuomet, jei bus priimtas realias teisines pasekmes sukeliantis sprendimas.

19.       Asociacija 2017 m. birželio 12 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į Bendrovės apeliacinį skundą parengimą (V t., b. l. 170).

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

IV.

20.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Baltic Recycling yra registruota Atliekų tvarkymo valstybiniame registre, Bendrovė turi pavojingų atliekų tvarkymo licenciją (2006 m. spalio 17 d.), Bendrovė įrašyta į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų atliekų tvarkytojų sąrašą (kaip tam tikros kategorijos elektros ir elektroninės įrangos (toliau – ir EEĮ) eksportuotoja, kaip tam tikrų kategorijų EEĮ pradinis apdorojimas, po pradinio apdorojimo gautų sudedamųjų medžiagų ar dalių perdavimas atliekų tvarkytojams, kaip tam tikrų kategorijų EEĮ surinkėja iš komunalinio srauto nustatytose savivaldybėse).

21.       Departamento Vilniaus miesto agentūra atliko Bendrovės planinį patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimo ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi. Departamento Vilniaus miesto agentūra surašė 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo aktą bei privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo Bendrovę pateikti patikrinimo akte nurodytus dokumentus. Departamento Vilniaus miesto agentūra 2015 m. rugpjūčio 31 d. surašė patikrinimo aktą ir privalomąjį nurodymą, kuriuo pakartotinai pareikalavo pateikti dokumentus.

22.       Departamentas 2016 m. sausio 11 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame padarė išvadas:

22.1.                      Bendrovė laiku nepateikė 2015 m. rugpjūčio 31 d. privalomajame nurodyme prašomų pateikti dokumentų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

22.2.                      Bendrovė 21 siuntai EEĮ atliekų per 2014 metus neinformavo Departamento, kad nurodytos atliekos, kurių bendras kiekis 146,9 t, išvežamos (eksportuojamos) į Remondis Electrorecycling Sp. Z.o.o., Lenkiją, tuo pažeidžiant Tvarkos aprašo 20.10 punkto ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus;

22.3.                      Bendrovė nepateikė pirminių dokumentų, įrodančių apie 2014 metais surinktas / gautas atliekas (164,938 t – stambūs namų apyvokos prietaisai, 53,995 t – stambūs šaldymo prietaisai, 27,72 t – smulkūs namų apyvokos prietaisai, 28,212 t – kita IT ir telekom. įranga bei dalys, 53,532 t – monitoriai, 1,755 t – vartojimo įranga, 205,235 t – televizoriai, 1,014 t – apšvietimo įranga, 36,767 t – elektriniai ir elektroniniai įrankiai, 1,181 t – žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga, 0,09 t – medicininiai prietaisai, 0,435 t – automatiniai daiktų išdavimo įtaisai) iš fizinių asmenų ar apvažiavimo būdu tuo pažeidžiant Tvarkos aprašo 20.1 punkto ir Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus;

22.4.                      naikintinos 2015 m. sausio 30 d. EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1 dalys už: 135,057 t stambių namų apyvokos prietaisų, išskyrus prietaisus su šaldymo įranga; 142,461 t stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga; 21,548 t smulkių namų apyvokos prietaisų; 67,987 t kompiuterių monitorių; 202,41 t televizorių; 34,976 t elektros ir elektroninių įrankių (išskyrus stambius pramoninius prietaisus);

22.5.                      vadovaujantis Tvarkos aprašo 38 punktu naikintinos 2015 m. sausio 30 d. EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1, išrašyto asociacijai „EEPA“, dalys už: 135,057 t stambių namų apyvokos prietaisų, išskyrus prietaisus su šaldymo įranga; 142,461 t stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga; 21,548 t smulkių namų apyvokos prietaisų; 67,987 t kompiuterių monitorių; 202,41 t televizorių; 34,976 t elektros ir elektroninių įrankių (išskyrus stambius pramoninius prietaisus).

23.       Departamentas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu nusprendė patvirtinti 2016 m. sausio 11 d. Patikrinimo aktą. Bendrovė ir asociacija „EEPA” kreipėsi į teismą su skundais, prašydami panaikinti Departamento 2016 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. VR-17.5-25 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Pirmosios instancijos teismas skundus atmetė dėl to, kad skundžiamas sprendimas nesukelia pareiškėjams pasekmių. Asociacija „EEPA” sutiko su teismo vertinimu ir apeliacinio skundo nepadavė. Bendrovė padavė apeliacinį skundą dėl to, kad Bendrovės teisės liko neapgintos.

V.

24.       Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

25.       Atliekų tvarkymo įstatymu yra įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva). Direktyva yra nustatytos priemonės, skirtos aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti užkertant kelią žalingam atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikiui ar sumažinant jį ir sumažinant išteklių naudojimo bendrą poveikį bei padidinant tokio naudojimo veiksmingumą (Direktyvos 1 straipsnis). Pagal Direktyvos 13 straipsnį valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekų tvarkymas būtų atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai, t. y. nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ar gyvūnams, nekeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų ir nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypač svarbioms vietovėms. Valstybės narės taip pat turi imtis veiksmų, būtinų siekiant užtikrinti, kad pavojingų atliekų gamyba, rinkimas ir vežimas, saugojimas ir apdorojimas būtų vykdomi tokiomis sąlygomis, kuriomis geriausiai apsaugoma aplinka ir žmonių sveikata, įskaitant veiksmus, skirtus pavojingų atliekų atsekamumui nuo gamybos iki galutinio pristatymo vietos ir kontrolei (Direktyvos 17 straipsnis).

26.       Atliekų tvarkymo įstatymo (2003 m. sausio 1 d. redakcija) 2 straipsnio (2014 m. balandžio 17 d. redakcija) 30 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.

27.       Atliekų tvarkymo įstatymo Aštuntasis10 skirsnis (2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 9 d. redakcija) nustatė reikalavimus atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Aštuntojo10 skirsnio 3425 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už: <...> 2) ne Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį; <...> 7) tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Analogiškos normos yra įtvirtintos aktualioje Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje –  3431 straipsnyje (2017 m. liepos 11 d. redakcija).

28.       Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, 19 punkte (2013 spalio 16 d. redakcija) buvo nustatyta, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai, įrašyti į tvarkytojų sąrašą, patvirtina elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbtą ir (ar) kitaip panaudotą kiekį elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjams, įrašytiems į tvarkytojų sąrašą, išrašydami dokumentus per kalendorinius metus ar jiems pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kalendorinių metų pabaigos (pildoma Aprašo 4 priedo forma). Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjai, įrašyti į tvarkytojų sąrašą, privalo pateikti informaciją, būtiną įrodyti, kad dokumentai išrašyti laikantis 20 punkte nustatytų reikalavimų, atliekų naudotojams (perdirbėjams) ir (ar) eksportuotojams, kai dokumentus išrašo atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai. Tvarkos aprašo 20 punkte buvo nustatyta, kad dokumentai gali būti išrašomi: 1) Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktam elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiui, kuris panaudotas (perdirbtas) Lietuvos Respublikos teritorijoje arba valstybėse narėse per kalendorinius metus; <...> 10) eksportuotų elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiui, apie kurio eksportą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki kiekvienos atliekų siuntos išvežimo informuotas RAAD, iš kurio kontroliuojamos teritorijos planuojama eksportuoti atliekas, pateikiant šią informaciją <...>. Tvarkos aprašo 43 punkte buvo nustatyta, kad RAAD sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

29.       Tvarkos aprašo 38 punkte (2013 m. spalio 16 d. redakcija) buvo nustatyta, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai.

30.       Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsniu atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis. Ginčui aktuali Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija numatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>. Dokumentų, įrodančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą pateikimas yra reikšminga aplinkybė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems mokesčio mokėtojams, siekiantiems pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimas byloje Nr. A525-1970/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinės bylos dalyku gali būti klausimas dėl dokumentų, įrodančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, panaikinimo, vertinant šių dokumentų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimas byloje Nr. A502-142/2012).

31.       <...> Skiriant Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas poveikio priemones, inter alia įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, turi būti laikomasi reikalavimo atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes (Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 1 dalis); minėtos poveikio priemonės gali būti skundžiamos teisme (Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 5 dalis); teismas panaikina licencijas išduodančios institucijos sprendimą skirti poveikio priemonę, kai jis yra nepagrįstas ar neteisėtas (Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 6 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis) <...> (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. KT6-N5/2017).

VI.

32.       Direktyva, Atliekų tvarkymo įstatymas, Tvarkos aprašas, Konstitucinio Teismo doktrina, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad ginčai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimo (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) gali būti administracinės bylos dalyku, taigi administraciniame teisme yra nagrinėtini klausimai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimo, kuris yra įforminamas minėtais administraciniais sprendimais. Nagrinėjamoje byloje buvo skundžiamas būtent toks administracinis sprendimas, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šis sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.  

33.       Minėtas reguliavimas patvirtina, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) yra dokumentai reikšmingi visos atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir visiems šios sistemos dalyvių (gamintojų ir importuotojų, licencijuotų organizacijų, atliekų tvarkytojų) teisėms ir pareigoms. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra reikšmingi atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir šios sistemos dalyvių teisėms ir pareigoms dokumentai tiek apmokestinimo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme, tiek ir atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įvykdymo prasme, taigi ir atliekų tvarkymo reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, pasiekimo prasme.

34.       Pirmosios instancijos teismas turėtų išnagrinėti klausimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimo, kuris yra įforminamas byloje skundžiamais administraciniais sprendimais. Būtent teismas turėtų svarstyti klausimus, ar buvo nustatytos materialinės sąlygos, kurioms esant galėjo būti išduoti įrodantys dokumentai, ar konkrečiu atveju buvo nustatyti  minėtose teisės normose nurodyti pagrindai naikinti įrodančius dokumentus, kokio pobūdžio pažeidimai buvo nustatyti. Teismas turėtų svarstyti klausimą, ar taikytos poveikio priemonės buvo proporcingos. Teismas nenagrinėjo šių ir kitų esminių bylos aspektų. Teismas neteisingai sprendė dėl administracinės bylos dalyko ir be pagrindo nepatikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, kaip tai yra suprantama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį.

35.       Dėl nurodytų motyvų, teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumas bus išnagrinėtas kitose administracinėse bylose, kuriose buvo ginčijami administraciniai aktai, priimti iki šioje byloje ginčijamų aktų priėmimo (patikrinimo aktas, privalomasis nurodymas, paminėti šios nutarties 21 punkte). Dėl šio bylos aspekto akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl atsakovo veiksmų eiliškumo priimant minėtus administracinius aktus. Taigi pirmosios instancijos teismas turėtų pasisakyti ir dėl klausimo, ar skundo administraciniam teismui padavimas sustabdė administracinių sprendimų vykdymą.

36.       Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme. Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 145 str., 144 str. 1 d. 4 p.).

37.       Kaip minėta, dalyvaujantys byloje asmenys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šiuo metu negali būti išspręstas. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galės būti išspręstas tik iš esmės pasisakius dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialinių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl šalis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018). Kadangi byla yra perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic Recycling apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė