Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01115-2020-5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Administracinio nusižengimo protokolas S. R. surašytas dėl to, kad 2020-08-24 11.30 val., esant darbo sutarties požymiams, leido savo įmonės kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbti kavinės patalpose A. A. (A. A.), nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais S. R. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470, priimto 2016-06-21, 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2020-10-02 nutarimu konstatavo, kad minėtais veiksmais S. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir už šio administracinio nusižengimo padarymą, vadovaudamiesi ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skyrė jai 300 (trijų šimtų) Eur baudą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Institucija su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-02 nutarimo dalimi, kuria pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirta mažesnė, negu numato ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija, administracinė nuobauda, nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir S. R. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. R., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, kaip atsakingo asmens, padarytas nusižengimas – nelegalus darbas, vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas. ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Institucija mano, kad apylinkės teismo S. R. paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytų sankcijos ribų ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl institucijos, kontroliuojančios nelegalų darbą, vertinimu, paskiriant mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo leidėjo, ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su nusižengimo gauta nauda, kai darbus darbdavio naudai dirba nelegaliai dirbantis darbuotojas. Skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, jei darbdavys ar atsakingi asmenys nesilaiko priimtų įstatymo normų. Pirmosios instancijos teismas S. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl jo padarymo labai gailisi, įvertino tai, kad už tokio pobūdžio nusižengimą ji baudžiama pirmą kartą, nusižengimo pobūdis yra formalus ir netyčinis, už analogiškus nusižengimas ji nėra bausta. Tačiau Institucija nepritaria išvadai, kad nustatytos aplinkybės vertintinos kaip ypač švelninančios atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą, negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Institucija skunde pažymi, kad visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes dirbančiajam asmeniui ir valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, daro žalą pačiai valstybei. Ligos ir nelaimingo atsitikimo darbe atveju, nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. R. atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas yra deklaratyvus, nenurodyti konkretūs argumentai, kurie leistų daryti išvadą dėl administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio apylinkės teismo nutarimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai S. R. pripažino kalta padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nei Institucija, nei S. R. ir jos atstovas šios nutarimo dalies nekvestionuoja. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, būtent administracinės nuobaudos individualizavimo S. R. klausimą analizuos apygardos teismas.
7. Institucija su nagrinėjamu atveju nesutinka su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio apylinkės teismo sprendimu skirti S. R. mažesnę, negu numato ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumas, baudą, teigia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui ir mažesnės baudos negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumas skyrimui.
8. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
9. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
10. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinį nusižengimą padariusiai S. R. skyrė mažesnę negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumas baudą – 300 Eur. Teismas atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nelegalus darbas buvo dirbamas nuolat, greičiau tai atsitiktinis pažeidimas, nors S. R. šiame versle dirba jau 15 metų, tačiau anksčiau už analogiškus nusižengimus nėra bausta, į S. R. asmenybę –dirba, administracine tvarka bausta vieną kartą už KET pažeidimą, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir lengvinančią aplinkybę ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti S. R. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus jai švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – 300,00 Eur baudą. Apygardos teismas pritaria tokiems administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio apylinkės teismo motyvams bei išvadoms. Net ir minimalios 1000 Eur baudos paskyrimas už S. R. nagrinėjamu atveju padarytą administracinį nusižengimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, įvertinus S. R., kaip viešosios maitinimo įstaigos vadovei, skiriamą baudą pasaulinės pandemijos akivaizdoje ir verslui, ypač viešojo maitinimo įstaigoms, taikomus labai griežtus jų veiklos apribojimus.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinis nusižengimas, už kurį S. R. skirta administracinio poveikio priemonė, yra atsitiktinis, t. y. A. A. tik 2020-08-24 buvo atvykęs į darbo pokalbį, norėdamas susipažinti su būsima darbo vieta, apžiūrinėjo virtuvę. Kadangi higienos normos draudžia į virtuvės patalpas patekti be spec. aprangos, A. A. buvo apsirengęs spec. rūbus. A. A. jokių darbo nurodymų iš S. R. nebuvo gavęs ir jokių darbo funkcijų neatliko. Institucija šių faktinių aplinkybių neginčijo. Nors sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipiantis padėtį darbo rinkoje, sudarantis sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tačiau kiekviena administracinio nusižengimo byla ir joje esančios faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, o įvertinus šioje administracinio nusižengimo byloje išdėstytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad Institucijos apeliaciniame skunde nurodyti padariniai nekilo.
12. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje minimali ar labai artima ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai bauda skiriama ir administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, kai yra nustatytas ne vienas nelegaliai dirbęs darbuotojas, taip pat kai nelegalus darbas yra nuolatinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-02 nutartį, priimtą išnagrinėjus atnaujintą administracinio nusižengimo bylą Nr. 2AT-27-942/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-29 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-242-417/2020, Kauno apygardos teismo 2020-10-06 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-420-493/2020, 2020-07-30 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-330-493/2020, Panevėžio apygardos teismo 2020-05-29 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-334/2020 ir kt.). Todėl, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatytas tik vienas nelegaliai dirbantis darbuotojas, į tai, kad nelegalūs darbo santykiai nebuvo nuolatiniai, nusižengimas atsitiktinis, į šios nutarties 10 punkte išdėstytus argumentus dėl S. R. asmenybės, į šiuo metu viešosioms maitinimo įstaigoms taikomus ypač griežtus veiklos apribojimus, į išdėstytą teismų praktiką sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą klausimą, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-02 nutarimas, kuriuo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, S. R. paskirta mažesnė – 300 Eur – negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos minimali – 1000 Eur – bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Institucijos apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Eduardas Maškevičius