Administracinė byla Nr. A-1175-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01645-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 36 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. buvo kalinamas Alytaus PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose jam teko nepakankamai gyvenamojo ploto, buvo drėgna, šalta, trūko oro ir šviesos, patalpų sienos ir lubos buvo pažeistos grybelio, byrėjo tinkas, veisėsi parazitai. Pareiškėjas taip pat buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis. Pareiškėjas nurodė, kad buvo paskirtas į gyvenamąją patalpą, kurioje gyvena tik žemiausios „kastos“ nuteistieji, tokiu būdu buvo pažemintas jo orumas. Alytaus PN virtuvė buvo antisanitarinės būklės, dušuose, kirpykloje bei valgykloje buvo purvina, tvyrojo blogas kvapas. Pareiškėjas pažymėjo, kad su juo kartu gyvenamojoje patalpoje buvo laikomi žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV) ir hepatitu sergantys asmenys. Tvirtino, kad pataisos įstaigos stogai dengti sveikatai pavojingu asbestu. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs sveikatos sutrikimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą.
3. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į pataisos įstaigos 7 būrio gyvenamąsias patalpas. Visose gyvenamosiose patalpose pareiškėjui teko pakankamai laisvo ploto ir minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad nuteistieji pagal grafiką gali laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, gali sportuoti, užsiimti kita leistina veikla. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normų pažeidimų nenustatė. Visos gyvenamosios patalpos buvo aprūpintos reikiamu inventoriumi. Į Alytaus PN administraciją dėl kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad šilumos mazgas pataisos įstaigoje yra kompiuterizuotas, todėl nuolat palaiko tinkamą patalpų temperatūrą. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, o tai atitinka higienos normų reikalavimus. Parazitai pataisos namuose naikinami periodiškai, pagal poreikį. Alytaus PN nurodė, kad miegui skirtose patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, todėl jose nerūkoma. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Atsakovo atstovas prašė daliai pareiškėjo reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjo argumentai, nurodyti skunde, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino, ar kad dėl to turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui.

II.

7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė netaikyti ieškinio senaties termino, nurodydamas, jog nežinojo apie galimybę ginti savo teises teisme, nesuprato, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tačiau pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad dėl pažeistų teisių jautė pažeminimą, kančią, psichologinį diskomfortą, dėl to teismas sprendė, kad jo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu pareiškėjas suvokė ir (ar) turėjo suvokti apie savo teisių galimą pažeidimą. Teismas pabrėžė, kad įstatymų nežinojimas teismų praktikoje laikomas subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo atnaujinti senaties terminą.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą už kalinimą Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 30 d., o skundą teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 16 d. Svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, pareiškėjas nenurodė. Todėl teismas taikė pareiškėjo skundo reikalavimo daliai 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir nagrinėjo tik ginčo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimu Alytaus PN laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d.
10. Įvertinęs bylos duomenis, t. y. gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas plotą, ir jose įrengtų vietų skaičių, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, nebuvo pažeistas.
11. Išanalizavęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad Alytaus PN buvo laikomasi higienos normų reikalavimų. Nors pareiškėjas pateikė 2008 m. vasario 27 d. Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 pripažinimo avariniu aktą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpis šioje byloje yra nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d., o minėtas aktas priimtas 2008 m. vasario 27 d., t. y. ne ginčo laikotarpiu, teismo vertinimu, šis įrodymas nėra reikšmingas nagrinėjamoje byloje. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.
12. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nurodė, jog buvo paskirtas į gyvenamąją patalpą, kurioje laikomi asmenys, priklausantys žemiausiai nuteistųjų „kastai“, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo, nepateikė objektyvių ir patikimų ją patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus ir šiuo aspektu.
13. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, kad kartu su pareiškėju buvo kalinami ŽIV infekuoti ar hepatitu sergantys asmenys, ar kad tokie asmenys būtų pareiškę norą būti izoliuotais ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau, net ir pasitvirtinus pareiškėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV ar sergantys hepatitu, nesant atsakovo atstovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
14. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui kylantys miego sutrikimai, psichologinės būklės problemos yra sąlygoti narkotinių medžiagų vartojimo nutraukimo, o nugaros skausmai pareiškėjui kyla dėl patirtos traumos. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui sveikatos sutrikimai kilo dėl kalinimo sąlygų.
15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, pareiškėjo teisių nepažeidė. Todėl teismas neturėjo pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III.

16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti filmuotą Alytaus PN 1 lokalinio sektoriaus medžiagą, jo kalimo sąlygų filmuotą medžiagą, 1 lokalinio sektoriaus 7 būrio miegamųjų patalpų schemas.
17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą daliai jo skundo reikalavimo. Pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis senaties termino nenumato. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN pateikti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. iki 2016 m. vidurio gultai patalpose buvo dviejų aukštų, nėra pateikti duomenys apie 1 lokalinį sektorių. Pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 pastatas, kuriame jis atlikinėjo bausmę, yra avarinės būklės. Pareiškėjas prideda šią aplinkybę patvirtinantį Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktą Nr. PA-369. Pareiškėjo nuomone, vertinant jam tekusį gyvenamąjį plotą, reikia atkreipti dėmesį, kad patalpų erdvę užėmė baldai, gultai patalpose buvo įrengti taip, kad tarp lovų nebuvo minimalaus atstumo. Pareiškėjas pabrėžia, kad Alytaus PN nepateikė 1 lokalinio sektoriaus, kuriame jis atlikinėjo bausmę, patikrinimo akto, o būtent šiame sektoriuje sąlygos neatitinka higienos normų reikalavimų, yra nežmoniškos. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl atisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jo dydžio.
18. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
19. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataiso įstaigoje pradžios. Pareiškėjas galėjo laisvai judėti Alytaus PN teritorijoje, sportuoti sporto aikštyne, lankytis bibliotekoje, koplyčioje. Pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą neturtinę žalą.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
21. Kalėjimų departamentas pažymi, kad pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant konkrečius įrodymus ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtų veiksmų, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo patalpose laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. balandžio 24 d.
23. Pareiškėjas prašo išreikalauti papildomus įrodymus – išreikalauti filmuotą Alytaus PN 1 lokalinio sektoriaus medžiagą, jo kalimo sąlygų filmuotą medžiagą, 1 lokalinio sektoriaus 7 būrio miegamųjų patalpų schemas.
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Pareiškėjas neprašė minėtų duomenų išreikalauti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat nepagrindžia, kodėl būtinybė išreikalauti šiuos duomenis iškilo būtent apeliacinio proceso stadijos metu. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, Alytaus PN net ir objektyviai negalėtų pateikti jo prašomos filmuotos medžiagos, pagal kurią būtų galima įvertinti jo kalinimo sąlygas. Pats pareiškėjas byloje yra pateikęs paties nubraižytas 1 lokalinio sektoriaus schemas (b. l. 9). Taip pat Alytaus PN yra pateikusi duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą, ir ten įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, išreikalauti papildomas gyvenamųjų patalpų schemas nėra poreikio.
26. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus duomenis netenkina.
27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. vertindama tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus.
29. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas daliai jo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą taikė ieškinio senaties terminą.
30. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).
31. Nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, ieškinio senatį esant pagrindui gali taikyti. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje numatyta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta senaties instituto nustatymo nacionalinėje teisėje galimumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)). Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, kad senaties termino negalima taikyti dėl to, jog to nenumato Konvencijos 3 straipsnis, vertina kaip nepagrįstą.
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2016 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 12), nors teigė, kad Alytaus PN netinkamomis sąlygomis buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. Taigi pareiškėjas padavė skundą, kurio daliai reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra pasibaigęs Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Alytaus PN nagrinėjamoje byloje ieškinio senatį prašė taikyti.
33. Nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, teisėjų pritaria minėto teismo išvadai, kad pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos jam neigiamų patyrimų metu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt savo pažeistas teises.
34. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą, kurio daliai reikalavimo ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu atnaujinti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą 3 metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu nagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimu Alytaus PN tik nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d.
35. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
36. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
37. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.11 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m.
38. Iš bylos duomenų (b. l. 37) matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d., buvo kalinamas Alytaus PN 7 būryje. Šiame būryje įrengti 4 miegamieji, kuriuose įrengta nuo 12 iki 13 lovų, o šių gyvenamųjų patalpų plotas siekia nuo 44,37 iki 46,36 kv. m (b. l. 38). Šių duomenų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu aptariamus Alytaus PN duomenis būtų galima vertinti kaip neteisingus. Iš bylos duomenų nėra galimybių nustatyti, kiek kalinių ginčui aktualiu laikotarpiu minėtose patalpose buvo kalinama kartu su pareiškėju. Todėl, įvertinusi minėtų bendrabučio tipo patalpų (miegamųjų patalpų) plotą ir jose įrengtų lovų skaičių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos bendrabučio tipo patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m šių patalpų ploto. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jis buvo kalinamas nepakankamo ploto sąlygomis, yra nepagrįstas.
39. Dėl pareiškėjo argumento, kad gyvenamųjų plotą taip pat užėmė baldai, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros (gyvenamosios patalpos) ploto turėtų būti atimtas tik sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros (gyvenamosios patalpos) plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, kad apskaičiuojant jam tekusį plotą būtina išskaičiuoti baldų užimamą plotą, vertina kaip nepagrįstą.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Alytaus PN jis buvo kalinamas higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis, nežmoniškomis sąlygomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-369 (b. l. 49–51), kurį kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir pareiškėjas, nurodyta, kad kapitalinis remontas būtinas Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 (1, 2, 3 lokalinis sektoriai) patalpoms, tačiau šiame patikrinimo akte higienos normų pažeidimai nekonstatuoti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN patalpos būtų pripažintos avarinėmis. 2008 m. vasario 27 d. aktu (b. l. 10–11) Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 pripažintas ne avariniu, bet blogos būklės. Byloje patektuose jau minėtame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-369, taip pat 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 (b. l. 52–54) nurodyti duomenys yra apie visas Alytaus PN patalpas ir nė viename iš jų higienos normų pažeidimai nekonstatuoti. Pats pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, neprašė būti perkeliamas į kitas gyvenamąsias patalpas.
41. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis bei atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su minėto teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Alytaus PN gyvenamosios patalpos (bendrabučio tipo patalpos), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus.
42. Taigi nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį.
43. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pažymėtina, kad neteisėtų veiksmų nenustatymas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo, o tai suponuoja, jog ginčo sprendimui neturi esminės teisinės reikšmės pareiškėjo išdėstyti argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika apskaičiuojant neturtinės žalos dydį.
44. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Romanas Klišauskas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė