Civilinė byla Nr. e2S-412-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04637-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.4.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-228-488/2023 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui K. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. M. (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

2.       Šalys pateikė teismui šalių pasirašytą taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutartyje šalys nurodė, kad jiems yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi prašymą patenkino – pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT‑5774‑743/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą ir patvirtino ieškovo K. K. ir atsakovės V. M. 2023 m. balandžio 27 d. sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą Nr. e2-228-488/2023 nutraukė, priteisti iš atsakovės V. M. 27,50 Eur žyminio mokesčio bei 164,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

4.       Nutartyje nurodyta, kad šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

5.       Teismas sprendė, kad, sudarius taikos sutartį, iš atsakovės priteistini 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio ir valstybės patirtų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir proporcingai taikos sutartimi patenkintiems ieškovo reikalavimams tenka 27,50 Eur žyminis mokestis ir 164,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teiktų ieškovui.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės V. M. ir išspręsti klausimą iš esmės – nepriteisti iš atsakovės V. M. bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

6.1.                      Apeliantė teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai padarė išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.

6.2.                      Pasak apeliantės, bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Nepriklausomai nuo bylos baigties (t. y. ar byla baigiama priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, ar ne), byloje susidariusių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią ribą (CPK 96 straipsnio 6 dalis.), priteisimo klausimas turi būti išspręstas. Tačiau nei ieškovas, nei atsakovė, sudarydami taikos sutartį, negalėjo išspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi bylos šalys jų nepatyrė.

6.3.                      Teigia, kad vertinant taikos sutarties turinį, spręstina, kad taikos sutartimi buvo patenkinti tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai ir nėra bylą pralaimėjusios šalies, nes šalys nuolaidų būdu teisminį procesą baigė taikiai. Todėl atsakovė neturi pareigos sumokėti išlaidų, kurių nepatyrė ieškovas.

6.4.                      Be to, nurodo, kad byloje atsakovė elgėsi ir jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, o bylinėjimosi išlaidų valstybei susidarymą nulėmė būtent ieškovo procesinis elgesys, t. y. ieškovas iniciavo ginčą, dėl ko atsakovė turėjo pareigą teikti teismui atsiliepimą, o vėliau kilo ir priešieškinio būtinybė.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, savo iniciatyva paskirstė valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai teikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

9.       Atsakovė atskirajame skunde teisingai nurodo, kad, šiuo konkrečiu atveju, nei ieškovas, nei atsakovė, sudarydami taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jie jų nepatyrė, nes tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų.  Tačiau, kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu. Būtent CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A‑793‑516/2021). Šalims sudarius taikos sutartį, tokios išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 94, 96 ir 99 straipsniais.

10.       CPK

11.       Nagrinėjama byla buvo iškelta pagal ieškovo ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (sumažinimo) ir bendravimo tvarkos nustatymo, procese atsakovė pateikė priešieškinį dėl išlaikymo padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau byla buvo nutraukta teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Bylos duomenys nepatvirtina, kad kurios nors iš bylos šalių procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų veikusi prieš greitą bylos išnagrinėjimą, priešingai, atsakovės procesiniuose dokumentuose atsakovė buvo nurodžiusi, jog siekė ir siekia ginčą išspręsti taikiai, o taikos sutarties sudarymas tai patvirtina. 

12.       Visgi, byloje nustatyta, kad atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutiko visiškai, tiek dėl išlaikymo sumažinimo, tiek dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, pateikė priešieškinį dėl išlaikymo padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovas byloje teikė atsiliepimą į priešieškinį, o taikos sutartimi abi šalys reikalavimų, susijusiu su nepilnamečio vaiko išlaikymu, atsisakė. Todėl, atsižvelgus iš šias nustatytas aplinkybes, nepaisant to, kad atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir tinkamai atliko procesines pareigas,  nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, teisinis rezultatas, kurio siekė ieškovas, priešingai nei atsakovės, buvo iš dalies patenkintas, todėl atsakovė laikytina iš dalies atsakinga už valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių ieškovas yra atleistas.

13.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas ir iš atsakovės priteisė ketvirtadalį valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad ieškovo reikalavimai dėl bendravimo tvarkos buvo patenkinti tik maža dalimi, iš esmės bendravimo tvarka buvo tik sukonkretinta, o atsakovė ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimui teigė niekada neprieštaravusi, ką patvirtina pats taikos sutarties sudarymo faktas. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į tai, kad atsakovė priešieškiniu reikštų reikalavimų taikos sutartimi atsisakė, taip pat į šios bylos pobūdį, kuris liečia nepilnamečio vaiko interesus, į ieškovo vaikui mokamą išlaikymo dydį, šalių turtinę padėti, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, šiuo konkrečiu atveju, yra pagrindas skundžiama teismo nutartimi iš atsakovės valstybei priteistas 164,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumažinti perpus ir priteisti valstybei iš atsakovės 82 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

14.       Kadangi atskirajame skunde nėra nurodoma argumentų dėl nutarties dalies, kuria iš atsakovės priteistas 27,50 Eur žyminis mokestis, pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ribas, dėl šios nutarties dalies teisėtumo nepasisako, todėl ji lieka nepakeista.

15.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei, yra teisėta ir pagrįsta, tačiau teismas netinkamai apskaičiavo priteistinų išlaidų dydį. Dėl šios priežasties, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista, tačiau patikslinama jos rezoliucinė dalis, kuria valstybei iš atsakovės priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Luminor bank“ Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėja                                                            Dalia Pranckienė