Civilinė byla Nr. e2-32-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00362-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5; 3.3.1.4; 3.3.1.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,NT paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Marių kooperatyvas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Pamario kapitalas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys H. Č. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,GJ baldai“, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2021 m. birželio 11 d. patikslinusi prašė pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovių UAB ,,Marių kooperatyvas“ ir UAB ,,Pamario kapitalas“ 2020 m. birželio 18 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją natūra, priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.     

2.       Ieškovei UAB ,,Nekilnojamo turto valdymas“ Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d., iškelta nemokumo byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,Lideres“ (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-708-912/2022; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-997-881/2021).

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovės BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB ,,Marių kooperatyvas“ 4 165,18 Eur, atsakovei UAB ,,Pamario kapitalas“ – 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Vilniaus apygardos teismui 2021 m. spalio 25 d. buvo pateiktas pareiškėjos UAB ,,NT paslaugos“ pasirašytas apeliacinis skundas, kuriame prašoma: (1) pakeisti pradinę ieškovę BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ jos procesinių teisių perėmėja UAB ,,NT paslaugos“; (2) atidėti už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo pabaigos; (3) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; (4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodyta, kad 2021 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido pareiškėjai UAB ,,NT paslaugos“ visas teises į šioje civilinėje byloje pareikštą reikalavimą.

6.       Vilniaus apygardos teismas ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorei UAB „Lideres“ pasiūlė pateikti nuomonę dėl šio prašymo ir ieškovės pakeitimo naująja ieškove – UAB ,,NT paslaugos“. Ieškovės 2021 m. spalio 29 d. panešime nurodoma, kad nemokumo administratorė pozicijos nagrinėjamu procesiniu klausimu neturi, kadangi tik iš šios civilinės bylos sužinojo apie 2021 m. balandžio 6 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ prašymo dėl ieškovės pakeitimo jos teisių perėmėja netenkino ir atsisakė priimti jos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo.   

8.       Prašymas pakeisti pradinę ieškovę jos teisių perėmėja UAB ,,NT paslaugos“ grindžiamas kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2021 m. balandžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuria UAB „NT paslaugos“ perėmė iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo teisę bei visas iš jos kylančias ir su ja susijusias papildomas teises į solidarias skolininkes UAB ,,Marių kooperatyvas“ ir UAB ,,Pamario kapitalas“. Reikalavimo perleidimo sutarties a) punkte nurodyta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi neabejotiną 360 000 Eur reikalavimo teisę į solidarias skolininkes UAB „Marių kooperatyvas“ ir UAB „Pamario kapitalas“, atsiradusią 2020 m. birželio 18 d. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

9.       Įvertinęs šios reikalavimo perleidimo sutarties turinį nagrinėto ginčo kontekste, teismas pripažino, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido neegzistuojančią reikalavimo teisę, t. y. teisę, kurios pati BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neturi. Tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas. Todėl, teismo nuomone, procesinių teisių perėmimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnyje nustatytų sąlygų.

10.       Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad ieškovė BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ savo reikalavimo teisės buvimą grindžia 2020 m. birželio 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, pati nebūdama jos šalimi. Ši sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Marių kooperatyvas“ ir UAB „Pamario kapitalas“, būtent atsakovėms nurodyta sutartis sukūrė teises ir pareigas, todėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tos sutarties pagrindu neįgijo reikalavimo teisės nei į 360 000 Eur, nei į jokias kitas teises, susijusias su ta sutartimi.

11.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimas pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją nagrinėjamoje byloje priimtu 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu jau yra atmestas. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu ši sutartis visgi būtų pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija natūra, ja perleistas turtas būtų sugrąžintas atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“. Taigi, net ir priešingas teismo sprendimas nebūtų galėjęs sukurti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nei jokių teisių į patį turtą, nei kitokiu būdu patenkinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesų.

12.       Teismas konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir materialiųjų teisių perėmimas neįvyko, atitinkamai, pareiškėja UAB „NT paslaugos“ neįrodė savo dalyvavimo šios bylos procese pagrindo. Todėl ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negali būti keičiama naująja ieškove UAB „NT paslaugos“. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjos UAB ,,NT paslaugos“ apeliacinį skundą atsisakė priimti kaip paduotą neturinčio tam teisės asmens (CPK 305 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Pareiškėja UAB ,,NT paslaugos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį ir pakeisti ieškovę BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ jos procesinių teisių perėmėja UAB ,,NT paslaugos“; atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą; panaikinti skundžiamą 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Pradinė kreditorė yra perleidusi pareiškėjai reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. e2-2018-467/2021, t. y. teisę, kuri buvo pradėta realizuoti. Nors teismas jau yra išnagrinėjęs pradinės kreditorės reikalavimo teisės reikšti ieškinį teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, o jo teisėtumas kvestionuojamas apeliaciniu skundu. Todėl teismas, spręsdamas prašymą dėl procesinių teisių perėmimo, negalėjo remtis savo neįsiteisėjusio teismo sprendimo išvadomis dėl pradinės ieškovės pareikšto reikalavimo teisėtumo ir (ar) jos negalėjimo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį.

13.2.                      Pradinės kreditorės reikalavimo teisės egzistavimo klausimas dar nėra galutinai išspręstas, todėl vien šiuo pagrindu teismui pateikta sutartis negali būti laikoma niekine.

13.3.                      Jeigu pradinė ieškovė būtų pateikusi apeliacinį skundą, jis būtų priimtas, kadangi ieškovė turi teisę į apeliaciją, vadinasi, reikalavimo teisės perleidimas taip pat yra galimas.   

14.       Atsakovė UAB ,,Marių kooperatyvas“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:

14.1.                      Turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovių ir būtent joms sukūrė teises ir pareigas. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebuvo ir nėra nė vienos iš atsakovių kreditore, kreditoriumi nėra ir trečiasis asmuo BUAB „GJ baldai“, kurio kreditore yra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Ieškovė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu objektyviai neįgijo ir negalėjo įgyti jokios reikalavimo teisės nei į 360 000 Eur, nei į jokias kitas teises, susijusias su pirkimo–pardavimo sutartimi.   

14.2.                      Nėra jokio pagrindo teigti, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir joje nurodytas reikalavimo perleidimo objektas (dalykas) negalėjo būti teismo įvertintas priimant skundžiamą nutartį ir neva turėjo būti vertinamas apeliacinės instancijos teisme, tikrinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas turėjo teisę ir pareigą įvertinti pateiktos reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygas, todėl visiškai pagrįstai pripažino šią sutartį niekine.     

14.3.                      Reikalavimo teisių perleidimo sutartis ne tik yra niekinė, bet abejonių kelia jos sudarymo (pasirašymo) aplinkybės. Iš sutarties matyti, kad jos sudarymo data – 2021 m. balandžio 6 d., tačiau ji su prašymu pakeisti šalį teismui pateikta praėjus pusei metų po jos sudarymo, t. y. tik po to, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla. 

15.       Atsakovė UAB ,,Pamario kapitalas“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimus:

15.1.                      Apeliaciniame skunde nekvestionuojamos teismo išvados dėl ieškovės reikalavimo teisės neegzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 320 straipsnio 1 dalį, neturi pagrindo dėl to pasisakyti bei šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas turi įstatyminę pareigą analizuoti tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, t. y. keliamus klausimus dėl CK 1.81 straipsnio bei CK 1.86 straipsnio taikymo. Taigi, apeliantei nekeliant klausimų dėl CK 1.78 straipsnio 5 dalies taikymo, pradinės kreditorės reikalavimo teisės neegzistavimo klausimas yra išspręstas galutinai.    

15.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad nekilnojamojo turto 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovių ir būtent joms sutartis sukūrė teises bei pareigas. Sutarties uždarumo principas lemia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir nesukuria teisių ar pareigų tretiesiems asmenims. Pradinė kreditorė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu neįgijo reikalavimo teisės nei į 360 000 Eur, nei jokių kitų teisių, susijusių su pirkimo–pardavimo sutartimi. Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė, t. y. teisė, kurios BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neturi.   

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados   

Dėl su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų    

16.       Apeliantė UAB ,,NT paslaugos“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. balandžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, išrašą iš AB ,,Šiaulių bankas“ esančios apeliantės banko sąskaitos, Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją apie PVM mokėtojus, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašą. Kadangi visus šiuos įrodymus apeliantė jau yra pateikusi su apeliaciniu skundu, jų priėmimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Dėl procesinių teisių perėmimo     

17.       Pagal CPK 48 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (2 dalis). Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (3 dalis).

18.       CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą jame reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialinių subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialines subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

19.       Nagrinėjamu atveju prašymas dėl procesinio teisių perėmimo yra grindžiamas ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir apeliantės UAB ,,NT paslaugos“ pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl ji gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės ar teisės, kuri jau perleista, taip pat teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad, pavyzdžiui, skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 straipsnio 1 dalis).

20.       CK 6.102 straipsnyje yra įtvirtinti ir atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo; nurodytais atvejais reikalavimo perleidimas negali būti legalizuotas šalių susitarimo ar kitų aplinkybių pagrindu (? ???Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat  pasisakyta, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti.<...> Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

21.       Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialinių teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialines civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos, o procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis leidžia įsitikinti, kad ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasitraukė iš materialiojo teisinio santykio, kuriuo ji grindė savo reikalavimus, nukreiptus atsakovėms per teismą, o apeliantė šia sutartimi perėmė pasitraukusio subjekto, dalyvavusio civilinėje byloje ieškovės procesinėje pozicijoje, teises bei pareigas.

22.       Kadangi procesinis teisių perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso (CPK), o ne materialiosios teisės normomis. Todėl sprendžiant procesinių teisių perėmimo civilinėje byloje klausimą negali būti svarstomi suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su jų prievole išieškotojui (nagrinėjamu atveju ieškovei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014). Sutarties dėl reikalavimo perleidimo pakanka pagal CPK 48 straipsnį įvykusiam reikalavimo perleidimui konstatuoti. Kai dokumentai dėl teisių perleidimo (šiuo atveju sutartis) nenuginčyti, jų ginčijimo, pripažinimo negaliojančiais klausimai, teismui vertinant procesinį teisių perėmimą pagal CPK 48 straipsnį, nesprendžiami, o procesinis teisių perėmimas yra įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).   

23.       Taigi, aptarti kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad tokia aplinkybė, kokiu pagrindu atsirado pradinis reikalavimas, vėliau perleistas apeliantei, nelaikytina teisiškai reikšminga sprendžiant tik šalies byloje pakeitimo kita šalimi pagal CPK 48 straipsnio nuostatas klausimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl suinteresuotų asmenų (atsakovių) argumentų, susijusių su jų prievolės pradinei ieškovei nebuvimu, neturėjo vertinti reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo ar spręsti dėl jo teisinio ydingumo pagal materialiosios teisės normas, nes tokie reikalavimai šioje civilinėje byloje nepareikšti.

24.       Kitaip tariant, ieškovės ir apeliantės 2021 m. balandžio 6 d. sudarytos reikalavimo teisių sutarties (ne)galiojimo klausimas negalėjo būti įvertintas šiame konkrečiame procese, nes tai išeina iš sprendžiamo procesinio klausimo ribų. Pirmosios instancijos teismas, gavęs informaciją ir įrodymus apie įvykusį materialinių teisių perėmimą, turėjo įstatymo nustatytą pareigą apsvarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo atsakovių valios dėl teisių perleidimo išreiškimo. Jeigu asmuo nesutinka su įvykusiu perleidimu dėl įstatymo ar jo teisių pažeidimo, reikalavimų perleidimas gali būti nuginčytas bendra tvarka – inicijuojant naujos bylos procesą.

25.       Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo teisės nebuvimas, konstatuotas šioje byloje priimtu, bet dar neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, kartu lemia ir reikalavimo perleidimo sutarties, kaip niekinio sandorio, padarinių pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį taikymą, taip pat stokoja pagrįstumo.

26.       Vena vertus, reikalavimo teisės neturėjimas yra savarankiškas pagrindas atmesti pareikštą ieškinį, bet nesudaro prielaidų atsisakyti tokį ieškinį priimti, ar, atitinkamai, užbaigti pradėtos bylos procesą pirmosios instancijos teismo priimamu baigiamuoju procesiniu dokumentu.  

27.       Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą sandorio negaliojimas tampa akivaizdus ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio (pagal pareigas) gali konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes. Tačiau tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

28.       Nagrinėjamu atveju procesinių teisių perėmimo pagrindą sudarantis sandoris ir aplinkybės, susijusios su jame ieškovės deklaruojamu reikalavimo teisių turėjimu bei jų perdavimu apeliantei, nebuvo vertinami pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Taigi, ir sandorio (t. y. reikalavimo teisių perleidimo sutarties) niekinis pobūdis nėra tiek akivaizdus, kad pirmosios instancijos teismas galėtų savo iniciatyva konstatuoti niekino sandorio padarinių taikymo poreikį procesinių teisių perėmimo ir šalies pakeitimo kontekste. 

29.       Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje itin akcentavo tarp apeliantės ir ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. balandžio 6 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties preambulės a) punktą, kuriame nurodyta, kad kreditorė turi neabejotiną 360 000 Eur reikalavimo teisę į skolininkes UAB ,,Marių kooperatyvas“ bei UAB ,,Pamario kapitalas“, atsiradusią 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Įvertinęs šią nuostatą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sutarties dalykas yra ne procesinės reikalavimo teisės į atsakovus perleidimas (teisės reikšti reikalavimą atsakovėms), o pats materialinis reikalavimas, kuris neegzistuoja ir todėl negali būti šio sutarties objektu. Tačiau tokią išvadą teismas padarė netinkamai identifikavęs bendrą šios sutarties sudarymo tikslą.

30.       Sutarties preambulės b) punkte nurodyta, kad pradinė kreditorė, įgyvendindama savo reikalavimo teisę, Vilniaus apygardos teisme pradėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2018-468/2021 yra pareiškusi ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tarp pradinės kreditorės ir skolininkių vyksta ginčas dėl reikalavimo teisės. Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad reikalavimo teisė, perleidžiama pagal šią sutartį naujajai kreditorei, apima: teisę iš skolininkių reikalauti 360 000 Eur vertės turto grąžinimo bei teisę iš skolininkių reikalauti visų pagal CK, įstatymus ir kitus teisės aktus galimų papildomų reikalavimų (palūkanų, delspinigių, baudų, kitų netesybų, nuostolių ir kt.) įvykdymo. Be to, sutarties 1.4 punkte jos šalys pareiškė, kad joms yra suprantama, jog šios sutarties sudarymo dieną pradinės kreditorės reikalavimo teisė bei patirti nuostoliai, kurie atsirado dėl skolininkių veiksmų, nėra priteisti iš skolininkių. Šalys taip pat patvirtino, kad joms yra suprantama, kad iš skolininkių pagal ieškinį priteistinos piniginės sumos gali būti mažesnės arba jų iš viso gali nebūti. Tuo atveju, jeigu pasitvirtins 1.4 punkte išdėstytos aplinkybės, šalys susitarė jokių pretenzijų viena kitai nereikšti.

31.       Taigi, iš šios sutarties turinio matyti, kad pradinė ieškovė BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ aiškiai išreiškė atsisakanti savo reikalavimo teisės į atsakoves jos inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-2018-467/2021 bei kad teisę palaikyti šiuos jos jau pareikštus reikalavimus ji deleguoja (perleidžia) apeliantei UAB ,,NT paslaugos“, kuri sutinka šias teises perimti. Reikalavimas, į kurį teisė yra perleista, yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o jo (ne)pagrįstumo klausimas, kaip minėta pirmiau, sprendžiant tik dėl procesinių teisių perėmimo galimybės neturi teisinės reikšmės.

32.       Pažymėtina, kad ieškovės nemokumo administratorė UAB ,,Lideres“, kurią pirmosios instancijos teismas informavo tiek apie prašymo, tiek apie atskirojo skundo gavimą bei suteikė teisę atsiliepimams į juos pateikti, reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo nekvestionavo ir netvirtino, kad teisių perėmimas neįvyko.

33.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esančios ir nenuginčytos sutarties  pakanka procesinių teisių perėmimo klausimui išspręsti, pakeičiant vieną bylos šalį kita šalimi. Tokiu atveju skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria prašymas pakeisti pradinę ieškovę jos teisių perėmėja buvo atmestas, panaikinama ir klausimas šioje dalyje išsprendžiamas iš esmės – ieškovė BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pakeičiama jos teisių perėmėja, apeliante UAB ,,NT paslaugos“ (CPK 48 straipsnis). 

34.       Perimdamas materialines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, vadinasi, priešingai nei sprendė teismas, apeliantė UAB ,,NT paslaugos“ iš pradinės kreditorės perėmė ir CPK 305 straipsnyje numatytą teisę paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo. Todėl kita skundžiamos nutarties dalis, kuria apeliacinį skundą atsisakyta priimti kaip paduotą tam neturinčio teisės asmens, taip pat panaikinama, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pagal kompetenciją spręsti Vilniaus apygardos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir šalies piktnaudžiavimo teise  

35.       Atsakovės UAB ,,Marių kooperatyvas“ ir UAB ,,Pamario kapitalas“ prašė priteisti iš apeliantės rengiant atsiliepimus į atskirąjį skundą patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36.       Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jų paskirstymo šalims klausimus, o ne tada, kai byloje išsprendžiami atskiri procesinio pobūdžio prašymai, atsižvelgiant į jų patenkinimą arba nepatenkinimą  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

37.       Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas tarpinis procesinio pobūdžio klausimas dėl šalies pakeitimo jos procesinių teisų perėmėja. Todėl iki bus išspręstas naujos šalies apeliacinio skundo priėmimo klausimas ir įsiteisės dėl jo priėmimo arba dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, jeigu šis apeliacinis skundas būtų priimtas, galutinis procesinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo klausimas nespręstinas.

38.       Pažymėtina ir tai, kad jeigu būtų nustatytas piktnaudžiavimo apeliacijos procesine teise faktas, ypač atsižvelgiant į reikalavimo teisių perleidimo sutarties išviešinimo (pateikimo į bylą pirmosios instancijos teisme) momentą – po teismo sprendimo priėmimo ir bankroto bylos pradinei ieškovei iškėlimo, nors ši sutartis, atsižvelgiant į joje nurodytą sudarymo datą, pasirašyta gerokai anksčiau, taip pat priimant domėn ir teisių perleidėjos (pradinės ieškovės) ir teisių perėmėjos (apeliantės, naujosios ieškovės) tarpusavio ryšius bei sąsajas, akivaizdžiai matomas vien iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas galėtų spręsti ir dėl CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių apeliantei taikymo.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ prašymas dėl procesinių teisių perėmimo atmestas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2018-467/2021 ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145574) jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove ,,NT paslaugos“ (juridinio asmens kodas 304491457).

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, panaikinti ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė