Civilinė byla Nr. e2A-1112-777/2023

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01154-2023-9

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 

        1.3.5.3.15.1; 1.3.5.5; 1.3.9.2.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.4.1.7

                                                                                 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023  m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ ieškinį atsakovui A. S. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atsakovo reikalavimus uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vlantana“, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijai ir iš dalies patenkintus Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu, darbo byloje Nr. APS-131-7677/2023 atmesti visiškai; teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą darbo byloje Nr.                        APS-131-7677/2023 laikyti netekusiu galios, priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.                      Ieškovė su atsakovu 2016 m. lapkričio 28 d. sudarė darbo sutartį Nr. 4529, kuri buvo pakeista ir išdėstyta nauja redakcija, kuria atsakovas buvo priimtas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas mokės atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,313 koeficiento, bet ne mažesnį nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, taip pat dienpinigius. Ieškovė 2022 m. gruodžio 23 d. gavo atsakovo prašymą nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, ir ieškovė 2023 m. sausio 13 d. įformino atsakovo atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu). Pažymėjo, kad darbuotojas per visą darbo laikotarpį niekada nereiškė darbdaviui pretenzijų ar reikalavimų dėl netinkamai mokamo darbo užmokesčio, dienpinigių ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų.

2.2.                      Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, 2023 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – darbo ginčų komisija) su prašymu priteisti jam iš UAB „Vlantana“ neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 18 477,29 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai. Pažymėjo, kad darbo ginčų komisija 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovo prašymą tenkino iš dalies – nusprendė išieškoti pareiškėjui iš UAB „Vlantana“ 844,42 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų sumą. Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 744,75 Eur, atskaičius mokesčius, – vykdyti skubiai. Išieškoti pareiškėjui iš UAB „Vlantana“ 2 979 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

2.3.                      Darbo ginčų komisija 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu konstatavo, kad darbo užmokestis darbuotojui sumokėtas tinkamai, tačiau komisija vertino, kad darbdavys laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 13 d. neturėjo teisės vadovaudamasis dienpinigių vairuotojams apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis darbdavio generalinės direktorės 2022 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V07-149/1 (toliau – dienpinigių taisyklės), mažinti darbuotojui dienpinigių. Darbo ginčų komisija vertino, kad darbdaviui neįvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūros pagal dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 2 punktą, darbuotojui turėjo būti taikomi maksimalūs dienpinigių dydžiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – atmetė atsakovo reikalavimus priteisti iš ieškovės 844,42 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 4 468,50 Eur netesybų, iš dalies patenkintus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-7677/2023. Išaiškino, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas darbo byloje Nr.                     APS-131-7677/2023 netenka galios. Taip pat paskirstė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1.                      Nurodė, kad UAB „Vlantana“ nėra išrinkta darbo taryba, nėra įsteigta darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, 2021 m. gruodžio 1 d. ir  2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo vykdomi darbo tarybos rinkimai, tačiau darbo taryba nebuvo išrinkta dėl nepakankamo kandidatų skaičiaus. Teismas atkreipė dėmesį, kad socialinei partnerystei reikia tiek darbdavio, tiek darbuotojų įsitraukimo. Pažymėjo, kad darbuotojams esant pasyviems daugelis socialinės partnerystės formų tampa neįgyvendinamomis. Tokia situacija neturėtų būti pagrindu apriboti darbdavio galimybes priimti vidaus administravimo aktus.

4.2.                      Nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas su Dienpinigių taisyklėmis ir jų vertimu į rusų kalbą susipažino 2022 m. rugpjūčio 24 d. Pažymėjo, jog pagal į bylą pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir „Sodros“ duomenų bazės įrašus matyti, kad atsakovas 2022 m. liepos mėnesį ir iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. į komandiruotes nebuvo išvykęs, o 2022 m. rugpjūčio 24 d. išvyko į keturias dienas trukusią komandiruotę. Darė išvadą, kad atsakovas į komandiruotę išvyko jau susipažinęs su Dienpinigių taisyklėmis.

4.3.                      Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkto nuostatas, vertino, kad nėra pagrindo Dienpinigių taisyklių netaikyti atsakovui ir tenkinti jo reikalavimus dėl su darbo užmokesčiu susijusių sumų išmokėjimo. Akcentavo, kad pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkto nuostatas numatyta galimybė nustatyti mažesnius dienpinigių dydžius kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte. Nustatyti dienpinigių dydžiai nėra mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Teismo vertinimu, Dienpinigių taisyklėse apibrėžtas dienpinigių nustatymo kriterijus, t. y. pagal valstybę, į kurią vykstama, laikytinas pakankamai aiškiu ir konkrečiu, užtikrina visų darbuotojų lygiateisiškumą. Atkreipė dėmesį, kad darbdaviui mokant dienpinigius darbuotojas dėl jų dydžio ar nustatymo kriterijaus klausimo niekada nekėlė, taigi darė išvadą, kad sutiko su mokamų dienpinigių, kurių dydis neprieštarauja įstatymui, suma.

4.4.                      Teigia, kad darbdavys iš esmės įvykdė Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimus. Atsakovas, prieš išvažiuodamas į komandiruotę, t. y. 2022 m. rugpjūčio 24 d., su Dienpinigių taisyklėmis ir jų vertimu į jam suprantamą kalbą buvo supažindintas. Nors pagal įsakymą dėl komandiruotės atsakovas turėjo išvykti į komandiruotę 2022 m. rugpjūčio 23 d., tačiau pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius matyti, kad išvyko tik 2022 m. rugpjūčio 24 d. Ginčo byloje dėl to, kad Dienpinigių taisyklių nuostatos atsakovui būtų neaiškios ar nesuprantamos, nekilo. Darė išvadą, kad atsakovo argumentai dėl Dienpinigių taisyklių priėmimo pažeidimų ir jų taikymo atsakovui nelaikytini pagrįstais. Kadangi ieškovas darbuotoją tinkamai supažindino su priimtu vietiniu norminiu teisės aktu, kuriuo nustatė mažesnius nei teisės aktuose numatyti maksimalūs dienpinigių dydžiai, teismas nematė pagrindo atsakovui atžvilgiu delspinigius skaičiuoti taikant teisės aktuose nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius. Be to, pažymėjo, kad iš darbo sutarties (jos nauja redakcija) nuostatų matyti, jog darbdavys su darbuotoju susitarė mokėti 50 proc. maksimalių teisės aktuose nustatytų delspinigių dydžio ir darbuotojas su tokiomis nuostatomis sutiko. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusiu santykius ir darbo sutarties nuostatas, konstatavo, kad atsakovo lūkestis gauti maksimalius teisės aktuose nustatytus dienpinigius neturėjo pakankamo pagrindo. Netenkinus reikalavimo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, netenkino ir reikalavimo dėl netesybų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti jo reikalavimus. Taip pat priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1.                      Atsakovas nurodė, kad, pasak ieškovės, bendrovėje nėra objektyvios galimybės įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūros DK nustatyta tvarka, kadangi bendrovėje nėra išrinktos darbo tarybos ar įsteigtos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, todėl darbuotojams buvo teisėtai sumažinti dienpinigių dydžiai. Atsakovas pastebi, jog ieškovė apsiriboja ir teismui tik pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad inicijavo darbo tarybos rinkimus, tačiau pateikti dokumentai nepagrindžia, kad visi darbuotojai buvo efektyviai ir tinkamai informuoti apie pradėtas darbo tarybos rinkimų procedūras ir tai, jog ieškovės veiksmai nebuvo formalūs.

6.2.                      Atkreipė dėmesį, kad teisinis informavimas apie darbo sutarčiai svarbias aplinkybes yra neatsiejama darbo sutarties šalies sąžiningo elgesio (DK 24 straipsnio 1 dalis) dalis, todėl DK 25 straipsnyje detaliai reguliuojama informacijos pateikimo prievolė tais atvejais, kurie reikšmingi darbo santykiui, jo pokyčiams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2023). Teigia, kad DK 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Būtent DK 25 straipsnio 1 dalis skirta reglamentuoti darbo sutarties šalių bendradarbiavimui apsikeičiant informacija ne apie bet kokias aplinkybes, o apie reikšmingas aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą, kurios, pavyzdžiui, be kita ko, gali lemti tam tikrų naujų teisių ar pareigų atsiradimą, papildomas garantijas darbuotojui (pvz., komandiruotės išlaidų apmokėjimo tvarką ir pan.), turimų teisių įgyvendinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių tylų skyriaus 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2023). DK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Mano, kad jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.

6.3.                      Nurodo, kad bendrovėje nesant išrinktos darbo tarybos, darbdavys prieš priimdamas sprendimus, t. y. prieš patvirtinant vietinį norminį teisės aktą – Dienpinigių taisykles, privalėjo įgyvendinti pareigą derinti savo valią su darbuotoju, siekiant užtikrinti abiem šalims priimtiniausių sprendimų priėmimą, ypač kai yra sprendžiamas klausimas dėl dienpinigių dydžių mažinimo, kadangi tai turi esminę reikšmę darbuotojo finansinei bei ekonominei padėčiai. Mano, kad nagrinėjamoje situacijoje teismas neatsižvelgė į tai, jog darbdavys neįgyvendino DK 25 straipsnyje įtvirtintų darbo santykių šalių bendradarbiavimo principų ir tokiu elgesiu apribojo darbuotojo galimybes reikšti prieštaravimus, teikti pastabas ar kažkokiu kitu būdu  daryti įtaką darbdavio sprendimams, kitaip tariant, darbuotojas nebuvo informuotas apie reikšmingas aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties vykdymą. Dienpinigius mažinti darbdavys galėjo tik esant suderintai abiejų darbo santykių šalių valiai – kiekvienam darbuotojui dienpinigiai galėjo būti mažinami tik darbuotojui su tuo sutikus.

6.4.                      Mano, kad teismas, vertindamas ieškovės motyvus, nevertino pasyvaus darbdavio elgesio, t. y. byloje nėra pateikiama įrodymų, kurie pagrįstų, jog, prieš priimant vietinį norminį teisės aktą, darbuotojams būtų suteikiama informacija apie tokias reikšmingas aplinkybes kaip dienpinigių taisyklių bendrovėje patvirtinimas, kuriose nustatomi mažesni dienpinigių dydžiai. Pastebėjo, jog dienpinigių dydis turi būti aiškus ir neturi kelti abejonių nei darbuotojui, nei darbdaviui, t. y. darbuotojai iš anksto turėtų žinoti, kokie dienpinigiai bus mokami vykstant į konkrečią valstybę, ir negali būti sudaromos prielaidos vienašališkam darbdavio sprendimui dėl konkretaus dienpinigių dydžio darbuotojui vykstant į paskirtą komandiruotę, taip pat užtikrinant darbuotojų lygiateisiškumą.

6.5.                      Teigia, kad darbdaviui, kaip juridiniam asmeniui ir stipresniajai darbo teisinių santykių šaliai, taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo, taip pat ir atsakomybės standartai. Darbo teisinius santykius reguliuojančiame pagrindiniame įstatyme yra nustatyta, jog pasikeitus darbo sąlygoms,  kartu ir darbo užmokesčio sudedamosioms dalims, darbdavys turi pateikti informaciją darbuotojui apie taikomus darbo sąlygų pasikeitimus prieš jiems įsigaliojant (DK 44 straipsnis). Darė išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje darbdaviui nebuvo jokio pagrindo nepaisyti šių nuostatų ir neinformuoti darbuotojo apie mažinamus dienpinigių dydžius prieš patvirtinant dienpinigių taisykles, net jeigu ir darbuotojas pasirašytinai su dienpinigių taisyklėmis supažindintas 2022 m. rugpjūčio 24 d., tai nepatvirtina fakto, kad dienpinigiai buvo mažinami pagrįstai ir teisėtai.

6.6.                      Nurodė, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl teisės normų aiškinimo (aiškinimo metodų) (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 9 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai) lingvistinė  anksčiau paminėtų nuostatų analizė patvirtina faktą, kad dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo nuostatos, įtvirtinančios darbdavio teisę mokėti mažesnius dienpinigius nei Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai, reiškia, kad darbdavys turi teisę nustatyti objektyvius kriterijus, kuriais dienpinigių dydžiai būtų mažinami nuo maksimalaus dienpinigių dydžio iki 50 procentų, o ne atvirkščiai. Darė išvadą, kad teisės akte įtvirtinta nuostata suteikia darbdaviams galimybę sumažinti Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžius, tačiau ne taikyti minimalią dienpinigių dydžių ribą bei, remiantis objektyviais kriterijais, juos (dienpinigių dydžius) didinti.

6.7.                      Pažymi, kad teismas nevertino aplinkybės, jog dienpinigių taisyklės bendrovėje buvo priimtos ir patvirtintos jau 2022 m. liepos 1 d., tačiau atsakovas tariamai su jomis supažindintas buvo tik 2022 m. rugpjūčio 24 d., t. y. tą dieną, kai , pagal apskaitos žiniaraščius, jau buvo komandiruotėje. Mano, kad teismas, be kita ko, neįvertino aplinkybių, susijusių su tuo, kad toks vienašališkas darbdavio patvirtintų dienpinigių taisyklių  priėmimas pažeidė darbo santykių šalių interesų pusiausvyrą, sąžiningumo teisingumo bei bendradarbiavimo principus.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1.                      Nurodė, kad atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo ir išmokėjo darbo užmokestį, taip pat tinkamai nurodė komandiruotės dienas, valstybes, į kurias atsakovė buvo išvykusi, bei tinkamai nurodė darbo laiką. Darbdavys tinkamai supažindino darbuotoją su dienpinigių vairuotojams apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis darbdavio generalinės direktorės 2022 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V07-149/1. Atkreipė dėmesį, jog darbuotojas neginčijo, kad jis pasirašė supažindinimo su taisyklėmis žurnale, jog atsakovas darbo santykių metu nekėlė darbdaviui jokių klausimų ir reikalavimų dėl taisyklių taikymo ir dienpinigių dydžio, todėl mano, kad tai įrodo, jog atsakovui taisyklės buvo aiškios.

8.2.                      Teigia, jog būtina įvertinti tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl netinkamo Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, taikymo. Nurodo, kad remiantis aprašo nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos 2 punkto nuostatomis galima daryti išvadą, kad dienpinigiai gali būti mažinami, jeigu: 1) mažesni dienpinigių dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte; 2) kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių; 3) jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje. Mano, kad aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė yra įvykdžiusi visas privalomas sąlygas, leidžiančias vadovaujantis objektyviais kriterijais mažinti atsakovui dienpinigius.

8.3.                      Teigia, kad UAB „Vlantana“ nėra pasirašytos kolektyvinės sutarties, todėl yra priimtas vietinis norminis teisės aktas – Dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklės, patvirtintos ieškovės generalinės direktorės 2022 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V07-149/1, kurios galioja nuo 2022 m. liepos 1 d. Taip pat pažymėjo, kad, kaip matosi iš į bylą pateiktų taisyklių ir dienpinigių atsakovui mokėjimo dokumentų, nėra numatyta mokėti ir atsakovui nebuvo mokami mažesni negu 50 proc. dydžio dienpinigiai. O atsakovas su taisyklėmis yra supažindintas raštu.

8.4.                      Atkreipė dėmesį, kad ieškovė į nagrinėjamą bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Vlantana“ Darbo kodekse nustatyta tvarka buvo vykdomi darbo tarybos rinkimai, tačiau darbo taryba nebuvo išrinkta. Pažymi, jog atsakovas apeliaciniame skunde kritikuodamas ieškovės darbo tarybos rinkimo dokumentus nurodo, kad „pateikti dokumentai nepagrindžia, jog visi darbuotojai buvo efektyviai ir tinkamai informuoti apie pradėtas darbo tarybos rinkimų procedūras ir tai, jog ieškovės veiksmai nebuvo formalūs“. Nurodo, kad atsakovo argumentai dėl darbo tarybos rinkimo yra visiškai nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti ir vertinami nei darbo ginčų komisijoje, nei pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis). Atsakovas su darbo tarybos rinkimo dokumentais susipažino dar bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, tačiau nekėlė jokių klausimų dėl dokumentų vertinimo. Mano, kad ieškovė neturi pareigos papildomai įrodinėti (teikti įrodymus apeliaciniame procese) tam, kad paneigtų formalaus pobūdžio atsakovo abejones.

8.5.                      Nurodė, kad į bylą yra pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. gegužės 10 d. raštas, kuriame ginčui aktualiu klausimu pateiktas išaiškinimas, jog nesant išrinktai darbo tarybai informavimo ir konsultavimo procedūra nėra vykdoma. Akcentavo, kad ieškovė yra supažindinusi atsakovą su tvarka pasirašytinai taip, kaip numato Aprašo 2 punktas. Darė išvadą, kad ieškovė negalėjo įvykdyti konsultavimo procedūros, kadangi nėra išrinkta darbo taryba ar įsteigta darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga. Kita vertus, ieškovė atkreipė dėmesį, kad Darbo kodeksas nustato atskirą ginčų nagrinėjimo tvarką dėl informavimo ir konsultavimo procedūros pažeidimo. DK 209 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šiame kodekse ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę.

8.6.                      Teigia, kad atsakovui prieš išvykstant į komandiruotę 2022 m. rugpjūčio 24 d. jis buvo išsamiai supažindintas su taisyklėmis, atsakovas suprato, kad dienpinigiai jam gali būti mažinami pagal taisyklėse nurodytus objektyvius kriterijus ir tam neprieštaravo. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog taisyklės jam tariamai buvo neaiškios ar jis jų nesuprato.

8.7.                      Pažymi, kad atsakovas cituoja Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5854-907/2023. Teigia, kad aptariamame procesiniame sprendime labai aiškiai nurodoma, kad būtent darbdaviui paliekama diskrecija nustatyti objektyvius kriterijus, kurių pagrindu gali būti mažinami dienpinigiai. Mano, jog vertinant aptariamą išaiškinimą, taip pat galima daryti išvadą, kad dienpinigių mažinimo kriterijus gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu jis yra ne objektyvaus, o subjektyvaus pobūdžio, diskriminacinis, sukuriantis nevienodas teises darbuotojams ir t.t. Nurodo, kad į bylą pateiktos taisyklės patvirtina, jog ieškovė nustatė objektyvų dienpinigių mažinimo kriterijų – valstybę, kurioje darbuotojas praleidžia vieną komandiruotės dieną (Taisyklių 6 punktas). Papildomi kriterijai nurodomi Taisyklių 8 punkte, taip pat yra patvirtinti dienpinigių baziniai dydžiai pagal valstybes. Darė išvadą, kad šiuo atveju atsakovas nurodo visiškai nepagrįstus deklaratyvaus pobūdžio argumentus dėl ieškovės taisyklėse nurodytų objektyvių dienpinigių mažinimų kriterijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10.       Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-7677/2023, kuriuo atsakovui buvo priteista dalis neišmokėtų dienpinigių, teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 28 d. ieškovė su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 4529, pagal kurią atsakovas priimtas į tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Darbo sutartis 2021 m. gruodžio 10 d. buvo pakeista ir išdėstyta nauja redakcija (toliau – darbo sutartis). Darbo sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė mokės atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,313 koeficiento, bet ne mažesnį nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, taip pat dienpinigius. Darbo sutarties 7 punkte numatyta, kad darbuotojui esant komandiruotėje, darbdavys įsipareigoja mokėti dienpinigius, kurie yra 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių. Ieškovės generalinė direktorė 2022 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V07-149/1 patvirtino dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo taisykles, kurios galiojo nuo 2022 m. liepos 1 d. Atsakovas su Dienpinigių taisyklėmis pasirašytinai supažindintas 2022 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovo darbo santykiai pasibaigė 2023 m. sausio 13 d., atsakovą atleidus pagal DK                   55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu).

13.       Taip pat nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti jam iš atsakovės (šioje byloje ieškovė) neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 18 477,29 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai. Darbo ginčų komisija 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-7677/2023 nusprendė atsakovo reikalavimus tenkinti iš dalies ir išieškoti iš ieškovo 844,42 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų sumą, sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 744,75 Eur atskaičius mokesčius – vykdyti skubiai ir išieškoti iš ieškovės 2 979 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

14.       Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo nuomone, ieškovė nepagrįstai sumažino jam tenkantį Vyriausybės nustatytą maksimalų dienpinigių dydį. Tokias išvadas atsakovas daro atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė priimdama vietinį norminį teisės aktą – dienpinigių mokėjimo tvarką – neįvykdė pagrindinės dienpinigių mažinimo sąlygos, t. y. neįvykdė informavimo ir konsultavimo procedūros.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas darbuotojų komandiravimo bei dienpinigių už tai apmokėjimo teisinį reglamentavimą, pažymi, jog pagal DK 107 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 (redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.)) 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje. 

16.       DK 203

17.       Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis (DK 205 straipsnio 1, 2 dalys). Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos (DK 205 straipsnio 4 dalis).

18.       Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad darbdavys informavimo ir konsultavimo procedūras gali įvykdyti bendradarbiaudamas tik su dviem Darbo kodekse nurodytais darbuotojams atstovaujančiais organais, t. y. darbovietėje įsteigta darbo taryba, arba darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga. Tačiau įstatymo leidėjas nėra reglamentavęs situacijos, kai darbovietėje faktiškai neegzistuoja nė vienas iš nurodytų darbuotojams atstovaujančių organų.

19.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB „Vlantana“ nėra nei išrinktos darbo tarybos, nei įsteigta darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, akivaizdu, jog susiklostė neeilinė situacija, kai iš esmės yra apribotos bet kokios darbdavio galimybės priimti vidaus administravimo aktus, kadangi darbdavys faktiškai neturi nei ką informuoti, nei su kuo pasikonsultuoti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog į bylą buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė dėjo pastangas siekdama įvykdyti įstatymuose nustatytus informavimo ir konsultavimo įpareigojimus. Iš byloje esančių UAB „Vlantana“ generalinės direktorės 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V12-160/3 „Dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“ bei UAB „Vlantana“ generalinės direktorės 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V08-180/1 „Dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“ matyti, kad ieškovė organizavo darbo tarybos rinkimus, tačiau, nesusidarius pakankamam kandidatų į darbo tarybą skaičiui, rinkimų organizavimas pripažintas neįmanomu, o darbo taryba sudaryta nebuvo dėl objektyvių priežasčių. Esant nustatytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad socialinei partnerystei reikia tiek darbdavio, tiek darbuotojų įsitraukimo. Darbuotojams esant pasyviems daugelis socialinės partnerystės formų tampa neįgyvendinamomis, o tokia situacija neturėtų būti pagrindu apriboti darbdavio galimybes priimti vidaus administravimo aktus.

20.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad, minėtomis DK nuostatomis, darbdavio informavimo ir konsultavimosi su darbo taryba (profesine sąjunga) teisiniu reglamentavimu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje nuostatos. Pagal Direktyvos 1 straipsnio 1 dalį, jos tikslas – sukurti bendrą sistemą, nustatančią minimalius darbuotojų teisės į informavimą ir konsultavimąsi reikalavimus bendrijos įmonėse ir padaliniuose. Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas informavimas ir konsultavimasis apima: pirma, informavimą apie dabartinę ir galimą įmonės arba padalinių veiklos plėtrą ir ekonominę padėtį; antra, informavimą ir konsultavimąsi, susijusį su įmonės situacija, struktūra ir galimu įmonės arba padalinių užimtumo augimu bei iš anksto nustatytomis taikytinomis priemonėmis, ypač iškilus grėsmei užimtumui; trečia, informavimą ir konsultavimąsi dėl sprendimų, kurie gali daryti esminį poveikį darbo organizavimo pasikeitimams arba sutartiniams santykiams.

21.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama profesinės sąjungos teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama, o konsultavimasis reiškia teisę būti išklausytai. Tai viena kukliausių sprendimo priėmimo proceso dalyvavimo formų, nes niekada nesukuria darbdaviui pareigos atsižvelgti į pateiktas pastabas, tačiau darbdavys turi sutikti su tuo, kad konsultacijos yra profesinės sąjungos proga daryti įtaką priimant sprendimą. Tai sukuria pareigą suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą. Šia procedūra, atsižvelgiant į jos tikslus, siekiama taip pat ir sumažinti priimamo sprendimo klaidų tikimybę, ir išvengti nepasitenkinimo skundų pateikimo (ESTT 2003 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Nr. T-63/02 Cerafogli ir Poloni 23 ir 24 punktai). Taip siekiama užtikrinti kuo visapusiškesnį ir efektyvesnį profesinės sąjungos dalyvavimą konsultacijose (ESTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-713/14 Ipso prieš Europos Centrinį Banką 146 punktas). 

22.       Įvertinęs nurodytas direktyvos nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką šios konkrečios bylos kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas su ieškovės patvirtintomis dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklėmis buvo supažindintas tinkamai, t. y. byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas su dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklėmis ir jų vertimu į jam suprantamą rusų kalbą pasirašytinai buvo supažindintas 2022 m. rugpjūčio 24 d. (DK 25 straipsnio 2 dalis). Dar daugiau, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. sausio 13 d. (atsakovo atleidimo iš darbo dienos (darbuotojo prašymu)) atsakovas ne kartą buvo komandiruotas darbo reikalais tiek Lietuvos teritorijoje, tiek ir į kitas valstybes. Komandiruočių metu jam buvo mokami dienpinigiai, kurių dydis numatytas ginčijamose dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklėse, tačiau atsakovas niekada nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl jam apskaičiuotų dienpinigių nei darbo sutarties galiojimo metu, nei atleidus jį iš darbo DK 55 straipsnio pagrindu. Be to, atsakovas buvo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu, todėl, esant bet kokiems neaiškumams, jis turėjo galimybę kreiptis dėl informacijos ne tik į ieškovę, tačiau ir jam atstovaujančią profesinę sąjungą.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju dienpinigių mokėjimo prievolę ieškovė vykdė tinkamai, juolab kad nei Darbo kodekso, nei dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo nuostatos nedraudžia taikyti mažesnius nei LR Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte.

24.       Apeliaciniu skundu, be kita ko, nurodoma, kad teismas, vertindamas ieškovės motyvus, nevertino pasyvaus darbdavio elgesio, t. y. byloje nėra pateikiama įrodymų, kurie pagrįstų, jog, prieš priimant vietinį norminį teisės aktą, darbuotojams būtų suteikiama informacija apie tokias reikšmingas aplinkybes kaip dienpinigių taisyklių bendrovėje patvirtinimas, kuriose nustatomi mažesni dienpinigių dydžiai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip minėta anksčiau, UAB „Vlantana“ nesant nei darbovietėje įsteigtos darbo tarybos, nei darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, ieškovė neturėjo galimybės nurodytiems darbuotojams atstovaujantiems organams suteikti informacijos apie ketinamas patvirtinti dienpinigių mokėjimo tvarkos taisykles, tačiau ieškovė, priešingai nei teigia atsakovas, aktyviais veiksmais siekė įsteigti bendrovėje darbo tarybą, tai paneigia atsakovo teiginius apie darbdavio pasyvų elgesį. Be to, nesutiktina ir su teiginiu, kad minėtomis dienpinigių mokėjimo tvarkos taisyklėmis buvo nustatyti mažesni dienpinigių dydžiai. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 28 d. šalių sudarytos darbo sutarties Nr. 4529 7 punkte numatyta, kad, darbuotojui esant komandiruotėje, darbdavys įsipareigoja mokėti dienpinigius, kurie yra ne mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių. Tai reiškia, kad tiek iki dienpinigių mokėjimo tvarkos taisyklių patvirtinimo, tiek ir po jų patvirtinimo atsakovui buvo taikoma iki 50 procentų sumažinta dienpinigių norma. Dar daugiau, atsakovas apeliaciniu skundu ir neįrodinėjo aplinkybių, kad anksčiau (iki ginčo dienpinigių skaičiavimo taisyklių patvirtinimo) jam buvo mokama didesnė dienpinigių norma nei po minėtų taisyklių patvirtinimo, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog faktiškai buvo nustatyti mažesni dienpinigių dydžiai, laikytini nepagrįstais.   

25.       Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad dienpinigius mažinti darbdavys galėjo tik esant suderintai abiejų darbo santykių šalių valiai – kiekvienam darbuotojui dienpinigiai galėjo būti mažinami tik darbuotojui su tuo sutikus. Akcentuotina, jog nei Darbo kodekso nuostatos, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintos Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 (redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.)) nuostatos nesieja darbdavio teisės dėl dienpinigių normos mažinimo su darbuotojo sutikimu tokį mažinimą atlikti. Šiuo atveju įstatymų leidėjas tik numato apsaugą darbuotojams, kad mokėtini dienpinigiai nebūtų sumažinti pernelyg žymiai, taip pažeidžiant darbuotojų interesus. Be to, kaip minėta šios nutarties 21 punkte, tokios pačios pozicijos laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT 2003 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Nr. T-63/02 Cerafogli ir Poloni 23 ir 24 punktai). Taip siekiama užtikrinti kuo visapusiškesnį ir efektyvesnį profesinės sąjungos dalyvavimą konsultacijose (ESTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-713/14 Ipso prieš Europos Centrinį Banką 146 punktas).

26.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teisės akte įtvirtinta nuostata suteikia darbdaviams galimybę sumažinti Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžius, tačiau ne taikyti minimalią dienpinigių dydžių ribą bei, remiantis objektyviais kriterijais, juos (dienpinigių dydžius) didinti. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintos Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo numatytas maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 (redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.)) patvirtintu dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašu nustatyta darbdavio prerogatyva taikyti mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte, tačiau nepažeidžiant 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių ribos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į objektyvius kriterijus, nustatė galimų mokėti dienpinigių sumų intervalą, o šioje byloje atsakovo kvestionuojamas ieškovės nustatytas dienpinigių dydis neprieštarauja įstatymų reikalavimams, todėl darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovė pagrįstai mažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius.

27.       Įvertinusi visus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

28.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai vertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas įvertinti nei ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nei jų pagrįstumo, ieškovės prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkina.

31.       Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023  m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                  

        Jolanta Gailevičienė

        Milda Skersienė