Procesinio sprendimo kategorija
2.1.3.6.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Josifo
Tomaševičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nuteistajam T. M.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro
pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d.
nuosprendžiu T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal BK 186
straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Pritaikius BK 63
straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo
būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems
mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė
dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos rajono
apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, ir nustatyta subendrinta
bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 25 MGL (3125 Lt)
dydžio bauda.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d.
nuosprendžiu taip pat nutraukta baudžiamosios bylos dalis, kurioje T. M. buvo
kaltinimas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje
(A. C. ir A. K. turto įgijimas apgaule), nes nėra nukentėjusių asmenų
skundų ar jų teisėtų atstovų pareiškimų arba prokuroro reikalavimo (Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6
punktas).
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės prokuratūros
vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas, kuriuo prašyta
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio
dalį, kuria nutraukta baudžiamoji byla, ir dėl šios dalies priimti
apkaltinamąjį nuosprendį T. M., atmestas.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą patenkinti,
nuteistąjį, prašiusį kasacinį skundą atmesti,
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės
teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nutrauktoje baudžiamosios bylos
dalyje T. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. rugsėjo 19 d., tiksliau
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Juodasis feniksas“ nuomojamose
patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB
„Juodasis feniksas“ vienintelis akcininkas, prisistatydamas direktoriumi,
turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas,
kad savo įsipareigojimų nevykdys, pagal sutartį tarp UAB „Juodasis feniksas“ ir
A. C. dėl langų pagaminimo ir jų sudėjimo, pasitikėjimui įgyti išrašydamas
kasos pajamų orderį - kvitą (serija KA Nr. 0001), iš A. C. gavo 2250 Lt,
tačiau langų nepristatė ir nesumontavo, pinigų negrąžino ir taip apgaule savo
naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai A. C. 2250 Lt
turtinę žalą.
T. M. nutrauktoje
baudžiamosios bylos dalyje buvo kaltinimas ir tuo, kad jis 2005 m. rugsėjo 21
d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame Kaune,
(duomenys neskelbtini), būdamas UAB „Juodasis feniksas“ vienintelis
akcininkas, prisistatydamas direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai
įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys,
pagal sutartį tarp UAB „Juodasis feniksas“ ir A. K. dėl langų pagaminimo
ir jų sudėjimo, pasitikėjimui įgyti išrašydamas kasos pajamų orderį - kvitą (serija
KA Nr. 0002), iš A. K. gavo 1000 Lt, tačiau langų nepristatė ir
nesumontavo, pinigų negrąžino ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą,
padarydamas nukentėjusiajam A. K. 1000 Lt turtinę žalą.
Kauno miesto apylinkės
teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu T. M. nuteistas už kitas
nusikalstamas veikas, tačiau šios nuosprendžiu nustatytos faktinės bylos
aplinkybės su paduotu kasaciniu skundu nesusijusios.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro
pavaduotojas kasaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti
bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas
netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas, kad T. M. negali atsakyti
už A. C. ir A. K. turto įgijimą apgaule, motyvuodamas tuo, kad byloje
nėra nukentėjusių asmenų skundų, prokuroro reikalavimo. Iš bylos duomenų
matyti, kad 2005 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas R. M. pareiškimas, kuriame
nurodyta, kad T. M. UAB „Juodasis feniksas“ vardu neteisėtai priima
užsakymus langų gamybai ir daro kitas nusikalstamas veikas. Dėl šio pareiškimo
buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182
straipsnio 1 dalyje, ir apie tai pranešta prokurorui. Susipažinęs su pranešimu,
prokuroras 2005 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato
pareigūnams pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą. Šis prokuroro pavedimas,
kasatoriaus nuomone, vertintinas kaip prokuroro reikalavimas patraukti
T. M. baudžiamojon atsakomybėn už A. C. ir A. K. turto įgijimą
apgaule. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisėtu
pirmosios instancijos teismo sprendimą nutraukti baudžiamosios bylos dalį dėl
kaltinimų T. M. apgaule įgijus svetimą A. C. ir A. K. turtą. Be
to, kasatoriaus nuomone, kaip nukentėjusių asmenų skundai vertintini nukentėjusiųjų
A. C. bei A. K. prašymai pripažinti juos civiliniais ieškovais, nes juose
nurodoma, kad turtinę žalą jie patyrė ne dėl kokių nors kitokių aplinkybių, bet
dėl nusikalstamų veikų.
Prokuroras mano, kad bylą nagrinėję teismai, net ir pripažinę,
kad byloje nėra nukentėjusių asmenų skundų ar prokuroro reikalavimo patraukti T. M.
baudžiamojon atsakomybėn už A. C. ir A. K. turto įgijimą apgaule,
prieš nutraukdami baudžiamosios bylos dalį dėl šių kaltinimų, turėjo
išsiaiškinti, ar nukentėję asmenys, prokuroras nereikalauja tęsti baudžiamojo
proceso, tačiau to nepadarė.
Esant tokios aplinkybėms, apeliacinės instancijos
teismas iš esmės pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, kurioje reikalaujama išsamiai
atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą
veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.
Prokuroro kasacinis
skundas netenkintinas.
Dėl BPK 3
straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo
BPK 3 straipsnio 1
dalies 6 punkte nustatytos privačiai viešo kaltinimo bylų kategorijos, t. y.
bylos, kuriose procesas pradedamas tik dėl nukentėjusiojo skundo, o toliau
tokios bylos nagrinėjamos bendra tvarka.
Taigi pagal šį baudžiamojo
proceso įstatymą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi
būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo
pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai
procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto
atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (BPK 3 straipsnio 1 dalies
6 punktas). Nusikalstamų veikų, kuriose baudžiamasis procesas pradedamas tik
tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, sąrašas
numatytas BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje. Ir toks procesas gali
vykti tik dėl tų nusikalstamų veikų padarymo, už kurias atsakomybę numatančios
BK specialiosios dalies straipsnyje yra prierašas, formuluojamas kaip atskira tokio
straipsnio dalis, kad už tą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra
nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro
reikalavimas.
BPK 167 straipsnio 1
dalyje numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas prokuroro
reikalavimu. Jei BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi
visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių
priežasčių negali ginti savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi
teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo
teisėto atstovo pareiškimas (BPK 409 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 167
straipsnyje numatytos veikos tiriamos ir nagrinėjamos privačiai viešo kaltinimo
tvarka, BPK 407 straipsnyje – privataus kaltinimo tvarka. Pažymėtina, kad pagal
baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 167 straipsnio 1 dalis, 407
straipsnis) minėtų kategorijų bylų procesas gali būti pradedamas ir be prokuroro
reikalavimo.
Šioje byloje BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytose
veikose BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kurį padarė
kasatorius, yra nurodytas. BK 182 straipsnyje yra prierašas, formuluojamas kaip
atskira šio straipsnio dalis (BK 182 straipsnio 4 dalis), kurioje nurodyta, kad
už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju,
kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar
prokuroro reikalavimas. Vadinasi, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo
bylos priskiriamos privataus viešojo kaltinimo bylų kategorijai. Taigi
ikiteisminis tyrimas tokiu atveju gali būti pradėtas arba esant nukentėjusiojo
skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, arba prokuroro reikalavimu. Jei nei
nukentėjusysis, nei jo atstovas nesikreipia dėl proceso pradėjimo, prokuroras
turi teisę inicijuoti procesą, bet vėliau bylos nagrinėjamos bendra tvarka.
Tačiau BPK 167 straipsnio 3 dalyje numatyta, kaip
reikia elgtis, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje
yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal
nukentėjusiojo skundą ar prokuroro reikalavimą. Nepriklausomai nuo priežasties,
dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be nukentėjusiojo skundo ar jo
teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo, kai pagal minėto
straipsnio 1 dalį toks skundas, pareiškimas ar reikalavimas yra būtinas, vos
tik paaiškėjus tokiai aplinkybei nedelsiant turi būti imamasi priemonių,
siekiant išsiaiškinti, ar toks skundas, pareiškimas ar reikalavimas bus gautas.
Iš šios bylos duomenų matyti, kad 2005 m. rugsėjo 21
d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal R. M. pareiškimą dėl T. M. sukčiavimo
priimant ją į darbą ir nelegaliai sudarant sutartis su klientais (T. 1, b. l. 1,
10). 2005 m. spalio 4 d. A. K. buvo apklaustas kaip liudytojas (T.1, b. l.
31), o vėliau pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (T. 1, b. l. 33-35),
A. C. apklausta kaip liudytoja 2005 m. spalio 20 d. ir po to pripažinta nukentėjusiąja
ir civiline ieškove (T. 1, b. l. 36-43). Nė viename iš šių dokumentų nebuvo
išreikštas jų noras, kad A. K. ar A. C. norėtų, jog būtų pradėtas
baudžiamasis persekiojimas T. M. Juose tik prašoma priteisti atitinkamas
sumas iš T. M., kuris neįvykdė sutarties ir nepadarė žadėtos paslaugos –
neatvežė ir nesumontavo plastikinių langų. Todėl nepagrįstas kasacinio skundo
argumentas, kad nukentėjusiųjų apklausos protokolai, jų pripažinimas nukentėjusiaisiais
ir civiliniais ieškovais bei jų prašymai priteisti atitinkamas sumas turi būti
laikomi skundais ir yra jų valios išreiškimas pradėti baudžiamąjį persekiojimą.
Šiuo atveju tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo įstaigos
pareigūnas turėjo kreiptis į nukentėjusiuosius, pasiūlydamas jiems pateikti
reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti
prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį
tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Taigi nuo paaiškėjimo momento, t. y. nuo
2005 m. spalio 4 ar 20 d., iki minėtų skundų ar prokuroro reikalavimo gavimo,
jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neturėjo būti atliekami. Šioje byloje
nukentėjusiųjų A. K. ir A. C. skundų nebuvo gauta, nors būtent šių
nusikalstamų veikų kategorijai reikalinga, kad apsisprendimas, ar turi vykti
procesas, būtų nukentėjusiojo valios reikalas, iniciatyva dėl ikiteisminio
tyrimo pradėjimo – taip pat priklauso nukentėjusiesiems. Šioje byloje nebuvo
gautas ir prokuroro reikalavimas, nes tokiu atveju, kai nėra pateiktas
nukentėjusiojo skundas, minėtų nusikalstamų veikų atvejais prokuroras turi
teisę pateikti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl teismai, teisingai
laikė, kad tai yra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, ir
remdamiesi BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu teisingai nutraukė baudžiamąją
bylą T. M. dėl apgaule savo naudai įgyto turto iš A. K. ir A. C.
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina,
kad byloje yra Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2007 m. vasario 2 d. nutartis
dėl pažeidimų surašant kaltinamąjį aktą (T. 2, b. l. 132–133); joje, be kita
ko, buvo nurodyta, kad T. M. kaltinamas nusikaltimais, dėl kurių būtinas
nukentėjusiųjų skundas ar jų teisėtų atstovų pareiškimas, ar prokuroro
reikalavimas, nutartyje buvo nurodyti terminai, iki kada šie pažeidimai turėjo
būti ištaisyti. Prokuroras raštu 2007 m. kovo 5 d. pavedė ikiteisminio tyrimo
pareigūnui atlikti papildomą tyrimą atsižvelgiant į duotus nurodymus ir
terminus, tačiau į šį nutarties argumentą nebuvo atsižvelgta ir toks pažeidimas
nebuvo ištaisytas.
Prokuroro
apeliaciniame skunde (T. 3, b. l. 98–101), taip pat ir kasaciniame skunde nepagrįstai
teigiama, kad teismai neteisingai nelaikė R. M. pareiškimo, dėl kaltinimų T. M.
apgavus A. K. ir A. C., skundu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas į šiuos abiejų skundų argumentus yra detaliai
ir išsamiai pasisakęs apeliacinės instancijos teismo nutartyje, su tokiais
argumentais teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja. Kolegija tik pabrėžia,
kad R. M. pareiškimas jokios informacijos apie T. M. konkrečias nusikalstamas
veikas minėtų nukentėjusiųjų atžvilgiu neteikia, jame išdėstytos tik prielaidos
apie nuteistojo nelegalią veiklą (T. 1, b. l. 10), todėl jo laikyti skundu dėl
ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl A. K. ir A. C. apgaulės, nėra teisinio
pagrindo, nes jame, neišreikšta jų valia ir iniciatyva pradėti ikiteisminį
tyrimą T. M.
Kasaciniame
skunde dar teigiama, kad abiejų instancijų teismai, padarę išvadą, kad
ikiteisminio tyrimo metu nėra paduoto atskiro nukentėjusiųjų skundo
(pareiškimo) dėl T. M. nusikalstamos veikos, turėjo išsiaiškinti, ar nukentėjusieji
ir prokuroras nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso. Toks skundo argumentas
yra nepagrįstas dėl to, kad pagal teismų praktiką teismas privalo posėdyje
išsiaiškinti, ar nukentėjusieji nereikalauja tęsti baudžiamojo persekiojimo tik
tuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nusikalstamų veikų kategorijoms
priskirtoms valstybiniam kaltinimui, o teismo posėdyje kaltininko veika
perkvalifikuojama į tokį BK straipsnį, už kurį jis atsako tik esant
nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ar prokuroro
reikalavimui. Tokiu atveju teismas turi išsiaiškinti ir pažymėti protokole, ar
nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas reikalauja tęsti procesą, jei šie
asmenys anksčiau nebuvo padavę tokio skundo ar pareiškimo. Toks įrašas
protokole apie reikalavimą tęsti baudžiamąjį procesą tada prilygsta tokiam
skundui ar pareiškimui. Jeigu tokiu atveju nukentėjusieji nepareiškia
reikalavimo tęsti procesą, jis gali būti tęsiamas, jei to reikalauja
prokuroras; toks prokuroro nutarimas reikalingas ir tuo atveju, kai procesas
buvo pradėtas prokuroro iniciatyva (kasacinė byla Nr. 2K-409/2007).
Esant
tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas
šioje byloje pritaikytas tinkamai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų
pažeidimų nepadaryta, todėl, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų
nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo
pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant
kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a :
Kauno
apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Alvydas Pikelis
Josifas Tomaševičius
Rimantas Baumilas