Civilinė byla Nr. e2A-719-656/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40173-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) BUAB ,,FINIENS“ ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ ieškinį atsakovui V. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą V. K.:
1.1. Grąžinti ieškovui UAB „FINIENS“ priklausančius dokumentus: 1) įmonės vardu išrašytas sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2009-04-14 iki 2016-09-12; 2) UAB „FINIENS“ sąskaitas faktūras už įsigytas paslaugas, paslaugų pirkimo – pardavimo kvitus už laikotarpį nuo 2009-04-14 iki 2016-09-12; 3) UAB „FINIENS“ sudarytus sandorius dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, ar kitokius sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu už laikotarpį nuo 2009-04-14 iki 2016-09-12; 4) UAB „FINIENS“ sudarytus sandorius dėl nuomos, prekių pirkimo – pardavimo ir kitus už laikotarpį nuo 2009-04-14 iki 2016-09-12; 5) UAB „FINIENS“ sudarytas darbo sutartis, darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, atsiskaitymo žiniaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nedarbingumo lapelius, įmonėje dirbančių darbuotojų asmens apskaitas.
1.2. Grąžinti UAB „FINIENS“ priklausantį antspaudą.
1.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas buvo ieškovo vadovas nuo 2009-04-14. Atsakovas buvo atleistas iš vadovo pareigų 2016-09-12 akcininko 2016-09-01 sprendimu.ir buvo įpareigotas grąžinti visą bendrovės turtą. Atsakovas bendrovės turto (dokumentų, spaudo ir t.t.) negrąžino.
3. Bendrovės vadovo 2017-08-07 įsakymu buvo atlikta inventorizacija, į kurią buvo kviestas ir atsakovas. Atsakovas inventorizacijoje nedalyvavo. Inventorizacija atlikta 2017-08-16. Jos metu nustatyta, kad atsakovas baigęs eiti vadovo pareigas neperdavė nei dokumentų, nei antspaudo.
4. Atsakovui turint ieškovo dokumentus, antspaudą ir jų negrąžinant, jie išreikalautini teismine tvarka.
5. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad akcininko atstovas telefonu jį informavo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Su akcininko atstovu žodžiu buvo susitarta, jog atsakovas dokumentus paliks 2016-09-19. UAB „Apskaitos analizė“ patalpose, (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovo prašomi dokumentai iki 2016-09-05 buvo VMI. Juos grąžinus, dokumentai buvo sudėti į dėžes, surašytas dokumentų ir atspaudo perdavimo – priėmimo aktas. Akcininko atstovas buvo informuotas, kad dokumentai už laikotarpį nuo 2014-03-03 iki 2019-09-12 yra paimti kratos metu. Ieškovo atstovas sutartu laiku neatvyko atsiimti dokumentų, todėl jie buvo palikti UAB „Apskaitos analizė“ patalpose.
8. Apie inventorizaciją atsakovas nebuvo informuotas, todėl joje nedalyvavo.
9. Pažymėjo, kad ieškovo naujas vadovas, kaip rūpestingas asmuo, galėjo ir privalėjo rūpintis bendrovės dokumentais greičiau, nei po metų. Naujas vadovas priiminėjo darbuotojus, atlikdavo bankines operacijas, mokėjo atlyginimus, vykdė mokestines prievoles, todėl akivaizdu, jog negalėjo to atlikti neturėdamas savo veiklai reikalingų dokumentų. Kadangi ieškovas toliau vykdė savo veiklą, darytina išvada, jog atsakovas dokumentaciją perdavė, nors nėra pasirašyto perdavimo – priėmimo akto.
II. Teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas buvo ieškovo vadovu ir 2016-09-01 ieškovo akcininkės sprendimu buvo atleistas iš vadovo pareigų nuo 2016-09-01. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovas turėjo prievolę grąžinti bendrovei dokumentus, pasibaigus jo, kaip vadovo, įgalinimams.
12. Byloje kyla ginčas dėl atsakovo prievolės perduoti dokumentus ir antspaudą įvykdymo tinkamumo. Atsakovo teigimu, jis dokumentus perdavė ieškovo akcininkės ir vadovo įprastiniu bendravimo būdu - telefonu sutartu laiku ir sutartoje vietoje, t. y. akcininkės atstovo ir atsakovo susitarimu, atsakovas dokumentus ir antspaudą paliko buhalterinę apskaitą vedančios bendrovės UAB „Apskaitos analizė“ patalpose. Atsakovas pateikė sąrašą dokumentų, kuriuos neva perdavė. Teismo vertinimu, pastarasis dokumentas nėra pasirašytas nei perduodančio, nei juos priimančio asmens, todėl neįrodo dokumentų ir antspaudo perdavimo fakto (CPK 178 str.).
13. Atsakovui teigiant, kad jis savo prievolę įvykdė perduodamas dokumentus, jam tenka pareiga įrodyti, kad jis savo prievolę įvykdė tinkamai (CPK 178 str.).
14. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, kad jis su ieškovo vadove ar jos įgaliotu asmeniu buvo sutaręs dėl dokumentų perdavimo vietos ir laiko telefonu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kokius ir kam dokumentus jis perdavė. Atsakovo teiginius, jog jis dokumentus paliko UAB „Apskaitos analizė“ patalpose, patvirtino liudytoja Janė Lukoševičienė. Tačiau liudytoja negalėjo patvirtinti kokius dokumentus paliko atsakovas, kiek jų buvo ir pan., nes, liudytojos teigimu, ji matė tik paliktas dėžes, kuriose, atsakovo teigimu, buvo ieškovo dokumentai. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas nėra tinkamai įvykdęs savo prievolę perduoti antspaudą ir dokumentus ieškovui.
15. Nors atsakovas privalėjo perduoti dokumentus ieškovui ir nėra duomenų, kad jis šią prievolę įvykdė tinkamai, tačiau, ieškovui reikalaujant įpareigoti dokumentus ir antspaudą grąžinti, tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti, kad atsakovas tebeturi šiuos dokumentus (CPK 178 str.). Ieškovas teigia, jog pagal horizontalią teismų praktiką, vadovas gali būti įpareigotas pateikti konkrečiai neapibrėžtus bendrovės dokumentus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-15697-541/2017). Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai remiasi nurodytu teismo sprendimu, nes jis aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintas.
16. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai įvykdė savo prievolę perduoti bendrovės dokumentus ieškovui, o ieškovas neįrodė, jog šiuos dokumentus atsakovas tebeturi (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad atsakovas tinkamai neįvykdė savo prievolės perduoti dokumentus ieškovui gali būti pagrindu reikalauti atsakomybės iš atsakovo už šiais veiksmais padarytą žalą, tačiau atsakovas negali būti įpareigojamas atlikti veiksmus, kurių jis negali atlikti. Toks teismo sprendimas taptų neįvykdomas, nes atsakovas negalėtų grąžinti to, ko neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
17. Apeliantas (ieškovas) bankrutuojanti UAB „FINIENS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinio skundo argumentai:
17.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė ieškovo teisinis statusas - ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Šios aplinkybės neįvertinimas turėjo lemiamą įtaką neteisėto teismo sprendimo priėmimui ir neteisingam bylos išnagrinėjimui. Iškėlus ieškovui bankroto bylą pradėjo veikti specialiosios LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) teisės normos. Atitinkamai ir sprendžiant klausimą dėl atsakovo įpareigojimo perduoti/grąžinti ieškovo dokumentus, antspaudą, be bendrųjų teisės normų, turėjo būti remiamasi ir ĮBĮ normomis. ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. imperatyviai nurodyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šioje teisės normoje yra įtvirtinta įmonės vadovo pareiga perduoti visus įmonės dokumentus. Pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjus bylą nesiremiant ĮBĮ normomis, faktiškai atleidus atsakovą kaip buvusį įmonės vadovą nuo pareigos grąžinti įmonės dokumentus, buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės ir viešasis interesas.
17.2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vadovo pareigas užtikrinant įmonės dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą naujam įmonės vadovui. (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau- BAĮ) 21 str. 2 d. nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <...> atsako ūkio subjekto vadovas“. BAĮ 19 str. 4 d. nustatyta, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.“. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, jų perdavimą naujai paskirtam įmonės vadovui, yra atsakingas įmonės vadovas (šiuo atveju - atsakovas). Buvusio įmonės vadovo atsakomybė už buhalterinius apskaitos dokumentus, pareiga perduoti tokius dokumentus naujam įmonės vadovui pasibaigia tik dokumentus perėmus naujam vadovui. Iki dokumentus perimant naujam vadovui, tokie dokumentai yra buvusio vadovo žinioje ir jis visais atvejais, nepriklausomai nuo to kur faktiškai laikomi ar saugomi įmonės dokumentai, privalo juos perduoti naujai paskirtam vadovui. Tai, kad buvęs įmonės vadovas turi pareigą perduoti naujai paskirtam įmonės vadovui visus įmonės dokumentus, nepriklausomai nuo šių dokumentų faktinės buvimo vietos, patvirtina ir teismų praktika.
18. Atsakovas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
18.1. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad Inventorizacijoje dalyvauti buvo kviestas ir net ragintas atsakovas, bet jis tai daryti atsisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė prašymą notarui persiųsti atsakovui adresuotą pranešimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis pranešimas atsakovui būtų įteiktas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs pranešimą priimti, kas leistų įteikimą bent jau preziumuoti. Ieškovo atstovas tiesaus atsakymo ar atsakovas realiai buvo informuotas apie inventorizaciją nepateikė, tačiau nurodė, kad, ieškovo vertinimu, užteko tik išsiųsti patį pranešimą. Nėra duomenų, jog atsakovas būtų tinkamai informuotas apie inventorizaciją.
18.2. Atsakovas nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kuriuo teigiama, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes nesirėmė ĮBĮ normomis. Pats ieškovas, kreipdamasis į teismą, yra atsakingas už bylos ribų nustatymą. Ieškinio pateikimo metu bankroto byla ieškovui dar nebuvo iškelta, tačiau ją iškėlus, ieškovas kartu su jį jau atstovaujančiais profesionaliais atstovais turėjo visas galimybes patikslinti savo reikalavimą remiantis atitinkamos ĮBĮ normomis ir įrodinėti jų taikymo pagrindus atitinkamos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau atsisakė tai daryti. Antra vertus, teismas ieškovo reikalavimus atmetė dėl to, kad atsakovas negali būti įpareigojamas atlikti veiksmus, kurių jis negali atlikti, todėl bylos išsprendimui ĮBĮ normų netaikymas neturėjo jokios įtakos. Net jeigu būtų taikytos ĮBĮ normos, tai teismui vertinant faktines aplinkybes taip, kaip jos vertintos sprendime, teisinė kvalifikacija nebūtų pakeitusi sprendimo. Tai, kad atsakovas buvo atleistas iš ieškovo vadovo pareigų nuo 2016-09-12, o nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjo 2018-11-07. Taigi, taikydamas ĮBĮ normas, ieškovas turėtų reikšti reikalavimus ne atsakovui, tačiau Nadeždai Romaško, kuri bankroto bylos iškėlimo metu jau daugiau kaip dvejus metus ėjo ieškovo vadovės pareigas.
18.3. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, esą atsakovas atšaukimo iš įmonės vadovo pareigų metu turėjo visus bendrovės dokumentus ir antspaudą. Atsakovas byloje ne kartą minėjo, įskaitant ir atsiliepimą į pirminį ieškinį, kad atšaukimo iš įmonės vadovo pareigų metu jis turėjo tik dalį dokumentų. Atsakovo turėti dokumentai apėmė laikotarpį nuo 2014-03-05 iki 2016-09-12; ankstesnio laikotarpio dokumentai paimti per kratą ir jie yra FNTT žinioje, o vėliau atsakovas jau nėjo ieškovo vadovo pareigų ir jokiais ieškovo dokumentais nebedisponavo.
19. Apeliantas (atsakovas) V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neįrodžius, kad atsakovas pažeidė dokumentų perdavimo pareigą. Apeliacinio skundo argumentai:
19.1. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad ieškinys atmetamas ne todėl, kad apeliantas įvykdė dokumentų perdavimo pareigą, o todėl, kad: „[...] atsakovas neįrodė, jog tinkamai įvykdė savo prievolę perduoti bendrovės dokumentus ieškovui, o ieškovas neįrodė, jog šiuos dokumentus atsakovas tebeturi [...]“.
19.2. Netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad apeliantas dokumentus perdavė. Sprendime neatsiževlgta į tai, kad: 1) komunikacija tarp apelianto ir naujosios ieškovo vadovės (jos įgaliotų asmenų) dėl ieškovo dokumentų perdavimo buvo žodinė, todėl rašytinių tokios komunikacijos turinio įrodymų pateikti nebuvo objektyvios galimybės; 2) šios komunikacijos metu buvo sutartas laikas ir vieta dokumentų perdavimui, tačiau neatvykus ieškovo atstovei, dokumentai buvo palikti UAB „Apskaitos analizė“ patalpose pagal vieno apelianto pasirašytą apyrašą; 3) Apelianto palikti dokumentai apėmė laikotarpį nuo 2014-03-05 iki 2016-09-12, nes ankstesnio laikotarpio dokumentai paimti per kratą ir jie yra FNTT žinioje, o vėliau apeliantas jau nebeėjo ieškovo vadovo pareigų ir dokumentais nebedisponavo; 4) aplinkybę, kad UAB „Apskaitos analizė“ patalpose apelianto palikti dokumentai buvo sėkmingai perimti naujosios ieškovo vadovės, patvirtina netiesioginiai įrodymai, inter alia paties ieškovo veiksmai: ieškovo aktyvus elgesys dokumentų perėmimo laikotarpiu bei pasyvus elgesys po to, kai dokumentai buvo palikti UAB „Apskaitos analizė“ patalpose; ieškovo realios veiklos vykdymas (priėmė ir atleido darbuotojus, atliko bankines operacijas, mokėjo atlyginimus ir vykdė mokestines prievoles).
19.3. Naujos ieškovo vadovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, paneigia paties ieškovo argumentą, kad byloje nėra rašytinių apelianto komunikacijos su naująja ieškovo vadove įrodymų. Skundžiamame sprendime tokie paaiškinimai buvo nepagrįstai neįvertinti, nors turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Naujosios ieškovo vadovės paaiškinimai patvirtina, kad vien ta aplinkybė, jog byloje nėra pateiktas ieškovo naujosios vadovės ir apelianto bendrai pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, nepaneigia faktinio dokumentų perdavimo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad dokumentai nebuvo perduoti.
20. Ieškovas padavė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
20.1. Atsakovas apeliaciniu skundu siekia perkelti ieškovui įrodinėjimo naštą, kuri tokio pobūdžio bylose tenka atsakovui pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 str.). Todėl atsakovui teko pareiga įrodyti, kad UAB „FINIENS” dokumentai ir antspaudas buvo tinkamai perduoti ieškovui ir, kad atsakovas šių dokumentų ir antspaudo nebeturi.
20.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nėra tinkamai įvykdęs savo prievolės perduoti antspaudą ir dokumentus ieškovui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių dokumentų perdavimą naujai vadovei. Apeliantas tariamą dokumentų perdavimą grindžia tik savo paties paaiškinimais, jo atliekamu iš konteksto ištrauktų ieškovo vadovės paaiškinimų interpretavimu ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 21 str. 2 d. nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <...> atsako ūkio subjekto vadovas“. BAĮ 19 str. 4 d. nurodyta, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.“. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika, už apskaitos dokumentų perdavimą naujai paskirtam įmonės vadovui, yra atsakingas įmonės vadovas (Atsakovas). Buvęs vadovas gali būti laikomas įvykdžiusiu pareigą perduoti įmonės dokumentus tada, kai šie dokumentai perduoti ir priimti naujo įmonės vadovo. Paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad dokumentų ieškovo vadovei atsakovas neperdavė. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad UAB „Apskaitos analizė“ patalpose atsakovas paliko ieškovo dokumentus ir antspaudą.
20.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas tinkamai neįvykdė savo prievolės perduoti dokumentus ieškovui. Tokie apelianto argumentai grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
23. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovas neįvykdė prievolės perduoti dokumentus ieškovui. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą sprendimą tokiu būdu, kad ieškinys būtų atmestas kitu pagrindu, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neįrodžius, kad apeliantas pažeidė dokumentų perdavimo pareigą.
24. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
25. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus grąžinti dokumentus teigė, kad UAB „FINIENS“ dokumentus ir antspaudą grąžino (palikdamas juos UAB „Apskaitos analizė“ patalpose), kad nebeturi UAB „FINIENS“ dokumentų ir antspaudo. Dėl to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, Atsakovui teko pareiga įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad UAB „FINIENS“ dokumentai buvo tinkamai perduoti Ieškovui ir, kad Atsakovas šių dokumentų ir antspaudo nebeturi.
26. Atsakovas jam tenkančios pareigos įrodyti, kad dokumentai buvo perduoti (grąžinti) neįvykdė. O bylos duomenų visuma (šalių, liudytojų paaiškinimai ir kt.) patvirtina, kad pas atsakovą buvę ieškovo dokumentai, antspaudas, nei naujai UAB „FINIENS“ vadovei, nei įmonei iškėlus bankroto bylą – įmonės bankroto administratoriui, perduoti nebuvo.
27. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nėra tinkamai įvykdęs savo prievolę perduoti antspaudą ir dokumentus ieškovui, kad apeliantas dokumentų perdavimą grindžia tik savo paties paaiškinimais, jo paties padarytu ieškovo vadovės paaiškinimų ištraukų vertinimais ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis.
28. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 str. 2 d. nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <...> atsako ūkio subjekto vadovas“. BAĮ 19 str. 4 d. nurodyta, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.“
29. Teisės aktai - Lietuvos Respublikos CK 2.81 - 2.82 str., Akcinių bendrovių įstatymo 19, 37 str. str., Dokumentų ir archyvų įstatymo 4 str. 3 d., 10 str. 6 d., 12 str. 2 d., Antspaudų apyvartos įstatymo 4 str. 3 d., įpareigoja uždarosios akcinės bendrovės vadovą (direktorių) saugoti įmonės dokumentus bei antspaudą, o pasikeitus vadovui, buvęs vadovas turi pareigą juos perduoti naujai paskirtam vadovui nepriklausomai nuo to, kur fiziškai laikomi įmonės dokumentai ir antspaudas.
30. Paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad dokumentų ieškovo vadovei atsakovas neperdavė. Atsakovas nurodė, jog dokumentus ir antspaudą tariamai paliko UAB „Apskaitos analizė“ patalpose“ to niekaip neįforminant. O remdamasis teiginiu, kad paliko minėtose patalpose dokumentus, atsakovas pareziumuoja, jog dokumentus ieškovo vadovė gavo. Tačiau ieškovo vadovei neigiant dokumentų perdavimo faktą, nėra pagrindo preziumuoti, kad atsakovas įvykdė pareigą perduoti (grąžinti) ieškovo dokumentus ir antspaudą.
31. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Apskaitos analizė“ patalpose atsakovas paliko Ieškovo dokumentus ir antspaudą. Kaip teisingai nurodyta Skundžiamame sprendime, liudytoja Janė Lukoševičienė „negalėjo patvirtinti kokius dokumentus paliko atsakovas, kiek jų buvo ir pan., nes, liudytojos teigimu, ji matė tik paliktas dėžes, kuriose atsakovo teigimu buvo ieškovo dokumentai.“ Byloje nėra įrodymų (pvz. priėmimo-perdavimo aktų), patvirtinančių kas ir kokius ieškovo dokumentus perėmė ir, kad apskritai juos perėmė. Atsakovas dokumentų perdavimą siejo su jo į bylą pateiktu nepasirašytu perduodamų dokumentų sąrašu, bet šis sąrašas apskritai negali būti laikomas leistinumo reikalavimus atitinkančiu įrodymu. Dokumento sąrašas nėra pasirašytas nei dokumentus perimančio, nei juos perduodančio asmens.
32. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys buvo telefonu susitarę dėl dokumentų perdavimo konkrečiu laiku UAB „Apskaitos analizė“ patalpose. Logiška manyti, kad, jei susitarimas dėl dokumentų perdavimo būtų egzistavęs, akivaizdu, kad ieškovo vadovė dokumentus būtų perėmusi, nes buvo suinteresuota.
33. Atsakovas buvo įmonės vadovavimo patirties turintis asmuo, ėjo įmonės vadovo pareigas. Preziumuojama, kad atsakovui buvo žinoma pareiga saugoti įmonės buhalterinius dokumentus, perduoti juos naujam vadovui. Atsakovo paaiškino, kad naujai ieškovo vadovei neatvykus pasiimti dokumentų, atsakovas tiesiog paliko dokumentus ne ieškovo naudojamoje, o kitos įmonės, kurios darbuotojai yra teikę buhalterinės apskaitos paslaugas, patalpose. Teismo vertinimu, pats atsakovas pripažino, kad neužtikrino patikimo dokumentų perdavimo, nepasitelkė kito asmens ar įmonės, kuri būtų teisiškai įsipareigojusi perduoti dokumentus. neaišku kam, nepaprašius bent jau pasirašyti ir patvirtinti dokumentų gavimą.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
34. Ieškovas nurodė, kad, atsakovui taip ir negrąžinant įmonės dokumentų, 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo atlikta įmonės inventorizacija. Inventorizacijoje buvo kviestas ir ragintas dalyvauti atsakovas, bet jis tai daryti atsisakė. Atsakovas su tokiu teiginiu nesutinka teigdamas, kad ieškovo pranešimo išsiuntimas ieškovui žinomu adresu nepatvirtina tinkamo pranešimo.
35. Atsakovas atsikirsdamas teigia, kad apie planuojamą atlikti inventorizaciją jis nebuvo tinkamai informuotas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė prašymą notarui persiųsti atsakovui adresuotą pranešimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis pranešimas atsakovui būtų įteiktas. Pažymėtina, kad byloje lygiai taip pat nėra ir duomenų, kad atsakovas būtų, pavyzdžiui, atsisakęs pranešimą priimti, kas leistų pripažinti įteikimą įvykdytu.
36. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi iškėlus ieškovui bankroto bylą pradėjo veikti specialiosios (lex specialis) LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) teisės normos. Atitinkamai ir sprendžiant klausimą dėl atsakovo įpareigojimo perduoti/grąžinti Ieškovo dokumentus, antspaudą, be bendrųjų teisės normų, turėjo būti remiamasi ir ĮBĮ normomis.
37. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, yra atsakingas už bylos ribų nustatymą ir ieškinyje nurodo, kokių aplinkybių, argumentų ir materialinių teisės normų pagrindu jis reiškia savo reikalavimus. Ieškinio pateikimo metu bankroto byla ieškovui dar nebuvo iškelta, tačiau ją iškėlus, ieškovą kartu su jį jau atstovaujančiu advokatu pradėjo atstovauti dar du profesionalūs atstovai – bankroto administratorius ir dar vienas advokatas. Po bankroto iškėlimo paskirtas teismo posėdis buvo atidėtas tam, kad bankroto administratorius galėtų susipažinti su bylos medžiaga. Taigi, ieškovas po bankroto bylos iškėlimo turėjo visas galimybes patikslinti savo reikalavimą atitinkamos ĮBĮ normomis ir įrodinėti jų taikymo pagrindus atitinkamos faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau ieškovas šia procesine teise nesinaudojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne teismas atsisakė taikyti ĮBĮ normas, o pats ieškovas, atstovaujamas advokatų ir turėdamas visas galimybes patikslinti savo reikalavimus, ilgą laiką vertino, ar tikslinga tai daryti, kol pats nusprendė reikalavimų netikslinti.
38. Kadangi teismas ieškinį atmetė dėl to, kad atsakovas negali būti įpareigojamas atlikti veiksmus, kurių jis negali atlikti, tai bylos išsprendimui ĮBĮ normų netaikymas neturėjo jokios įtakos. Jeigu ir būtų taikytos ĮBĮ normos, tai teismui vertinant faktines aplinkybes taip, kaip jos vertintos sprendime, teisinė kvalifikacija nebūtų pakeitusi sprendimo.
39. Be to, atsakovas buvo atleistas iš ieškovo vadovo pareigų nuo 2016-09-12, o nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjo 2018-11-07. Sutiktina, kad taikydamas ĮBĮ normas, ieškovas turėtų reikšti reikalavimus ne atsakovui, tačiau direktorei Nadeždai Romaško, kuri bankroto bylos iškėlimo metu jau daugiau kaip du metus ėjo ieškovo vadovės pareigas, ir todėl būtent ji privalėjo perduoti dokumentus bankroto administratoriui.
40. Atsakovas nurodė, kad atšaukimo iš įmonės vadovo pareigų metu jis turėjo tik dalį dokumentų. Atsakovo turėti dokumentai apėmė laikotarpį nuo 2014-03-05 iki 2016-09-12; ankstesnio laikotarpio dokumentai paimti per kratą ir jie yra FNTT žinioje , o vėliau atsakovas neturėjo ieškovo vadovo statuso ir jokiais ieškovo dokumentais nebedisponavo.
41. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai įvykdė savo prievolę perduoti bendrovės dokumentus ieškovui, o ieškovas neįrodė, jog šiuos dokumentus atsakovas tebeturi (CPK 178 str.). Aplinkybė, jog atsakovas tinkamai neįvykdė savo prievolės perduoti dokumentus ieškovui gali būti pagrindu reikalauti atsakomybės iš atsakovo už šiais veiksmais padarytą žalą.
42. Ieškovas pateikė teisinių paslaugų, advokato suteiktų apeliacinės instancijos teisme, suvestinę, kurioje apskaičiuota, kad iš viso suteikta teisinės pagalbos už 2392.56 Eur sumą. Ieškovas detalizuotoje ataskaitoje nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paslaugas advokatui sumokėjo 1086,17 Eur, o už apeliacinio skundo parengimo paslaugą sumokėjo 1306,39 Eur atlyginimą Ieškovo advokatas suvestinėje nurodė mokėjimo pavedimų, kuriais buvo apmokėta už paslaugas, rekvizitus, tačiau tiesioginių įrodymų, kad mokėjimai faktiškai atlikti nepateikė. Atsižvelgiant į kasacinio teismo fomuojamą praktiką be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje kontoros pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų sumų. Abiejų šalių apeliacinius skundus atmetus, ieškovui pritiesiamos atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Ieškovo UAB “Finiens” ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB “Finiens” iš atsakovo V. K. 1086,17 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Jelena Šiškina