Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-1274-290-2013].doc
Bylos nr.: 1S-1274-290/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Nr

                                                                                                                 Nr. 1S-1274-290/2013

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19.


HERBAS

                                                  

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. rugpjūčio 27 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-osios valdybos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisijos) 2013 m. liepos 2 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir

 

                                                           n u s t a t ė :

 

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011-07-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 213 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Bausmės pradžia – 2010-04-28, o pabaiga - 2016-04-28.

Komisija 2013 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 93-409 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo E. K. atžvilgiu ir nustatė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. E. K. apskundė šį Komisijos nutarimą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atmetė jo skundą, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir esant dar pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai, palyginus su paskirtąja, nesudaro pagrindo manyti, kad E. K., šiuo metu jam pritaikius lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Jis nurodo, kad nei Komisija, nagrinėdama jo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nei teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl Komisijos nutarimo, tinkamai neišsprendė klausimo ir neišaiškino, kodėl neįmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nes Komisija subjektyviai įvertino, o teismas tinkamai neatsižvelgė, kaip Komisija įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo. Skunde taip pat pažymi, kad teismas net nenagrinėjo jo skunde nurodytos aplinkybės, kad Komisijos posėdyje dėl jo paleidimo dalyvavo tik penki Komisijos nariai iš aštuonių, todėl jos sprendimas negali būti vienbalsis, be to, Komisijos sprendime nėra išaiškinta ir kiekvieno nario pozicija dėl jo prašymo. Pažymi ir tai, kad pagal moksliniais argumentais pagrįstą „OASys“ vertinimo metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, kas yra svarbiau už Komisijos nuomonę, kad jis ateityje gali nusikalsti. Skunde taip pat nurodo, kad teismas atsisakė tinkamai nagrinėti jo skundą dėl subjektyvaus Komisijos nutarimo ir savo sprendimą grindė vieninteliais įstatymų nepagrįstais motyvais, kad jos netaliktos bausmės dalis yra didelė ir bausmė atliekama už sunkų nusikaltimą. Teismas nepaisė, kad nėra įstatymo, leidžiančio priimti nutartį tokiais pagrindais. Nuosprendžio paskelbimo metu už nusikaltimo padarymą jam paskyrus griežtą bausmę jau buvo įgyvendintas teisingumo principas, todėl nei Komisijai, nei teismui pakartotinai ginti visuomenės intereso jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje įstatymas neleidžia, nes taip būtų sudarytos sąlygos bausti asmenį už tą patį nusikaltimą ne vieną kartą. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) numato minimalų atliktos bausmės dalies dydį, kurį turi atitikti lygtinai paleidžiamas asmuo, todėl yra nesuprantama teismo pozicija lygtinio paleidimo netaikymą jo atžvilgiu grįsti per ilga neatliktos bausmės dalimi.

Kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą bei susipažinusi su pateikta medžiaga, sprendžia, kad nuteistojo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Galimybė taikyti lygtinį paleidimą numatyta LR BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. K. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas LR BVK 157 str. 3 d. numatytas lygtinis paleidimas. Tačiau sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą buvimą, bet reikalinga įvertinti ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir LR BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis.

Kolegijos nuomone, Komisija ir apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nu­teis­ta­jam E. K. lygtinis paleidimas dar netaikytinas. Pažymėtina ir tai, kad Ko­mi­sijos nariai vien­bal­siai bal­savo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apy­linkės pro­ku­ra­tū­ros Šeštojo skyriaus prokurorė 2013 m. liepos 26 d. atsiliepimu taip pat pritarė Komisijos nu­tari­mui dėl lygtinio paleidimo netaikymo E. K..

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo E. K. pakartotinio nusikals­ta­mumo rizika yra žema (36 balai pagal OASys), bausmės atlikimo metu jis mokosi, nedirba, su artimaisiais bendrauja, vieną kartą buvo skatintas, tačiau bausmės atlikimo metu jis padarė net 10 režimo reikalavimų pažeidimų, 6 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, be to, remiantis bylos duomenimis, po Komisijos nutarimo priėmimo, 2013-07-22 už šiurkštaus režimo pažeidimo padarymą jam buvo paskirta itin griežta drausminė nuobauda. Iš Komisijos nutarimo matyti, kad jis yra linkęs veikti impulsyviai, siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų ir pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Visa tai pa­ro­do, kad nuteistojo el­ge­sys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kad jis nedėjo pastangų elgtis taip, kad jo at­žvil­giu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pa­grįs­tai manant, kad baus­mės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės.

Nuteistasis E. K. šiuo metu atlieka bausmę už padarytą sunkią nusikalstamą veiką, todėl atsižvelgtina ir į vi­suo­menės interesą, jog pavo­jin­gas nusikalstamas vei­kas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią baus­mės dalį, kad būtų užtikrintas tei­sin­gu­mo principo įgy­vendinimas ir visuomenės saugu­mas. Nors jis jau yra at­likęs daugiau nei 1/2 dalį jam paskirtos bausmės, atliktos bausmės dalis nėra adekvati jo padarytų nu­sikaltimų pavojingumui. Paleidus nuteistąjį E. K. lygtinai šiuo metu, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės paskirtis ir jos tikslai, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad įstatymas nenumato lygtinio paleidimo sąlygos dėl per didelės neatliktos bausmės dalies, tačiau spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo teismas turi atsižvelgti į neatliktos bausmės dalį. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali as­me­niui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus bau­džia­mumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įsta­tymų.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina ir tai, kad 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatose (toliau - Nuostatose) nurodyta, jog komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys (Nuostatų 6 p.). Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių (Nuostatų 22 p.), t. y., ne mažiau kaip 4 nariai, o komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma (Nuostatų 34 p.), nepaisant to, kiek komisijos narių dalyvavo posėdyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, svarstant E. K. lygtinio paleidimo klausimą Komisijos posėdyje iš viso dalyvavo 5 nariai, todėl Komisija dirbti galėjo, be to, balsuojant dėl lygtinio paleidimo taikymo E. K. atžvilgiu „prieš“ balsavo 5 Komisijos nariai, todėl sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, teisėtai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, patikrinęs Komisijos 2013 m. liepos 2 d. nutarime išdėstytas aplinkybes ir padarytą sprendimą netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pagrįstai pažeidimų minėtame nutarime nekonstatavo ir tinkamai argumentavo sutikimą su Komisijos išvadomis. Skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Dėl to tenkinti nuteistojo E. K. skundą ir panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.

 

                                                          n u t a r ė :

 

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                            Jurgis Kiškis

 

 

Teisėjai:                                                                                                    Dmitrijus Korsakovas

 

                                                                                                                  Giedrius Endriukaitis


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK