Baudžiamoji byla Nr. 1A-499-365/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03108-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.3; 2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A RT I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės,

Sekretoriaujant Editai Bekerytei,

dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,

nuteistajam A. M. (A. M.) ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. sausio 8 d. veika) ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė;

BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. sausio 11 d. veika) ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė;

BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. sausio 14 d. veika) ir jam paskirta 45 (keturiasdešimties penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu A. M. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. M. paskirtoji subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta  bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta 45 parų arešto bausme apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio A. M. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista UAB „IKI Lietuva“ solidariai iš M. J. ir A. M. 88,89 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 89 ct) turtinei žalai atlyginti.

UAB „Rimi Lietuva“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista UAB „Rimi Lietuva“ iš A. M. 343,55 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 55 ct) turtinei žalai atlyginti.

UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista UAB „IKI Lietuva“ iš A. M. 174,85 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus ir 85 ct) turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. J. (M. J.) pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tačiau šio asmens atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       A. M. nuteistas už tai, kad jis:

1.1.        Atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: veikdamas kartu su M. J., 2023 m. gruodžio 3 d. apie 15.29 val. būdamas UAB ,,IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai M. J. laikė parduotuvės įėjimo duris, tokiu būdu padėdamas įvykdyti nusikalstamą veiką, jis atvirai nuo prekių lentynos pagrobė vieną šampano butelį „Heidsieck & Co Monopole Blue Top Brut“, kurio 1 vnt. vertė 32,95 Eur, vieną šampano butelį „Charles Montaine demi sec Champagne“, kurio 1 vnt. vertė 19,99 Eur, vieną šampano butelį „Pomery champange brut royal“, kurio 1 vnt. vertė 35,95 Eur bei pasikėsino pavogti 1 vnt. šampano butelį ,,Moet&Chandon Champagne Brut Imperial“, kurio 1 vnt. vertė 44,95 Eur. Laikydamas juos rankose kartu su M. J. pasišalino iš parduotuvės praėję pro kasas, nesumokėję už prekes, pro atidarytas duris, kurias laikė M. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmai pagrobė svetimą, UAB ,,IKI Lietuva“ priklausantį 88,89 Eur vertės turtą. Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.2.       Pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. sausio 8 d., apie 21.31 val. būdamas UAB ,,Rimi Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos paėmė 2 butelius degtinės ,,LITHUANIAN VODKA AUKSINĖ“, 1 l, kurio 1 vnt. vertė 22,45 Eur, bendra vertė 44,90 Eur, 6 butelius degtinės ,,STUMBRAS VODKA“ 0,7 l, kurio 1 vnt. vertė 17,95 Eur, bendra vertė 107,70 Eur. Susidėjo minėtas prekes į su savimi turėtą maišą ir praėjo pro kasas, nesumokėjęs už prekes. Tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį nedidelės 152,60 Eur vertės turtą. Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

1.3.       Pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. sausio 11 d. apie 11.52 val. būdamas UAB ,,IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu(duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos paėmė 1 romo butelį ,,Diplomatico Reserva Exclusiva“, 0,7 l, kurio 1 vnt. vertė 54,95 Eur, 2 butelius romo ,,Don Papa Rum“, 0,7 l, kurio 1 vnt. vertė 59,95 Eur, bendra vertė 119,90 Eur, paslėpė po savo dėvima striuke ir praėjo pro savitarnos kasas, nesumokėjęs už prekes. Tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB ,,IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės 174,85 Eur vertės turtą. Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

1.4.       Pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. sausio 14 d. apie 13.47 val. būdamas UAB ,,Rimi Lietuva“ parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynų paėmė 4 degtinės butelius ,,LITHUANIAN VODKA AUKSINĖ“, 1 l, kurio 1 vnt. vertė 22,45 Eur, bendra vertė 89,80 Eur, 1 degtinės butelį ,,STUMBRAS VODKA DISTINCT W. WHEAT“, 0,7 l, kurio 1 vnt. vertė 19,35 Eur, 4 degtinės butelius ,,FINLANDIA“, 0,7 l, kurio 1 vnt. vertė 20,45 Eur, bendra vertė 81,80 Eur, susidėjo į su savimi turėtą maišą ir pasišalino iš parduotuvės, nesumokėjęs už prekes. Tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB ,,Rimi Lietuva“ priklausantį nedidelės 190,95 Eur vertės turtą. Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

2.       Pirmosios instancijos teismas, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, darė išvadą, jog tiek A. M., tiek M. J. kaltės ir faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės yra neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Sprendė, jog byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog A. M., veikdamas kartu su M. J., bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą, UAB ,,IKI Lietuva“ priklausantį 88,89 Eur vertės turtą ir konstatavo, jog abiejų kaltinamųjų (nuteistųjų) veikos atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. M. padarė ir tris baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei ir jo veiksmai (2024 m. sausio 8 d. veika, 2024 m. sausio 11 d. veika, 2024 m. sausio 14 d. veika) tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam (nuteistajam) A. M. pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamąjį A. M. apibūdinančias aplinkybes, sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už įvykdytą nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis) A. M. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis už sankcijoje nustatytą tokios bausmės rūšies vidurkį, o už įvykdytus baudžiamuosius nusižengimus (BK 178 straipsnio 5 dalis) paskyrus arešto bausmes, jų dydžius nustatant artimus maksimaliam, nustatytam už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis).

II.                      Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės, paskiriant alternatyvią bausmės atlikimo priemonę (t.y. švelnesnę bausmę), kuri leistų jam tęsti gydytojo psichiatro paskirtą priklausomybės gydymo programą.

3.1.        Apeliantas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl 2023 m. gruodžio 3 d. veikos, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo A. M. vertinimu, informacija, kad jis kartu su M. J. iš anksto susitarę įvykdė nusikalstamą veiką yra klaidinanti, o sprendimas dėl kartu įvykdytos nusikalstamos veikos priimtas remiantis tik subjektyvia dviejų įvykyje dalyvavusių asmenų nuomone. Teigia, jog kaltinamasis M. J. pateikia skirtingą informaciją apklausų metu ir tai rodo jo liudijimo nepatikimumą. Jo paties ( A. M.) liudijimas apie 2023 m. gruodžio 3 dienos įvykio aplinkybes išlieka nekintantys ir tvirtina, kad su kitu byloje nurodytu kaltinamuoju M. J. jiedu susitiko atsitiktinai einant pro duris.

3.2.       Taip pat apeliaciniame skunde pažymi, kad jis A. M. teismo metu teikdamas parodymus apie 2023 m. gruodžio 3 dienos įvykius nurodė, kad „... tuo metu vartojau narkotikus ir norėjau kuo greičiau gauti dozę“.

3.3.       Pabrėžia, jog jam (A. M.) diagnozuotas sutrikimas pagal TLK kodą (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jis dalyvauja gydime (duomenys neskelbtini) bei lanko individualias konsultacijas pas (duomenys neskelbtini) konsultantę „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat serga (duomenys neskelbtini).

3.4.       Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, nuteistasis A. M. nurodo, kad jis suprasdamas, jog dėl turimos priklausomybės yra linkęs dažniau įsitraukti į nusikalstamas veikas, norėtų tęsti gydymą, todėl prašo pritaikyti alternatyvią bausmės atlikimo priemonę, leidžiančią tęsti gydytojo psichiatro paskirtą priklausomybės gydymo programą, nes apelianto žiniomis,  tęstinis gydymas (duomenys neskelbtini) bausmių vykdymo įstaigose nėra prieinamas.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. M. gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. M. neginčija savo kaltės dėl trijų baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei (2024 m. sausio 8 d. veika, 2024 m. sausio 11 d. veika, 2024 m. sausio 14 d. veika). Jis gi neginčija kaltės bei veikos kvalifikavimo ir dėl atvirai pagrobto svetimo, UAB ,,IKI Lietuva“ priklausančio 88,89 Eur vertės turto, tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas šiame epizode padarė nepagrįstą išvadą, kad jis (A. M.) nusikalstamą veiką, numatytą BK178 straipsnio 2 dalyje padarė veikdamas kartu su kitu nuteistuoju M. J..  Tvirtina, jog su kitu nuteistuoju M. J. jis (A. M.) susitiko atsitiktinai ir vertina, jog M. J. pateikta informacija yra nepatikima. Dėl to mano, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jam skirta bausmė per griežta. 

7.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl A. M. kaltės, o parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį už atskiras nusikalstamas veikas, jas bendrindamas, taip pat ir su ankstesniu nuosprendžiu, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmių skyrimą ir bendrinimą, nepažeidė. Skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati, todėl teisėjų kolegija, remdamasi skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį.

Dėl bendrininkavimo įvykdžius atvirą vagystę iš UAB ,,IKI Lietuva“

8.       Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022).

9.       Kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, įstatymas nenurodo. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas) buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (susitarimas gali būti išankstinis ar kilęs staiga), iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022).

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M. veikdamas kartu su M. J., 2023 m. gruodžio 3 d. apie 15.29 val. būdamas UAB ,,IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai M. J. laikė parduotuvės įėjimo duris, tokiu būdu padėdamas įvykdyti nusikalstamą veiką, jis atvirai nuo prekių lentynos pagrobė vieną šampano butelį „Heidsieck & Co Monopole Blue Top Brut“, kurio 1 vnt. vertė 32,95 Eur, vieną šampano butelį „Charles Montaine demi sec Champagne“, kurio 1 vnt. vertė 19,99 Eur, vieną šampano butelį „Pomery champange brut royal“, kurio 1 vnt. vertė 35,95 Eur bei pasikėsino pavogti 1 vnt. šampano butelį ,,Moet&Chandon Champagne Brut Imperial“, kurio 1 vnt. vertė 44,95 Eur. Laikydamas juos rankose kartu su M. J. pasišalino iš parduotuvės praėję pro kasas, nesumokėję už prekes, pro atidarytas duris, kurias laikė M. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmai pagrobė svetimą, UAB ,,IKI Lietuva“ priklausantį 88,89 Eur vertės turtą.

11.       Nuteistasis A. M. savo apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Savo teiginį apeliantas argumentuoja tuo, kad jokio susitarimo dėl vagystės nebuvo, jis su M. J. susitiko atsitiktinai einant pro duris. Apelianto teigimu nuteistojo M. J. parodymai nepatikimi ir neįrodo jų bendrininkavimo fakto, dėl to vertina, jog padaryta tik prielaida, kurios nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir skundžiamo nuosprendžio išvadų teisingumo nepaneigia.

12.       Visų pirma pažymėtina, kad nuteistasis M. J. apeliacinio skundo nepateikė, savo kaltės neginčija. Be to, nuteistojo M. J. parodymai apie 2023 m. gruodžio 3 d. vagystės iš UAB ,,IKI Lietuva“ įvykio aplinkybes patvirtinti ne tik jo (M. J.) parodymais, bet ir analizuotų bylos įrodymų visuma, todėl vien tik deklaratyvus apelianto tvirtinimas, kad su nuteistuoju M. J. jis (A. M.) susitiko atsitiktinai, neleidžia spręsti apie nuteistojo M. J. parodymų nepatikimumą.

13.       Apylinkės teismo posėdyje apklaustas A. M. kaltę pripažino ir nurodė, jog jis tuo metu vartojo narkotikus ir norėjo kuo greičiau gauti dozę, todėl 2023 m. gruodžio 3 d. būdamas UAB ,,IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė kaltinime nurodytas prekes. Nurodė, kad jis užėjo į parduotuvę, o M. J. laukė lauke, jis (A. M.) paėmė šampano butelius, tuo metu M. J. ir apsaugos darbuotojas pešėsi tarpusavyje. Jis (A. M.) pasinaudojo tuo momentu ir išėjo iš parduotuvės. Pripažino, kad M. J. jam laikė duris ir sutiko su tuo, kas parašyta kaltinime, nurodydamas, jog išgėrė alkoholį jie kartu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. M. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir teisme, patvirtino, kad būdamas kartu su M. J., jis užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu(duomenys neskelbtini), vienas, M. J. liko stovėti lauke. Užėjęs į parduotuvę, jis nuėjo į alkoholio skyrių ir nuo lentynų pasiėmė 4 vnt. šampano butelių, ėjo link išėjimo, matė, kad M. J. laiko atidarytas parduotuvės duris. M. J. suprato, kad jis (A. M.) vykdo vagystę, todėl M. J. laikė duris tam, kad jam būtų lengviau pabėgti. Tarp M. J. ir apsaugos darbuotojo kilus peštynėms, jis (A. M.), prasibrovęs pro apsaugos darbuotoją, išbėgo iš parduotuvės pro atidarytas duris, pavogęs 3 vnt. šampano butelių, nes, 1 vnt. šampano butelį brovimosi pro apsaugos darbuotoją metu jis pats padėjo ant žemės (t. 3, b. l. 9-12).

14.       Tokius nuteistojo A. M. parodymus patvirtino ir nuteistasis M. J., kuris apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 25-28, 37-39) savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2023 m. gruodžio mėn., tikslios datos neprisimena, jis kartu su A. M. spontaniškai nusprendė nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), su A. M. susitarė, kad šis paims alkoholio, o jis palaikys duris, kad pastarajam pavyktų greičiau pasišalinti iš parduotuvės. Suprato, kad parduotuvės darbuotojai mato, kaip jie kartu vykdo vagystę, tačiau savo veiksmus tęsė toliau. A. M. prasibrovė pro jį bandžiusius sulaikyti parduotuvės darbuotojus ir išbėgo pro jo (M. J.) atidarytas parduotuvės duris. Apsaugos darbuotojas laikė A. M., tačiau jis apsaugos darbuotoją už liemens atitraukė nuo pastarojo. Jis pabėgo kartu su A. M. ir vėliau kartu su A. M. pavogtą alkoholį išgėrė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius abiejų nuteistųjų parodymus, atmeta A. M. iškeltą versiją, kad A. M. ir M. J. susitiko atsitiktinai einant pro duris ir, kad dėl vagystės jie nebuvo iš anksto susitarę.

15.       Kad A. M. atvirai pagrobė svetimą turtą veikdamas kartu su M. J. ir taip dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje patvirtina ne tik kito nuteistojo M. J. parodymai, bet ir liudytojų T. V., M. R., B. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie patvirtino, kad B. M. (UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotojas) įspėjo parduotuvės darbuotojas T. V. ir M. R., kad į parduotuvę įėjo vienas įtartinas asmuo ir nuėjo prie alkoholio skyriaus pro savitarnos kasas, o kitas įtartinas žmogus stovi lauke. B. M. apžiūrinėdamas parduotuvės prieigas pamatė vieną asmenį laikantį duris su koja, jam pasakė uždaryti duris, tačiau asmuo neklausė ir uždaryti duris nesutiko, toliau laikė plačiai atvertas parduotuvės duris, B. M. suprato, kad šie du asmenys kartu bando įvykdyti vagystę. Kadangi asmuo nepaleido parduotuvės durų, jis papurškė ašarinėmis dujomis jam į veidą. Tuo pačiu metu atbėgo A. M. su buteliais ir bandė bėgti iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, B. M. bandė jį sustabdyti, tačiau asmuo jėga brovėsi pro jį link atidarytų parduotuvės durų. Šalia stovėjo parduotuvės „IKI“ darbuotojos M. R. ir T. V., jis šūktelėjo joms, kad ateitų į pagalbą. Jie visi bandė sulaikyti A. M., bet jiems iki galo to padaryti nepavyko, visi nukrito ant žemės. M. R. iš A. M. rankų ištraukė šampaną „Moet&chandon brut imperial“ ir grąžino į parduotuvės lentyną (t. 1, b. l. 64-67; 70-73;75-77; 79-82). Tokius liudytojų B. M. T. V. ir M. R. parodymus, o taip pat ir kito nuteistojo M. J. parodymus, patvirtina ir 2024 m. sausio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 55-62), kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėti UAB „IKI Lietuva“ pateikti vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole, 2024 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 44-54).

16.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau aptartais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti, kad nuteistasis A. M. atvirai pagrobė svetimą turtą veikdamas kartu su M. J., yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatų esmę ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. M. atsakomybę dėl 2023 m. gruodžio 3 d. veikos sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

17.       Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės rūšimi, mano, jog paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, yra per griežta motyvuodamas tuo, kad šiuo metu jis dalyvauja gydime (duomenys neskelbtini) bei lanko individualias konsultacijas pas (duomenys neskelbtini) konsultantę „(duomenys neskelbtini)“, serga (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nesutikti su teismo paskirta bausme ir jos dydžiu neturi pagrindo.

18.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

19.       Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. M. atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir tris baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, veikos padarytos tiesiogine tyčia, pagrobtas turtas nebuvo grąžintas savininkams, todėl buvo padaryta reali turtinė žala. Teismas įvertino ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistąjį A. M.: 16 kartų teistas, daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą (t. 3, b. l. 72–97), per paskutinius vienerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkaus svetimo turto pagrobimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 3, b. l. 29-71), nedirbantis, iš jo žodžių – turintis priklausomybę nuo (duomenys neskelbtini) vartojimo, šiuo metu nevartoja ir gydosi šią priklausomybės ligą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių skundžiamuoju nuosprendžiu nenustatyta, o jo atsakomybę dėl 2023 m. gruodžio 3 d. veikos sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.       Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvios bausmės – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcija numato alternatyvias bausmės – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes už įvykdytą nusikaltimą A. M. parinko realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis už sankcijoje nustatytą tokios bausmės rūšies vidurkį, o už įvykdytus baudžiamuosius nusižengimus – arešto bausmes, jų dydžius nustatant artimus maksimaliam, nustatytam už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis).

21.        Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos bei įvertintos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatydamas jų trukmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, pagrindo spręsti, kad tokios bausmės per griežtos, nėra. Pažymėtina, kad A. M. šiuo atveju nusikalto neišnykus ir įstatymo tvarka nepanaikinus teistumo. Akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių A. M. nedaro, todėl jam bausmės yra tinkamai paskirtos bei individualizuotos. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti. 

22.       Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo ir nuteistajam skirtų bausmių bendrinimą. Nustatęs, jog nusikalstamos veikos skiriasi pagal rūšį, A. M. skirtinas bausmės bendrino apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes bausmes. Todėl teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam už inkriminuojamas nusikalstamas veikas, paskyrė tinkamą subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi A. M. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl pagrįstai taikytos ir BK 641 straipsnio nuostatos, o skirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

23.       Aptariamu atveju nustačius, kad A. M. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) – 45 parų arešto bausme (teismo nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. birželio 27 d.) bei atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuotas nusikalstamas veikas A. M. padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio priėmimo, skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo pagrįstai subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta 45 parų arešto bausme apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskiriant jam galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

24.       Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog serga įvairiomis ligomis ir dalyvauja gydyme nuo (duomenys neskelbtini) dėl ko, anot apelianto, jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės ir prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį. Pažymėtina, kad byloje duomenų ar išvados dėl A. M. negalėjimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, nėra, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, byloje nėra duomenų, kad bausmės atlikimo įstaigos neužtikrins būtinosios pagalbos nuteistajam suteikimo ir tinkamos jo priežiūros.  Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu vien 2024 metais yra primti 5 apkaltinamieji procesinai sprendimai, kuriais jis ne kartą teistas ir yra atlikęs arešto bausmes, o dar ankstesniais nuosprendžiais ir realias laisvės atėmimo bausmes, ir tai rodo didelį nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumą bei tai, jog nuteistasis jo akcentuojamomis ligomis sirgo ir nusikalstamų veikų padarymo metu ir jo būsena netrukdė nusikalsti. Todėl išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. M. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, išsamiai įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nuteistojo asmenybę, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, ir švelninti nėra jokio pagrindo, nes taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir pasiekti tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

25.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžio atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai        Audrius Cininas

        Gintaras Dzedulionis

        Daiva Kazlauskienė