(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Veikos aplinkybės

2018 m. rugsėjo 26 d. apie 11.45 val. Juodajame kelyje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 35 K. R. vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 2,39 promilės etilo alkoholio.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu K. R. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. dienos metu būdama namuose, esančiuose Dilgynės g. 6, Vilniuje, ji išgėrė apie 3 litrus 7,5 procentų stiprumo alaus. Ji nuėjo miegoti, o 2018 m. rugsėjo 26 d. ryte atsikėlusi ji išgėrė dar alaus. Jai pasirodė mažai alaus, taigi ji nusprendė nuvažiuoti į Juodajame kelyje esančią parduotuvę „Iki“. Pamačiusi, kad jos mama T. R. miega, ji paslapčia ištraukė iš po pagalvės mamos automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus ir nuvažiavo į parduotuvę „Iki“, esančią Juodajame kelyje 35, Vilniuje. Nuėjusi į parduotuvę ji nusipirko alkoholio ir būdama neblaivi vėl atsisėdo už automobilio „Renault“ vairo ir Juoduoju keliu važiavo namo. Tik jai išvažiavus į Juodąjį kelią iš parduotuvės „Iki“ aikštelės ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesterio pagalba jai nustatė sunkų girtumą. Ji labai gailisi dėl savo poelgio. Nuo 2005 m. priklausomybės ligų centre ji gydosi pagal metadono programą, ji kasdien gauna metadono preparatus ir juos vartoja (b. l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu K. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 11 val. 45 min. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad prie parduotuvės „Iki“, esančios Juodajame kelyje 35, Vilniuje, ką tik automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo akivaizdžiai girta vairuotoja bei keleivis vyras, kurie nuėjo į parduotuvę. Atvykęs į įvykio vietą jis pastebėjo, kaip iš parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuoja pranešime nurodytas automobilis. Sustabdžius automobilį „Renault“ vairuotojo vietoje sėdėjo K. R., nuo kurios bendraujant sklido stiprus alkoholio kvapas. Taip pat paaiškėjo, kad K. R. neturi teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonės. Alkoholio matuokliu K. R. buvo nustatytas sunkus 2,23 promilių girtumo laipsnis (b. l. 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu T. R. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. ji buvo namuose, esančiuose Dilgynės g. 7, Vilniuje, kur miegojo. Apie 08.30 val. atsikėlusi ji pastebėjo, kad dingo prie namų stovėjęs jos automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Raktų nuo automobilio nebuvo, taip pat namuose nebuvo ir dukros K. R.. Pamaniusi, kad automobilį galėjo paimti K. R., pastarajai ji paskambino, tačiau K. R. neatsiliepė. Ji nusprendė palaukti. Apie 12.00 val. paskambino K. R. ir pasakė, kad ji, būdama neblaivi, vairavo jos automobilį ir ją sustabdė prie parduotuvės „Iki“, esančios Juodajame kelyje. Nuėjusi link parduotuvės ji pamatė, kad K. R. sulaikė policijos pareigūnai. K. R. paėmė automobilį neatsiklaususi jos, ji nežinojo apie tai, nes tuo metu buvo naktis, ji namuose miegojo. K. R. gyvena kartu su ja name, esančiame Dilgynės g. 6, Vilniuje (b. l. 31-33).

Specialistas, ištyręs K. R. kraują, paimtą 2018 m. rugsėjo 26 d 12.35 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,39 promilės etilo alkoholio (b. l. 12).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 11.45 val. Juodajame kelyje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 35 K. R. vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 2,39 promilės etilo alkoholio.

III.                      Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 281 straipsnio 7 dalis.

Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

K. R. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,39 promilės etilo alkoholio), taigi K. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir K. R. skirti keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, kurios terminą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. R. galutinę trisdešimties parų arešto bausmę. Taip pat prokurorė siūlo skirti K. R. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus bei BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- išieškoti automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

K. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. K. R. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 61-63). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 49 straipsnis.

1. Areštą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

3. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

4. Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

5. Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

6. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 55 straipsnis.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 641 straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Spręsdamas dėl K. R. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. K. R. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jos kraujyje beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad K. R., transporto priemonę vairuodama neblaivi bei neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. K. R. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. K. R. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), K. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. R. yra neteista, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, K. R. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Kita vertus K. R. nedirba, ji yra bausta administracinėmis nuobaudomis- baudomis, tačiau jai skirtų baudų ji nemoka (b. l. 51-56), taigi galima pagrįstai teigti, kad K. R. skyrus švelniausios rūšies bausmę- baudą, K. R. šios baudos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai K. R. skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą K. R. skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, K. R. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, K. R. skirtinos keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiolika parų ir K. R. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į K. R. prašymą leisti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, K. R. skirtiną arešto bausmę nustatytina atlikti poilsio dienomis.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 67 straipsnio 1-3 dalys.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Minėta, kad K. R., transporto priemonę vairuodama neblaivi bei neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors K. R. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga K. R. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs K. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija K. R. kraujyje (2,39 promilės) ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), ir beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi K. R. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui- dviem metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismas taip pat pažymi, kad K. R. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone- automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio K. R. nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. M. (S. M.), o minėto automobilio valdytoja yra T. R. (b. l. 14), taigi automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 587 eurų (b. l. 15), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. R. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 587 eurai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau- ir PVM) objektas taip, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje, taigi nėra teisinio pagrindo iš K. R. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą (587 eurai) su PVM (123 eurai), kaip to prašo prokurorė.

VI.                      Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu K. R. skirta kardomoji priemonė- dokumento- asmens tapatybės kortelės Nr. 14482814 paėmimas (b. 1. 48-49), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- naikintina ir asmens tapatybės kortelė Nr. 14482814, saugoma baudžiamojoje byloje, grąžintina K. R..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti K. R. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

K. R. skirtos keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- penkiolika parų ir K. R. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. R. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

Skirti K. R. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei išieškoti (konfiskuoti) iš K. R. 587 eurus.

K. R. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti K. R..

Išaiškinti K. R., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjas                                                                        Mindaugas Ražanskas