Civilinės bylos Nr. e2-15764-845/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10300-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 547,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad reikalavimą grindžia tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (toliau – ir draudimo sutartis), kurios pagrindu buvo apdraustas atsakovo automobilis ir transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė. Atsakovas, pažeisdamas sutarties nuostatas, suteikė teisę vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui – P. M., kuris neatitiko draudimo sutartyje įvertintų rizikų bei sukėlė eismo įvykį (eismo įvykio metu neturėjo dviejų metų vairavimo stažo ir buvo jaunesnis kaip 33 metų amžiaus), kurio metu buvo padaryta žala kitai transporto priemonei – VW PASSAT, žalą atlygino ieškovas draudimo sutarties pagrindu. Atsižvelgdamas į šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatas, t.y., kad draudėjas neinformavo ieškovo apie draudimo sutarties galiojimo metu padidėjusią riziką sutartyje numatyta tvarka, kad dėl įvykusio eismo įvykio, ieškovas išmokėdamas draudimo išmoką patyrė nuostolių ir į tai, kad draudimo sutartyje numatyta, jog, tokiu atveju, ieškovas išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad draudėjas (atsakovas) grąžintų iki 50 proc. išmokėtos sumos, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo aukščiau nurodytą išmokėtos draudimo išmokos dalį. Ieškovas išsiuntė atsakovui reikalavimą padengti susidariusią žalą, tačiau atsakovas nurodytos sumos nesumokėjo.
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t.y. procesiniai dokumentai įteikti atsakovui asmeniškai 2019 m. balandžio 18 d., todėl laikytini įteiktais tinkamai. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Nustatyta, kad šalių ginčas yra kilęs dėl žalos atlyginimo draudimo bendrovei (ieškovui) išmokėjus draudimo išmoką, kai buvo pažeistos draudimo sutarties sąlygos dėl padidėjusios rizikos, ir nepranešimo apie tokią riziką draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ir atsakovo A. B. 2018 m. sausio 8 d. buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurios galiojimo laikotarpis nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 14 d. Šia draudimo sutartimi buvo apdrausta transporto priemonės TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad eismo įvykis įvyko 2018 m. rugpjūčio 12 d., eismo įvykio kaltininkas P. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris vairavo transporto priemonę TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinta kita transporto priemonė - VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš draudimo bendrovės pateiktų įrodymų (išmokos potvarkio, žalos sąmatų, bankinio mokėjimo pavedimo) matyti, kad nukentėjusiam eismo dalyviui 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo atlyginta 1369,15 Eur žala. Ieškovas kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 22 d. pretenzija Nr. R18-0628 į atsakovą, prašydamas grąžinti 40 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 547,00 Eur.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo nebuvimo, nepagrįstai ieškovo priskaičiuotos grąžintinos išmokėtos išmokos dalies, be to, atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, duomenų, kad būtų atsiskaitęs su ieškovu byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Šalių draudimo sutarties 1.5.6. punkte nurodyta, jog draudimo rizika yra apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis, į tai, kad transporto priemonės savininko vairavimo stažas yra ne mažesnis kaip 9 metai, bei į tai, kad draudimo laikotarpiu transporto priemonė nebus vairuojama jaunesnio nei 33 metų amžiaus asmens, taip pat, jog transporto priemonės nevairuos asmenys neturintys 2 metų vairavimo stažo. Nurodyta, jog bet kurios iš šių aplinkybių pasikeitimais turi esminę reikšmę draudimo rizikai. Draudimo sutarties 1.5.7. punkte nurodyta, kad, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai sutarties 1.5.6 numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 proc. dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonę vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs asmuo, eismo įvykio metu buvo 22 metų amžiaus (gim. 1996 m.), ieškovo teigimu – neturėjo dviejų metų vairavimo stažo, duomenų apie tai, kad apie draudimo sutartyje numatytų rizikų padidėjimą atsakovas būtų informavęs ieškovą draudimo sutartyje numatyta tvarka – nėra. Ieškovas, atsižvelgdamas į draudimo sutarties 1.5.7. punktą, pateikė atsakovui pretenziją dėl 40 proc. išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo, šis ieškovo reikalavimas, įvertinus aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, bei sutarties nuostatas, laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 547,00 Eur žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovo prašymas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (547,00 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,79 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), todėl iš atsakovo šios išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į.k. 302677744, ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į.k. 302677744, naudai 547,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (547,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lijana Visokavičienė