Baudžiamoji byla Nr. 1-2614-825/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-13178-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

 (S)

1.1.7.2.3; 1.1.9.7; 1.2.26.2; 2.3.6;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei,

dalyvaujant prokurorėms Rasai Kamantauskienei, Simonai Naskauskaitei, nukentėjusiajai I. Ž., kaltinamajai V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G.

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.

Teismas

nustatė:

V. G.

V. G.

Nukentėjusoji I. Ž. paaiškino, kad prie įvažiavimo į „(duomenys neskelbtini)“ ilgai išlipinėjo moteris. Laukė, negalėjo pajudėti nei pirmyn, nei atgal. Ji (G.) išlipusi iš automobilio atsistojo tarp dviejų automobilių, priešais jos (Ž.) automobilio kapotą, užstojo kelią, pradėjo maivytis, rodyti grimasas. Ji (Ž.) buvo už vairo, spaudė garsinį signalą, privažiavo prie pat jos kojų, galvojo susipras pasitraukti, bet tas tęsėsi. Ji (G.) išsitraukė telefoną, pradėjo fotografuoti, pradėjo gąsdinti. Bandė važiuoti, ji (G.) vėl atsidūrė prieš mašiną, vėl negalima pravažiuot. Išlipo, ji (G.) pradėjo fotografuoti, tiesiai į veidą, prikišus telefoną, ji (Ž.) besimuistydama gal ten užkliudė ranką, tas telefonas iškrito. Tada G. griebė už pečių, grūdo į automobilį. Liudytojai ją atitraukė, ji (Ž.) išlipo iš automobilio, skambino į policiją, ji (G.) per tą laiką spjaudė ant jos, koliojo. Kai stūmė į automobilį ji (Ž.) nepajautė fizinio skausmo, bet kitą dieną nuėjo į ekspertizę, nustatė smulkius įbrėžimus, kraujosruvas, įbrėžimai buvo odoje, plaštakos srityje, kakle. Civilinio ieškinio prašo 1000 eurų, nes stresai nieko gero neduoda, jai sutrikdė sveikatą, laiką, darbą.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad atvažiavo į “ (duomenys neskelbtini)“. V. G. sėdėjo šalia. Prie įėjimo stovėjo eilutė mašinų, sustojo, ji (G.) išlipinėjo apie minutę, o jis nuvažiavo priparkuoti mašinos, atėjus jau veiksmas vyko. G. buvo išgėrusi, kada ir kiek buvo išgėrus nežino. Jį pasitiko G. ir pasakė, kad ant jos važiavo, kad norėjo nufotografuoti, išlipo, trenkė per ranką ir sudaužė telefoną. Smurto žymių ant G. nesimatė, buvo tamsu, po to G. grįžo prie nukentėjusiosios, prasidėjo necenzūriniai žodžiai, kokie tie žodžiai nepamena. Nukentėjusi buvo išlipusi, stovėjo šalia savo mašinos. Abi konfliktavo, apsispjaudė, apsistumdė. Jis jas išskyrė, G. nubėgo dar į parduotuvę.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad ėjo į parduotuvę ir matė kaip viena moteris sėdėjo prie vairo (I. Ž.), kaltinamoji su ja stumdėsi, ji (G.) buvo lauke. Automobilis stovėjo neįprastai, ant važiuojamosios kelio dalies. Moterys rėkavo, negirdėjo keiksmažodžių, nematė, kad būtų suduoti smūgiai. Kodėl jos konfliktavo nežino, matė tik tą stumdymasis, kitų veiksmų nematė. Kaltinamąją patraukė už pečių, ji buvo išgėrusi, sklido kvapas.

Liudytojas E. P. paaiškino, kad pagal pranešimą, kad buvo užpulta moteris vyko prie „(duomenys neskelbtini)“. Rado Ž., kuri nurodė, kad ją užpuolė. Sužalojimų nematė, bet buvo stipriai susijaudinus. Kaltinamąją surado kitoj parduotuvėje, sulaikė, grįžo į įvykio vietą, bet neberado pranešėjos. Konfliktas kilo dėl to, nes jai (G.) „pasignalino“ einant per aikštelę, kaltinamoji labai sunkiai aiškino, žymių ant kaltinamos nesimatė, ji buvo neblaivi.

Liudytoja L. Š. paaiškino, kad atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Pastatė mašiną, ėjo prie centrinio įėjimo ir išgirdo barnį. Atsisuko ir pamatė, kad stovi mašina prie pėsčiųjų perėjos, toje mašinoje sėdėjo moteris (Ž.) priešais automobilį stovėjo kita (G.), neprisimena kokie necenzūriniai žodžiai, bet tikrai buvo, ta moteris, kuri stovėjo, grasino, fotografavo. Ji buvo neblaivi, vyriškiui sakė, kad išvestų tą moterį, tos moterys toliau barėsi. Nuėjo į vidų, nusipirko cigarečių, išėjo vėl į lauką, bet viskas tęsėsi, ta moteris (G.) priėjo ir ėmė spjaudytis. Ji (Š.) priėjo prie nukentėjusios, pradėjo šluostyti seiles, dar kažką kalbėjosi. Kol šnekėjo su nukentėjusia, G. nuėjo. Jai (Š.) tas įvykis sukėlė nemalonių pojūčių.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (b. l. 51-54) nustatyta, kad L. Š. atpažino V. G., kuri prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje spardė baltos spalvos visureigį, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei apspjaudė visureigio vairuotoją.

Vaizdo įrašo apžiūros protokolu (b. l. 55-61, peržiūrėtu teismo posėdžio metu) nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuota kaip aikštelėje važiuoja automobiliai, V. G. vaikšto važiuojamąja dalimi į juos nekeipdama dėmesio, pastaroji rėkdama prieina prie stovinčios I. Ž. labai arti ir kažką rėkia. I. Ž. ranka šiek tiek bando nuo savęs atsistumti V. G.. V. G. spjauna ant I. Ž.. I. Ž. eina link V. G., ši žingsnį paeina atgal, tačiau matosi, kad toliau rėkia ant I. Ž.. Ši ranka paliečia V. G. petį. Tarp moterų įsiterpia vyriškis, kuris laiko V. G. už pečių ir savo kūnu užstoja jai kelią link I. Ž..

Specialisto išvada Nr. G958/2018(02) (b. l. 67-68) nustatyta, kad I. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje speninėje srityje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kaktoje, kakle, plaštakose, padaryti kietais bukais daiktais, aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą

Alkotesterio duomenimis (b. l. 65) nustatyta, kad 2018 m. kovo 20 d., 20.20 val. V. G. nustatytas 1,20 promilių girtumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį numatoma, tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Apibrėžiant viešosios vietos sąvoką, svarbu tai, kad 1) dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-895/2015); 2) viešojoje erdvėje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2014).

Motyvas ir tikslas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).

Nors V. G. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji ją išprovokavo, tačiau jos kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš pačios V. G. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad 2018 m. kovo 20 d., apie 19.40 val., viešoje vietoje, prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, sukonfliktavo su nukentėjusiąja I. Ž.. Po apsižodžiavimo iš V. G. parodymų matyti, kad ji apspjaudė I. Ž.. Nors V. G. neigė padariusi sužalojimus I. Ž., tai paneigta byloje apklaustų liudytojų nuosekliais parodymais. Liudytojas E. K. teigė, kad viena moteris (I. Ž.) sėdėjo prie vairo, kaltinamoji su ja stumdėsi, ji (G.) buvo lauke. Matė stumdymąsi.

V. G.

Byloje nustatyti I. Ž. (Specialisto išvada Nr. G958/2018(02), b. l. 67-68) sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos dešinėje speninėje srityje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimais kaktoje, kakle, plaštakose. I. Ž. sužalojimai patvirtina jos duotus parodymus, kad ji buvo sužalota.

Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais nustatyta, kad neteisėti V. G. veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje prekybos centro (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje.

Tai, kad buvo pažeista viešoji tvarka, patvirtina į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, apklausti liudytojais teisiamojo posėdžio metu (E. P.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisinės atsakomybės prasme, nagrinėjamu atveju, kaltinamosios V. G. veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normas, buvo įžūlūs. Dėl kaltinamosios veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, nukentėjo kaltininkei nepažįstamas asmuo, buvo sutrikdytas pašalinių asmenų poilsis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012 pasisakyta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir panašiai), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jos grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Iš visų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis, tai yra pavojingo, realaus ir akivaizdaus, pradėto ar tiesiogiai gresiančio, bylos aplinkybėmis nebuvo. Nukentėjusioji I. Ž. sėdėjo automobilyje, kai netikėtai buvo užpulta kaltinamosios V. G..

Teismas vertina, kad V. G. versija apie būtinąją gintį (provokaciją) neatitinka apklaustų nukentėjusiosios, liudytojų parodymais nustatytos įvykių sekos, faktinių aplinkybių, kaltinamosios parodymus vertina siekimu išvengti atsakomybės. Bylos duomenimis, kaltinamoji nebuvo netikėtai užpulta, nenustatyta pavojingo kėsinimosi, dėl kurio atsirado teisė į būtinąją gintį.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji V. G. tyčia užpuolė nukentėjusiąją, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apie kaltinamosios tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas veikos aplinkybes: smurto pobūdį, padarytų sužalojimų kiekį ir pobūdį, jų lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą.

Veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.

Teismas vertina, kad kaltinamoji V. G. veikė neapibrėžta tyčia, ateidama prie automobilio ir puldama I. Ž., ji numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, jai tiko bet kokios pasekmės.

Kaltinamosios V. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatytus požymius.

Teismas pripažįsta, kad V. G. 2018 m. kovo 20 d., apie 19.40 val., viešoje vietoje, prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, stovėjo automobilių aikštelės važiuojamojoje dalyje užstodama pravažiavimą bei trukdydama automobilių eismą, neleido pravažiuoti I. Ž. vairuojamam automobiliui „Nissan Juke“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) girdint ir matant aplinkui buvusiems asmenims įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją I. Ž., o pastarajai išlipus iš automobilio šią apspjovė bei panaudodama fizinę jėgą įstūmė I. Ž. į pastarosios automobilio salono vidų, ko pasėkoje nukentėjusioji dešine koja atsitrenkė į automobilio vairą, nugara į rankinį stabdį bei nagais apdraskė I. Ž. kaklą, kaktą bei plaštakas, tuo padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinėje speninėje srityje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimais kaktoje, plaštakose, tęsdama savo nusikalstamą veiką toliau vaikščiojo automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalimi ir iš automobilio išlipusią I. Ž. toliau plūdo necenzūriniais žodžiais bei apspjovė, tokiu savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. tyčia įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Nukentėjusioji I. Ž. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos (b. l. 22-26).

Nustatant nukentėjusiajai I. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad I. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 67-68), kaltinamoji elgėsi įžūliai, tyčia, be aiškios priežasties netikėtai užpuolė nukentėjusiąją, bei atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, teisingumo ir protingumo kriterijus, į kaltinamosios amžių, jos turtinę padėtį, teismas pripažįsta, kad I. Ž. civilinis ieškinys pripažintinas kaip pagrįstas ir įrodytas, todėl priteistinas pilna apimtimi.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Skirdamas bausmę kaltinamajai V. G. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji V. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, kaltinamoji suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą būtent todėl, kad atlikdama neteisėtus veiksmus, t. y. naudodama necenzūrinius žodžius ir fizinį smurtą, neturėjo tam aiškios motyvacijos.

Kaltinamoji V. G. praeityje neteista, bausta administracine tvarka, registruota viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus konsultacijų kabinete, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydyta (b. l. 115-116, 122, 128, 134, 138).

Kaltinamosios V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ji padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.), nes tai, kad asmuo buvo neblaivus patvirtinta Alkotesterio duomenimis (b. l. 65), tai nurodė liudytojai R. G., E. P., E. K., L. Š., pati kaltinamoji.

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai V. G. už padarytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. paskiriant sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Kaltinamajai V. G. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-102), pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

CD su įrašais (b. l. 58) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. G.

Į. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

V. G.

Kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                Bronius Varsackis