Administracinė byla Nr. eA-1448-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09323-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 23S193520 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1) bei įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti prašymą iš naujo; 2) panaikinti 2023 m. spalio 29 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S194661 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau kartu – ir Sprendimai); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1 Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, padaryta vadovaujantis vien Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) atliktu formaliu atsakymo į anketos klausimą įvertinimu, padarius esminę klaidą dėl pareiškėjo buvusios darbovietės sąsajų su Rusijos režimu. Atsakovo teiginys, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra paremtas nekvalifikuotu, nepagrįstu pareiškėjo verslo ir jo dalyvavimo versle poreikio vertinimu.
2.2 Migracijos departamentas bei VSD pareiškėjo grėsmę valstybei grindžia tik jo darbo 2009–2011 m. Rusijos komerciniame banke pagrindu. Institucijos padarė esminę klaidą, vertindamos pareiškėjo darbovietę. Pareiškėjo darbo metu (iki 2011 m.) bankas buvo išimtinai komercinė struktūra, neturėjo nieko bendro su valstybe, užsiėmė komercinių projektų aptarnavimu, neturėjo jokių ryšių su karinėmis, policinėmis, politinėmis struktūromis. Pareiškėjas nedirbo valstybės institucijoje ir neatliko profesinės karinės tarnybos.
2.3 Pareiškėjas savo profesinius ryšius su Rusija nutraukė prieš 12 metų, nuo 2014 m. pareiškėjas užsiima verslu Lietuvoje. Savo santykius su banku (kuris buvo visai kita organizacija iki 2017 m.) nutraukė dar prieš Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją 2014 m. Neišsaugojo ir negalėjo išsaugoti jokių ryšių su buvusia darboviete, nes po banko sanacijos 2017 m. pasikeitė jo akcininkų ir vadovų struktūra.
2.4 Pareiškėjas klausimyne aiškiai nurodė, kad nepritaria Rusijos agresijai prieš Ukrainą, kad Krymas priklauso Ukrainai. Iš Sprendimų matyti, kad pareiškėjas gali tapti verbavimo auka, o ne kelti grėsmę. Pareiškėjas pats atskleidė savo darbo vietą, pildydamas Migracijos departamento jam pateiktą anketą, nenuslėpė jokių faktų, nemelavo valstybės pareigūnams, veikė kaip akivaizdžiai sąžiningas asmuo.
2.5 Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad jo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir papildomai pateikti dokumentai bei paaiškinimas nepatvirtina, jog užsienietis iš tikrųjų užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pabrėžė, kad joks teisės aktas nenumato, kiek pareiškėjas turi išbūti Lietuvoje, kad Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies prasme jo buvimas Lietuvoje būtų vertinamas kaip būtinas siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą. Migracijos departamento vykdomas buvimo šalyje trukmės siejimas su verslo poreikiais yra biurokratinis ir akivaizdžiai kenkiantis valstybei.
2.6 Pareiškėjas realiai atlieka plėtros ir finansų direktoriaus funkcijas. Taip susiklostė todėl, kad jis vienintelis iš UAB ,,Realitus“ (toliau – ir bendrovė) savininkų turi ekonomisto-finansininko išsilavinimą.
2.7 Pareiškėjas su Lietuva susijęs tampriais šeimos ir socialiniais ryšiais, jo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, su kuria santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir kuri turėjo nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. spalio 26 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi. Šiuo metu pareiškėjo sutuoktinė yra pateikusi prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, kas rodo, jog pareiškėjo šeima susiejo savo ateitį su Lietuva, čia gyveno ir siekia teisėtai gyventi toliau. Pareiškėjas turėjo Šengeno erdvės vizą nuo 2013 m, nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2023 m. spalio 26 d. turėjo galiojusius leidimus laikinai gyventi, išduotus teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Jis nuo 2015 m. sausio 6 d. yra nepertraukiamai deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o nuo 2016 m. spalio 4 d. jam kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šias aplinkybes:
4.1 Pareiškėjas pildydamas klausimyną nurodė, kad 2009–2011 m. dirbo Rusijos banke „Otkritie“ viceprezidentu.VSD 2023 m. spalio 19 d. pateikė išvadą Nr. 18-11087 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodyta, kad Rusijos bankas „Otkritie“ yra septinta pagal dydį Rusijos finansų įstaiga, nuo 2022 m. jis yra įtrauktas į JAV, Europos Sąjungos, Didžiosios Britanijos, Kanados, Šveicarijos, Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos sankcijas, taip pat atjungtas nuo tarpbankinės mokėjimo sistemos „SWIFT“. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų metodus, tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
4.2 Priimdamas Sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
4.3 Aplinkybės, kad nuo darbo pabaigos praėjęs 12 metų laikotarpis, pareiškėjo išsakytos pažiūros į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir dėl Krymo priklausomumo, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės yra pagrįsta darbu Rusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbinė veikla). Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
4.4 Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
4.5 Pareiškėjo su Lietuva nesieja stiprūs ryšiai. Tikrinant duomenis apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos išorės sienos kirtimus ir jo kelionės dokumente esančius valstybių sienų kirtimo spaudus, nustatyta, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvos Respublikoje, pavyzdžiui, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 25 d. užsienietis iš 1 394 dienų Lietuvos Respublikoje buvo ne daugiau kaip 133 dienas. Kaip matyti, pareiškėjas nėra nutraukęs ryšių su kilmės šalimi, ten vyksta nuolat, kas tik patvirtina pareiškėjo stiprius ryšius su Rusijos Federacija.
4.6 Atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei kartu pridėtus dokumentus, nustatė, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti, todėl pagrįstai reikalavo pareiškėjo paaiškinimų ir papildomų dokumentų, todėl nesutiktina, kad Migracijos departamentas ėmėsi vertinti privačios bendrovės verslo poreikius.
4.7 Pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir papildomai pateikti dokumentai bei paaiškinimai nepatvirtina, kad jis iš tikrųjų užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Verslo vykdymo faktas pats savaime nėra pagrindas išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, kadangi užsieniečiui tenka pareiga įrodyti, kad dėl Lietuvos Respublikoje jo vykdomos komercinės veiklos jam būtina gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas jokių įrodomąją reikšmę turinčių dokumentų Migracijos departamentui nepateikė.
4.8 Atsakydamas į Migracijos departamento prašymą pateikti pagrindžiančius dokumentus ir (ar) išsamų paaiškinimą apie tai, kokių funkcijų bendrovėje pareiškėjas negalėtų vykdyti nebūdamas Lietuvos Respublikoje, kodėl jo gyvenimas Lietuvoje yra būtinas bendrovės veiklos vystymui, pareiškėjas 2023 m. spalio 6 d. paaiškinime pateikė tik deklaratyvius teiginius. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis, turėdamas ne vienerius metus galiojančius leidimus laikinai gyventi ir į Lietuvą atvykdamas tik retkarčiais bei gana trumpam laikui, staiga prarastų galimybę nuotoliniu būdu kurti vizijas ir projektus bei dalyvauti bendrovės veiklos vykdyme, taip pat kaip jis realiai dalyvauja bendrovės veikloje. Paaiškinimo deklaratyvus teiginys, kad bendrovės veiklos vystymas priklauso nuo pareiškėjo realaus dalyvavimo bendrovės veikloje, vertintinas kritiškai, kadangi, kaip buvo nustatyta, per pastaruosius trejus metus pareiškėjas Lietuvos Respublikoje tebuvo 123 dienas. Faktinės aplinkybės patvirtina išvadą, kad pareiškėjo nuolatinis buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje (vykdant bendrovės vadybininko pareigas bei akcininko funkcijas) nėra būtinas, ir kad dalyvauti bendrovės valdyme pareiškėjas gali ir nuotolinio ryšio priemonėmis.
4.9 Nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė, (duomenys neskelbtini) pilietė, turėjo nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. spalio 26 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi. Šiuo metu pareiškėjo sutuoktinė yra pateikusi prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie kitus pareiškėjo šeimos narius, kuriems būtų išduoti dokumentai, suteikiantys ar patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi pareiškėjas glaudžių ryšių su Lietuva neturi.
4.10 Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. yra vienas iš keturių bendrovės dalyvių, nuo 2015 m. sausio 6 d. yra įdarbintas bendrovėje vadybininku ir nuo 2015 m. sausio 6 d. yra nepertraukiamai deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o nuo 2016 m. spalio 4 d. jam kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje. Užsienietis turėjo nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2023 m. spalio 26 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi, išduotus teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Aplinkybė, jog pareiškėjas turi nekilnojamojo turto Vilniuje bei yra bendrovės dalininkas nereiškia, kad pareiškėjui turėtų būti pakeistas leidimas laikinai gyventi. Be to, pareiškėją sieja ryšiai su Rusijos Federacija, jis į Lietuvą atvykdavo retai. Vien tik pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvoje nėra vertintinas aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Migracijos departamentas Sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
II.
7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė šias aplinkybes:
8.1 Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2023 m. spalio 26 d.
8.2 Pareiškėjas pildydamas klausimyną nurodė, kad 2009 m. vasario 2 d. – 2011 m. gruodžio 23 d. dirbo Rusijos banko „Otkrytiye“ viceprezidentu. Klausimyne pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2012 m. sausio 9 d. – 2015 m. gruodžio 30 d. Rusijoje buvo BBR banko valdybos pirmininko patarėju; nuo 2016 m. sausio 16 d. iki klausimyno pildymo datos Rusijoje buvo individualus verslininkas. Klausimyne pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai.
8.3 VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir 2023 m. spalio 18 d. pateikė išvadą Nr. 18-11087, kurioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. 2009–2011 m. dirbo Rusijos Federacijos banko „Otkritie“ viceprezidentu. Rusijos bankas „Otkritie“ (rus. Банк „Отккрытие“) – septinta pagal dydį Rusijos finansų įstaiga. Nuo 2022 m. jis įtrauktas į JAV, ES, Didžiosios Britanijos, Kanados, Šveicarijos, Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos sankcijas, taip pat atjungtas nuo tarpbankinės mokėjimo sistemos „SWIFT“. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Atsižvelgdamas į surinktą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat prašė įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.
8.4 VSD išvados pagrindu Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1 ir Sprendimą 2.
9. Teismas sprendė, kad iš Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 matyti, jog Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. yra vienas iš keturių UAB „Realitus“ dalyvių (šiuo metu jam priklauso 37,47 proc. bendrovės įstatinio kapitalo), nuo 2015 m. sausio 6 d. yra įdarbintas bendrovėje vadybininku (nuo 2023 m. sausio 1 d. jam nustatytas 860 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis) ir nuo 2015 m. sausio 6 d. yra nepertraukiamai deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o nuo 2016 m. spalio 4 d. jam kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjas turėjo nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2023 m. spalio 26 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi, išduotus teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Tikrindamas duomenis apie užsieniečio Lietuvos Respublikos išorės sienos kirtimus ir jo kelionės dokumente esančius valstybių sienų kirtimo spaudus, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvos Respublikoje, pavyzdžiui, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 25 d. užsienietis iš 1 394 dienų Lietuvos Respublikoje buvo ne daugiau kaip 133 dienas. Vertindamas pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nustatė, kad užsieniečio sutuoktinė – (duomenys neskelbtini) pilietė, turėjusi nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. spalio 26 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu E. S. yra pateikusi prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Taigi pareiškėjo individualią situaciją Migracijos departamentas vertino, o ne tik rėmėsi VSD išvada.
10. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Migracijos departamentas kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, priimdamas Sprendimus, vertino bei analizavo pareiškėjo pateiktą papildomą informaciją, paaiškinimus.
11. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti VSD atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu. Vadovaujantis nuoseklia administracinių teismų praktika, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas; tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas.
12. Nagrinėjamu atveju, tiek VSD išvadoje, tiek Migracijos departamento Sprendimuose pažymėta, kad pareiškėjo galima grėsmė Lietuvos Respublikos valstybės saugumui pasireiškia tuo, kad pareiškėjas dirbo Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje ir tai kelia kontržvalgybinių rizikų, taigi institucijos rėmėsi ne bendra informacija, o konkrečiu su pareiškėju susijusiu faktu. VSD išvadoje nurodoma, kad Rusijoje ne tik valstybines, bet ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad savo profesinius ryšius su Rusija nutraukė prieš 12 metų, iš byloje esančių rašytinių įrodymų (pirmiausia iš paties pareiškėjo užpildyto klausimyno), taip pat iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad visgi ir nutraukęs darbo santykius Rusijos banke „Otkritie“, pareiškėjas toliau dirbo kitame Rusijos banke, vėliau vykdė verslą Rusijoje, Rusijoje turi turto, dažnai ten lankosi.
13. Teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų (įrodymų), kodėl pareiškėjui būtina gyventi Lietuvoje, kokių funkcijų UAB „Realitus“ jis negalėtų atlikti neturėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, neįrodė savo ketinimų gyventi būtent Lietuvoje. Teismo vertinimu, iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas būtent su Lietuva sieja savo ateitį. Pareiškėjas iki šiol turėdamas leidimus laikinai gyventi, didžiąją laiko dalį praleido ne Lietuvos Respublikoje, investicijų, turto turi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse (ir Rusijoje).
14. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 23S194661 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, neįtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, draudimas atvyti taikomas tik Lietuvos Respublikos atžvilgiu, draudimas nustatytas tik penkeriems metams, nors pagal galiojančius teisės aktus maksimalus terminas galėtų būti net dešimt metų, todėl, teismo vertinimu, teigti, kad pareiškėjui taikomos priemonės neproporcingos nėra pagrindo.
15. Teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek VSD nurodytus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Migracijos departamento Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 laikytini teisėtais ir pagrįstais ir nėra pagrindo jų naikinti nei remiantis pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Teismui konstatavus Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
III.
16. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti: panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 23S193520 bei įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti prašymą iš naujo; panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 23S194661; atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
17.1 Pareiškėjui inkriminuojama grėsmė dėl banko vėlesnio suvalstybinimo, yra per daug nutolusi nuo pareiškėjo asmens, nėra individualizuota. Tokia grėsmė negali būti grindžiama vien formaliu pareiškėjo darbo banke faktu prieš 13 metų, bankui esant privačiam subjektui, o turi būti nustatyta jo individualiai keliama grėsmė valstybės saugumui. Tokią grėsmę inkriminuoti per banko vėlesnį tapimą valstybiniu yra nepagrįsta.
17.2 Teismas nepagrįstai praplečia pareiškėjui inkriminuotą grėsmę valstybės saugumui per kitus jo biografinius faktus, kurie nei pagal VSD, nei atsakovo vertinimą nebuvo grindžiantys jo valstybės saugumui keliamą grėsmę, pvz., ,,nustatyta, kad nutraukęs darbo santykius Rusijos banke „Otkritie“, pareiškėjas toliau dirbo kitame Rusijos banke, vėliau vykdė verslą Rusijoje, Rusijoje turi turto, dažnai ten lankosi.“ Teismas bando surasti papildomų valstybės saugumui keliamos grėsmės aspektų, tačiau pareiškėjui inkriminuota grėsmė valstybės saugumui turi būti vertinama VSD bei atsakovo nurodytų aplinkybių / praeities faktų ribose, kurių plėsti negalima bei kurių akivaizdžiai nepakanka tai grėsmei pagrįsti.
17.3 Teismas pripažino, kad esant VSD išvadai, atsakovas privalėjo atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nekvestionuodamas minėtos išvados reikšmės, kas yra ne tik neteisinga, nepagrįsta, bet ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai analogiško pobūdžio bylose.
17.4 Pareiškėjui inkriminuojamas pavojus valstybės saugumui grindžiamas vieninteliu pareiškėjo biografijos faktu – jo darbine veikla subjekte, kurio naudos gavėjams taikomos sankcijos, kai toks vertinimas, vadovaujantis naujausia suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra laikomas keliamos grėsmės tinkamu pagrindimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr eA-2388-821/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023 ir kt.). Išvada apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui turi būti pagrįsta su asmeniu susijusių individualių aplinkybių visuma, o ne grindžiama pavieniu jo biografijos faktu, kurio asmuo objektyviai pakeisti nebegali. Šiuo atveju nebuvo vertinama individuali pareiškėjo pozicija dėl vykdomos politikos, dėl vykstančio karo, jo politinės pažiūros.
17.5 Pareiškėjas, pasisakydamas dėl argumentų, jog jis (pareiškėjas) neįrodė, kad iš tikrųjų užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, nes verslo vykdymo faktas (realus ar formalus) pats savaime nėra pagrindas išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, kadangi užsieniečiui tenka pareiga įrodyti, kad dėl Lietuvoje vykdomos komercinės veiklos jam būtina gyventi Lietuvos teritorijoje, teigia, kad dėl šios savarankiškos Migracijos departamento 2023 m. spalio 27 d. sprendimo dalies teismas iš esmės nepasisakė, nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų argumentų išdėstytų skunde ir posėdžio metu. Tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalį.
17.6 Pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendime 1 nurodyta teismų praktika neatitinka nagrinėjamos bylos turinio arba ja remiamasi nekorektiškai, o teismas nepasisakė dėl kitokios teismų praktikos tokiose bylose.
18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
19. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1 Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios naujausiai teismų praktikai bei padarytos, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, tačiau nenurodo, kokia teismų praktika teismas nesivadovavo ar kokias taisykles pažeidė.
19.2 Priimant Sprendimus remtasi informacija, susijusia su Rusijos ir Baltarusijos vykdomomis agresyviomis politikomis bei duomenimis apie pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Atliktas individualus pareiškėjo vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėjas dirbo Rusijos banke „Otkritie“, kad nėra nutraukęs ryšių su Rusijos Federacija. Nurodytų aplinkybių kontekste, Migracijos departamentas, atlikęs visų aplinkybių vertinimą, nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vadovavosi ne vien VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje.
19.3 Pareiškėjo apeliaciniame skunde vardijama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi bylų aplinkybės nėra tapačios.
19.4 Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei kartu pridėtus dokumentus, pagrįstai iš jo reikalavo papildomų paaiškinimų ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis iš tikrųjų užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
19.5 Migracijos departamentas atlikdamas vertinimą veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis Įstatyme numatytais reikalavimais ir nepažeidė jokių taisyklių ar principų. Be to, teismas aiškiai pasisakė dėl pareiškėjo veiklos. Teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų (įrodymų), kodėl pareiškėjui būtina gyventi Lietuvoje, kokių funkcijų UAB „Realitus“ jis negalėtų atlikti neturėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, neįrodė savo ketinimų gyventi būtent Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas būtent su Lietuva sieja savo ateitį. Pareiškėjas iki šiol turėdamas leidimus laikinai gyventi, didžiąją laiko dalį praleido ne Lietuvos Respublikoje, investicijų, turto turi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse (ir Rusijoje). Tai, kad pareiškėjas nesutinka su tokiu vertinimu, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
19.6 Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis Lietuvoje buvo mažai laiko dėl Covid-19 pandemijos, vertintini kaip jo gynybinė pozicija. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad Lietuvoje mažai laiko buvo dėl to, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) ir rūpinosi savo tėvu. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad šalyje taikyti su Covid-19 viruso plitimu susiję apribojimai neleido jam grįžti į Lietuvą visą aptariamą laikotarpį. Visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, kad, įvykdžius atitinkamus reikalavimus, patekimas į Lietuvos Respubliką pandemijos laikotarpiu buvo galimas, todėl atmestini minėti skundo argumentai dėl negalėjimo sienos kirsti.
19.7 Vien verslo vykdymo faktas (realus ar formalus) pats savaime nėra pagrindas išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, kadangi užsieniečiui tenka pareiga įrodyti, kad dėl Lietuvos Respublikoje jo vykdomos komercinės veiklos jam būtina gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas jokių įrodomąją reikšmę turinčių dokumentų Migracijos departamentui nepateikė.
19.8 Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytas juridinių faktų visetas, jis susietas su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
20.1 VSD vertinimu, apeliaciniame skunde nepateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar galėtų patvirtinti teismo išvadų neteisingumą. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno (duomenys neskelbtini) piliečio teisėms ir interesams. Argumentą, kad teismas tinkamai laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose, patvirtina baigiamieji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktai administracinėse bylose Nr. eA-2546-815/2023, Nr. eA-2387-1047/2023, Nr. eA-2520-662/2023, Nr. eA-2403-463/2023, Nr. eA-2383-442/2023, Nr. eA-2429-821/2023, Nr. eA-2391-415/2023, Nr. eA-2376-525/2023, Nr. eA-2368-624/2023 ir kt.
20.2 Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Rusijos Federacijos oficialiosios valdžios politikai, kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, veikimą prieš tokią politiką.
20.3 Tai, kad teismas kitaip, o ne taip, kaip to norėjo pareiškėjas, vertino bylos duomenis, apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais atsisakyta pareiškėjui pakeisti (pratęsti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždrausta jam 60 mėnesių (5 metus) atvykti į Lietuvą, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek VSD nurodytus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Migracijos departamento Sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais ir nėra pagrindo jų naikinti nei remiantis pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais.
23. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka. Mano, kad teismas atmetė skundą formaliais pagrindais, skundo tinkamai neišnagrinėjęs, nepateikęs motyvų, kodėl skunde nurodyti argumentai, patvirtinti pridėtais įrodymais, yra nepagrįsti, nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, nevertino individualių pareiškėjo aplinkybių.
24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi atsisakyta pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai) ir to paties straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės).
26. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Sprendime 1 padarytos išvados, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo, pažymėtina, kad, sprendžiant dėl išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-442/2023 ir kt.); sprendžiant dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023); Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, turi pagrįsti priimamą atitinkamą administracinį sprendimą (pvz., dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo) objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei laikytis proporcingumo principo, be kita ko, gero administravimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento atliktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju VSD išvadoje pateikta informacija, vertinant ją kartu su aplinkybe, kad 2009–2011 metais pareiškėjas dirbo Rusijos komerciniame banke, leidžia spręsti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o tai sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sukeliančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija. Tai, kad pareiškėjas nuo 2011 metų nebedirba Rusijos komerciniame banke, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjo ryšių su šiuo banku išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Kaip minėta, sprendžiant šį klausimą, atliekamas iš esmės tik perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, kurio metu vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, siekiant nustatyti, ar pagrįsta manyti, jog užsieniečio darbas Rusijos Federacjos finansų institucijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad toks manymas pagrįstas ir pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
29. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo konkrečiu atveju Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėju, nustatė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius, šeiminius bei ekonominius ryšius, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. yra vienas iš keturių UAB „Realitus“ dalyvių (šiuo metu jam priklauso 37,47 proc. bendrovės įstatinio kapitalo), nuo 2015 m. sausio 6 d. yra įdarbintas bendrovėje vadybininku (nuo 2023 m. sausio 1 d. jam nustatytas 860 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis) ir nuo 2015 m. sausio 6 d. yra nepertraukiamai deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o nuo 2016 m. spalio 4 d. jam kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjas turėjo nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2023 m. spalio 26 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi, išduotus teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Tikrindamas duomenis apie užsieniečio Lietuvos Respublikos išorės sienos kirtimus ir jo kelionės dokumente esančius valstybių sienų kirtimo spaudus, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvos Respublikoje, pavyzdžiui, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 25 d. užsienietis iš 1 394 dienų Lietuvos Respublikoje buvo ne daugiau kaip 133 dienas. Vertindamas pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nustatė, kad užsieniečio sutuoktinė – (duomenys neskelbtini) pilietė E. S., gim. (duomenys neskelbtini), su kuria santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), turėjo nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. spalio 26 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi. Kitų leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ji nėra turėjusi. Šiuo metu E. S. yra pateikusi prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie kitus pareiškėjo šeimos narius, kuriems būtų išduoti dokumentai, suteikiantys ar patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo socialinių, šeiminių bei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą. Tai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų, pareiškėjo nuomone, reikšmingų jo individualią situaciją apibūdinančių aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas 1, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodytas jo situaciją apibūdinančias aplinkybes, kurios kartojamos ir papildytos pareiškėjo apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad jų visuma šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia pareiškėjo asmeninio intereso ir toliau laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prioriteto prieš siekį užtikrinti valstybės saugumą.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Šis teismas taip pat 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.
31. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad išvada, jog pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pagrįsta, motyvų dėl kito Migracijos departamento Sprendime 1 nurodyto pagrindo atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi nebebuvo būtina išsamiai nurodyti, kadangi sprendimui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi priimti pakanka ir vieno Įstatyme numatyto pagrindo.
32. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.); teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023).
33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nekartodama nustatytų bylos aplinkybių, įvertinusi bylos medžiagą, joje esančius įrodymus, Migracijos departamento Sprendimuose bei VSD išvadoje išdėstytas aplinkybes, remdamasi neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, Rusijos Federacijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2403-463/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priešingai – atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip, mano, kad tam tikros aplinkybės yra reikšmingesnės už tas, kuriomis savo išvadas grindė teismas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.
34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl Migracijos departamento Sprendimų atitikimo proporcingumo principui. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde deklaratyvūs teiginiai, kad Migracijos departamento Sprendimai neatitinka proporcingumo principo, nesudaro jokio pagrindo spręsti dėl šio principo pažeidimo.
35. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Rusijos Federacijos institucijose, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Nors nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimai iš esmės yra grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija ir jame nurodytu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, tačiau iš Migracijos departamento Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinio matyti, kad, kaip nustatyta, Migracijos departamentas kiekvienu atveju atliko savarankišką kiekvienam sprendimui priimti aktualių ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimą ir taikė atitinkamas teisės normas.
36. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
37. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Arūnas Sutkevičius