Civilinė byla Nr. e2A-116-460/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25413-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11;
(S)
3.1.7.13; 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 1, 4 dalys),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. Y. (A. K. Y.) (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovėms O. Y.- A. ir A. K. Y., kuriai atstovauja atstovai pagal įstatymą O. Y.- A. ir M. K.- Y., dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių 446,75 Eur skolos, t. y. iš atsakovės O. Y.- A. priteisti 223,37 Eur, o iš atsakovės A. K. Y. atstovų pagal įstatymą (O. Y.- A. ir M. K.- Y.) solidariai priteisti 223,38 Eur, taip pat penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, jog atsakovės, bendraturtės, skolingos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovės teigimu, atsakovė A. K. Y. yra nepilnametė, todėl jos atstovai pagal įstatymą M. K.- Y. ir O. Y.- A. turi įstatymų nustatytą pareigą tinkamai tvarkyti savo nepilnamečio vaiko turtą, be kita ko, mokėti mokesčius, susijusius su jų nepilnametės dukters turtu. Ieškovė pažymėjo, kad tėvų santuokos nutraukimas neatleidžia jų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir rūpintis jam priklausančiu turtu. Ieškovei nėra žinoma apie tėvų susitarimą dėl jų tarpusavio pareigų materialiai išlaikant savo nepilnametį vaiką po tėvų santuokos nutraukimo, todėl atsakovės atstovai pagal įstatymą už susidariusią nepilnamečio vaiko skolą atsako solidariai.
2. Atsakovė A. K. Y. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė neginčijo skolos dydžio, tačiau nesutiko dėl jos tėvų solidariosios atsakomybės pagal jai tenkančią prievolę. Atsakovė pažymėjo, kad jos tėvų tarpusavio santykiai įtempti, jos tėvas neturi nuosavybės teisių į butą, dėl kurio išlaikymo pareikšti ieškinio reikalavimai, todėl atsakovės tėvas negali būti solidariai atsakingas už dukters skolą. Atsakovė pažymėjo, kad Civilinio kodekso nuostatos nepreziumuoja nepilnamečio vaiko tėvų solidariosios atsakomybės (kai tėvai išsiskyrę), nagrinėjamos turtinės prievolės solidarumas šiuo atveju taip pat nepreziumuojamas, todėl atsakovės skola iš jos tėvų turėtų būti priteisiama lygiomis dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, iš atsakovės O. Y.- A. 223,37 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 37 ct) skolos, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 223,37 Eur (dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 37 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 273,82 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų; priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ solidariai iš atsakovės A. K. Y. atstovų pagal įstatymą O. Y.- A. ir M. K.- Y. (M. K.- Y.) 223,38 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 38 ct) skolos, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 223,38 Eur (dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 38 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 273,82 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovės O. Y.- A. 23,24 Eur (dvidešimt tris eurus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti valstybei iš atsakovės A. K. Y., atstovų pagal įstatymą O. Y.- A. ir M. K.- Y. (M. K.- Y.) 23,24 Eur (dvidešimt tris eurus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimo pagrindiniai motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovės nurodomo atsakovių skolos dydžio ginčo laikotarpiu (CPK 12, 178 straipsniai).
3.2. Teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus / nereikšmingus atsakovės A. K. Y. atsikirtimus, kuriais apeliuojama į tai, kad jos tėvas neturi nuosavybės teisių į butą, dėl kurio išlaikymo nagrinėjamas ginčas byloje.
3.3. Teismo vertinimu, kadangi atsakovės A. K. Y. tėvai nėra susitarę (apriboję) savo pareigų masto pagal kiekvienam iš jų tenkančią įstatyminę prievolę išlaikyti savo nepilnametį vaiką (taigi ir vaiko turtą), spręstina, kad tokio pobūdžio prievolės kreditoriai (nagrinėjamu atveju – ieškovė) neturi nei teisinio pagrindo, nei faktinių prielaidų / galimybių tiksliai nustatyti / atriboti šios tėvų pareigos masto / dalių, t. y. kokią konkrečią nepilnamečio vaiko prievolės dalį turi įvykdyti vienas iš tėvų, o kokią dalį kitas.
3.4. Priešingai, nesant galimybių atriboti atsakovės tėvų atsakomybės masto pagal jai tenkančią prievolę, darytina išvada, kad už nepilnametės atsakovės turtines prievoles yra vienodai / neribotai atsakingi abu jos tėvai.
3.5. Remiantis nurodytais motyvais, teismas ieškinį tenkino – ieškovei iš atsakovės O. Y.- A. priteisė 223,37 Eur, o iš atsakovės A. K. Y. atstovų pagal įstatymą (O. Y.- A. ir M. K.- Y.) solidariai priteisė 223,38 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria 223,38 Eur dydžio skola yra priteista iš atsakovės įstatyminių atstovų solidariai, klausimą išspęsti iš esmės bei sprendimą pakeisti, skolą iš atsakovės atstovų priteisiant lygiomis dalimis, t. y. po 111,69 Eur. Apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais argumentais:
4.1. Nors pirmosios instancijos teismas ir teigia, kad pacituotos Civilinio kodekso 3.192 straipsnio nuostatos taip pat nenustato tėvų pareigos (išlaikyti vaikus, taigi ir vaikų turtą) lygių dalių, tačiau būtent solidarioji atsakomybė turi kilti įstatymo ar sutarties pagrindu, o ne atvirkščiai.
4.2. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju jokia įstatymo norma, priešingai negu teigia pirmosios instancijos teismas nenumato, kad nepilnamečio asmens tėvai yra solidariai atsakingi prieš nepilnamečio asmens kreditorius.
4.3. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje. CK 3.159 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:
5.1. Apeliantė klaidingai interpretuoja teisės normas ir jų pritaikomumą. Apeliantė visiškai klaidingai nurodo taikomas normas šiam tėvų atsakomybės santykiui. Atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodomos teisės normos yra taikomas būtent bendraturčių atsakomybei. Šiuo atveju nei apeliantės motina, nei tėvas nėra bendraturčiai, o yra tik įstatyminiai atstovai, kurie tvarko nepilnametės apeliantės turtą iki tol, kol apeliantė pati galės įgyvendinti savo įstatymines prievoles.
5.2. Pabrėžia, kad ir pacituotos Civilinio kodekso 3.192 straipsnio nuostatos nenustato tėvų pareigos (išlaikyti vaikus, taigi ir vaikų turtą) lygiomis dalimis.
5.3. Pritaria teismui, kad byloje iš atsakovų nebuvo pateikta jokių duomenų apie apeliantės įstatyminių atstovų susitarimą dėl kitokių, negu įstatyme įtvirtintų uzufrukto teisių į apeliantės turtą. Net ir žvelgiant į analogiją, teismų praktikoje pažymima, jog pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Teismas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
9. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė teikia namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas. Butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovėms lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį. Už suteiktas namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. susidarė 446,75 Eur atsakovių skola.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės atsikirtimus, kuriais apeliuojama į jai tenkančios skolos priteisimą iš jos tėvų lygiomis dalimis. Nesant galimybių atriboti atsakovės tėvų atsakomybės masto pagal jai tenkančią prievolę, teismas nusprendė, kad už nepilnametės atsakovės turtines prievoles yra vienodai / neribotai atsakingi abu jos tėvai, dėl to iš atsakovės A. K. Y. atstovų pagal įstatymą (O. Y.- A. ir M. K.- Y.) solidariai priteisė skolą.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vaiko tėvai turi lygias teises bei pareigas prieš savo vaikus, t. y. turi vienodai dalyvauti juos auklėjant, jais rūpintis ir tuo pačiu juos išlaikyti. Apeliantė nurodo, kad iš aukščiau pateikto teisinio reglamentavimo seka, kad pagal nepilnamečio vaiko prievoles tėvai taip pat atsako vienodai, t. y. lygiomis dalimis, o ne solidariai, kaip savo sprendime teigia pirmosios instancijos teismas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog apeliaciniame skunde apeliantė (atstovas) neginčijo skolos dydžio, turinio ir pan., tačiau nesutiko dėl tėvų solidariosios atsakomybės pagal jai tenkančią prievolę. Apeliantė pažymėjo, kad Civilinio kodekso (toliau ir CK) nuostatos nepreziumuoja nepilnamečio vaiko tėvų solidariosios atsakomybės (kai tėvai išsiskyrę), nagrinėjamos turtinės prievolės solidarumas šiuo atveju taip pat nepreziumuojamas, todėl apeliantės skola iš jos tėvų turėtų būti priteisiama lygiomis dalimis. Taigi, esminis šio apeliacinio skundo klausimas, ar apeliantės tėvai už apeliantės skolą turi atsakyti solidariai, ar kita forma.
13. Kaip žinoma, CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas moka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Šioje byloje nėra ginčo dėl ieškovės nurodomo atsakovės / atsakovių skolos dydžio ginčo laikotarpiu (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Pagal bendrąją taisyklę butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalinių ir techninių priežiūros paslaugų teisinių santykių šalys yra šių paslaugų teikėjas ir atitinkamai buto savininkas (savininkai) – šiuo atveju du paslaugų vartotojai, o tai leidžia daryti išvadą, kad be ieškovės, jos paslaugų teisinių santykių dalyvis yra buto viena iš savininkių, nagrinėjamu atveju atsakovė – nepilnametė A. K. Y., gimusi (duomenys neskelbtini).
15. Nors nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7 straipsnis, 2.8 straipsnis).
16. Pažymėtina, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai (CK 2.7 straipsnio 1 dalis).
17. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą (CK 2.8 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintys dalinį civilinį veiksnumą, savarankiškai sudaro sandorius, numatytus CK 2.8 straipsnio 2 ir 4 dalyse, CK 2.7 straipsnio 3 dalyje, ir taip disponuoja savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas. Pagal CK 2.8 straipsnio 5 dalį, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų patys atsako pagal savo sutartines prievoles.
18. Kitas aspektas tas, kad įstatymų leidėjo numatyta priemonė, leidžianti tėvams tvarkyti vaikui priklausantį turtą, kartu užtikrinant vaikų ir tėvų turto atskyrimo įgyvendinimą, yra uzufrukto teisė. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.187 straipsnyje yra išvardintas nepilnamečių vaikų turtas, kuriam uzufruktas netaikomas. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad tėvai neturi teisės tvarkyti uzufrukto teisėmis savo nepilnamečių vaikų turto, kuris yra įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas; skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams; vaikui dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas.
19. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tačiau nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, nuosavybė įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Įstatymas įtvirtina nekilnojamojo turto savininkui pareigą apmokėti išlaidas daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1 dalis 3 dalis, 4 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis). Nors pagal CK 3.161 straipsnio 4 dalies, nuostatas tėvai neturi nuosavybės teisės į vaikų turtą, o vaikai – į tėvų turtą, tai nepaneigia CK 3.185-3.186 straipsniuose įtvirtintų tėvų, kaip įstatyminių vaiko atstovų, pareigos tinkamai tvarkyti vaiko turtą.
20. Nagrinėjam atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad į bylą nepateikta duomenų ar įrodymų apie atsakovės A. K. Y. tėvų tarpusavio susitarimą dėl kitokių negu įstatyme įtvirtintų uzufrukto teisių į nepilnamečio vaiko turtą (neriboto pobūdžio teisių santykiuose su trečiaisiais asmenimis) ir (arba) dėl kitokių negu įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų (neriboto pobūdžio pareigų santykiuose su trečiaisiais asmenimis) išlaikyti vaikus, jų turtą (CK 3.185 straipsnio 2 dalis, 3.192 straipsnio 1 dalis).
21. Akcentuotinas ir trečias aspektas dėl nepilnamečio atstovų deliktinės atsakomybės dėl CK 3.185 straipsnyje, 3.186 straipsnyje nustatytų tėvų pareigų – pareigos padengti įsiskolinimą nepilnamečio atstovams pagal įstatymą. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi, pagal šią įstatymo normą tėvai atsako subsidiariai, atsakomybė ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010, taip pat žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-161-154/2014).
22. Dėl nurodyto reglamentavimo bei atsižvelgus į tai, kad atsakovei priklauso 1/2 dalis buto, kuriam ieškovė teikė paslaugas, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. už suteiktas paslaugas atsakovė (jos įstatymu nustatyti atstovai) už jas tinkamai ir laiku nesumokėjo, darytina išvada, jog atsakovė (jos atstovai) prievolę pažeidė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo yra pagrįsti. Įvertinus byloje esančius duomenis, jog skola laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) susidarė atsakovei A. K. Y. neturint civilinio teisinio ir procesinio veiksnumo (neturint 14 metų), remiantis CK 2.7 straipsnio 4 dalimi, minėtu laikotarpiu susidaręs įsiskolinimas pagrįstai priteistas iš apeliantės atstovų (tėvų). Likusi skolos dalis, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 31 d., vadovaujantis CK 2.8 straipsnio 5 dalimi, turėjo būti priteista iš atsakovės A. K. Y. ir subsidiariai iš jos tėvų.
23. Dera pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės (jos atstovo) negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad skola iš apeliantės nebuvo priteista, o tik iš atsakovės tėvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas bus keičiamas apeliacinio skundo ribose – dėl tėvų atsakomybės formos (detaliau apie tai 25 punkte).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
24. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atsakomybės formą, taikomą nepilnamečio vaiko tėvams, netinkamai vykdžius pareigą atsiskaityti už vaiko sutartines prievoles, todėl nepagrįstai iš apeliantės tėvų ją priteisė solidariai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti apeliacinį skundą ir, atsižvelgus, kad negalima bloginti apeliantės (jo atstovo) teisinės padėties, kad nenustatyta jos atstovų solidari atsakomybė, kad nepriteisiant skolos iš atsakovės, subsidiarus skolos priteisimas iš jos tėvų irgi negalimas, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodant, kad skola iš atsakovės atstovų pagal įstatymą priteisiama po lygiai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
27. Tenkinus apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
28. Atsakovė, pateikusi apeliacinį skundą, prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį.
29. Atsižvelgus į tai, apeliacinį skundą atmetus, atsakovei (jos atstovui apeliacinės instancijos teisme) priteistina 22 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti nauja redakcija taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, iš atsakovės O. Y.- A., a. k. (duomenys neskelbtini) 223,37 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 37 ct) skolos, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 223,37 Eur (dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 37 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 273,82 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, iš atsakovės A. K. Y., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovų pagal įstatymą O. Y.- A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K.- Y. (M. K.- Y.), a. k. (duomenys neskelbtini) po lygiai, iš viso 223,38 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 38 ct) skolos, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 223,38 Eur (dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 38 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po lygiai, iš viso 273,82 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės O. Y.- A., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,24 Eur (dvidešimt tris eurus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. K. Y., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovų pagal įstatymą O. Y.-A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K.- Y. (M. K.- Y.), a. k. (duomenys neskelbtini) po lygiai, iš viso 23,24 Eur (dvidešimt tris eurus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.
Priteisti atsakovės A. K. Y. atstovui pagal įstatymą M. K.- Y. (M. K.- Y.) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Aušra Maškevičienė