Administracinė byla Nr. eA-2670-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01258-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui R. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. 104,09 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. 
2. Nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal šiuos Nuostatus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, esančio Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjai susidariusio 104,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas remiantis Nuostatų nustatyta tvarka.

II.

3. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu skundą atmetė.
4. Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų nuostatomis. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr.  T2-47  patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus.
5. Teismas nustatė, kad atsakovui R. P. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2014 sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl, pareiškėjo nuomone, susidarė įsiskolinimas 104,09 Eur.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra pabrėžusi, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu,  jog toks asmuo  negali būti pripažintas  „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme,  nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina)  atliekų,  kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.
7. Nagrinėjamu atveju mokesčio dydis už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nepagrįstas, nes atsakovo, siekiančio paneigti paskaičiuotą mokestį, pateikti rašytiniai įrodymai paneigia jo pareigą mokėti vietinę rinkliavą (tuo pačiu ir apskaičiuotą mokestį), ir patvirtina, kad jis (atsakovas) nepagrįstai pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju.
8. Iš 2015 m. rugpjūčio 11 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymos Nr. 3223-5101 matyti, kad daugiau kaip 36 mėnesius iš eilės nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) Jurbarko raj. sav. elektros energija nenaudojama, todėl atsakovas buvo įspėtas, kad dėl šios priežasties su juo sudaryta sutartis bus nutraukta. Kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. objekte nebuvo vartojama elektros energija patvirtina ir kita 2016 m. gegužės 24 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma Nr. 11562757-1.
9. Šio kompetentingo subjekto pateiktų duomenų, kurie pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles vertintini kaip leistini ir objektyvūs įrodymai, pagrindu pripažinta, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje esantis nekilnojamo turto objektas, už kurį atsakovui paskaičiuota prašoma priteisti vietinė rinkliava, ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, atsakovas objektyviai negalėjo naudotis šiuo turtu, sukaupti ir turėti komunalinių atliekų, todėl jos ir negalėjo būti surenkamos bei tvarkomos Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, nes atsakovas nebuvo „atliekų turėtojas“. Atitinkamai atsakovui, kaip nesančiam vietinės rinkliavos mokėtojui Nuostatų prasme, ginčo laikotarpiu nekilo pareiga mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir tai paneigia vietinės rinkliavos priteisimą už ginčo laikotarpį. Akcentuota, kad tokios pozicijos analogiškose bylose laikosi ir Lietuvos Vyriausias administracinis teismas (pvz., 2016 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1161-602/2016).
10. Be kita ko, nustatytas aplinkybes pagrindė ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas nebaigtas statyti, jo baigtumo procentas – 41, šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų nėra, stogo dangos nėra.
11. Teismas konstatavo, jog skundo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepagrįstas ir atmestinas.

III.

12. Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
13. Atkreipia dėmesį, kad Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendime Nr. T2-120 „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už nenaudojamus pastatus ir patalpas taikymo tvarkos“ (toliau – ir Sprendimas) yra numatyti atvejai, kada savininkams neskaičiuojama rinkliava už nenaudojamus pastatus. Sprendimo 1.2 punkte nurodyta, jog minėta rinkliava neskaičiuojama savininkams už faktiškai nenaudojamus pastatus ir patalpas, kurių savininkas rinkliavos administratoriui yra pateikęs prašymą ir akcinės bendrovės „Lesto“ pažymą, kad mokestiniais metais pastate ar patalpose sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh, ir atitinkamos seniūnijos seniūno išduotą pažymą, kad pastatas ar patalpos ir jam (joms) priskirta teritorija yra sutvarkyti pagal Jurbarko rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Jurbarko miesto ir kitų gyvenamųjų teritorijų tvarkymo taisyklių reikalavimus ir nekelia pavojaus aplinkai bei žmonėms. Atsakovas nei vienais mokestiniais metais nesikreipė į rinkliavos administratorių su prašymu dėl vietinės rinkliavos mokesčio atleidimo.
14. Atkreipia dėmesį, kad asmuo turi nurodyti ir laiku pateikti duomenis apie vietinės rinkliavos sumokėjimo negalimumą arba atleidimą nuo jos, bet to neprivalo daryti rinkliavą administruojanti institucija.
15. Atsakovas R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
16. Teigia, kad atsakovas kiekvienais metais teikdavo prašymą dėl atleidimo nuo rinkliavos mokesčio ir pateikdavo pažymą apie apmokėtą elektros energiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimo sumokėti Jurbarko rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. 104,09 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmetė konstatavęs, kad nekilnojamo turto objektas, už kurį atsakovui paskaičiuota prašoma priteisti vietinė rinkliava, ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, atsakovas objektyviai negalėjo naudotis šiuo turtu, sukaupti ir turėti komunalinių atliekų, todėl atsakovas nebuvo „atliekų turėtojas“.
20. Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų.
21. Pagal Nuostatų 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas), kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
22. Taigi, vadovaujantis Nuostatais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
24. Atsižvelgusi į šias teisines nuostatas bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisė jų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu: byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2016 m. rugpjūčio 4 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 5–6) matyti, kad pastatas–gyvenamasis namas, esantis Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti, šio nekilnojamojo turto objekto baigtumas – 41 proc., šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir dujų nėra. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai – AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. gegužės 24 d. pažymos, kurios patvirtina apie nenaudojamą elektros energiją ginčo objekte. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, todėl negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
25. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškos pozicijos, vertinant individualaus gyvenamojo namo įrengimo lygį, siekiant šio turto savininkus apmokestinti vietine rinkliava, laikosi ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje A556-640/2013; 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-224-602/2016; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4105-442/2016).
26. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog vietinė rinkliava už 2016 metus atsakovui nebebuvo skaičiuojama, kadangi ji neskaičiuojama už nenaudojamus pastatus ir patalpas (UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. spalio 25 d. raštas Nr. IS-753). Tai, kad atsakovas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo kreipėsi tik 2016 m., o anksčiau tokio prašymo nebuvo pateikęs, nepaneigia, jog ginčo nekilnojamojo turto objektas nebuvo tinkamas naudoti ir ankstesniais metais, be kita ko – ir ginčo laikotarpiu (2014–2015 m.).
27. Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas ir pagrįstai netenkino pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo priteisti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, esantį Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Stasys Gagys

              Romanas Klišauskas

              Dainius Raižys