Pranešėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr. 1A-16-72/2010
Teisėja Audra Kriščiūnienė Teisminio proceso Nr.1-66-1-00568-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59
2010 m. balandžio 22 d. Procesinio sprendimo kategorija
Panevėžys
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistajam J. S., gynėjai advokatei Rimai Keblienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2009-06-26 iki 2009-10-05. Civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista iš J. S. civilino ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai – 679 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
J. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 5 d., apie 12.05 val., iš parduotuvės UAB(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., pagrobė svetimą – 679 Lt vertės elektrinį perforatorių „Makita HR 2470“.
Nuteistasis J. S. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-10-05 nuosprendį ir prašo priimti naują - jį išteisinantį nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas jo kaltę grindė išimtinai tik parduotuvės darbuotojų parodymais, kurie yra suinteresuoti nurašyti kam nors iš šalies parduotuvės patirtus nuostolius. Todėl mano, kad jų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Be to, parduotuvės darbuotojų parodymai tarpusavyje nesutampa, neatitinka tikrovės. Teigia, kad liudytojo D. N. parodymai visiškai nebuvo priimti domėn. Tyrimo metu visiškai nebuvo atsižvelgta į jo prašymą surasti pažįstamą Arnoldą, kuris būtų paliudijęs, kad jam buvo paskolinęs vieną iš savo mobiliojo ryšio telefonų, taip pat kada ir kur su juo buvo. Mano, kad tyrėjai nebuvo suinteresuoti jį surasti, nes jis būtų liudijęs jo naudai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užsiminta ir apie 2009-06-05 telefoninių pokalbių išklotines, nebuvo paimti pirštų antspaudai nuo detalės, likusios parduotuvėje, nerastas nei prie jo, nei pas ką kitą, pavogtas perforatorius. Tiriant bylą nebuvo atlikta dauguma procesinių veiksmų, kurie jo manymu, būtų bylos eigą pakreipę jo naudai. Mano, jog tai buvo daroma tyčia, byla buvo tiriama šališkai. Nurodo, kad vaizdo įrašai, kuriuos pateikė parduotuvės apsauga, visai neatitinka tikrovės. Juose matomas žmogus, gal savo išvaizda kiek ir panašus į jį. Apsaugos darbuotojai teigė, kad diskai ir juose buvę įrašai policijai buvo pateikti tvarkingi. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme rodomas vaizdo įrašas toje pat vietoje užstrigdavo, jame nesimato jokių nusikaltimo vykdymo veiksmų. Nurodo, kad atpažinti vaizdo įraše matomą žmogų iš rūbų, ganėtinai primestinas dalykas, tuo labiau, nuteisti laisvės atėmimu. Mano, kad buvo nuteistas tik už savo praeitį, t. y. dėl to, kad buvo teistas anksčiau.
Prokurorė teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir pastarojo gynėjas – tenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus, atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, tiksliai nustačius faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir apelianto veiką teisingai kvalifikavus pagal BK 178 str. 1 d.. Kolegijos nuomone, teismas J. S. paskyrė adekvačią bausmę, taip pat tinkamai išsprendė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo klausimą.
Nuteistasis J. S. apeliaciniu skundu iš esmės ginčija kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Teigia, kad teismas jį teisinančius įrodymus – liudytojo D. N. parodymus atmetė suabejojęs jų patikimumu, tuo tarpu apkaltinamąjį nuosprendį grindė išimtinai prieštaringais bei nenuosekliais, suinteresuotų nurašyti kam nors iš šalies parduotuvės patirtus nuostolius, parduotuvės darbuotojų parodymais. Tačiau kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais ištirtais teisiamajame posėdyje, o įvertinus jų visetą padaryta teisinga išvada dėl J. S. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą – vagystę. Ši išvada pagrįsta liudytojų A. V., M. A., V. Ž., A. V., J. Č. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimų, daiktų apžiūrų, asmens kratos protokolais, telefono išklotinėmis bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Vertindamas įrodymų patikimumą, teismas įvertino visų parodymų turinį, jų nuoseklumą, atitikimą kitiems bylos įrodymams. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (D. N., taip pat paties nuteistojo parodymus) apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atlikus papildomą įrodymų tyrimą ir paskyrus vaizdų ekspertizę, jos gauti duomenys taip pat patvirtino J. S. padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija kaltę, t. y. neigia buvęs parduotuvėje ir iš jos pavogęs perforatorių, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, J. S. kaltė padarius vagystę įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, taip pat įrodymais, gautais apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad 2009-06-06 atėjęs į parduotuvę UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba pardavėju ir apžiūrėjęs salėje esančias prekes, pasigedo elektrinio perforatoriaus „Makita“. Buvo likusi tik jo rankena. Iš karto apie tai informavo apsaugos darbuotoją. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą jame matė, kaip nuteistasis 2009-06-05 12.05 val. nuo lentynos paėmė perforatorių, užsikišo jį už striukės ar švarkelio ir nesusimokėjęs išėjo pro kasas. 2009-06-26 nuteistasis vėl atėjo į parduotuvę, kurioje buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų (T. 2, b. l. 20). Liudytojas M. A. teisme parodė, kad dirba parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. 2009 m. birželio 6 d. ryte jam pardavėjas pranešė, kad iš įrankių skyriaus yra pavogtas perforatorius „Makita“, likusi tik jo rankena. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą jame matė, kaip 2009-06-05 į įrankių skyrių buvo atėjęs nuteistasis, kuris pasilenkęs prie lentynos nusuko perforatoriaus „Makita“ rankeną ir perforatorių padėjo ant viršutinės lentynos. Po to, apsidairęs prasisegė džinsinę striukę – švarkelį ir už jo užsikišęs perforatorių nuėjo į dažų skyrių, kuriame užsisegė striukę – švarkelį ir pro sodo – daržo kasas išėjo iš parduotuvės. Maždaug po dviejų savaičių stebėdamas vaizdo kameras, pamatė, kaip į parduotuvę vėl atėjo nuteistasis. Jį iš karto atpažino iš veido bruožų, tos pačios aprangos, rankinės (T. 2, b. l. 20-21). Liudytoja V. Ž. teisme parodė, kad dirba parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoja. 2009 m. birželio mėnesio pradžioje, dienos tiksliai neprisimena, vienas darbuotojų pranešė, kad iš įrankių skyriaus yra pavogtas perforatorius „Makita“. Tuo tikslu peržiūrėjo vaizdo medžiagą. Joje matė, kaip 2009-06-05 prieš pietus į parduotuvę buvo atėjęs nuteistasis. Jis tiesiai nuėjo į įrankių skyrių ir pasilenkęs nuo perforatoriaus „Makita“ atsuko rankeną bei jį pasidėjo ant viršutinės lentynos. Po to prasisegęs švarkelį ir už jo užsikišęs perforatorių greitai, nesusimokėjęs, pro sodo – daržo kasas išėjo iš parduotuvės. Maždaug po dviejų savaičių jai dirbant parduotuvėje ir būnant įrankių skyriuje, vėl pastebėjo nuteistąjį. Jį iš karto atpažino iš veido bruožų, didelių akių, plikos galvos. Sumaišyti jo su kitu asmeniu negali. Be to, jis vilkėjo tuo pačiu tamsiu džinsiniu kostiumu, per šoną buvo persimetęs rankinę (T. 2, b. l. 21). Liudytojas J. Č. teisme parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Pats taip pat matė vaizdo įrašą. Jame akivaizdžiai matė tą patį nuteistąjį. Jo sumaišyti su kokiu kitu asmeniu tikrai negali, nes jis išsiskiria savo išvaizda - yra plika galva, kreiva nosimi. Be to, vagystės dieną jis vilkėjo tuo pačiu tamsiu džinsiniu kostiumu, per petį buvo persimetęs rankinę. Vaizdo įraše matė, kaip jis atsuka perforatoriaus rankeną, padeda perforatorių ant viršutinės lentynos, po to, jį užsikiša už švarkelio, nueina į dažų skyrių ir išeina pro kasas. Papildomų apsaugos priemonių prie kasų nėra. Nuteistasis buvo sulaikytas 2009-06-26 jam vėl atėjus į parduotuvę (T. 2, b. l. 21-22). Kaip matyti iš liudytojų parodymų, priešingai nei teigia apeliantas, jie tarpusavyje neprieštarauja, išsamiai paaiškina įvykio aplinkybes ir yra nuoseklūs, taip pat papildo vieni kitus bei atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais netikėti. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų buvę suinteresuoti nuteistąjį apkalbėti, tuo labiau, kad nei vienas iš jų anksčiau jo nepažinojo, jokių asmeniškumų neturėjo. Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojai jį apkalba, nes yra suinteresuoti jam nurašyti parduotuvės patirtus nuostolius. Kolegija pažymi, kad toks apelianto skundo argumentas nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis, todėl laikytinas tik deklaratyvaus pobūdžio. Liudytojų parodymus, kad nuteistasis įvykio dieną buvo parduotuvėje, pilnai patvirtina ir prie bylos pridėtos kompaktinės laikmenos, kuriose užfiksuota, kad nuteistasis 2009-06-05 apie 12.05 val. buvo UAB(duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini), įrankių skyriuje, prieš tai buvo dukterinėje UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) bei 2009-06-26 vėl buvo parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), kurioje ir buvo sulaikytas (T. 1, b. l. 53-55), taip pat 2010-03-10 ekspertizės aktas Nr. 11-3579 (09), 11-11 (10), kuriame nurodyta, kad tiriamajame 2009-06-05 vaizdo įraše yra užfiksuotas J. S. (T. 2, 54-59). Tai, kad 2009-06-05 kompaktinėje laikmenoje neišliko pats nusikaltimo padarymo faktas, nepaneigia J. S. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, nes netikėti liudytojų duotų nuoseklių, tarpusavyje detalėse visiškai sutampančių parodymų apie jų vaizdo įraše matytus įvykdytus apelianto nusikalstamus veiksmus, nėra pagrindo, tuo labiau, kad liudytojų parodymus pilnai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Apelianto kaltės dėl vagystės padarymo nepaneigia ir tai, kad nėra surastas perforatorius. Tai, kad nuteistasis įvykio dieną buvo Kėdainių rajone, o ne Šiaulių mieste patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2009-06-05, J. S. naudojosi SIM kortele, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įdėta į telefono aparatą, kurio IMEI 356639003886822. Iš telefono išklotinės (T. 1, b.l. 84-85) matyti, kad mobiliojo ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-06-05 9.50 val. buvo bazinės stoties Nr. 536 C veikimo teritorijoje. Iš pateiktos UAB „Tele 2“ pažymos (T. 1, b.l. 87), taip pat liudytojo A. V. parodymų teisme (T. 2, b. l. 21) matyti, kad bazinės stoties 536 C adresas yra Gudžiūnai, Kėdainių r. Apelianto parodymus, kad jis įvykio dieną savo telefoną buvo paskolinęs asmeniui vardu Arnoldas, teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes nuteistasis minėto asmens nei pavardės, nei gyvenamos vietos nurodyti negalėjo. Be to, tokią apelianto tik teisme pateiktą versiją pilnai paneigia aptartų įrodymų visetas. Liudytojo D. N. parodymus, kad nuteistasis 2009-06-05 nuo ryto žvejojo Šiaulių mieste prie ežero teismas taip pat pagrįstai vertino kritiškai, kaip turint suinteresuotumą padėti nuteistajam išvengti atsakomybės ir bausmės, nes jis yra apelianto draugas. Be to, tiek minėto liudytojo parodymai, tiek ir apelianto ne nuo tyrimo pradžios tokia pateikta versija, kad jis 2009-06-05 buvo Šiaulių mieste ir žvejojo prie Talšos ežero, pilnai paneigta byloje išanalizuotais įrodymais. Įvertinus bylos medžiagą ir įrodymus, kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apelianto skundo prašymas jį išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs J. S. kaltu padarius vagystę, jam skyrė teisingą bausmę. Skirdamas apeliantui bausmę bei parinkdamas jos rūšį bei dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. J. S. padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikalstamą nuosavybei. Veiką, už kurią nuteistas, J. S. padarė turėdamas ne vieną neišnykusį teistumą, pagrinde už nusikaltimus nuosavybei, todėl sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nuostatomis jis yra recidyvistas. Teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad J. S. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus jo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad apelianto nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, pagrobto turto vertė nėra didelė, žala neatlyginta. Vertinant nuteistojo J. S. asmenybę, jis anksčiau teistas 13 kartų, pagrinde už vagystes (T. 1, b. l. 124-129), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo registruotas darbo biržoje (T. 1, b. l. 144), baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą (T. 1, b. l. 130). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad J. S. dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, priešingai, klaidino teismą, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad J. S. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis, nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus.
Pagrįstai pripažinęs J. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą priteisdamas jam atlyginti pagrobto turto vertę. Todėl tenkinti apelianto prašymą atmesti civilinį ieškinį nėra jokio pagrindo.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, argumentuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Tomas Zdanavičius Vytautas Norkūnas
Teisėjai Pranas Šimkus
Arnoldas Šukaitis