Civilinė byla Nr. e2A-102-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00142-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.3.1.14

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės, Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Stanema“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stanema“ ieškinį atsakovams A. T., S. J., atstovaujamai įstatyminės atstovės J. S., N. J., atstovaujamam įstatyminės atstovės J. D., dėl sutarties nutraukimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ­­– ir UAB) „Stanema“ (toliau ­­– ir ieškovė, pardavėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti pardavėjos UAB „Stanema“ ir pirkėjo A. J. (A. J.) (toliau – ir pirkėjas, palikėjas) 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir sutartis) pagal kurią UAB „Stanema“ pardavė, o A. J. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/23 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), (toliau – ir turtas) dėl esminio sutarties pažeidimo; 2) taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti pardavėjai UAB „Stanema“ turtą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad UAB „Stanema“ ir A. J. 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė nekilnojamąjį turtą – butą ir 1/23 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės. Sutarties 4.1 papunktyje numatyta, kad turto 221 000 Eur kainą pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2023 m. balandžio 1 d. Ieškovė nurodė, kad pirkėjas už turtą sutartyje nustatyta tvarka neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovei 221 000 Eur.

3.       Pirkėjas (duomenys neskelbtini) mirė. 2023 m. kovo 31 d. A. T., S. J., N. J. (toliau – ir atsakovai) kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal įstatymą. 2023 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad po pirkėjo mirties palikimą priėmė atsakovai. 

4.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai, paveldėję turtą ir žinoję apie pirkėjo kreditorę, su ieškove neatsiskaitė, todėl sutartis nutrauktina pažeidus atsiskaitymo pareigą. Iš antstolės 2023 m. kovo 24 d. sudaryto turto apyrašo Nr. S-230000125 matyti, kad atsakovai pirkėjo turtą paveldėjo pagal turto apyrašą. Atsakovai už pirkėjo skolas atsako paveldėtu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė negavo teisėtai jai priklausančio atsiskaitymo už turtą nei iš pirkėjo, nei iš jo palikimą priėmusių įpėdinių (atsakovų), ieškovė turi teisę atgauti turtą.

5.       Atsakovai A. T., S. J., atstovaujama įstatyminės atstovės J. S., N. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. D., atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad A. J., miręs (duomenys neskelbtini), buvo atsakovų A. T., N. J. ir S. J. tėvu. Paveldėtą turtą įpėdiniai priėmė pagal 2023 m. kovo 24 d. paveldimo turto apyrašą. Įpėdiniai 2023 m. kovo 31 d. sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią pasidalino paveldimą turtą tokia tvarka:

1.1.                      A. T. ir N. J., atstovaujamas J. D., paveldėjo lygiomis dalimis po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/23 dalies negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini);

1.2.                      S. J., atstovaujama J. S., paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

6.       2023 m. gegužės 9 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, pagal kurį, be kito turto ir turtinių teisių, atsakovai A. T., N. J. ir S. J. lygiomis dalimis po 1/3 dalį paveldėjo 40 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stanema“ akcijų. Atsakovai, tapę UAB „Stanema“ akcininkais, sužinojo, kad 2023 m. balandžio 28 d. visuotinio UAB „Stanema“ akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nutarta pelno dalį, skirtą dividendams išmokėti – 777 259,50 Eur, paskirstyti tokia tvarka: 1) I. R., valdančiai 20 procentų įmonės akcijų, išmokėti 132 134,11 Eur; 2) L. A., valdančiam 40 procentų įmonės akcijų, išmokėti 264 268,23 Eur; 3) A. J., valdžiusiam 40 procentų įmonės akcijų, išmokėti 264 268,23 Eur.

7.       Atsakovai teigė, kad pagal sutarties 4.1 papunktį susitarta, jog pirkėjas visą turto kainą sumokės iki 2023 m. balandžio 1 d. Šiuo atveju, kai nuosavybės teisės perdavimo momentas buvo aptartas ir viena šalis sutartį įvykdė, nutraukti sutartį nėra teisinio pagrindo, o ieškovė gali prašyti priteisti iš atsakovų sutartyje aptartą kainą. Atsakovai negali įvykdyti savo prievolės, kadangi ieškovė atsisako išmokėti jiems priklausančius dividendus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal sutartį yra įvykdžiusi, t. y. ieškovė perdavė turtą pirkėjui, o pirkėjas A. J. faktiškai naudojosi įsigytu turtu. 

10.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog nei pirkėjas A. J. nei atsakovai iki sutarties 4.1 papunktyje nustatyto termino (2023 m. balandžio 1 d.) su ieškove neatsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai, kurie yra pirkėjo A. J. teisių ir pareigų perėmėjai, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, todėl pažeidė sutarties sąlygas.

11.       Teismo sprendime akcentuota, kad pagal sutarties 4.1 papunktį pirkėjo pareiga atsiskaityti buvo atidėta iki 2023 m. balandžio 1 d., be to, atsakovai neneigia prievolės sumokėti už turtą ieškovei.

12.       Teismas nusprendė, kad atsakovai pagrįstai tikėjosi, jog už turtą galės atsiskaityti iš gautų kaip ieškovės akcininkai dividendų, todėl sutarties tinkamas neįvykdymas nėra nulemtas sutartį pažeidusių atsakovų veiksmų. 

13.       Teismo vertinimu, atsakovai neatsiskaitė su ieškove dėl dividendų neišmokėjimo ir dėl to pažeidė sutartyje numatytą atsiskaitymo terminą. Teismas, nenustatęs atsakovų veiksmų, kuriais būtų siekiama užvilkinti atsiskaitymą su ieškove, bei siekio neatsiskaityti su ieškove, konstatavo, kad atsakovų atsiskaitymas su ieškove pagal sutartį užtruko dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovų sutarties sąlygų pažeidimas nėra esminis, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti sutartį.

14.       Teismas, nustatęs, kad atsakovė S. J. ginčo turto nepaveldėjo, jai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, konstatavo, jog S. J. yra netinkama atsakovė byloje. Teismo sprendime pažymėta, kad ieškovei buvo išaiškinta teisė pakeisti S. J. procesinę padėtį, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, todėl egzistuoja savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą atsakovei S. J., kaip netinkamai atsakovei.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Ieškovė UAB „Stanema“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Teismas nepagrįstai nustatė ryšį tarp dividendų išmokėjimo ir prievolės sumokėti už turtą pagal sutartį. Sutartyje nėra numatyta, kad, ieškovei akcininkams neišmokant dividendų, turtas pirkėjui (arba jo įpėdiniams) lieka neatlygintinai arba kad tokiu atveju gali būti pratęsiamas įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo terminas. Ieškovės prievolė išmokėti dividendus akcininkams (atsakovams) bei atsakovų prievolė apmokėti už turtą nėra priešpriešinės. Aplinkybė, kad pirkėjas už įsigytą turtą neatsiskaito, nes negavo tam planuotų pajamų, nepanaikina esminio sutarties pažeidimo ir pirkėjo pareigos apmokėti įsigyto turto kainą.

15.2.                      Atsakovai paveldėjo iš pirkėjo pakankamai turto tam, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. Nepaisant to, kad atsakovai paveldėjo pakankamai turto, iš kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškove, savo prievolių pagal sutartį nevykdo. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovai vilkina atsiskaitymą su ieškove, vengia savo sutartinių įsipareigojimų.

15.3.                      Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-377-459/2024 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl paskolos ir palūkanų priteisimo. Pažymėtina, kad į minėtą bylą pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, jog būtent paskola turėtų būti dengiama dividendais atliekant įskaitymą. Tai reiškia, kad tuo pačiu motyvu, jog atsakovams turi būti išmokėti dividendai (viso 264 268,23 Eur), atsakovai atsikerta tiek į ieškovės reikalavimą dėl paskolos priteisimo (230 000 Eur), tiek į reikalavimą nutraukti sutartį, pagal kurią atsakovai skolingi 221 000 Eur.

15.4.                      Sutarties 4.1 papunktyje numatyta turto kaina (221 000 Eur) nėra apmokėta. Ieškovė nėra gavusi jam priklausančio atsiskaitymo už turtą nei iš pirkėjo, nei iš jo palikimą priėmusių įpėdinių (atsakovų), todėl ieškovė turi teisę atgauti turtą.

15.5.                      Atsakovė S. J. pirkėjo palikimą kartu su turtu bei įsipareigojimais (įskaitant ir įsipareigojimą apmokėti turto kainą) priėmė. Ieškovei reikalaujant sutartį nutraukti, S. J. yra laikoma materialiojo teisinio santykio šalimi bei tinkama atsakove byloje.

16.       Atsakovai A. T., S. J., atstovaujama įstatyminės atstovės J. S., N. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. D., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Atsakovai prievolės atsiskaityti pagal sutartį su ieškove negali įvykdyti dėl to, kad ieškovė nepagrįstai atsisako išmokėti atsakovams priklausančius dividendus.

16.2.                      Atsakovai iš paveldėto kito turto atsiskaityti su ieškove neturi galimybės, kadangi turto vertė yra mažesnė nei skola pagal sutartį.

16.3.                      Atsakovai 2023 m. kovo 31 d. sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, todėl restitucijos taikymas pažeistų įpėdinių teises, t. y. turėtų būti pakartotinai pasidalinamas turtas, tačiau S. J. atstovė pagal įstatymą yra atlikusi paveldėto turto pagerinimus.

16.4.                      S. J. negali būti atsakove byloje, kadangi atsakovai yra pasidalinę paveldėtą turtą, t. y. ginčo sutartimi įsigyto turto nuosavybės teisė priklauso atsakovams N. J. ir A. T.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

18.       Ieškovė UAB „Stanema“ kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. ieškovės 2024 m. lapkričio 19 d. kreditorių sąrašo kopiją, 2024 m. vasario – lapkričio mėnesių banko sąskaitos išrašų kopijas ir duomenis apie ieškovės turtą.

19.       CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

21.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškovės UAB „Stanema“ kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, t. y. 2024 m. lapkričio 19 d. kreditorių sąrašas, 2024 m. vasario – lapkričio mėnesių banko sąskaitos išrašai ir duomenys apie turtą, buvo reikšmingi sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi, įvertinęs pateiktus įrodymus, patenkino ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl pateiktų įrodymų priėmimo teisiškai neaktualus.

22.       Apeliacinės instancijos teisme taip pat 2025 m. kovo 14 d. gauti ieškovės UAB „Stanema“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad ieškovė pagrįstai atsisakė išmokėti atsakovams dividendus, be to, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas.

23.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

24.       Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateikto procesinio dokumento turinio nustatyta, kad ji siekia papildyti apeliacinį skundą argumentais bei atsikirsti į atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Tačiau 30 dienų terminas apeliaciniam skundui pateikti yra pasibaigęs, o civilinio proceso įstatymas nenumato šalies teisės išdėstyti savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui pateiktą procesinį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (pardavėja) UAB „Stanema“ ir pirkėjas A. J. (A. J.) 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė UAB „Stanema“ pardavė, o A. J. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/23 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

26.       Sutarties 4.1 papunktyje numatyta, kad turto 221 000 Eur kainą pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2023 m. balandžio 1 d. Byloje nėra ginčo, kad turtas, esantis sutarties objektu, perduotas pirkėjui.

27.       Nustatyta, kad pirkėjas A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš į bylą pateikto 2023 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės liudijimo nustatyta, kad po A. J. mirties palikimą priėmė atsakovai A. T., S. J., N. J.

28.       Įpėdiniai 2023 m. kovo 31 d. sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią pasidalino paveldimą turtą tokia tvarka:

a)       A. T. ir N. J., atstovaujamas J. D., paveldėjo lygiomis dalimis po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/23 dalies negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini);

b)       S. J., atstovaujama J. S., paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

29.       2023 m. gegužės 9 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas patvirtina, kad atsakovai A. T., N. J. ir S. J. lygiomis dalimis po 1/3 dalį paveldėjo 40 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stanema“ akcijų.

30.       2023 m. balandžio 28 d. visuotinio UAB „Stanema“ akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nutarta pelno dalį, skirtą dividendams išmokėti – 777 259,50 Eur, paskirstyti tokia tvarka: 1) I. R., valdančiai 20 procentų įmonės akcijų, išmokėti 132 134,11 Eur; 2) L. A., valdančiam 40 procentų įmonės akcijų, išmokėti 264 268,23 Eur; 3) A. J., valdžiusiam 40 procentų įmonės akcijų, išmokėti 264 268,23 Eur.

31.       Byloje nėra ginčo, kad nei pirkėjas A. J., nei po jo mirties palikimą priėmę atsakovai pagal sutartį su ieškove (pardavėja) neatsiskaitė.

32.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovai neatsiskaitė su ieškove dėl objektyvių priežasčių, t. y. dividendų jiems nesumokėjimo, todėl sutarties pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nėra teisinio pagrindo nutraukti sutartį. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad turto kainos nesumokėjimas pardavėjai yra esminis sutarties pažeidimas, o aplinkybė, jog pirkėjas negavo planuotų pajamų, iš kurių ketino atsiskaityti, nepaneigia pirkėjo (jo įpėdinių – atsakovų) pareigos sumokėti įsigyto turto kainą.

Dėl pareigos atsiskaityti su pardavėja neįvykdymo (ne)pripažinimo esminiu sutarties pažeidimu

33.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).

34.       Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė – ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo. Be to, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių. Sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys turi priešpriešines teises ir pareigas – pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą, o pirkėjas priimti daiktą ir sumokėti kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

35.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Stanema“ (pardavėja) ir pirkėjas A. J. 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė, o pirkėjas A. J. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/23 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 4.1 papunktį, turto kainą – 221 000 Eur, pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2023 m. balandžio 1 d. Sutarties 5.1 papunktyje sulygta, kad pardavėja (ieškovė) turtą pirkėjui perduota sutarties pasirašymo dieną.

36.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė savo įsipareigojimą pagal sutartį įvykdė tinkamai, t. y. parduotą turtą pirkėjui perdavė. Taip pat šalys neginčija, kad nei pirkėjas A. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, nei atsakovai, kurie priėmė palikėjo palikimą pagal įstatymą, pareigos tinkamai atsiskaityti už turtą iki 2023 m. balandžio 1 d. neįvykdė. Atsakovai įrodinėjo, kad įvykdyti savo prievolės sumokėti turto kainą ieškovei negali, kadangi ieškovė atsisako išmokėti 2023 m. balandžio 28 d. UAB „Stanema“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu jiems paskirtus dividendus – 264 268,23 Eur.

37.       CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

38.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai pirkėjas neįvykdo sutartinės prievolės sumokėti nustatytą kainą, pardavėjas turi teisę pasirinkti vieną iš pažeistų teisių gynimo būdų: reikalauti sumokėti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu kainos nesumokėjimas daro sutarties pažeidimą esminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-60/2009). Visos pirkimo–pardavimo sutarties kainos nesumokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, kurio pagrindu galima nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-102-241/2019).

39.       Pirmosios instancijos teismas aukštesnių teismų suformuotos praktikos nesilaikė ir nenurodė, kodėl visos sutarties kainos nesumokėjimas nėra esminis sutarties pažeidimas, kodėl turi būti keičiama suformuota praktika. Pažymėtina, kad sutartyje nėra numatyta sąlyga, jog tinkamas atsiskaitymas pagal pirkimo–pardavimo sandorį susietas su UAB „Stanema“ dividendų išmokėjimu pirkėjui ar jo įpėdiniams (atsakovams).

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nevertinta aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-150-459/2025 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo pagal 2022 m. birželio 13 d. sudarytą ieškovės ir A. J. paskolos sutartį atsakovai atsiliepime į ieškinį teigė, jog paskola turi būti grąžinama ieškovei atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, t. y. atsakovų reikalavimus į dividendus bei ieškovės reikalavimą į skolą. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovai minėtoje civilinėje byloje į ieškinio reikalavimus atsikerta tais pačiais argumentais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. jog dviejų nesusijusių prievolių tinkamą įvykdymą sieja su piniginėmis lėšomis, gautinomis iš dividendų. Byloje nevertinta aplinkybė, kad sutarties nuostatose nėra numatyta sąlyga, jog pirkėjas už įsigytą turtą atsiskaitys lėšomis, gautomis iš ieškovės sumokėtų pirkėjui, kaip akcininkui, dividendų. Nagrinėjamu atveju netirta aplinkybė, kad atsakovai nurodo, jog jiems turi būti išmokėti 264 268,23 Eur dividendų, o ieškovės reikalavimas dėl negrąžintos paskolos priteisimo sudaro 230 000 Eur bei atsakovų prievolė pagal sutartį sudaro 221 000 Eur. Taigi, byloje nevertintas, atsakovų pozicijos pagrįstumas bei reali galimybė įvykdyti sutartį piniginėmis lėšomis, gautinomis iš dividendų, bei kiek atsakovų atsikirtimų argumentai reikšmingi ginčijamai sutarčiai. Dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išnagrinėtas šalių ginčas.

41.       Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai A. T., S. J., N. J. nuosavybės teisę į turtą įgijo priėmę palikėjo A. J. palikimą pagal 2023 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad ieškovė 2023 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės liudijimo ieškiniu neginčija. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, net ir patenkinus ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, nebūtų teisinio pagrindo atlikti ieškovės nuosavybės teisės į turtą įregistravimo, kadangi atsakovų nuosavybės teisės pagrindas yra ne sutartis, o priimtas palikimas pagal 2023 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kuris byloje nėra ginčijamas. Ieškovei ieškiniu siekiant teisinio rezultato, t. y. nuosavybės teisės į turtą,  spręstina, ar ieškovei neturėtų būti siūloma patikslinti ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gali būti sudaryta galimybė patikslinti ieškinio reikalavimus (CPK 141 straipsnis). 

Dėl procesinės bylos baigties

42.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstąjį teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

43.       Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame, remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, turi būti išsamiai ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

44.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 47 punktas; 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 27 punktas).

45.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

46.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamą atsiskaitymą pagal sutartį susiejo su UAB „Stanema“ dividendų išmokėjimu atsakovams ir dėl to vertino, jog visos sutarties kainos nesumokėjimas nėra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju netirta, ar tai, jog atsakovai nėra sumokėję turto įsigijimo kainos ieškovei, t. y. nėra visiškai atsiskaitę pagal sutartį, ir ieškovė iš esmės nėra gavusi to, ko tikėjosi iš sutarties, nėra pakankamas pagrindas nutraukti sutartį. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės dėl atsakovų galimybės įvykdyti sutartį piniginėmis lėšomis, gautinomis iš dividendų, nenustatė, ar ši aplinkybė reikšminga ginčijamos sutarties vykdymui. Taip pat byloje liko neatsižvelgta į aplinkybę, kad atsakovai nuosavybės teisę į turtą įgijo pagal 2023 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl to, įvertinus ieškiniu siekiamą teisinį rezultatą, svarstytina, ar netikslinga sudaryti galimybę ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus.

47.       Dėl to, siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus, sudarant galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jau vien dėl to, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas – panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                     Alma Urbanavičienė

                                                     Tomas Venckus

                                                     Vigintas Višinskis