Civilinė byla Nr. 3K-3-36-695/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00125-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.3; 3.3.1.19.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bendrovės „G&G Auto Sales LLC“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Serviclean“ ieškinį atsakovėms bendrovei „G&G Auto Sales LLC“, uždarajai akcinei bendrovei „Autodemas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Autodata“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Westimport“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl tinkamo informavimo apie teismo procesą, kaip sudėtinės asmens teisės būti išklausytam ir kartu teisės į teisingą teismą dalies, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuoto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (ne)egzistavimo.

2.       Ieškovė pareiškė teisme ieškinį atsakovėms UAB „Westimport“, UAB „Autodemas“ ir UAB „Autodata“, prašydama pripažinti jos nuosavybės teisę į 35 automobilius ir įpareigoti atsakoves perduoti jai šį turtą. Proceso metu bendrovė „G&G Auto Sales LLC“ buvo įtraukta į bylą kaip trečiasis asmuo, o patikslintu ieškiniu ši bendrovė buvo patraukta į bylą kaip atsakovė. Jai atstovavo advokatas.

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies, pripažino ieškovei nuosavybės teisę į automobilius, o jų nesant priteisė jų vertę iš atsakovės bendrovės „G&G Auto Sales LLC“. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4.       Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bendrovės „G&G Auto Sales LLC“ advokatas 2016 m. gegužės 6 d. pranešė, kad baigėsi jo atstovavimo sutartis ir jis nesusisiekia su atstovaujamąja. Ieškovė proceso metu patikslino ieškinį ir prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovių bendrovės „G&G Auto Sales LLC“ ir UAB „Autodata“ 11 189,09 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (toliau – procesinės palūkanos); 2) priteisti solidariai iš atsakovių bendrovės „G&G Auto Sales LLC“ ir UAB „Autodemas“ 171 468,37 Eur sumą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

5.        Lietuvos apeliaciniam teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas į JAV keletą kartų siuntė pranešimus apie pakartotinį bylos nagrinėjimą bei kitus procesinius dokumentus (7 t., b. l. 122, 161; 9 t., b. l. 14–27). Paskutinis teismo pranešimas apie Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. rugpjūčio 16 d. turėsiantį įvykti posėdį atsakovei buvo siųstas jos pačios nurodytu adresu (1 t., b. l. 41) ir įteiktas atsakovės atstovo sutuoktinei. Įteikimą įvykdžiusi institucija patvirtino, kad dokumentai atsakovei buvo įteikti pagal 1965 m. lapkričio 15 d. Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – Hagos konvencija) 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas (9 t., b. l. 25).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės bendrovės „G&G Auto Sales LLC“ 147 300,09 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

7.       Teismas, be kita ko, nurodė, kad atsakovė bendrovė „G&G Auto Sales LLC“ nepateikė atsiliepimo į pakeistą ieškinį (žr. šios nutarties 4 punktą). Teismo procesiniai dokumentai, skirti šiai atsakovei, buvo įteikti jos vadovo sutuoktinei. Teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad, apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pranešimai apie bylos nagrinėjimą, pranešimas paskirti atstovą ir kiti procesiniai dokumentai, skirti atsakovei bendrovei „G&G Auto Sales LLC“, buvo kelis kartus siųsti į JAV. Pranešimas buvo išsiųstas ir atsakovės elektroniniu paštu, be to, ir ieškovės nurodytai jos žinomai atsakovės atstovei UAB ,,Fromus“ buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė bendrovė „G&G Auto Sales LLC“ žino apie šią iškeltą bylą, nes ji tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepratęsė atstovavimo sutarties su savo buvusiu atstovu advokatu M. Repšu.

8.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės bendrovės „G&G Auto Sales LLC“ apeliacinius skundus, 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, pažymėjo, jog bylą pirmąjį kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovei atstovavo advokatas, vadinasi, ji, pasitelkusi profesionalų teisinę pagalbą, žinojo apie vykstantį teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad advokatas, atstovavęs atsakovei, 2016 m. gegužės 6 d. pranešimu informavo teismą, jog nebeatstovaus šiai atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, žinodama apie teisme inicijuotą bylą, turėjo pareigą domėtis šios bylos nagrinėjimo eiga. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad, apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, buvo imtasi visų prieinamų priemonių, siekiant informuoti atsakovę apie pakartotinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pranešimai apie bylos nagrinėjimą ir kiti procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu ir paštu, vadovaujantis Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – Konvencija dėl dokumentų įteikimo) nuostatų reikalavimais. Paskutinis teismo pranešimas apie 2017 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdį buvo išsiųstas pačios atsakovės nurodytu adresu ir įteiktas jos atstovo sutuoktinei. Institucija, įteikusi dokumentus, pažymėjimo liudijime patvirtino, kad dokumentai atsakovei buvo įteikti pagal Konvencijos dėl dokumentų įteikimo 5 straipsnio pirmo paragrafo a punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, konstatavo, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie pakartotinį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, ir kartu atmetė atsakovės argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, egzistavimo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10.       Atsakovė bendrovė „G&G Auto Sales LLC“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11.       Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nepripažino, jog CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Skunde pažymėta, kad viena iš pagrindinių šalių civilinių procesinių teisių yra teisė būti išklausytai. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje reglamentuotu būdu yra tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nuosekliai formuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23, Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Atsakovė, kaip užsienio juridinis asmuo, nebuvo tinkamai informuota apie vykstantį teisminį procesą, jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose ir pateikti savo poziciją. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti pačiai atsakovei. Tam tikri teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovės vadovo sutuoktinei, tačiau ji nėra pareiginiais ar sutartiniais santykiais susijusi su atsakove. Atsakovės vadovo sutuoktinė neturi teisinio išsilavinimo ir ji nesuprato gautų dokumentų svarbos. Atitinkamai gauti dokumentai nebuvo perduoti atsakovei. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai tik konstatavo dokumentų gavimo faktą, tačiau nesiaiškino, ar įteikimas, remiantis Konvencijos dėl dokumentų įteikimo nuostatomis, buvo tinkamas. Aplinkybė, kad atsakovė nutraukė sutartį su advokatu, neįrodo, kad jai buvo žinoma apie pakartotinį bylos nagrinėjimą. Priešingai, ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovė buvo įsitikinusi dėl bylos pabaigos pasirašius taikos sutartį. Atsakovė net neįtarė, kad vyksta pakartotinis bylos nagrinėjimas, todėl ir nepasirūpino tinkamu atstovavimu. Atsakovė visiškai atsitiktinai, likus dviem dienoms iki termino pateikti apeliacinį skundą pabaigos, sužinojo iš trečiojo asmens apie skundžiamą sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismas papildomai argumentavo, kad ir ieškovės nurodytai jos žinomai atsakovės atstovei UAB ,,Fromus“ buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, tačiau atsakovė neturi jokių atstovavimo sutarčių su šiuo juridiniu asmeniu, todėl toks pranešimas nelaikytinas tinkamu atsakovės informavimu.

12.       Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pranešimo apie teismo procesą neįteikimo užsienyje ne ES esančiam atsakovui kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

13.       CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatęs vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).

15.       Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

16.       Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77), kad jis turėtų galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir veiksmingai gintis (2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas byloje Korchagin prieš Rusiją, peticijos Nr. 12307/16, par. 64).

17.       EŽTT yra pabrėžęs, kad svarbu, jog atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

18.       Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. jau cituotus sprendimus bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58). EŽTT pabrėžė, kad aptariamu atveju analizuojama, ar valdžios institucijos ėmėsi būtinų priemonių pareiškėjui apie inicijuotą civilinį procesą informuoti ir ar pareiškėjas atsisakė savo teisės. Jei šios teisės nebuvo atsisakyta, bus sprendžiama, ar nacionalinė teisė suteikė pareiškėjui tinkamų priemonių naujam bylos nagrinėjimui, kuris atitiktų rungimosi principą, užsitikrinti.

19.       EŽTT praktikoje pabrėžiamas reikalavimas informuoti apie teismo procesą asmeniškai (žr. jau cituoto sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 76), mat jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). Taip pat EŽTT atkreipia dėmesį, kad Konvencija reikalauja organizuoti teismo procesą tokiu būdu, kad būtų užtikrintas greitas ir efektyvus teisminis procesas (2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Todėl turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp efektyvaus teisminio proceso ir dokumentų adresato interesų (2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 75). Valstybės narės turi pareigą nustatyti efektyvias informavimo procedūras, leidžiančias užtikrinti, kad šalims apie teismo posėdžio datą bus pranešta laiku (2007 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Gospodinov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 62722/00, par. 40).

20.       EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

21.       EŽTT jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžianti formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Strizhak prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Prokopenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Ovus prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04; ir kt.). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo trūkumai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2007 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Zagorodnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 66941/01, par. 30, 34).

22.       Būtina išsiaiškinti, ar teismo pasirinktas atsakovės bendrovės „G&G Auto Sales LLC“ informavimo apie procesą būdas ir informavimo pareigos praktinis įgyvendinimas tinkamai, veiksmingai užtikrino jos teisę į teisminę gynybą pagal nacionalinę teisę ir Konvenciją, kuri yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis. Teisės būti tinkamai informuotam apie procesą užtikrinimas sudaro galimybę pasinaudoti kitomis fundamentaliomis procesinėmis garantijomis – šalių lygybės, rungimosi principais, teise į viešą bylos nagrinėjimą ir kt. Pažymėtina, kad pagal proceso teisės normas dokumentų įteikimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos turėtų būti taikomos ir aiškinamos taip, kad ne pasunkintų asmens teisę į teisminę gynybą, bet padėtų ją veiksmingai įgyvendinti. Tokią poziciją pagrindžia ir EŽTT praktika, kurioje nuosekliai akcentuojama, kad Konvencijos tikslas – garantuoti ne teorines ar iliuzines, o praktines ir veiksmingas teises (žr., pvz., 2005 m. kovo 15 d. sprendimo byloje Yakovlev prieš Rusijos Federaciją, peticijos Nr. 72701/01, par. 21). Siekiant įvertinti pirmiau nurodytus aspektus, būtina apsvarstyti įvairias aplinkybes – teismo veiksmus (tinkamą proceso normų parinkimą, požiūrį į jų taikymą (dokumentų įteikimo įrodymai vertintini ne formaliai), šalių pareigos domėtis procesu vykdymą, proceso reikšmę šaliai ir pan. (žr. ten pat, taip pat 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Ovus prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04).

23.       EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta dėl galimybės taikyti pragmatišką, konstruktyvų požiūrį įteikiant procesinius dokumentus bei šiame kontekste, be kita ko, vertinti paties proceso dalyvio uolumą, elgesį, sužinant apie jam aktualų procesą (žr. mutatis mutandis 2002 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Canete de Goni prieš Ispaniją, peticijos Nr. 55782/00).

24.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į CPK ir Konvencijos nuostatas, EŽTT jurisprudenciją, turi būti įvertintos aplinkybės dėl šalies informavimo apie procesą ir dėl dalyvavimo teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta byla, dėl šalies procesinio elgesio, sužinant apie proceso eigą, įvertinant tai, kad šalis yra užsienyje ne ES ir jai dokumentai įteikiami pagal Hagos konvenciją. Lietuvos Respublika šią konvenciją yra ratifikavusi 2000 m. gegužės 9 d., ji Lietuvai įsigaliojo 2001 m. birželio 1 d.

25.       Hagos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta, kad ji taikoma nagrinėjant visas civilines ir komercines bylas, kai yra pagrindas perduoti teisminį arba neteisminį dokumentą, kad jis būtų įteiktas užsienyje. Pagal valstybės, kurioje dokumentai buvo parengti, teisę kompetentinga įstaiga arba teismo pareigūnas perduoda valstybės, į kurią kreipiamasi, Centrinei įstaigai prašymą, atitinkantį šios konvencijos priede pateiktą pavyzdį, nereikalaujant tų dokumentų legalizavimo ar kito panašaus formalumo; prie prašymo pridedamas dokumentas, kurį reikia įteikti, arba jo kopija (Hagos konvencijos 3 straipsnis).

26.       Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės, į kurią kreipiamasi, Centrinė įstaiga dokumentą įteikia pati arba pasirūpina, kad jį įteiktų atitinkama institucija: a) tokiu būdu, kokį nustato tos valstybės vidaus teisė įteikiant dokumentus civilinėse bylose šalies viduje asmenims, kurie yra tos valstybės teritorijoje, arba b) tam tikru būdu, kurio prašo pareiškėjas, jei toks būdas neprieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, teisei.

27.       Hagos konvencijos 15 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jei šaukimas į teismą arba lygiavertis dokumentas turėjo būti perduotas į užsienį įteikimui pagal šios Konvencijos nuostatas, o atsakovas neatvyko į teismo posėdį, teismo sprendimas nepriimamas tol, kol nenustatoma, kad:

a) dokumentas buvo įteiktas valstybės, į kurią buvo kreiptasi, vidaus teise nustatytu būdu, skirtu įteikti dokumentus civilinėse bylose šalies viduje asmenims, esantiems jos teritorijoje, arba

b) dokumentas iš tikrųjų buvo pristatytas atsakovui arba į jo gyvenamąją vietą kitu šioje Konvencijoje nurodytu būdu,

ir kad abiem šiais atvejais dokumentai buvo įteikti pakankamai iš anksto, kad atsakovas galėtų gintis.

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Hagos konvencijos nuostatas, yra nurodęs, kad tinkamas teismo dokumentų įteikimas asmeniui yra svarbus proceso dalyvių teisių požiūriu. Teismo proceso dalyviai gali tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, jeigu jie informuoti apie procesą ar teismo posėdį. Teismo procesas bus pripažintas tinkamu tik tuomet, jeigu asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, jei jam buvo tinkamai įteikti kiti teismo dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2004).

29.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrovė „G&G Auto Sales LLC“ proceso metu pagal jos prašymą buvo įtraukta dalyvauti byloje kaip trečiasis asmuo, o patikslintu ieškiniu ši bendrovė buvo patraukta į bylą kaip atsakovė. Tuo metu jai atstovavo advokatas. Bendrovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Iš to akivaizdu, kad atsakovė bendrovė „G&G Auto Sales LLC“ žinojo apie vykstantį procesą. Atsakovė, žinodama apie teisme inicijuotą bylą, turėjo pareigą domėtis, kokia yra šios bylos nagrinėjimo eiga.

30.       Po to, kai proceso metu pasibaigė advokato atstovavimo sutartis, advokatas 2016 m. gegužės 6 d. pranešimu informavo teismą apie šį faktą (6 t., b. l. 181). Pirmosios instancijos teismas dėjo pastangas susisiekti su atsakove bendrove „G&G Auto Sales LLC“, siuntė jai elektroninius laiškus dėl atstovo byloje paskyrimo ir su informacija apie teismo posėdžio vietą ir laiką (7 t., b. l. 122, 161; 9 t., b. l. 14–27). Teismo pranešimas apie 2017 m. rugpjūčio 16 d. posėdį atsakovei bendrovei „G&G Auto Sales LLC“ buvo siųstas jos pačios nurodytu adresu (1 t., b. l. 41). Šis pranešimas buvo įteiktas atsakovės bendrovės „G&G Auto Sales LLC“ atstovo sutuoktinei. Pažymėjimo liudijime įteikimą įvykdžiusi institucija patvirtino, kad dokumentai atsakovei bendrovei „G&G Auto Sales LLC“ buvo įteikti pagal Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 paragrafo a punkto nuostatas (9 t., b. l. 25).

31.       Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 paragrafo a punkte nustatyta, kad dokumentas įteikiamas tokiu būdu, kokį nustato įteikiančios valstybės vidaus teisė. Minėta, kad apie įteikimą yra pateiktas oficialus įteikimo patvirtinimas. Atsakovė bendrovė „G&G Auto Sales LLC“ teigia, kad šis įteikimas neatitinka įteikiančios šalies vidaus teisės, tačiau nenurodo tikslios teisinės informacijos – kokio įteikiančios šalies teisės akto neatitinka įteikimas.

32.       Pagal CPK 808 straipsnį užsienio teisės taikymas yra teisės arba fakto klausimas. Kasacinis teismas dėl to yra pasisakęs, kad tam tikrais atvejais įrodinėjimo dalyko sudedamąja dalimi tampa užsienio teisės normos bei šių normų aiškinimo ir taikymo aktai. Pavyzdžiui, tai nustatyta CK 1.12 straipsnio 2 dalyje, CPK 808 straipsnio 2 dalyje. Pastraojoje nustatyta, kokiais atvejais informacija apie užsienio teisę yra bylos faktai ir įrodinėjimo našta dėl jų tenka bylos šaliai, kuri remiasi užsienio teise, o ne teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2009).

33.       Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius. Tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais, nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise. Į šią sąvoką neįeina proceso teisė, nes teismas civilinę bylą turi nagrinėti pagal savo valstybės, t. y. nacionalinę, proceso teisę, pagal bendrąjį teisės principą, kad teismas nagrinėja bylą, vadovaudamasis proceso tvarka, nustatoma to teismo valstybės vietos teisėje (lot. lex fori) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010).

34.       Taikant CPK 808 straipsnį kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, pagal bendrąjį principą, kai užsienio teisę taikyti reikia tarptautinių sutarčių ar įstatymų nurodytais atvejais, užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (lot. ex officio), o jei užsienio teisės taikymą įtvirtina šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise; šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2017). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai užsienio teisės taikymas susijęs tik su ginčo šalių privačiais interesais ir neturi viešojo intereso gynimo aspekto, užsienio teisės taikymas grindžiamas dispozityvumo principu – užsienio teisė taikoma ginčo šalių iniciatyva. Ta šalis, kuri remiasi užsienio teise, turi pareigą pateikti su jos turiniu susijusius įrodymus. Informacija apie užsienio teisę yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl šiuo aspektu negalioja bendroji teismo pareiga kvalifikuoti ginčo materialiuosius santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011).

35.       Nagrinėjamoje byloje teismo pranešimo atsakovei įteikimo teisinės sąlygos ir jų įgyvendinimo faktinės aplinkybės yra reikšmingos, vertinant pagal CPK 808 straipsnį ir nurodytą teismų praktiką, jos kvalifikuotinos kaip faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis savo naudai remiasi privatus asmuo. Pagal bendrąją įrodinėjimo paskirstymo pareigą jas turi įrodyti asmuo, kuris jomis remiasi. Teismui vertinti buvo pateiktas oficialus dokumentas – įteikimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad įteikimas atitinka įteikiančios šalies vidaus teisę. Jeigu asmuo teigia, kad įteikimas neatitinka įteikiančios šalies vidaus teisės, tai jis privalo šią aplinkybę įrodyti. Ją sudaro faktiniai duomenys apie tai, kokie dokumentai buvo įteikti, kam, kada ir kiti bylai svarbūs šios aplinkybės faktai, taip pat teisinio pobūdžio informacija, pagal kurią sprendžiama, ar įteikimas atitinka įteikiančios šalies vidaus teisės nuostatas. Tai yra įteikiančios šalies teisės aktai, reglamentuojantys įteikimą, jų doktrininė prasmė ir taikymo jurisprudencija. Nors ši informacija yra teisinio pobūdžio, tačiau vertinant dėl dokumentų įteikimo pagrįstumo ji sudaro faktines įteikimo aplinkybes, bet ne teismo ex officio taikomą teisę. Atitinkamai darytina išvada, kad, atsakovei nenuginčijus įteikimo dokumento pagrįstumo, yra pagrindas juo vadovautis ir spręsti, kad dokumentai atsakovei bendrovei „G&G Auto Sales LLC“ buvo tinkamai įteikti pagal Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 paragrafo a punkto nuostatas.

36.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė iš pradžių dalyvavo procese, turėjo atstovą advokatą. Tai reiškia, kad ji per atstovą gavo dokumentus (CPK 118 straipsnis), o procesinės teisės ir pareigos jai turėjo būti išaiškintos advokato ir žinomos (CPK 243 straipsnis). Vadinasi, advokatas atsakovei bendrovei „G&G Auto Sales LLC“ turėjo išaiškinti ir procesines pareigas pagal CPK 805 straipsnį bylinėjantis Lietuvos Respublikos teismuose, jeigu atsakovė netektų atstovo. Kartu tai reiškia, kad šiai užsienyje ne ES esančiai atsakovei netekus advokato prasidėjusio teismo proceso metu teismas neturėjo pareigos vykdyti CPK 805 straipsnio reikalavimų, nes jie taikomi byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuris iš viso neturėjo ir neturi atstovo, t. y. visiškai nežino apie procesą.

37.       Nagrinėjamoje byloje taip pat, kasacinio teismo požiūriu, svarbu teisiškai kvalifikuoti pranešimo įteikimo faktines aplinkybes. Minėta, kad pirmiausia teismas neprivalėjo taikyti CPK 805 straipsnio. Antra, įteikimo liudijimu įrodyta, kad teismo dokumentai vis dėlto buvo įteikti atsakovės bendrovės „G&G Auto Sales LLC“ savininko sutuoktinei. Tai yra įteikimas ne pačiam adresatui, o su juo susijusiam asmeniui. Atsakovė neįrodė, kad tai pažeidžia įteikiančios šalies vidaus teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teisės nuostatos įtvirtina tokią galimybę. CPK 124 straipsnis nustato, kad, įteikiant ne pačiam adresatui, be kita ko, turi būti nurodytas dokumentą priėmęs asmuo, jo ryšys su adresatu arba einamos pareigos.

38.       Dėl procesinių dokumentų teikimo juridiniam asmeniui ypatumų yra ne kartą pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 30 punktas; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019; 27 punktas; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019, 17 punktas). Kitoje byloje jis yra pasisakęs, kad pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį procesinis dokumentas gali būti įteikiamas: 1) bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; 2) administracijos vadovui kaip fiziniam asmeniui; 3) valdymo organo nariui kaip fiziniam asmeniui; 4) administracijos vadovo kaip fizinio asmens pilnamečiam šeimos nariui; 5) valdymo organo nario kaip fizinio asmens pilnamečiam šeimos nariui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2004). Jeigu Juridinių asmenų registre nurodytoje juridinio asmens buveinės vietoje procesinio dokumento įteikti nėra galimybės, tinkamu procesinio dokumento įteikimu laikomas įteikimas Juridinių asmenų registre nurodytiems administracijos vadovui arba valdymo organo nariams, kaip fiziniams asmenims, taip pat ir pilnamečiams jų šeimos nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Tokiu būdu kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad procesinio dokumento įteikimas juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu kaip fiziniam asmeniui yra tinkama procesinė priemonė, atsižvelgiant į juridinio asmens vadovo teisinę padėtį. Pažymėtina, kad šiuo atveju įteikimas vykdomas pagal įteikimo fiziniam asmeniui taisykles, todėl pripažįstamas tinkamu įteikimas kartu gyvenančiam pilnamečiam šeimos nariui.

39.       Lietuvos teismų praktika patvirtina, kad tokių nuostatų laikomasi ir reikalaujama jas vykdyti. Šios nutarties 8 punkte nurodytoje byloje kasaciniuose skunduose buvo teigiama, kad teismas netinkamai veikė įteikiant dokumentus juridiniam asmeniui, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimą skolininkei vykdė formaliai, nes, užuot dokumentus siuntęs įmonės direktorės registruotos gyvenamosios vietos adresu ar uždarosios akcinės bendrovės išviešintu veiklos vykdymo vietos adresu, juos išsiuntė tik Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės registruotos buveinės adresu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019, 11 punktas). Kitoje byloje juridinio asmens adresu dokumentų įteikti nepavyko, todėl jie buvo pakartotinai išsiųsti ne tik Juridinių asmenų registre registruotos skolininkės buveinės adresu, bet ir skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu, kuris taip pat, remiantis CK 2.64 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra Juridinių asmenų registro duomuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 26 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 18.6 punktą jame nurodomi juridinio asmens organai: pavadinimai, šių organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narių skaičius; pagal 18.8.1 punktą nurodomi juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, jų teisių ribos, terminas, kuriam nustatytos teisių ribos.

40.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (toliau – Reglamentas) nuostatas, apie teisminio dokumento įteikimą paštu ne adresatui, o kitam asmeniui, yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo dokumento įteikimas paštu galioja, net jeigu įteiktinas dokumentas buvo perduotas ne asmeniškai jo adresatui, su sąlyga, kad jis buvo įteiktas suaugusiam asmeniui, esančiam įprastoje šio adresato gyvenamojoje vietoje, kaip jo šeimos nariui arba jo darbuotojui. Prireikus šis adresatas visomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios leistinos bylą nagrinėjančiame perduodančiosios valstybės narės teisme, turi įrodyti, kad negalėjo iš tikrųjų sužinoti, jog jam buvo iškelta byla kitoje valstybėje narėje, ar nustatyti reikalavimo dalyko bei motyvų, taip pat neturėjo pakankamai laiko pasirengti gynybai.

41.       Atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir minėtas procesinių aktų nuostatas bei jų aiškinimą jurisprudencijoje, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pagal pateiktus duomenis nėra pagrindo daryti išvadą dėl netinkamo atsakovės informavimo. Teisė į teisingą teismo procesą atsakovei bendrovei „G&G Auto Sales LLC“ šiuo požiūriu buvo užtikrinta, nes apie procesą ji žinojo, jai turėjo būti žinomos pasekmės, jeigu ji netenka atstovaujančio advokato, net ir tokiomis sąlygomis ji dar papildomai teismo buvo informuota apie procesą. Dėl to vertintina, kad galimybė dalyvauti procese priklausė tik nuo atsakovės pasirinkimo. Jeigu laiku ir tinkamai informuota apie teismo posėdį bylos šalis nedalyvauja teismo posėdyje savo pasirinkimu, o ne dėl neturėjimo informacijos apie bylą ir posėdį ir nesant svarbių priežasčių, tai ji praranda teisę remtis argumentu, kad teismas pažeidė jos teises.

42.       CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Atsakovė bendrovė „G&G Auto Sales LLC“, žinodama apie teismo procesą, neatliko savo procesinių pareigų, todėl nedalyvavimą teismo posėdyje lėmė jos apsisprendimas ir pareigos rūpintis proceso eiga nevykdymas (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo pažeistas CPK 329 straipsnis ir Konvencijos 6 straipsnis, o kasacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti.

43.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo atsakovę bendrovę „G&G Auto Sales LLC“ apie pakartotinį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei buvo žinoma apie teismo posėdžio datą ir vietą, taigi, nebuvo pažeista atsakovės teisė būti išklausytai ir teisė į teisingą teismą, todėl nenustatyta pagrindo pakeisti ar panaikinti šioje byloje skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme taip pat patirta 26,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės bendrovės „G&G Auto Sales LLC“ kasacinio skundo, pastarųjų išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš kasacinį skundą padavusio asmens.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies  1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės bendrovės „G&G Auto Sales LLC“ (j. a. k. 20-2412765, adresas (duomenys neskelbtini) 26,53 Eur (dvidešimt šešis Eur 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Alė Bukavinienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Algis Norkūnas