Civilinė byla Nr. e2A-1876-1070/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14668-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.3.1; 1.2.4.3.2; 3.3.1.19.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Svetlana Panina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merit LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merit LT“ ieškinį atsakovui A. T. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „SKDR“), atstovaujama bankroto administratorės „Centrinis bankroto biuras LT“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas A. T. padavė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – ir DGK) pareiškimą dėl darbo užmokesčio sumokėjimo, kuriame prašė įpareigoti darbdavę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Merit LT“ sumokėti darbo užmokestį, delspinigius bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2024 m. liepos 22 d. DGK sprendimu nuspręsta išieškoti iš UAB „Merit LT“ atsakovo A. T. naudai 2367,42 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.
2. Ieškovė UAB „Merit LT“, nesutikdama su DGK 2024 m. liepos 22 d. sprendimu, padavė teismui ieškinį, patikslintą 2024 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. atsakovas A. T. nedirbo UAB „Merit LT“ viršvalandinio darbo, poilsio ir šventinėmis dienomis, o ieškovė UAB „Merit LT“ yra sumokėjusi atsakovui A. T. visą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.
3. Ieškinys ir jo patikslinimas buvo grindžiami tuo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas A. T. sudarė su ieškove UAB „Merit LT“ darbo sutartį ir dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (iki atsakovo nedarbingumo). Šalių darbo santykių laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovui priskaičiuotas ir išmokėtas visas darbo užmokestis - 2209,95 Eur. Šį užmokestį ieškovė sumokėjo pavėluotai, išmokėdama didžiąją dalį lėšų po to, kai atsakovas kreipėsi į DGK. Ieškovės teigimu, atsakovas nedirbo jos bendrovėje viršvalandinio darbo bei poilsio ir švenčių dienomis, kadangi tai nėra fiksuota jos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už aktualų laikotarpį. Ieškovė nesudarė ir neteikė atsakovui šio DGK pateiktų darbo laiko lentelių, butų sąrašų, kuriuos, atsakovo teigimu, sudarė ir perdavė trečiojo asmens UAB „SKDR“ (šiuo metu – likviduojama dėl bankroto UAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“) darbuotoja I. Š.. Pagal darbo sutarties nuostatas atsakovo darbo užmokestis yra 1250 Eur, jam nustatyta 40 valandų darbo savaitė, kurios jis įsipareigojo laikytis. Atsakovas įsipareigojo pasirašytinai susipažinti su direktoriaus įsakymais, susijusiais su jo pareigomis, atliekamu darbu, nustatančiais darbo tvarką bendrovėje, vykdyti darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pavestas užduotis, nepranešus raštu darbdaviui, nedirbti kitoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, neužsiimti kita veikla. Viskam vadovavo ir nurodymus duodavo trečiojo asmens direktorius V. Ž.. Jeigu atsakovas keitė vandens skaitiklius ir po ieškovės nustatytų darbo valandų, jis tai atliko, nesant darbdavės nurodymo dirbti viršvalandinį darbą ar dirbti poilsio ir švenčių dienomis.
4. Atsakovas A. T. savo procesiniuose dokumentuose prašė atmesti ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis dirbo UAB „SKDR“, o nuo (duomenys neskelbtini) šios įmonės direktorius V. Ž. sutvarkė dokumentus ir įdarbino atsakovą UAB „Merit LT“ tinkuotojo pareigose. Ieškovė sumokėjo atsakovui už UAB „SKDR“ dirbtą laikotarpį 1037,42 Eur, o už tą laiką, kurį atsakovas dirbo UAB „Merit LT“, ieškovė nesumokėjo, išskyrus 120 Eur grynaisiais ir 250 Eur pavedimą į sąskaitą. Atsakovas dirbo 6 dienas (56 val.) per savaitę. Visas darbo užmokestis sumokėtas jam tik po kreipimosi į DGK, tačiau ieškovė liko skolinga 2000 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovė nedeklaravo atsakovo dirbtų viršvalandžių ir darbo poilsio bei švenčių dienomis, nesumokėjo už šį darbą. Atsakovas niekada nematė ieškovės žiniaraščių, ji nesudarydavo grafikų. Darbo nurodymus atsakovui duodavo vadybininkė I. Š., paduodama atspausdintą informaciją apie tai, kada ir kur jis turi atlikti darbus. Darbai dažnai prasidėdavo ir po darbo valandų. Nors atsakovas buvo įdarbintas UAB „Merit LT“ tinkuotoju, tačiau darbdavė liepė atsakovui atlikti ir santechnikos darbus.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „SKDR“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Trečiojo asmens teigimu, iš pradžių atsakovas buvo įdarbintas į restruktūrizuojamą UAB „SKDR“. Vėliau iš Migracijos departamento buvo gauta informacija, kad atsakovo statusas neleidžia jam dirbti restruktūrizuojamoje įmonėje. Atsakovas nenorėjo pasikeisti teisinį statusą ir negalėjo toliau dirbti UAB „SKDR“, prašė padėti jam įsidarbinti iki tol, kol gaus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Atsakovas, gavęs kontaktus iš kitų darbuotojų, įsidarbino atsakovės bendrovėje. Atsakovas iš UAB „SKDR“ buvo atleistas savo noru, trečiasis asmuo visiškai su juo atsiskaitė. Atsakovas įsidarbino ieškovės bendrovėje, kreipdamasis į tarpininką, kuris ir sutvarkė dokumentus. Jis įdarbintas tinkuotojo pareigose pagal jo turimą išsilavinimą, nes dėl savo teisinio statuso atsakovas gali dirbti tik tokį darbą. I. Š. įmonėje dirbo bandomuoju laikotarpiu, šiuo metu ji nedirba UAB „SKDR“. Jai išėjus iš darbo ir patikrinus saugyklas, paaiškėjo, kad daug dokumentų ištrinta arba sugadinta. Neaišku, kokiai įmonei priklauso atsakovo nurodomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, juose nėra parašų, neaišku kaip apskaitytas darbo laikas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Merit LT“ ieškinį ir priteisė iš jos atsakovui A. T. 2367,42 Eur (atskaičius mokesčius) dydžio darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir šventinėmis dienomis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) .Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad viso proceso metu atsakovas nuosekliai teigė, jog jis dirbo viršvalandžius, dirbo poilsio ir švenčių dienomis; žodinius nurodymus taip dirbti jam davė UAB „SKDR“ vadovas; jis nematė UAB „Merit LT“ direktoriaus; darbo sutartį davė pasirašyti V. Ž.; darbo grafiką nepasirašant išduodavo I. Š.; pagal darbo grafiką susidarydavo viršvalandžiai; atsakovas dirbo pagal duodamą darbo grafiką nuo 7.00 val. iki 18.30 val.; jis gaudavo užduotis pakeisti tam tikrą kiekį skaitiklių. Teismo teigimu, aplinkybę, kad ieškovės UAB „Merit LT“ darbuotojai dirbo pagal UAB „SKDR“ direktoriaus V. Ž. nurodymą viršvalandinius darbus, taip pat dirbo poilsio bei švenčių dienomis teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai: M. S. parodė, jog užsieniečiai dirbdavo viršvalandžius ir apie tai direktorius žinojo; A. B. teismo posėdyje parodė, jog dirbo santechniku, nurodymus jam davė UAB „SKDR“ direktorius, jis su direktoriaus žinia dirbo viršvalandinius darbus ir savaitgaliais, matė, kaip V. Ž. sakydavo, kad jei nedirbs šeštadienį, atleis; I. Š. patvirtino, kad direktorius V. Ž. tokią tvarką žinojo ir nustatė ją pats.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims, yra nuoseklūs. Be to, atsakovas savo teiginiams pagrįsti į bylą pateikė lenteles, kuriose yra užfiksuotas laikas bei klientų adresai kartu su telefono numeriais. Šias lenteles, atsakovo paaiškinimais, išduodavo liudytoja I. Š., ir pagal lentelėse nurodytą grafiką jis vykdavo į objektą pakeisti skaitiklių. Kad pagal atsakovo pateiktas lenteles darbuotojai vykdavo į objektus patvirtino ir liudytojai A. B. bei M. S., o liudytoja I. Š. patikino, jog į „Excel“ programą suvesdavo laiką ir adresus, atspausdindavo lapuose ir paduodavo darbuotojams. Teismo nuomone, nors ieškovė ir trečiasis asmuo iškėlė abejones dėl šių įrodymų patikimumo tačiau tai, kad juos parengdavo ir išduodavo, patvirtino liudytoja I. Š..
8. Pirmosios instancijos teismo nuomone, lentelėse esantys prierašai ranka patvirtina, jog jos buvo naudojamos kaip kasdienė priemonė darbui atlikti, nesant kliento, ar jam neatsakius į telefoninį skambutį buvo daromi prierašai, dalinantis kitų darbuotojų pagal grafiką turimus atlikti darbus, buvo patikslinamas darbuotojas, atliksiantis darbą. Teismas vertino, kad ir atsakovo, ir liudytojų paaiškinimai bei minėtieji rašytiniai duomenys patvirtina, jog atsakovas dirbo viršvalandinį darbą, taip pat dirbo poilsio ir švenčių dienomis.
9. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino V. Ž. teismo posėdyje išsakytus paaiškinimus, kad atsakovas dirbo neteisėtai, papildomai užsidirbdavo, nes tokių paaiškinimų byloje nepatvirtino kiti duomenys. Teismas vertino, jog keičiami vandens skaitikliai turi savo numerius ir yra apskaitomi, todėl jų keitimas klientams negali būti neteisėtas. Be to, šalių buvo sutarta dėl suminės darbo laiko apskaitos, dirbant pagal sudarytus darbo grafikus, ir ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog darbdavys būtų sudaręs kitus darbo grafikus. Teismo teigimu, teismo posėdyje ieškovas negalėjo nurodyti, kokia tvarka UAB „Merit LT“ darbuotojai vyko į objektus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodyta aplinkybė dėl viršvalandinio darbo laiko liko nepaneigta.
10. Teismas įvertino atsakovo ir V. Ž. susirašinėjimą žinutėmis bei nustatė, jog jos siųstos laikotarpiu nuo 17 val. 27 min. iki 18 val. 44 min; jose, atsakovo paaiškinimais, užfiksuotos atliktų darbų nuotraukos; žinučių turinys yra susijęs su atliktais darbais. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimu, jog tuo metu, kai siuntė žinutes, jis buvo darbe. Be to, žinutėmis buvo siunčiami darbo grafikai, o vienas iš grafikų yra nustatytas darbui šventinę dieną – 2024 m. gegužės 1 d. Teismas nurodė, jog darbdavė nepaneigė kitos šalies argumentų, todėl atsakovo pateiktus grafikus pripažino tinkamu įrodymu byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas su UAB „SKDR“ (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį ir šioje įmonėje dirbo iki kitos darbo sutarties su UAB „Merit LT“ sudarymo (duomenys neskelbtini), kad UAB „Meris LT“ atsakovas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) Teismas išaiškino, kad teismų praktikoje nuosekliai tvirtinama, jog viršvalandinis darbas, taip pat darbas poilsio ir švenčių dienomis, dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).
12. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sprendžiant šį ginčą, negalima vadovautis nurodyta teismų praktika, nes byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog UAB „SKDR“ direktorius yra V. Ž., UAB „Merit Lt“ direktorius – S. S.. UAB „SKDR“ direktoriaus paaiškinimais, jo vadovaujama įmonė su UAB „Merit LT“ siejo rangos santykiai. Šiai aplinkybei patvirtinti pateikta 2023 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „SKDR“ ir UAB „Merit LT“ sudaryta Paslaugų sutartis Nr. MER231201/1, kurios 1.1 punktu vykdytojas (UAB „Merit LT“ ) įsipareigoja atlikti paslaugą – skaitiklių keitimo darbus; sutartimi šalys nederino savo valios dėl to, kuri iš šalių duos nurodymus darbuotojui dėl darbo. Kadangi tai neaptarta, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – ir DK) 21 straipsnio 3 dalimi, darbuotojas yra pavaldus darbdaviui, teismas sprendė, kad būtent ieškovei kyla pareiga suteikti atsakovui darbo sutartimi sulygtą darbą.
13. Teismas nustatė, kad darbo sutartyje nurodoma, jog atsakovas priimamas tinkuotojo pareigoms, tačiau pagal bylos duomenis atsakovas keitė skaitiklius. Pagal atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, susirašinėjimo žinutes, visus nurodymus dėl darbo atsakovas gavo iš V. Ž., o ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nurodymus davė ji pati. Teismas nelaikė ieškovės rengtų darbo laiko apskaitos grafikų įrodymais, patvirtinančiais objektyvią darbo laiko apskaitą. Teismas padarė išvadą, kad abi įmonės yra glaudžiai susijusios, t. y. jas sieja ne tik Paslaugų sutartis, tačiau ir kiti teismui neatskleisti ryšiai, kadangi atsakovui darbo sutartį pasirašyti bei visus nurodymus dėl darbo davė tik V. Ž., atsakovas nematė UAB „Merit LT“ direktoriaus, abiejų įmonių darbo sutartys yra analogiškos formos, o UAB „SKDR“ direktoriumi sudarant darbo sutartį įrašytas S. S. (UAB „Merit LT“ direktorius), o ne V. Ž. (UAB „SKDR“ direktorius).
14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, priėjo išvadą, kad su ieškovės UAB „Merit LT“ žinia atsakovas dirbo viršvalandinį darbą, taip pat dirbo poilsio ir švenčių dienomis, o už tinkamą darbo laiko apskaitą yra atsakingas darbdavys. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutartimi atsakovas įdarbintas UAB „Merit LT“, apie jo įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka yra informuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinis skyrius, todėl būtent darbdaviui ir kyla pareiga tinkamai atsiskaityti su darbuotoju už visą atliktą darbą. Nurodytų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovę siejo darbo santykiai su ieškove, todėl pripažino, jog už viršvalandinį darbą ir už darbą poilsio ir šventinėmis dienomis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovė neatsiskaitė tinkamai.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. liepos 22 d DGK sprendime nurodoma, jog A. T. 2024 m. kovo mėn. dirbo 237 val.; iš jų 22 val. poilsio dieną ir 10 val. šventinę dieną; kai kovo mėn. darbo valandų norma yra 160 val.; balandžio mėn. – 252 val., iš jų 31 val. poilsio dienomis, kai balandžio mėn. darbo valandų norma yra 167 val.; gegužės mėn. 180 val., iš jų 21 val. poilsio dienomis, kai gegužės mėn. norma yra 176 val. DGK sprendė, kad yra pagrindas darbuotojui priteisti 2367,42 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir už darbą poilsio ir šventinėmis dienomis laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. Teismas nurodė, kad ieškovė neginčijo DGK išvadų ir atliktų skaičiavimų dėl išdirbto laiko ir darbo užmokesčio, kurį atsakovas turėjo gauti, todėl priteisė atsakovui 2367,42 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir už darbą poilsio ir šventinėmis dienomis laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
18. Ieškovė UAB „Merit LT“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad ieškovė žinojo apie tai, jog atsakovas dirbo viršvalandinį darbą, taip pat dirbo poilsio ir švenčių dienomis, vadovavosi tik prielaidomis ir padarė tokią išvada tik todėl, kad byloje trečiasis asmuo ir ieškovė bendradarbiavo tarpusavyje.
18.2. Teismas turėjo vadovautis jo paties nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011) ir šiuo konkrečiu atveju spręsti, jog atsakovo dirbtas viršvalandinis darbas bei darbas poilsio ir švenčių dienomis (jeigu toks buvo dirbamas) nereiškia viršvalandinio darbo, kadangi taip buvo elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Todėl neatsirado ieškovės pareiga sumokėti už tokį darbą. Su atsakovu buvo sutarta dėl 40 val. darbo per savaitę, bei nustatyta, kad dėl kitokios darbo trukmės bus priimamas direktoriaus įsakymas ir su juo bus supažindinama pasirašytinai (Darbo sutarties 6.5, 6.7. punktai). Byloje nėra duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad nurodymus dirbti viršvalandinį darbą bei dirbti poilsio ir švenčių dienomis atsakovas gavo iš ieškovės ar jos atstovų arba kad V. Ž. duodavo nurodymus su ieškovės žinia.
18.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie įrodymą (2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-47055-24), kuris patvirtina, kad atsakovą siejo darbo santykiai (oficialūs / neoficialūs) su trečiuoju asmeniu. Pasak apeliantės, atsakovas gavo nurodymus dirbti viršvalandinį darbą bei dirbti poilsio ir švenčių dienomis iš trečiojo asmens vadovo. Šią aplinkybę patvirtina paties atsakovo paaiškinimai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei byloje apklausti liudytojai. Pats atsakovas paaiškino teismo posėdyje, kad jo manymu jis dirbo tuometiniame UAB „SKDR“.
18.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neginčijo DGK išvadų ir atliktų skaičiavimų dėl išdirbto laiko. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo pateiktose darbo laiko lentelėse įrašyti duomenys yra teisingi. Teismas nenustatė asmens, sudariusio šias lenteles. Pasak ieškovės, tai ne tos lentelės, pagal kurias apskaičiuotas atsakovo dirbtas darbo laikas. Šioje byloje nėra įrodymų, kad atsakovas išdirbo teismo nurodytą valandų skaičių, t. y. 2024 m. kovo mėn. – 237 val., iš jų 22 val. poilsio dieną ir 10 val. šventinę dieną; balandžio mėn. – 252 val., iš jų 31 val. poilsio dienomis; gegužės mėn. 180 val., iš jų 21 val. poilsio dienomis
. 19. Atsakovas A. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tarp apeliantės ir trečiojo asmens yra neatskleisti tarpusavio ryšiai ir šios įmonės glaudžiai susijusios. Tarp apeliantės ir UAB „SKDR“ nebuvo rangos santykių, šie asmenys nepateikė teismui tai patvirtinančių rangos sutarčių. Todėl tokie neaiškūs santykiai tarp šių įmonių buvo sugalvoti tik tam, kad suklaidinti ir įtikinti, jog tai buvo dvi atskiros įmonės. Tai buvo viena įmonė, pagrindinis viršininkas apeliantei buvo V. Ž., o darbuotojai, dirbantys ieškovės bendrovėje, dirbo su UAB „SKDR“ pažymėjimais.
19.2. Apeliantė pati nesilaikė apeliaciniame skunde nurodytų darbo sutarties nuostatų, organizavo darbą taip, kad atsakovas dirbo viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis, o apeliantė nemokėjo už šį darbą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas atlikdavo darbus, vadovaudamasis lentelėmis, kuriose buvo užfiksuotas laikas, klientų kontaktiniai duomenys, I. Š. nurodydavo, kur jam vykti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai M. S. bei A. B.. I. Š. patvirtino, kad atlikdama savo darbo funkcijas, ji suvesdavo laiką ir adresus į „Excel“ programą bei atspausdinusi, jas paduodavo darbuotojams. Lentelėse esantys prierašai ranka patvirtina, kad jos buvo naudojamos kaip kasdienė priemonė darbui atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai priteisė atsakovui darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir šventinėmis dienomis. Liudytojas M. S. patvirtino, kad ieškovės darbuotojai dirbo viršvalandžius, ir direktorius žinojo apie tai. Liudytojas A. B. nurodė, kad dirbo viršvalandžius ir savaitgaliais su direktoriaus žinia, o nurodymus duodavo UAB „SKDR“ vadovas. I. Š. paaiškino, kad šios įmonės darbuotojai dirbo viršvalandžius ir savaitgaliais.
19.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas turėjo darbo santykius su apeliante ir jai buvo žinoma, kiek atsakovas dirbo viršvalandžių ir kiek laiko dirbo poilsio ir švenčių dienomis, nes apeliantė ir UAB „SKDR“ bendradarbiavo tarpusavyje glaudžiai. Apeliantės minėtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esantys duomenys nesusiję su šia byla.
19.4. Pirmosios instancijos teismo nurodytą valandų skaičių nustatė DGK, apeliantė neginčijo ir nepaneigė šių skaičiavimų. Pasak atsakovo, apeliantė nemokėjo jam darbo užmokesčio iš viso, dalį darbo užmokesčio ji sumokėjo atsakovui tik šiam pateikus skundą DGK.
20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto UAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimo priteisti darbuotojui iš darbdavės darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir šventinėmis dienomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovę UAB „Meris LT“ ir trečią asmenį likviduojamą dėl bankroto UAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ (buvusią UAB „SKDR“) siejo 2023 m. gruodžio 1 d. paslaugų teikimo sutartis, kurioje numatyta, kad darbų vykdytoja (UAB „Merit LT“) įsipareigoja užsakovei UAB „SKDR“ atlikti skaitiklių keitimo darbus. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės UAB „Merit LT“ vadovas (direktorius) ir vienintelis akcininkas nuo 2021 m. spalio 18 d. yra S. S., o UAB „SKDR“ vadovas ir akcininkas nuo 2015 m. birželio 23 d. buvo V. Ž..
19. (duomenys neskelbtini) atsakovas A. T. sudarė neterminuotą darbo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „SKDR“, pagal kurią buvo priimtas santechniko pareigoms. Šioje darbo sutartyje nurodyta, kad UAB „SKDR“ atstovauja pagal bendrovės įstatus direktorius S. S., tačiau sutartis pasirašyta direktoriaus V. Ž.. Pagal Darbo sutarties 1.3 punktą darbdavys įsipareigojo mokėti 1257,50 Eur dydžio mėnesinę algą (neatskaičius mokesčių). Darbo sutarties 4 punktu atsakovui nustatyta darbo laiko norma: pilnas darbo krūvis (40 valandų savaitė), suminė darbo laiko apskaita, dirbant pagal sudarytus darbo grafikus. Darbo sutarties 6.5 punktu atsakovas įsipareigojo laiku eiti į darbą ir laikytis nustatyto darbo grafiko bei darbo laiko trukmės, 6.9 punktu – kokybiškai ir laiku atlikti darbą, numatytą darbo sutartyje, pareiginėje instrukcijoje, vykdyti darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pavestas užduotis. Darbo sutarties 6.7 punktu ieškovė įsipareigojo pasirašytinai supažindinti atsakovą su direktoriaus įsakymais, susijusiais su darbuotojo pareigomis, atliekamu darbu, ar nustatančiais darbo tvarką bendrovėje. Darbo sutarties 6.11 punkte įtvirtinta, kad darbuotojui draudžiama nepranešus raštu darbdaviui dirbti kitoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, užsiimti kita veikla (įskaitant darbą pagal autorines sutartis).
20. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės UAB „Merit LT“, pagal bendrovės įstatus atstovaujamos direktoriaus S. S., ir atsakovo A. T. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į gamybos padalinio tinkuotojo pareigas (Darbo sutarties 1.1, 1.2, 2 punktai). Pagal Darbo sutarties 1.3 punktą darbdavys įsipareigojo mokėti 1250 Eur dydžio mėnesinę algą (neatskaičius mokesčių). Likusios šios darbo sutarties nuostatos analogiškos (duomenys neskelbtini) darbo sutarties, pasirašytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens, sąlygoms. Ginčo šalių darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini).
21. Atsakovas visą darbo laiką ieškovės bendrovėje dirbo, turėdamas UAB „SKDR“ darbo pažymėjimą, išduotą UAB „SKDR“ direktoriaus V. Ž.. VSDFV pažymos duomenimis atsakovas dirbo UAB „SKDR“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – UAB „Merit LT“.
22. Ieškovės UAB „Merit LT“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, atsakovas dirbo 2024 m. kovo mėn. – 11 d. d. po 8 val.; 2024 m. balandžio mėn. – 21 d. d. po 8 val.; 2024 m. gegužės mėn. – 17 d. d. po 8 val.
23. Atsakovas A. T., tvirtindamas, kad jis dirbo ilgiau ir daugiau, nei nurodyta ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, pateikė jo turėtas dvi darbo laiko apskaitos lenteles, kuriose nenurodyti metai ir mėnesiai, asmuo, parengęs šią lentelę, bet nurodytos dienos, darbuotojai bei duomenys apie jų (ne)darbą nurodytomis dienomis. Iš dokumento pavadinimu „Tabelis_202024-03“ matyti, kad A. T. (sprendžiant iš nurodytų mėnesio skaičiaus, darbo ir poilsio dienų žymėjimo) 2024 m. kovo mėn. dirbo 19 darbo dienų (197 val.), 4 poilsio dienas (30 val.) ir vieną šventinę dieną (10 val.). Iš dokumento pavadinimu „Tabelis_202024-04“ matyti, kad atsakovas 2024 m. balandžio mėn. dirbo 21 darbo dieną (221 val.), 4 poilsio dienas (31 val.) (sprendžiant iš nurodytų mėnesio dienų skaičiaus, darbo ir poilsio dienų žymėjimo).
24. Be to, atsakovas pateikė į bylą ir lenteles su adresais, telefonų numeriais, laiku bei prierašais ranka, nurodant vardus / pavardes, skaičiavimus, dalyje lentelių parašyti ranka ir mėnuo bei diena. Gegužės mėnesiui buvo parengta 17 grafikų/lentelių, kuriose ranka parašyta „A.“, darbo pradžia nurodyta – 7:00 val., darbo pabaiga: gegužės 1 d. (šventinė diena) – 14:00 val. (atsižvelgiant į tai, kad paskutinio objekto darbo pradžia – 13:30 val.), gegužės 2, 3, 6, 7, 8, 9, 15, 16, 20, 21 d. – 18:00 val. (atsižvelgiant į tai, kad paskutinio objekto darbo pradžia – 17:30 val.), gegužės 10, 13, 14, 17 d. – 17:30 val. (atsižvelgiant į tai, kad paskutinio objekto darbo pradžia – 17:00 val.), gegužės 11 d. (šeštadienį) – 15:30 val. (atsižvelgiant į tai, kad paskutinio objekto darbo pradžia – 15:00 val.), gegužės 18 d. – 13:30 (atsižvelgiant į tai, kad paskutinio objekto darbo pradžia – 13:00 val.).
25. Atsakovas taip pat pateikė į bylą jo susirašinėjimą su trečiojo asmens UAB „SKDR“ direktoriumi V. Ž., vykusiu 2024 m. kovo 7, 14 d., gegužės 1, 10 d. V. Ž. siuntė atsakovui duomenis apie laiką, objektų adresus, telefono numerius, ieškovės UAB „Merit LT“ rekvizitus, adresą, kuriuo atsakovas turėjo nuvykti ir pasiimti medžiagas (2024 m. gegužės 23 d. žinutė apie UAB „Rumsavita“). Atsakovas siuntė V. Ž. nuotraukas, kuriose pavaizduoti vamzdžiai, sklendės, nurodydamas adresą (duomenys neskelbtini).
26. Atsakovas gavo grynais iš ieškovės 120 Eur 2024 m. gegužės 3 d., kasos išlaidų orderyje nurodant, kad pinigai skirti medžiagų pirkimui. Atsakovui buvo pervesta 250 Eur kaip dalinis darbo užmokestis iš UAB „Merit LT“ sąskaitos 2024 m. birželio 4 d., 1286,51 Eur darbo užmokesčio už darbą UAB „Merit LT“ 2024 m. balandžio ir gegužės mėn. – 2024 m. birželio 19 d., 553,44 Eur – 2024 m. birželio 27 d.
27. 2024 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimu atsakovas nurodė ieškovei, kad nutraukia darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei reikalauja sumokėti visą nesumokėtą atlyginimą bei kompensaciją už atostogas.
28. 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimtas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame nutarime nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate pradėta medžiaga Nr. M-1-01-47055-24 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje, dėl to, jog 2024 m. birželio 25 d. UAB „SKDR“ dirbo A. T., kuris išeidamas iš darbo su savimi pasiėmė darbo įrankius, neatsiliepė į raginimus atiduoti įrankius; pareiškėjas – įmonės vadovas V. Ž.. Medžiagos Nr. M-1-01-47055-24 patikslinimo metu mobiliuoju telefonu buvo susisiekta su pareiškime nurodytu asmeniu A. T., kuris paaiškino, kad nepasiėmė įrankių, išeidamas iš darbo atidavė viską UAB „SKDR“ vadovui V. Ž., tai patvirtina žurnalas, kuriame yra nurodyti visi jo tūrėti daiktai, kuriuos buvo išdavusi įmonė. A. T., atsiskaitydamas su darboviete už atiduotus daiktus, pasirašė žurnale, įmonės vadovas tai pat pasirašė, kad daiktus atgavo. A. T. pateikė žurnalo foto nuotrauką apie priduotus daiktus.
29. Ieškovė pateikė į bylą informaciją apie tai, kad atsakovo vidutinis dienos atlyginimas buvo 65,63 Eur, vidutinis valandos atlyginimas – 8,22 Eur, vidutinis mėnesio atlyginimas – 535,99 Eur.
30. Trečiojo asmens UAB „SKDR“ buvęs vadovas V. Ž. parodė 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdyje, kad UAB „Merit LT“ yra UAB „SKDR“ subrangovė, tai yra atskiri juridiniai asmenys. Subrangos sutartis sudarydavo arba žodines arba rašytines, buvo nuskenuoti failai, kurie dingo. Atsakovas dirbo santechniku UAB „SKDR“ iki paaiškėjo, kad jo pabėgėlio statusas neleidžia dirbti restruktūrizuojamoje įmonėje. Todėl atsakovas įsidarbino UAB „Merit LT“, o UAB „SKDR“ dirbo subrangoje. Atsakovas dirbo nuo 7 iki 16 val. Darbe nurodymus jam duodavo UAB „SKDR“ darbuotoja I. Š.. Ji nurodydavo tam tikrą objektą pagal „Vilniaus vandenys“ pateiktą sąrašą, į kurį atsakovas turėjo nuvažiuoti. V. Ž. neduodavo nurodymų asmeniškai atsakovui. Įmonė visus duomenis kaupė ir papildomai, serveriuose, bet jie visi dingo, juos ištrynė. I. Š. negavo iš jo nurodymo sudaryti darbo apskaitos žiniaraščius, ji neturėjo jų sudaryti. Byloje esančių darbo laiko apskaitos lentelių I. Š. nerodė, jis nematė tokių lentelių. Lentelių duomenys negali būti patikrinti su įmonės duomenimis, nes visi duomenys dingo. Darbo sutarčių V. Ž. nesudaro, jos yra visos vienodos beveik visiems užsieniečiams, atitinka Migracijos departamento suderintą standartą. Negalima keisti šių darbo sutarčių, nes jas reikėtų derinti su Migracijos departamentu. Darbo sutarties formą pateikė tarpininkas „Baltic Jobs garantinis“, jis užpildo darbdavio duomenis. (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje nurodytas direktorius S. S., nes tarpininkas suklydo, sudarydamas sutartį. Darbo pažymėjimo, išduoto UAB „SKDR“ atsakovui, pasibaigus darbo santykiams atsakovas negražino. Gali būti, kad atsakovas pasilikdavo dirbti po darbo ir dirbo neteisėtai. Kai atsakovas išėjo iš UAB „SKDR“, jis nenurodė, kad dirbo viršvalandžius ir nereikalavo pinigų.
31. 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdyje atsakovas A. T. paaiškino teismui, kad UAB „Merit LT“ darbuotojai naudojo darbui tik iš anksto parengtus sąrašus, kuriuos gaudavo iš UAB „SKDR“ darbuotojų, sekretorių, nepasirašydavo jų. Lenteles, pateiktas į bylą, atsakovas gavo iš liudytoja apklaustos I. Š.. Kiekvienas darbuotojas asmeniškai gaudavo savo darbo grafiką, kuriame nustatytas laikas, adresas, pagal juos dirbo. Jei žmogus negalėdavo tuo laiku priimti, tuomet I. Š. perskambindavo jam ir parašydavo SMS žinutę, nurodydama tą adresą išbraukti ir važiuoti kitu adresu. Grafikuose pakeitimai yra pažymėti. Viršvalandžiai susidarė pagal darbo grafiką, kurį jam išduodavo UAB „SKDR“ kas dieną ir pagal jį turėjo dirbti. Atsakovas dirbo nuo 7:00 val. iki 18:30 val. Jis gavo lenteles su darbo laiku (darbo laiko apskaitos dokumentus) iš kito darbuotojo, kuris irgi ginčijasi dėl tokių darbo santykių. Atsakovas vykdė V. Ž. nurodymus, nes jis buvo vienintelis vadovas. Atlikęs darbus atsakovas fiksavo tai specialioje „Vilniaus vandenys“ programėlėje telefone, kur pakeitus skaitiklį reikėdavo įvesti jo duomenis, numerį ir toje programoje matosi, kada jis pakeitė tą skaitiklį. Prie programėlės atsakovas jungdavosi savo ir kitų darbuotojų, kurie jau nedirba, vardu, turėjo 4-5 slaptažodžius. Jis turėjo spėti atlikti ir savo, ir kitų darbuotojų darbus, dėl to duomenis suvesdavo ne visada laiku. UAB „SKDR“ yra žurnalai, kur kiekvienas darbuotojas atžymėdavo, kiek jis gavo naujų skaitiklių ir kiek pakeitė. UAB „SKDR vadovas nurodė atsakovui dirbti viršvalandžius ir žodžiu, ir SMS žinutėmis, ir per „Viber“ ar „Messenger“.
32. Liudytoja I. Š. 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo UAB „SKDR“ nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o atsakovas dirbo kartu su ja įmonėje. Ji sudarydavo atsakovui darbo grafikus, skambindavo sąrašuose nurodytiems žmonėms dėl skaitiklių keitimo, sutardavo su jais laiką ir kiekvienam darbuotojui sudarydavo grafikus „Excel“ lentelėse. Liudytoja atspausdindavo grafikus ir perduodavo juos darbuotojams. Pasak liudytojos, atsakovas A. T. dirbo ir viršvalandžius, ir savaitgaliais, o klientų sąrašus ji gaudavo iš V. Ž., kuris yra UAB „SKDR“ direktorius. Ji stengėsi sudaryti grafikus iki 17 val., bet jei darbuotojai užtrukdavo, tai dirbo ilgiau. Vienam objektui buvo skiriama pusę valandos, visi grafikai būdavo labai skirtingi. Jei klientas negalėdavo priimti darbuotojo darbo valandomis, tuomet nustatydavo laiką ne darbo valandomis arba savaitgalį. Darbuotojų buvo klausiama, ar jie nori dirbti šeštadieniais, be jų noro niekas nebuvo verčiamas dirbti. UAB „Merit LT“ liudytojai negirdėta. Kai santechnikai atlikdavo darbus, duomenys buvo suvedami į „Excel“ failus ir siunčiami UAB „SKDR“ administracijos darbuotojui D., bet ji nežinojo, ką toliau buvo daroma su šiais duomenimis. Ji suvesdavo skaitiklio senus ir naujus duomenis pagal padarytus grafikus. Viršvalandinis darbas ir darbas savaitgaliais buvo organizuojamas žinant apie tai direktoriui. Darbuotojas sutikimą dirbti savaitgaliais ar viršvalandžius duodavo žodžiu. Viršvalandinis darbas oficialiuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo fiksuotas, bet liudytoja matė neoficialius žiniaraščius, jie buvo laikomi failuose. Atsakovas dirbo 2024 m. kovą – gegužę, jai nežinoma kokioje kitoje įmonėje jis dirbo. Liudytojos nuomone, atsakovas dirbo UAB „SKDR“. Žiniaraščių ji nepildė, tai darė arba D. arba V.. Kiekvienam darbuotojui kasdien buvo išduodami skirtingi lapai su skirtingais adresais, skirtingais laikais, o penktadienį paduodavo ir šeštadienio grafiką. Atsakovo darbo laikas buvo nustatytas nuo 7 iki 17 val., bet jei nespėdavo pats, tuomet atsirasdavo viršvalandžiai. Liudytoja atvažiuodavo į darbą adresu (duomenys neskelbtini) 8:30 val. ir atiduodavo grafikus. Grafikuose rašydavo ranka vardą to darbuotojo, kuriam jis skirtas. Jei kažkuris darbuotojas neišeidavo į darbą, ji skambindavo ir atšaukdavo visus vizitus arba perduodavo darbą kitam darbuotojui. Jei darbuotojo neįleisdavo, tuomet jis turėjo laisvą laiką arba gaudavo kitą adresą. Būdavo, kad darbas buvo baigiamas anksčiau, nei numatyta grafike.
33. Liudytojas M. S. teismo posėdyje parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis dirbo UAB „SKDR“, o nuo (duomenys neskelbtini) jis buvo įdarbintas UAB „Merit LT“. Jis dirbo santechniku, vėliau apie 6 mėn. keitė skaitiklius. Liudytojas pažįsta atsakovą kaip bendradarbį. Liudytojui nebuvo paaiškinta, kodėl buvo pakeista darbdavė, pasakė, kad reikia atestatų, nes UAB „SKDR“ buvo restruktūrizuojama ir negalėjo dalyvauti viešame konkurse. Apie įdarbinimą UAB „Merit LT“ liudytojui pranešė V. Ž., jam atėjus į darbą, V. Ž. padavė naują sutartį, kuri buvo pasirašyta bazėje (duomenys neskelbtini). Po to niekas nepasikeitė, liko ta pati buveinė, tas pats vadovas. Liudytojui nurodymus keisti skaitiklius duodavo D. ir I. Š.. Kompiuteryje būdavo lentelė, kurioje buvo nurodoma kas ir kiek skaitiklių pakeitė. Jie eidavo dirbti su skirtingomis anketomis, kuriose buvo nurodomi skaitiklio parodymai, serijos numeris, gyventojo parašas. Anketos buvo pildomos „Vilniaus vandenys“. Forma buvo pildoma ir telefone, ir Internetu. Duomenis apie tai, kur vykti, duodavo iš pradžių D. M., vėliau I. Š.. Tai būdavo adresas, telefono numeris arba visas sąrašas žmonių, kur gali paskambinti, jei neturi darbo. Būtent su tokiais grafikais, kaip pateikti byloje, jie visi dirbo. Liudytojo darbo valandos baigdavosi, priklausomai nuo skaitiklių kiekio, dažniausiai po 18 val., jis imdavosi darbo ir 20 val., jei žmonės pageidavo. Į bazę visi rinkosi 7 val. Liudytojas, dirbdamas su skaitikliais, dirba viršvalandžius apie valandą. Atsakovas taip pat dirbo viršvalandžius. UAB „Merit LT“ buvo reikalinga tik dėl užsieniečių įdarbinimo. Sąrašus (adresus) darbuotojai dalindavosi, kai vienas nespėdavo – eidavo kitas. Kiekviename lape buvo parašyta, pvz.. A. arba M. ir kur jie dirba. Jei daugiau vardų, nėra galimybės pasakyti tiksliai kas dirbo. E., A., M. – čia „Vilniaus vandenų“ paskyros. Dirbama buvo net ir švenčių dienomis. Kai keitė skaitiklius irgi būdavo parašyta dirbti šeštadienį iki 17 val., arba pirmadienį iki 19:30 val. Atsakovas gaudavo atlyginimą už pakeistų skaitiklių vienetus po Naujųjų metų. Atlyginimą pavedimais mokėjo UAB „SKDR“, V. Ž.. UAB „Merit LT“ ir UAB „SKDR“ yra tas pat, tik direktorius kitas. Taip padaryta, kad gautų lengvatas dalyvauti konkursuose. Dėl skaitiklių kiekio reikėdavo pasirašyti V. Ž. knygutėje. Vieną skaitiklį keisdavo apie 30 min. Jei klientas neatsiliepdavo į skambutį, liudytojas eidavo pas kitą, apie skaitiklių keitimą „Vilniaus vandenys“ žmones įspėdavo žinute. Liudytojas girdėjo, kaip atsakovui nurodoma dirbti viršvalandžius vos ne kiekvieną dieną. V. Ž. sakydavo, kad būtina dirbti šeštadienį. Užsieniečiai, pakeitę skaitiklius anksčiau, negalėdavo vykti namo, nes V. Ž. pykdavo, todėl darbuotojas stengdavosi dirbti iki 18 val.
34. Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, kad jis sudarė darbo sutartį su UAB „Merit LT“, bet gaudavo nurodymus dėl darbo iš UAB „SKDR“ vadovo. Šią darbo sutartį jam padavė V. Ž.. Liudytojui buvo pasakyta, kad pagal Lietuvos įstatymus jis negali dirbti UAB „SKDR“, kadangi yra užsienietis. UAB „Merit LT“ yra subrangovė. Liudytojas dirbo santechniku. D. buvo darbų vykdytojas, kuris skirstydavo darbus, t. y. kiekvieną dieną nurodydavo į kokį objektą vykti. Liudytojo darbo laikotarpiu I. Š. dar nedirbo. Darbo nurodymai liudytojui buvo duodami lentelėje, kur buvo viskas surašyta. Liudytojas dirbo UAB „Merit LT“ iki (duomenys neskelbtini). Ten dirbo viršvalandžius bei šeštadieniais. Direktorius apie tai žinojo. Tai buvo jo nurodymas. Liudytojas dirbo su atsakovu A. T. mažai, bet tekdavo ir po darbo likti, ir savaitgaliais dirbti. Liudytojas laikė, kad dirba UAB „Merit LT“, bet nurodymus gaudavo iš UAB „SKDR“, kadangi bazė buvo UAB „SKDR“. Vėliau darbo užmokestį skaičiavo nuo pastatytų skaitiklių kiekio. Su liudytoju atsiskaitydavo kiekvieną dieną. Viskas priklausė nuo V. Ž.. Vieno skaitiklio keitimas užtrukdavo skirtingai, apie 30 min. (pasiekti butą, padaryti visus darbus, nufotografuoti). Per dieną reikėdavo pakeisti skirtingą kiekį skaitiklių, buvo diena, kai pakeitė tik 2 skaitiklius, būdavo dienų, kad pakeisdavo ir 20 vnt. Buvo svarbu laikytis laiko pagal grafikus. Liudytojas matydavo tokias situacijas, kai V. Ž. sakydavo, kad jei nedirbs viršvalandžių, tuomet atleis juos.
35. Susipažinus su apeliacinio skundo argumentais, darytina išvada, kad apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nesutinka su teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, šiam konstatuojant atsakovo viršvalandžius ir darbą švenčių/poilsio dienomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pasisako dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylos įrodymų vertinimo.
Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylos įrodymų vertinimo
36. Pagal DK 214 straipsnio 3 dalį jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami.
37. Kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, reikšdamas reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tai, vadovaujantis nurodyta DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, tam tikrų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių, be kita ko, aplinkybių, kokio dydžio buvo šiam darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir ar šis darbo užmokestis jam buvo iki galo išmokėtas, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes šis organizuoja jam pavaldžių darbuotojų darbą, veda darbo laiko ir buhalterinę apskaitą, turi ar gali lengviau nei darbuotojas gauti atitinkamus įrodymus. Tačiau tai nereiškia, kad tokioje byloje darbuotojas apskritai atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, be kita ko, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 59 punktas).
38. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 109 punktas, ir joje nurodytos kasacinio teismo nutartys).
39. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
40. Nagrinėjamu atveju šioje byloje turėjo būti nustatyta tai, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas, būdamas įdarbintas ieškovės bendrovėje UAB „Merit LT“, dirbo viršvalandžius bei darbo ir poilsio dienomis.
41. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo į bylą pateiktais įrodymais (lentelėmis, gautomis iš I. Š., kito UAB „Merit LT darbuotojo, susirašinėjimu tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvusio vadovo V. Ž., šios nutarties 24, 25 punktai), prieina išvadą, kad šie įrodymai yra pakankami ir patikimi faktinei aplinkybei dėl atsakovo darbo viršvalandžių bei darbo poilsio / švenčių dienomis įrodyti. Šiuo atveju reikšminga tai, kad trečiojo asmens buvusio vadovo V. Ž. siųstose atsakovui žinutėse nurodyti objektai ir darbo laikai tuose objektuose sutampa su atsakovo į bylą pateiktų grafikų / lentelių už 2024 m. gegužės 1, 10, 11 d. duomenimis apie darbų vykdymo dieną, objektą ir laiką. Lentelės / grafiko už balandžio 30 d. duomenimis atsakovas dirbo nuo 7:00 val. iki 18 val. Tai atitinka atsakovo patektos darbo laiko lentelės už 2024 m. balandžio mėn. duomenis apie jo darbo valandas balandžio 30 d. Lentelės / grafiko už balandžio 20 d. duomenimis atsakovas dirbo nuo 7:00 val. iki 15:30 val. Tai iš esmės atitinka atsakovo patektos darbo laiko lentelės už 2024 m. balandžio mėn. duomenis apie jo darbo valandas balandžio 20 d. Lentelės / grafiko už balandžio 19 d. duomenimis atsakovas dirbo nuo 7:00 val. iki 18:30 val. Tai iš esmės atitinka atsakovo patektos darbo laiko lentelės už 2024 m. balandžio mėn. duomenis apie jos darbo valandas balandžio 19 d. Be to, išvadą apie atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų patikimumą leidžia daryti tai, kad šiuose rašytiniuose įrodymuose fiksuotus duomenis apie atsakovo viršvalandinį darbą iš esmės patvirtino ir liudytojų I. Š., M. S., dirbusių su atsakovu šiam būnant darbiniuose santykiuose su ieškove UAB „Merit LT“, parodymai. Šie liudytojai patvirtino, kad tuo metu, kai atsakovas dirbo UAB „Merit LT“, jis dirbo viršvalandžius bei darbo ir poilsio dienomis, kad darbuotojai atlikdavo užduotis pagal jiems UAB „SKDR“ darbuotojų perduotus grafikus bei dirbo viršvalandžius darbo, poilsio ir švenčių dienomis V. Ž. nurodymu.
42. Nors ieškovė teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ne ieškovės ir atsakovo darbo santykių aplinkybes, bet trečiojo asmens ir atsakovo santykius, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina tokią ieškovės poziciją. Visų pirma, dėl to, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ji perduodavo atsakovui kitas užduotis, atliktinas jo darbo metu, nei nurodyta į bylą pateiktose lentelėse, bei kitu būdu ir forma, t. y. ne per UAB „SKDR“ vadovą V. Ž. bei nepateikdama grafikų/lentelių. Antra, ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ji ir trečiasis asmuo UAB „SKDR“ buvo glaudžiai susijusios bendrovės. Šias aplinkybę įrodo tai, kad trečiojo asmens ir atsakovo darbo sutarties įžanginėje dalyje kaip ją sudarantis asmuo nurodytas UAB „Merit LT“ vadovas S. S.; atsakovo sutartys, sudarytos su ieškove ir trečiuoju asmeniu, iš esmės yra identiškos. Atsakovui, pradėjusiam dirbti UAB „Merit LT“ nebuvo išduotas naujas darbuotojo pažymėjimas ir jis dirbo su senuoju, kurį jam išdavė UAB „SKDR“. Atsakovas niekada nematė ir nebendravo su ieškovės direktoriumi S. S.. Šalių darbo sutartyje nurodyta, kad atsakovas turi vykdyti darbdavės ar jos įgalioto asmens nurodymus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovei buvo priimtinas toks darbo santykių su atsakovu modelis, kai darbo užduotis šiam formavo tik trečiojo asmens UAB „SKDR“ darbuotojai, tarp jų – direktorius V. Ž., ir kad atsakovas buvo faktiškai pavaldus UAB „SKDR“ darbuotojų nurodymams, perduodamiems lentelių / darbo grafikų (kuriuose akivaizdžiai programuojami viršvalandžiai, nurodant darbą nuo 7:00 val. iki 19:00 val.) forma. Todėl kritiškai vertintini ir ieškovės paaiškinimai apie tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas dirbo viršvalandžius bei darbo ir poilsio dienomis be ieškovės žinios. Ieškovė turi atsakyti už savo faktiškai įgalioto darbo santykiams su atsakovu asmens (t. y. V. Ž.) veiksmus – nurodymus atsakovui dirbti viršvalandžius darbo, poilsio ir švenčių dienomis (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).
43. Nors atsakovo į bylą pateiktose dviejose lentelėse apie dirbtą darbo laiką, kurias jis gavo iš kito darbuotojo, nenurodyti duomenys apie šias lenteles sudariusį asmenį, jose fiksuoto darbo laiko metus / mėnesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad jas parengė pačios ieškovės arba trečiojo asmens UAB „SKDR“ darbuotojai, kurie fiksavo objektuose dirbusių asmenų darbo laiką, siekdami tinkamai atsiskaityti su šiais darbuotojais. Apeliacinės instancijos teismas prieiną tokią išvadą, įvertinęs tai, kad lentelėse nurodyti ne tik atsakovo duomenys apie jo darbo laiką konkrečiomis dienomis, bet ir kito asmens, dirbusio UAB „SKDR“, o vėliau – UAB „Merit LT“, duomenys (t. y. liudytoju apklausto M. S.). Be to, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriose buvo žymimas ir darbuotojų viršvalandinis darbas bei darbas poilsio / švenčių dienomis, pildymą patvirtino ir liudytoja I. Š., kuri paaiškino teismui, jog perduodavo duomenis apie darbuotojų faktiškai atliktus darbus kitiems UAB „SKDR“ administracijos darbuotojams, kurie ir sudarydavo tuos žiniaraščius. Liudytoja I. Š. patvirtino, kad ji matė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose buvo žymimas darbuotojų viršvalandinis darbas bei darbas poilsio / švenčių dienomis.
44. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, pas pasakyta pirmiau, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, konstatuodamas faktą, kad atsakovas dirbo ieškovės bendrovėje viršvalandžius darbo ir poilsio dienomis. Atsakovo darbo viršvalandžių darbo, poilsio ir švenčių dienomis faktą buvo pagrindas pripažinti įrodytu, nes byloje atsakovo pateikti įrodymai pagrįstai suformavo teismo įsitikinimą, kad jo įrodinėjama aplinkybė (viršvalandinis darbas darbo, poilsio / švenčių dienomis UAB „Merit LT“) egzistavo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
45. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl į bylą pateikto 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kaip įrodymo, patvirtinančio darbo santykius tarp UAB „SKDR“ ir atsakovo. Šiame nutarime fiksuoti duomenys patvirtina tik tai, kad atsakovas, kaip asmuo kažkuriuo metu dirbęs UAB „SKDR“ buvo apkaltintas tuo, jog neperdavė šiai bendrovei darbo įrankių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia to, kad (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) atsakovą siejo darbo santykiai su ieškove UAB „Merit LT“. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio įrodymo, neturėjo esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui.
46. Ieškovei apeliaciniame skunde nesutinkant su teismo išvada, kad ji neginčijo DGK sprendime nustatytų aplinkybių dėl atsakovo darbo viršvalandžių darbo, poilsio / švenčių dienomis valandų kiekio, toliau pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su teismo nustatytu atsakovo darbo viršvalandžių bei darbo poilsio / švenčių dienomis valandų kiekiu.
Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su teismo nustatytu atsakovo A. T. darbo viršvalandžių darbo, poilsio / švenčių dienomis valandų kiekiu ieškovės UAB „Merit LT“ bendrovėje
47. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).
48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo dirbtų viršvalandžių darbo, poilsio / švenčių dienomis valandų skaičių, vadovavosi DGK sprendime (su kuriuo ieškovė nesutiko ir dėl to kreipėsi į teismą šioje byloje paduotu ieškiniu) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas motyvavo tai tuo, kad ieškovė neginčijo DGK sprendime nustatytos aplinkybės dėl atsakovo dirbtų viršvalandžių ir darbo poilsio / švenčių dienomis valandų kiekio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis DGK sprendime nustatytomis aplinkybėmis, visų pirma, dėl to, kad ieškovė nesutiko su DGK sprendimo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, galėjo vadovautis įrodymais, pateiktais DGK šalių ginčo metu, bet laikyti DGK sprendimo išvadas teisingomis nebuvo teisinio pagrindo, nes šis sprendimas nebuvo ir negalėjo būti pirmosios instancijos teismo peržiūros objektu (DK 231 straipsnio 4, 5 dalys). Juolab kad ieškovė nesutiko su visu DGK sprendimu, dėl to ir kreipėsi į teismą šioje byloje paduotu ieškiniu.
49. Pirmosios instancijos teismas pats turėjo nustatyti atsakovo dirbtų viršvalandžių darbo, poilsio / švenčių dienomis valandų kiekį, vadovaudamasis byloje esančiais patikimais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, pasitikėdamas DGK sprendime nustatytomis aplinkybėmis apie atsakovo darbo viršvalandžių darbo, poilsio / švenčių dienomis valandų kiekį, neįvertino to, kad vienoje iš atsakovo pateiktų lentelių (labiau tikėtina už 2024 m. kovo mėn., atsižvelgiant į joje nurodytas kalendorines darbo ir poilsio dienas), fiksuotas jo darbo laikas ir tuo metu, kai jis dirbo UAB „SKDR“ (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), ir tuo metu, kai jis jau dirbo UAB „Merit LT“ (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šios aplinkybės, iš esmės konstatavo, kad ieškovė turi atlyginti atsakovui už visą viršvalandinį darbą 2024 m. kovo mėn., nediferencijuodamas laikotarpių, dirbtų UAB „SKDR“ bei UAB „Merit LT“. Skundžiamame teismo sprendime nenurodyta, kokių įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovas (kai jį siejo darbo santykiai su trečiuoju asmeniu) dirbo ir ieškovės įmonėje iki (duomenys neskelbtini) 77 val. viršvalandžių, iš jų – 10 val. šventinę dieną (t. y. 2024 m. kovo 11 d.).
50. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esančių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad iš ieškovės atsakovui gali būti priteistas VDU už viršvalandžius darbo, poilsio / švenčių dienomis tik nuo (duomenys neskelbtini), kai jis pradėjo dirbti UAB „Merit LT“, bet ne už ankstesnį laikotarpį. Tai iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad priteisia atsakovui VDU už viršvalandžius nuo (duomenys neskelbtini), tačiau teismas sutikdamas su DGK išvadomis dėl viršvalandinio darbo poilsio / švenčių ir darbo dienomis valandų kiekio, iš esmės konstatavo, kad 2024 m. kovą atsakovas, dirbdamas UAB „Merit LT“, dirbo 77 val. daugiau nei jam priklausė pagal darbo sutartį ir tuo laikotarpiu, kai atsakovas nedirbo UAB „Merit LT“.
51. Iš DGK sprendimo, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, neaišku, kaip buvo skaičiuojami viršvalandžių darbo, švenčių/poilsio dienomis valandų skaičius už 2024 m. balandžio, gegužę pagal atsakovo pateiktas lenteles / grafikus. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino bylos įrodymų apie atsakovo dirbtų viršvalandžių darbo, poilsio / švenčių dienomis valandų skaičių ir neteisingai nustatė šių valandų kiekį.
52. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovui 2367,42 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio / šventinėmis dienomis laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., nenurodė skaičiavimų, kurių pagrindu gavo minėtą sumą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo ir DGK sprendimo, kuriuo teismas nepagrįstai rėmėsi, neaišku, koks VDU buvo taikomas apskaičiuojant kompensaciją atsakovui, kokie mokesčiai buvo atskaičiuoti, priteisiant atsakovui VDU už viršvalandžius. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamo sprendimo dalis, kurioje nurodyta atsakovui priteista kompensacija už viršvalandžius darbo, švenčių/poilsio dienomis yra nepakankamai motyvuota.
53. Absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-823/2025, 43 punktas)
54. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje ir fakto, ir teisės klausimus, turi pareigą pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-916/2021). Todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus aplinkybę, kad byloje įrodyta, jog atsakovas dirbo viršvalandžius darbo, poilsio / švenčių dienomis, toliau pasisakytina dėl konkretaus viršvalandžių darbo, poilsio / švenčių dienomis valandų kiekio bei kompensacijos už juos dydžio, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais.
55. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateiktos darbo laiko apskaitos lentelės už 2024 m. kovo, balandžio mėn. (šios nutarties 24 punktas) yra patikimi įrodymai jo išdirbtoms darbo valandoms nustatyti. Lentelės už 2024 m. kovo mėn. duomenimis, nuo 2024 m. kovo 15 d. (darbo UAB „Merit LT“ pradžios) iki 2024 m. kovo 31 d. atsakovas dirbo iš viso 114 val. darbo dienomis ir 21 val. poilsio (šeštadieniai) dienomis, kai turėjo dirbti 88 val. d. d. pagal ieškovės pateiktą atsakovo darbo užmokesčio lapelio už 2024 m. kovo mėn. duomenis. Todėl, vadovaujantis lentelės už 2024 m. kovo mėn. duomenimis, darytina išvada, kad ieškovės bendrovėje atsakovas dirbo 26 val. viršvalandžių darbo dienomis (114 val.-88 val.) ir 21 val. poilsio (šeštadienis) dienomis. Ieškovės į bylą pateiktais duomenimis, atsakovo vienos valandos VDU buvo 8,22 Eur. Todėl laikytina, kad už 2024 m. kovo mėn. atsakovui turėjo būti išmokėta 665,82 Eur (8,22 Eur×1,5×26 val.+8,22 Eur×2×21 val.; neatskaičius mokesčių) už viršvalandžius darbo ir poilsio dienomis 2024 m. kovo mėn. (DK 144 straipsnio 4 dalis)
56. Lentelės už 2024 m. balandžio mėn. duomenimis, nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. atsakovas dirbo iš viso 221 val. darbo dienomis ir 31 val. poilsio (šeštadieniai) dienomis, kai turėjo dirbti 167 val. pagal ieškovės pateikto atsakovo darbo užmokesčio lapelio už 2024 m. balandžio mėn. duomenis. Todėl, vadovaujantis atsakovo pateiktos lentelės už 2024 m. balandžio mėn. duomenimis, darytina išvada, kad ieškovės bendrovėje atsakovas dirbo 54 val. viršvalandžių darbo dienomis (221 val.-167 val.) ir 31 val. poilsio (šeštadienis) dienomis. Dėl to laikytina, kad už 2024 m. balandžio mėn. atsakovui turėjo būti išmokėta 1175,46 Eur (8,22Eur×1,5×54 val.+8,22 Eur×2×31 val.; neatskaičius mokesčių) už viršvalandžius darbo dienomis ir darbą poilsio dienomis 2024 m. balandžio mėn. (DK 144 straipsnio 4 dalis).
57. Atsakovo viršvalandžių darbo dienomis ir darbo poilsio / švenčių dienomis valandų skaičių apeliacinės instancijos teismas nustato iš atsakovo į bylą paduotų lentelių / grafikų, pateiktų jam liudytojos I. Š. kaip asmens, skirsčiusio konkrečius darbus atsakovui ieškovės vardu. Šių lentelių duomenimis ir liudytojo M. S. parodymais, nustatyta, kad darbo pradžia ieškovės bendrovėje buvo 7:00 val., o darbo pabaiga – minėtose lentelėse nurodyto paskutinio objekto tvarkymo laiko pabaiga (žr. šios nutarties 25 punktą). Minėtų lentelių / grafikų duomenimis, atsakovas dirbo gegužės 1 d. (šventinę dieną) 7 val., gegužės 2, 3, 6, 7, 8, 9, 15, 16, 20, 21 d. – po 11 val., gegužės 10, 13, 14, 17 d. d. – po 10 val. 30 min., gegužės 11 d. (šeštadienį) – 8 val. 30 min., gegužės 18 d. (šeštadienį) – 6 val. 30 min. Be to, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ir ieškovės į bylą pateikto atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis apie tai, kad atsakovas dirbo ir 2024 m. gegužės 22, 23, 24 d. Nors nurodytame žiniaraštyje pažymėta, kad atsakovas dirbo minėtomis dienomis po 8 val., apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi byloje esančiais įrodymais (atsakovo, liudytojų, lentelių/grafikų duomenimis), patvirtinančiais, kad darbo dienomis atsakovas dirbo ne mažiau kaip 10 val. Apibendrinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad 2024 m. gegužę atsakovas dirbo 182 val. darbo dienomis, 22 val. poilsio/šventės dienomis. Iš ieškovės į bylą pateikto atsakovo darbo užmokesčio lapelio už 2024 m. gegužės mėn. matyti, kad ji apskaičiavo 136 val. darbo dienomis. Todėl laikytina, kad už 2024 m. gegužės mėn. atsakovui turėjo būti išmokėta 928,86 Eur (8,22 Eur×1,5×46 val.+8,22 Eur×2×22 val.; neatskaičius mokesčių) už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis 2024 m. gegužės mėn. (DK 144 straipsnio 4 dalis).
58. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nustatyta pirmiau, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog ieškovė nesumokėjo atsakovui 2770,14 Eur (neatskaičius mokesčių: privalomo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokos, gyventojų pajamų mokesčio)/ 1679,32 Eur (atskaičius mokesčius) už šio dirbtus viršvalandžius darbo dienomis bei darbą poilsio / švenčių dienomis. Šios aplinkybės, nenustačius įstatyme numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant teismo priteistą 2367,42 Eur (atskaičius mokesčius) sumą iki 1679,32 Eur (atskaičius mokesčius) / 2770,14 Eur (neatskaičius mokesčių; CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo
59. Apeliacinės instancijos teismui nutarus pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
60. Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 53 Eur žyminio mokesčio, 160 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidas ir 1629 Eur išlaidas, susijusias su advokato pagalba šiam rengiant ieškinį, atstovaujant ieškovę teismo posėdžiuose ir rengiantis teismo posėdžiams, kuriuose ieškovė turėjo būti atstovaujama, iš viso – 1842 Eur.
61. Pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ (buvusi UAB „SKDR“), dalyvavusi ieškovės pusėje, turėjo 1016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatės atstovavimo paslaugomis. Advokatė teikė į bylą papildomus įrodymus, konsultavo trečią asmenį, rengėsi teismo posėdžiams, kuriuose trečiasis asmuo buvo atstovaujamas, ir atstovavo trečią asmenį minėtuose teismo posėdžiuose.
62. Ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokatų pagalba, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nurodytų advokatų tam tikrų teikiamų paslaugų atlyginimo dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktai). Todėl apeliacinės instancijos teismas, skirstydamas ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai, nemažina jų.
63. Pirmosios instancijos teisme valstybė šioje byloje turėjo 1071,81 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidas bei 15,86 Eur pašto išlaidas.
64. Paduotu ieškiniu ieškovė siekė išvengti 2367,42 Eur prievolės atsakovui. Skirstant šalių bylinėjimosi išlaidas, svarbu tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai atmetė ieškinį, nustatęs, kad atsakovas įrodė jo viršvalandžius darbo, poilsio ir švenčių dienomis ieškovės bendrovėje, bet skundžiamu sprendimu priteisė daugiau, nei priklauso atsakovui. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti apie 15 proc. (įvertinus tai, kad atmestas reikalavimas pripažinti tinkamą atsiskaitymą su atsakovu sudaro 50 proc. ieškinio reikalavimų, o reikalavimas nepriteisti DGK 2367,42 Eur sumos – kitus 50 proc.). Sumažinus iš ieškovės priteistą atsakovui kompensaciją, darytina išvada, kad piniginis ieškovės reikalavimas patenkintas apie 1/3 dalį (2367,42-1679,32)×100 proc./2367,42 Eur). Todėl darytina išvada, kad byloje priimtas procesinis sprendimas apie 85 proc. atsakovo naudai (50+(50/3×2). Dėl to ieškovė turi teisę į 276,30 Eur (1842×0,15) jos turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
65. Konstatavus, kad ieškovės reikalavimai iš dalies (15 proc.) buvo pagrįsti, iš atsakovo trečiojo asmens naudai taip pat turi būti priteista 15 proc. šio turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 152,46 Eur (1016,40×0,15), iš ieškovės – 863,94 Eur (1016,40×0,85).
66. Nustačius, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas 85 proc., iš jos valstybės naudai turi būti priteista 911,04 Eur antrinės teisinės pagalbos atsakovui teikimo išlaidų atlyginimo (1071,81×0,85) bei 13,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo (15,86×0,85) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).
67. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 53 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 1210 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidas, susijusias su advokato pagalba rengiant šį skundą, bei 170 Eur išlaidas dėl apeliacinio skundo vertimo, iš viso – 1433 Eur. Valstybė turėjo apeliacinės instancijos teisme 275 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovui.
68. Patenkinus apeliacinį skundą 15 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 214,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (1433×0,15). Atmetus apeliacinį skundą 85 proc., iš ieškovės valstybei priteisiama 233,75 Eur antrinės teisinės pagalbos atsakovui apeliaciniame procese teikimo atlyginimo (275×0,85).
Vilniaus apygardos teismo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsniu, 93 straipsnio 2, 5 dalimis, 98 straipsniu,
n u t a r i a :
Patenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merit LT“ apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą, sumažinant iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merit LT“, juridinio asmens kodas 305889040, atsakovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą sumą iki 1679,32 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt devynių Eur 32 ct; atskaičius mokesčius) / 2770,14 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimties Eur 14 ct; neatskaičius mokesčių).
Perskirstyti šalių ir valstybės bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Merit LT“, juridinio asmens kodas 305889040, 276,30 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“, juridinio asmens kodas 120288319, 152,46 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du Eur 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės uždarajai akcinei bendrovei „Merit LT“, juridinio asmens kodas 305889040, trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“, juridinio asmens kodas 120288319, 863,94 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris Eur 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Merit LT“, juridinio asmens kodas 305889040, 911,04 Eur (devynis šimtus vienuolika Eur 4 ct) išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Merit LT“, juridinio asmens kodas 305889040, 13,48 Eur (trylika Eur 48 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Merit LT“, juridinio asmens kodas 305889040, 214,95 Eur (du šimtus keturiolika Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Merit LT“, juridinio asmens kodas 305889040, 233,75 Eur (du šimtus trisdešimt tris Eur 75 ct) išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Valstybei priteistas antrinės teisinės pagalbos atsakovui teikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - „Swedbank“, AB banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 –AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske bankas A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor banke (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), ir LT74 1010 0510 0132 4763 – Luminor banke (buvęs AB DNB bankas), LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Medicinos banke“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teisėja Svetlana Panina