Civilinė byla Nr. 2A-571-324/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09830-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.10; 44.5.1; 63.3; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17994-214/2013 pagal individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui B. K. dėl skolos priteisimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 000 Lt skolai grąžinti, 940 Lt paskolos sutarties mėnesinį pratęsimo mokestį, 100,28 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 27 d. paskolos sutartimi Nr. 427 atsakovas iš ieškovės pasiskolino 2 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. sausio 27 d., tačiau negrąžino. Sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad paskolos sutarties mėnesinis pratęsimo mokestis yra 188 Lt, kurio nesumokėta 940 Lt. Sutarties 6 punkte numatyti 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos. Delspinigiai už 92 pavėluotas dienas (nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d.) sudaro 100,28 Lt. Atsakovas ieškovei iš viso skolingas 3 040,28 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2 000 Lt negrąžintos paskolos, 188 Lt sutartinių palūkanų,  100,28 Lt  delspinigių, iš viso 2 288,28 Lt, 5 procentų dydžio įstatymines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51 Lt žyminio mokesčio. Atmetė kitą ieškinio dalį. Nustatė, kad atsakovas neginčija paskolos negrąžinimo ieškovei fakto, tačiau nesutinka su delspinigių dydžiu ir 188 Lt mėnesiniu pratęsimo mokesčiu. Konstatavo, kad sutartyje numatyti 0,05 proc. delspinigiai atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. Pažymėjo, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris, sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, aplinkybę, jog netinkamas sutartinės prievolės vykdymas nesuteikia pagrindo ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, atmetė ieškinio dalį dėl paskolos sutarties mėnesinio pratęsimo mokesčio priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai.

Atsisakant iš atsakovo priteisti 752 Lt sutarties pratęsimo mokestį, netinkamai vertintos paskolos sutarties sąlygos. Sutarties 12 punktu šalys susitarė, kad atsakovas 188 Lt sumą turi mokėti kas mėnesį iki tol, kol grąžins visą paskolos sumą. Atsakovas visą sutartį užpildė savo ranka, sutartyje yra prierašas, kad „Aš, B. K., sutartį perskaičiau, su sąlygomis sutinku“. 188 Lt mėnesinis pratęsimo mokestis yra įstatymo numatyti 9,4 procentai mėnesiui, todėl bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršija 200 procentų. Pagal Vartojimo kredito įstatymą tai yra leidžiama. Iki ieškinio surašymo dienos atsakovas turėjo sumokėti sutarties pratęsimo mokestį už 5 mėnesius, t. y. 940 Lt. Pirmosios instancijos teismas priteisus 188 Lt sutartinių palūkanų, papildomai priteistini 752 Lt.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir patenkinti atmestus ieškinio reikalavimus, priteisiant iš atsakovo 752 Lt sutarties pratęsimo mokestį.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė vartojimo kreditą reglamentuojančias materialinės teisės normas, atleisdamas skolininką nuo pareigos sumokėti kreditorei sutartyje nurodytą mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Nesutiktina su apeliante, jog, atsisakant iš atsakovo priteisti sutarties pratęsimo mokestį, buvo netinkamai įvertintos paskolos sutarties 12 punktas, pagal kurį už naudojimąsi paskola paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 5 punkte nurodytą mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį.

Nėra ginčo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas šalių sutartinius santykius tinkamai kvalifikavo kaip vartojimo kreditą. Vartojimo paskolos sutarties 1 punktu 2012 m. gruodžio 27 d. ieškovė paskolino atsakovui 2000 Lt iki 2013 m. sausio 27 dienos. Sutarties 2 punktu buvo nustatytos 188 Lt palūkanos, 3 punktu – grąžintina paskolos suma 2188 Lt (1+2 punktai), 6 punktu – delspinigiai laiku negrąžinus ar nepratęsus paskolos, po 0,05 procento už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos. Tai atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio reikalavimus sutartyje nurodyti vartojimo kredito sutarties trukmę, bendrą vartojimo kredito sumą, vartojimo kredito palūkanų normą, bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamas netesybas ar palūkanas ir jų apskaičiavimo tvarką (11 straipsnio 2 dalies 3, 4, 6, 7, 11 punktai).

Sutarties 5 punkte nurodyta, jog mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis yra 188 Lt. 7 punkte įtvirtina sąlyga, kad jeigu paskolos gavėjas grąžins paskolą vėliau negu numatyta sutarties 4 punkte nors ir vieną dieną, pirmiausiai jis privalo mokėti mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį, numatytą sutarties 5 punkte ir delspinigius, numatytus sutarties 6 punkte, tada jis galės grąžinti skolą, numatytą 3 punkte.  12 punkte nurodoma, kad mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis mokamas kas mėnesį iki to laiko, kol paskolos gavėjas grąžins visą 3 punkte nurodytą sumą, t.y. 2000 Lt skolą ir 188 Lt palūkanų. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pastarosios sutarties sąlygos, t.y. kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negalėjo būti taikomos.

Vartojimo kreditą reglamentuoja CK 6.886 straipsnis ir Vartojimo kredito įstatymas. Pagal CK 6.886 straipsnio 2 dalį kredito davėjas, teikdamas vartojimo kredito paslaugą, privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą. Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č. K. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008).

Vadovaujantis šiais įstatymais ir kasacinio teismo nurodyta jų taikymo praktika pripažintina, kad už Vartojimo kredito įstatyme numatyto draudimo nepaisymą, nustatant palūkanų dydžiui prilygstantį kasmėnesinį sutarties pratęsimo mokestį, yra atsakingas ne vartotojas, savo ranka parašęs mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio dydį, o sutarties sąlygas parengusi kreditorė. Tuo vadovaujantis atmestini apeliantės argumentai apie tai, jog atsakovas sutartyje pasirašė sutinkantis su jos sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis, todėl, į sutartį ieškovei įtraukus įstatymo reikalavimus pažeidžiančias sąlygas, jai neturi būti leista nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 188 Lt sutartinių palūkanų, nesudaro pagrindo papildomai priteisti 752 Lt. Tokia palūkanų norma sutartyje nebuvo aptarta, be to, apeliantė skunde tvirtina, jog nurodomą sumą sudaro mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja               Virginija Gudynienė