Civilinė byla Nr. e2A-1840-852/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20646-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinei sąjungai dėl 2020 m. gegužės 25 d. įvykusio Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. K. pareikštu ieškiniu prašė pripažinti 2020 m. gegužės 25 d. įvykusį Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – URM darbuotojų profesinės sąjungos) visuotinį narių susirinkimą neteisėtu, pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus URM darbuotojų profesinės sąjungos 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. posėdyje priimtą sprendimą dėl URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko skyrimo, grąžinti šalis į prieš 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo bei 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio sprendimų priėmimą buvusią padėtį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

1.1.                      Ieškovas nurodė, kad URM darbuotojų profesinė sąjunga įsteigta 2019 m. balandžio 12 d. įvykusio steigiamojo susirinkimo metu. Jo metu buvo patvirtinti URM darbuotojų profesinės sąjungos įstatai, išrinkti URM darbuotojų profesinės sąjungos organai, o profesinės sąjungos pirmininku 3 metų kadencijai išrinktas R. K. URM darbuotojų profesinė sąjunga Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. balandžio 19 d.

1.2.                      Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 12 d. įvykusio URM darbuotojų profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtinti įstatai numatė, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas pirmininko ne rečiau kaip kartą per metus ir likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki profesinės sąjungos organų įgaliojimų pasibaigimo (įstatų 4.4. p.). Ieškovo teigimu, 2020 m. vasario mėn. jis informavo URM darbuotojų profesinės sąjungos narius apie 2020 m. balandžio mėn. planuojamą sušaukti URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinį narių susirinkimą. Vadovaujantis įstatais, pirmasis URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinis narių susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2020 m. balandžio 12 d., tačiau 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį bei karantiną, buvo uždrausti bet kokie atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai (Vyriausybės nutarimo 3.2.3 p.).

1.3.                      Ieškovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 11 d. profesinės sąjungos valdybos narės L. Š. ir R. S. išplatino URM darbuotojų profesinės sąjungos nariams pranešimą siūlydamos per MS Teams platformą padiskutuoti ir aptarti galimybę papildyti valdybą naujais nariais bei esamo pirmininko atstatydinimą ir naujo pirmininko rinkimus. Pranešime valdybos narės nurodė planuojančios visuotinį narių susirinkimą organizuoti per MS Teams platformą gegužės pabaigoje (2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val.). Kartu su pranešimu valdybos narės taip pat pateikė preliminarų visuotinio narių susirinkimo balsavimo raštu biuletenio projektą. Ieškovas pažymėjo, kad šis valdybos narių L.Š. ir R. S. pranešimas jam nebuvo atsiųstas. Ieškovo teigimu, 2020 m. gegužės 13-15 d. per MS Teams platformą įvyko URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narių L. Š. ir R. S. inicijuota diskusija/aptarimas, o 2020 m. gegužės 15 d. URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narės L. Š. ir R. S. el. paštu kreipėsi į URM darbuotojų profesinės sąjungos narius su prašymu balsuoti išreiškiant norą organizuoti visuotinį narių susirinkimą per MS Teams platformą. Ieškovas paaiškino, kad gavęs iš kitų URM darbuotojų profesinės sąjungos narių informaciją apie valdybos narių veiksmus, siekiant suorganizuoti visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu bei šiuos veiksmus patvirtinančius įrodymus, kreipėsi į URM darbuotojų profesinės sąjungos narius bei nurodė, kad dėl koronaviruso pandemijos šalyje nustatytų apribojimų, balandžio mėn. turėjęs vykti visuotinis narių susirinkimas negalėjo vykti. Atsižvelgdamas į valdybos narių veiksmus siekiant organizuoti visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu, tačiau įvertinęs tai, kad URM darbuotojų profesinės sąjungos įstatai tokio susirinkimo organizavimo būdo nenumatė ir toks organizavimo būdas kelia daug neaiškumų dėl balsavimo, balsų skaičiavimo ir kitų procedūrinių aspektų, jis informavo URM darbuotojų profesinės sąjungos narius, kad kreipėsi į Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkę konsultacijos, kaip tokios procedūros turi būti atliktos, kad susirinkimas būtų teisėtas. Nurodytas pranešimas taip pat buvo patalpintas ir Lietuvos Respublikos užsienio ministerijos ekstraneto svetainės „Kasdienė užsienio reikalų ministerijos informacijos sistema“ (KURMIS).

1.4.                      Ieškovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 18 d. URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narės L. Š. ir R. S. dar kartą paragino profesinės sąjungos narius balsuoti išreiškiant norą organizuoti visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu (per MS Teams platformą). URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narės L. Š. ir R. S. 2020 m. gegužės 20 d. el. paštu informavo apie 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. šaukiamą URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks nuotoliniu būdu per Užsienio reikalų ministerijos MS Teams platformą. El. laiške valdybos narės išreiškė prašymą visiems nariams balsuoti išankstiniu balsavimu užpildant balsavimo raštu biuletenį, jį atsiunčiant valdybos narėms iki gegužės 24 d. 24 val. Ieškovo teigimu, šio 2020 m. gegužės 20 d. el. laiško valdybos narės jam taip pat neadresavo ir prisijungimo prie MS Teams platformos kodų neatsiuntė. Apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą jis buvo informuotas tik 2020 m. gegužės 21 d., kai laišką persiuntė kitas profesinės sąjungos narys.

1.5.                      Ieškovas paaiškino, kad reaguodamas į tokius neteisėtus valdybos narių veiksmus, kuriais buvo pažeidžiama URM darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 4.8. nuostata, ieškovas kaip profesinės sąjungos pirmininkas, vadovaudamasis įstatų 4.20.13. p., sustabdė L. Š. ir R. S. narystę URM darbuotojų profesinėje sąjungoje. Įsakymas dėl narystės sustabdymo buvo išsiųstas L. Š. bei R. S., o taip pat patalpintas ir URM ekstraneto svetainėje KURMIS.

1.6.                      Ieškovas paaiškino, kad 2020 m. gegužės 23 d. jis išsiuntė URM darbuotojų profesinės sąjungos nariams dar vieną el. laišką, kuriame informavo sustabdęs L. Š. ir R. S. narystę URM darbuotojų profesinėje sąjungoje bei nurodė surinktą informaciją dėl galimybės vykdyti visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu ir pasisakė dėl šaukiamo susirinkimo neteisėtumo. Jis taip pat informavo narius, kad norint organizuoti susirinkimą nuotolinių būdu yra būtina keisti įstatus ir juose įtvirtinti tokio susirinkimo organizavimo būdą. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Valstybės tarnautojų profesinė sąjunga komunikacijai naudoja ZOOM ir MS Teams platformas, tačiau šios platformos yra pritaikytos komunikacijai, bet ne susirinkimui ir jo metu vykstančiam balsavimui organizuoti. Vadovaudamasis surinkta informacija jis vertino, kad esamoje situacijoje sušaukti visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu nėra nei teisinių, nei techninių galimybių, todėl susirinkimą pasiūlė surengti įstatuose nustatytu būdu, kai bus panaikinti šalyje dėl karantino įvesti susibūrimo apribojimai.

1.7.                      Ieškovas pažymėjo, kad nors jis ir sustabdė L. Š. bei R. S. narystę URM darbuotojų profesinėje sąjungoje, tačiau L. Š. ir R. S. 2020 m. gegužės 25 d., likus kelioms valandoms iki susirinkimo, išplatino URM darbuotojų profesinės sąjungos nariams dar vieną el. laišką, kuriuo paragino profesinės sąjungos narius atsiųsti balsavimo raštu biuletenius, nurodydamos, kad trūksta dar dviejų balsų, kad susirinkimas būtų laikomas įvykusiu. Ieškovo teigimu, tokiu būdu organizuojant ir sušaukiant visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu bei prašant narių iki 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. įvyksiančio susirinkimo atsiųsti užpildytus balsavimo raštu biuletenius, buvo panaikinta galimybė profesinės sąjungos nariams prieš balsavimą susipažinti su pirmininko parengta ataskaita, todėl jis šiame susirinkime nedalyvavo.

1.8.                      Ieškovas R. K. nurodė, kad jam nebuvo žinoma, ar 2020 m. gegužės 25 d. organizuotas visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu būdu įvyko ir kokie sprendimai buvo priimti jo metu, kadangi visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu organizavusios ir sušaukusios L. Š. ir R. S. daugiau jokių pranešimų jam neadresavo. Paaiškino, kad 2020 m. birželio 19 d. jis gavo iš VĮ „Registrų centras“ pranešimą apie tai, kad jo elektroninis sertifikuotas Juridinių asmenų registro išrašas yra negaliojantis. Gavęs nurodytą pranešimą, jis patikrino viešai prieinamus duomenis apie URM darbuotojų profesinę sąjungą, iš kurių tapo žinoma, kad 2020 m. birželio 18 d. VĮ „Registrų centras“ buvo pateikti registruoti 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokolas, jame patvirtinti įstatai, 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio protokolas bei prašymas dėl vadovo, valdybos narių duomenų ir įstatų įtraukimo į registrą.

1.9.                      R. K. paaiškino, kad 2020 m. birželio 26 d. jis gavo iš URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pranešimą apie naujai išrinktus valdybos narius, pirmininką bei patvirtintą naują įstatų redakciją. Kadangi VĮ „Registrų centras“ pateikti dokumentai iš karto nebuvo skaitmenizuoti, su jų turiniu susipažino tik birželio mėn. pabaigoje (duomenys iš registro buvo gauti ieškovo atstovų 2020 m. birželio 30 d.). Susipažinus su VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų turiniu, paaiškėjo, kad 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime buvo priimti šie sprendimai: pritarti pateiktai visuotinio susirinkimo darbotvarkei; pritarti URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko R. K. atleidimui iš pareigų; pritarti URM darbuotojų profesinės sąjungos naujos redakcijos įstatams; išrinkti naujus URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narius; išrinkti URM darbuotojų profesinės sąjungos revizorių; pritarti URM darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties projektui.

1.10.                      Ieškovas pažymėjo, kad susirinkimo protokole nurodyta, jog susirinkime dalyvavo 39 iš 64 URM darbuotojų profesinės sąjungos narių ir balsavimas vyko išankstinio balsavimo būdu. Protokole neužsiminta, kad susirinkimas vyko nuotoliniu būdu galimai dėl tos priežasties, kad VĮ „Registrų centras“ neatsisakytų registruoti visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus. Ieškovo teigimu, jis nei apie vieną iš nurodytų susirinkime priimtų sprendimų (įskaitant ir jo atleidimą iš pirmininko pareigų) nebuvo informuotas iki pat 2020 m. birželio mėn. pabaigos.

1.11.                      Ieškovas nurodė, kad L. Š. ir R. S. suburta ¼  visų profesinės sąjungos narių iniciatyvinė grupė, pažeisdama susirinkimo sušaukimo metu galiojusių įstatų nuostatas, sušaukė visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu, kuriame nesant kvorumo bei nesudarius galimybės profesinės sąjungos nariams balsuoti realiuoju laiku, buvo priimti neteisėti sprendimai. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos viešai prieinamos informacijos ieškovas sužinojo, kad 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokolas bei jame patvirtinti įstatai buvo pateikti registruoti narės (kurios narystė profesinėje sąjungoje, be kita ko, buvo sustabdyta), ne iš karto, bet po to, kai 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdyje buvo išrinktas naujas URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas. Ieškovo nuomone, tai, kad 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokolas bei jame patvirtinti įstatai buvo pateikti registruoti VĮ „Registrų centras“ tą pačią dieną kaip ir 2020 m. birželio 16 d. valdybos protokolas, patvirtina, jog tokiu būdu buvo siekiama, kad ieškovas neturėtų galimybės sutrukdyti įgyvendinti neteisėtame susirinkime priimtus sprendimus, o naujasis pirmininkas ir naujai išrinkta valdyba galėtų priiminėti neapibrėžtai asmenų grupei naudingus sprendimus.

1.12.                      Ieškovo įsitikinimu, 2020 m. gegužės 25 d. visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu būdu buvo sušauktas pažeidžiant įstatuose įtvirtintą susirinkimo sušaukimo tvarką. Tiek įstatų 4.4. p. tiek 4.8. p. buvo numatyta, kad susirinkimą šaukia pirmininkas. Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi pirmininkas, ne mažiau kaip 1/2 valdybos narių ir ne mažiau kaip 1/4 visų profesinės sąjungos narių. Pirmininkas privalo informuoti profesinės sąjungos narius apie susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę ne vėliau kaip likus trims dienoms iki susirinkimo. Šios nuostatos reiškia, kad išimtinę susirinkimo sušaukimo ir narių informavimo apie profesinės sąjungos visuotino narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę teisę turėjo tik pirmininkas. Nors profesinės sąjungos įstatais 1/2 valdybos nariams ir 1/4 visos profesinės sąjungos nariams ir buvo suteikta teisė inicijuoti susirinkimo sušaukimą, ši iniciatyvos teisė nesuteikė teisės nurodytiems subjektams šaukti visuotinio narių susirinkimo. URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narių skaičiui sumažėjus nuo 7 iki 3, valdybos narės L. Š. ir R. S. negalėjo inicijuoti visuotinio narių susirinkimo sušaukimo. Ieškovo teigimu,  ¼ profesinės sąjungos narių valios taip pat nebuvo. Pažymi ir tai, kad nors URM darbuotojų profesinės sąjungos įstatuose nebuvo numatyta, kaip turi būti įgyvendinama susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisė, tačiau ieškovo manymu, tokia teisė turėjo būti įgyvendinama laikantis įstatų (o būtent juose numatytos sušaukimo tvarkos), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šiuo konkrečiu atveju 2020 m. gegužės 25 d. visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu būdu buvo sušauktas prieš tai nesikreipus į URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką su prašymu sušaukti visuotinį narių susirinkimą. R. K. apie valdybos narių veiksmus siekiant suorganizuoti visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu bei šiuos veiksmus patvirtinančius įrodymus gavo iš kitų URM darbuotojų profesinės sąjungos narių. 2020 m. gegužės 17 d. Ieškovas paaiškino kad jis išplatino URM darbuotojų profesinės sąjungos nariams pranešimą dėl visuotinio narių susirinkimo organizavimo nuotoliniu būdu, tačiau valdybos narės L. Š. ir R. S., ignoruodamos šį laišką, 2020 m. gegužės 20 d. (o kai kuriuos narius galimai ir vėliau) el. paštu informavo apie 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. šaukiamą visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu nurodydamos, kad susirinkimas šaukiamas 1/4 visų profesinės sąjungos narių išreiškus norą organizuoti visuotinį narių susirinkimą. Ieškovas pažymėjo, kad įstatai tokios visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarkos nenumatė.

1.13.                      Ieškovo įsitikinimu, 2020 m. gegužės 25 d. visuotinis narių susirinkimas buvo organizuojamas ir vyko nei įstatuose, nei įstatyme nenumatytu nuotoliniu būdu. Be to, apie šaukiamą 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu galimai nebuvo tinkamai pranešta visiems URM darbuotojų profesinės sąjungos nariams tokiu būdu pažeidžiant įstatuose įtvirtintą informavimo apie šaukiamą susirinkimą tvarką. Nors URM darbuotojų profesinės sąjungos įstatai detaliai nereglamentuoja informavimo apie šaukiamą susirinkimą tvarkos ir nenumato, kokiu būdu nariai turi būti informuojami apie šaukiamą susirinkimą, tam, kad būtų užtikrintas tinkamas profesinės sąjungos narių informavimas, tačiau ieškovo nuomone apie susirinkimą kiekvienam nariui asmeniškai turėjo būti pranešta bent jau elektroniniu paštu. Kiekvienam nariui apie šaukiamą susirinkimą pranešti asmeniškai ypatingai svarbu tais atvejais, kai susirinkime planuojama svarstyti svarbius klausimus (pavyzdžiui, įstatų keitimo klausimą, valdybos narių rinkimo klausimą). Teigia, kad nagrinėjamu atveju prie VĮ „Registrų centras“ pateikto 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių surinkimo protokolo pridėtas URM profesinės sąjungos narių L. Š. ir R.S. laiškas nepatvirtina, kad visi URM profesinės sąjungos nariai buvo informuoti apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu.

1.14.                      Ieškovas nurodė, kad iš kartu su 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių surinkimo protokolu pateikto URM profesinės sąjungos narių L. Š. ir R. S. laiško matyti, kad laiškas buvo išsiųstas iš R. S. elektroninio pašto dėžutės į L. Š. pašto dėžutę, kitus adresatus galimai pridėjus į nematomą kopiją („Bcc“ laukelis). Mano, kad šiuo atveju galima preziumuoti, kad apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu tikslingai nebuvo pranešta visiems profesinės sąjungos nariams. Valdybos narės L. Š. ir R. S. el. paštu informavo apie 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. šaukiamą profesinės sąjungos visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks nuotoliniu būdu per Užsienio reikalų ministerijos MS Teams platformą nenurodydamos jokios papildomos informacijos. Mano, kad 2020 m. gegužės 25 d. vyksiančiam susirinkimui nuotoliniu būdu nebuvo tinkamai pasiruošta ir URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotiniame narių susirinkime nebuvo užtikrintas informacijos saugumas bei dalyvių tapatybės nustatymas. Visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu būdu buvo organizuojamas ir įvyko nesudarius galimybės profesinės sąjungos nariams išreikšti savo nuomonės darbotvarkės klausimais realiuoju laiku dalyvaujant susirinkime. Organizuojant ir sušaukiant visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu buvo panaikinta galimybė R. K. kaip profesinės sąjungos pirmininkui pristatyti, o profesinės sąjungos nariams - susipažinti su pirmųjų veiklos metų ataskaita apie profesinės sąjungos veiklą ir jos finansinę būklę.

1.15.                      Ieškovo įsitikinimu, 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkime taip pat nebuvo kvorumo, todėl susirinkimas negalėjo vykti ir sprendimai jame negalėjo būti priimami. URM darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 4.6. p. numatyta, kad susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų profesinės sąjungos narių. Jei į susirinkimą nesusirenka reikiamas narių skaičius, ne vėliau kaip per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Pakartotinis susirinkimas gali priimti sprendimus nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių skaičiaus, bet tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Ieškovas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. URM darbuotojų profesinėje sąjungoje buvo 98 nariai. Po nurodytos datos iš URM darbuotojų profesinės sąjungos išstojo / sustabdė narystę dar 4 nariai, todėl 2020 m. gegužės 25 d. profesinėje sąjungoje buvo 94 nariai ir susirinkimo kvorumui reikėjo ne mažiau kaip 48 narių dalyvavimo. Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad visuotiniame narių susirinkime iš anksto balsavo vos 39 URM darbuotojų profesinės sąjungos nariai. Ieškovas pažymėjo, kad kartu su 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo protokolu pateiktame balsavusių narių sąraše taip pat nurodomos ir L. Š. bei R. S., kurių narystė profesinėje sąjungoje buvo sustabdyta 2020 m. gegužės 22 d. R. K. įsakymu dėl įstatų pažeidimo. Dalyvaujant 39 URM darbuotojų profesinės sąjungos nariams (o išskaičiavus L. Š. bei R. S. išankstinį balsavimą – 37 nariams) visuotinis narių susirinkimais negalėjo priimti sprendimų, kadangi jame nebuvo kvorumo (t. y. susirinkime dalyvavo mažiau nei pusė visų profesinės sąjungos narių). Nesant kvorumo, 2020 m. gegužės 25 d. visuotinis narių susirinkimas laikytinas neįvykusiu, o jame priimti sprendimai neteisėtais.

1.16.                      Ieškovas nurodė, kad pripažinus 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu vykusį visuotinį narių susirinkimą neteisėtu, jame priimti sprendimai ir jų pasekoje priimtas 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio sprendimas privalo būti pripažįstami negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Kadangi neteisėtas susirinkimas negali priimti teisėtų sprendimų. Juo labiau įvertinus tai, kad 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu vykusiame visuotiniame narių susirinkime buvo priimti sprendimai, sukeliantys reikšmingas teisines pasekmes pačiai URM darbuotojų profesinei sąjungai, o taip pat jos nariams.

1.17.                      Ieškovas, pasisakydamas dėl 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu vykusiame visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo 2 darbotvarkės klausimu (t. y. dėl R. K. atleidimo iš užimamų pareigų), nurodo, kad jis profesinės sąjungos pirmininku buvo išrinktas URM darbuotojų profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo, įvykusio 2019 m. balandžio 12 d., metu trijų metų kadencijai. Jam einant profesinės sąjungos pirmininko pareigas, profesinės sąjungos nariai jokių nusiskundimų pirmininko veikla neturėjo. URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narių L. Š. ir R. S. 2020 m. gegužės 11 d. išplatintas pranešimas apie tai, kad jis netinkamai atlieka pirmininko pareigas, jam buvo netikėtas. Pažymėjo, kad nei sušaukdamos 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu, nei vėliau valdybos narės L. Š. ir R. S. nenurodė, kokius konkrečius pažeidimus yra padaręs ar neteisėtus veiksmus atlikęs R. K., kurie galėtų sudaryti pagrindą jį atleisti iš užimamų pareigų. R. K. net nesudarius galimybės pristatyti savo veiklos ataskaitos, neteisėtai sušauktame ir nuotoliniu būdu įvykusiame 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime jis buvo atleistas iš primininko pareigų taip ir neįvardijant konkrečių atleidimo priežasčių. Nurodo, kad įvertinus tai, jog URM darbuotojų profesinės sąjungos įstatai nenumatė absoliučios visuotinio narių susirinkimo teisės atleisti profesinės sąjungos pirmininką, mano, kad profesinės sąjungos pirmininkas dar nepasibaigus jo kadencijos laikotarpiui galėjo būti atleistas tik nustačius įstatų pažeidimus ar veiklą, kenkiančią profesinės sąjungos interesams. Kitais atvejais pirmininko nušalinimo inicijavimas turėtų būti galimas tik tuo atveju, jei pirmininko įstatų pažeidimas ar veikla, kenkianti profesinės sąjungos interesams, būtų konstatuota atitinkamų valstybės institucijų (įskaitant, bet neapsiribojant teismo). Be kita ko, sprendžiant klausimą dėl profesinės sąjungos pirmininko atleidimo turėtų būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami atleidimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.

1.18.                      Ieškovas, pasisakydamas dėl 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusiame visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo 3 darbotvarkės klausimu (t. y. dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo), nurodė, kad naujos redakcijos įstatų nuostatos prieštarauja viena kitai ir yra kvestionuotinos dėl jų atitikimo profesinės sąjungos narių interesams. Naujos redakcijos įstatų 4.11. ir 4.20 p. iš esmės suteikia teisę profesinės sąjungos vienasmeniu valdymo organu bei kolegialaus valdymo organo nariu būti asmenims ne tik, kad nedirbantiems URM, bet ir nesantiems URM darbuotojų profesinė sąjungos nariais. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusiame visuotiniame narių susirinkime į valdybos narius buvo išrinkta I. B., kuri nebuvo profesinės sąjungos narė ir dar 2020 gegužės 2 d. išėjo į pensiją. Pažymėjo, kad 2020 m. birželio 16 d. įvykusiame valdybos posėdyje URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku buvo paskirtas A. V., kuris nėra ir niekuomet nebuvo profesinės sąjungos nariu. Profesinės sąjungos pirmininku paskirtas A. V. pusantros kadencijos (nuo 2000 m. iki 2006 m.) yra buvęs Užsienio reikalų ministru, jo kadencijos metu buvo tobulinamas Diplomatinės tarnybos įstatymas, dėl kurio spragų iki šiol nėra užtikrinamos URM darbuotojų lygios galimybės į karjerą.

1.19.                      Teismo posėdžio metu ieškovas R. K. paaiškino, kad siekė surengti susirinkimą, aiškinosi dėl techninių ir teisinių galimybių surengti susirinkimą nuotoliniu būdu, balandžio mėnesį siuntė R. K. profesinės sąjungos veiklos ataskaitą. Nurodė, kad profesinės sąjungos tikslas buvo užtikrinti skaidrią diplomatinę karjerą. Nurodė, kad jis buvo parengęs tiek metinę ataskaitą, tiek rengė kolektyvinę sutartį, dėl kurios vyko derybos. Ieškovo vertinimu, jis aktyviai ir tinkamai atstovavo narių interesus.

2.       Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Atsakovė paaiškino, kad 2019 m. balandžio 12 d. įvykusio URM darbuotojų profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtinti įstatai numatė, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas pirmininko ne rečiau kaip kartą per metus ir likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki profesinės sąjungos organų įgaliojimų pasibaigimo (įstatų 4.4. p.). Vadovaujantis tuo metu galiojusiais įstatais, visuotinis narių susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2020 m. balandžio 12 d., tačiau Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį bei karantiną, buvo uždrausti bet kokie atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai. Atsakovės įsitikinimu, sušaukti susirinkimą buvo būtina, o profsąjungos pirmininkas nesiūlė kitų būdų kaip profesinės sąjungos nariams susirinkti, nors normaliai tiek darbo vietoje – Užsienio reikalų ministerijoje, tiek kitose ministerijose ir įstaigose tapo normalu susirinkimus vykdyti nuotoliniu būdu. 

2.2.                      Atsakovė paaiškino, kad profesinės sąjungos valdybos narės L. Š. ir R. S. 2020 m. gegužės 11 d. išplatino pranešimą, kuriuo jos kreipėsi į URM darbuotojų profesinės sąjungos narius, siūlydamos per MS Teams platformą padiskutuoti ir aptarti: galimybę papildyti valdybą naujais nariais; esamo pirmininko atstatydinimą ir naujo pirmininko rinkimus. Pranešime valdybos narės nurodė planuojančios URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinį narių susirinkimą organizuoti per MS Teams platformą gegužės pabaigoje (gegužės 25 d. 15.30 vai.). Kartu su pranešimu valdybos narės taip pat pateikė preliminarų visuotinio narių susirinkimo balsavimo raštu biuletenio projektą. Valdybos narės 2020 m. gegužės 15 d. el. paštu kreipėsi į URM darbuotojų profesinės sąjungos narius su prašymu balsuoti išreiškiant norą organizuoti visuotinį narių susirinkimą per MS Teams platformą. Atsakymus / balsavimus URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narės prašė pateikti iki gegužės 19 d. Valdybos narės L. Š. ir R. S. 2020 m. gegužės 20 d. el. paštu informavo profesinės sąjungos narius apie 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. šaukiamą visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks nuotoliniu būdu per Užsienio reikalų ministerijos MS Teams platformą. El. laiške valdybos narės išreiškė prašymą visiems nariams balsuoti išankstiniu balsavimu užpildant balsavimo raštu biuletenį, jį atsiunčiant valdybos narėms iki gegužės 24 d. 24 val. Atsakovė pažymėjo, kad R. K., reaguodamas į tokius neva neteisėtus valdybos narių veiksmus, 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu sustabdė L. Š. ir R. S. narystę URM darbuotojų profesinėje sąjungoje. R. K. 2020 m. gegužės 25 d., turėjusiame vykti per MS Teams platformą, nedalyvavo.

2.3.                      Atsakovė nurodė, kad teismui pateikia kelis profesinės sąjungos narių laiškus profesinės sąjungos valdybai arba pirmininkui, kuriais asmenys teigia, kad nelaiko savęs profesinės sąjungos nariais ir niekada savęs tokiais nelaikė. Kai kurie URM darbuotojai teigia, kad yra pateikę prašymą profesinei sąjungai išstoti iš jos, tačiau jokio veiksmo profesinės sąjungos pirmininkas tuo klausimu neatliko, nors nariai buvo pateikę prašymus tiek URM finansų skyriui dėl narystės nutraukimo, tiek profesinės sąjungos valdymo organams taip pat dėl narystės nutraukimo. Atsakovės manymu, iš šių pavyzdžių akivaizdu, kad pats ieškovas veikė priešingai profesinės sąjungos interesams, menkino jos vardą tarp narių ir kitų organizacijų, nevykdė savo pareigų ir tik desperatiškai bandė išsaugoti savo vienvaldę poziciją šioje profesinėje sąjungoje.

2.4.                      Atsakovės teigimu, tuo metu, kai buvo šaukiamas neva nelegalus visuotinis susirinkimas nuotoliniu būdu, buvo ne 98 profesinės sąjungos nariai, kaip teigia ieškovas, bet 64, kurie susirinkę ir nusprendė pakeisti netinkamai veikiantį vieną iš valdymo organų - pirmininką. Atsakovė pažymėjo, kad pirmiausiai nariai išreiškė valią apskritai atšaukti iš pareigų senąjį pirmininką, o ne iškart išrinkti naują, kadangi tuo metu net neturėjo naujos kandidatūros, o tik vėliau, po beveik mėnesio, profesinės sąjungos valdybai radus naują kandidatą, juo buvo patvirtintas naujasis pirmininkas A. V. Atsakovė nurodė, kad vertinant asmenų, kurie buvo tikrais profesinės sąjungos nariais, skaičių, matoma tokia situacija: iki surengto nuotolinio susirinkimo: atsiųstų el. paštu/prašymų, kad nėra nariai/išstojo/sustabdė narystę - 14 URM darbuotojų; iki posėdžio nebedirbo URM - 4 darbuotojai; niekada nelaikė savęs nariais - 8 URM darbuotojai.

2.5.                      Atsakovė atkreipė dėmesį, kad steigiant profesinę sąjungą jos steigimo susirinkime dalyvavusiems nariams prieš susirinkimą buvo pateiktas dalyvių sąrašas, kurį dalyvavę URM darbuotojai pasirašė. Šiuo sąrašu nebuvo tvirtinami nei profesinės sąjungos įstatai, nei tvirtinami jos valdybos nariai, nei pats pirmininkas. Tai tik buvo susirinkime dalyvavusiųjų sąrašas, kurio pagrindu vėliau VĮ „Registrų centras“ patvirtino, kad egzistuoja pagrindai, nustatyti profesinei sąjungai įsteigti. Profesinės sąjungos įstatuose (3.3. punkte) nurodyta, kad profesinės sąjungos steigėjai, pasirašę profesinės sąjungos steigimo protokolą, tampa profesinės sąjungos nariais be atskiro prašymo. Tačiau atsakovė atkreipia dėmesį, kad šiuos pagrindus nurodė tik pats pirmininkas savo vienasmene pažyma, pateikta VĮ „Registrų centras“. Atsakovės nuomone, tik sudalyvavimas steigiant profesinę sąjungą ir pasirašant prieš susirinkimą dalyvių sąraše nereiškia, kad tie asmenys iš karto tapo profesinės sąjungos nariais. Toks vertinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir patiems profesinės sąjungos įstatams, kuriuose nustatyta, kad nariais tampama pasirašant steigimo protokolą.

2.6.                      Atsakovė nurodė, kad vienas iš pagrindų būti profesinės sąjungos nariu yra nario mokesčio mokėjimas profesinei sąjungai, taigi tik nariai, mokėję mokestį profesinei sąjungai, gali būti laikomi jos nariais. Pažymėjo, kad narių susirinkimo dieną buvo 64 nariai, kurie mokėjo nario mokestį, ir jų daugiau nei pusė balsavo visais susirinkime spręstais klausimais. Taigi, balsavime dėl susirinkimo nuotoliniu būdu ir jame dalyvavę 39 (iš 64 esamų) nariai (išreiškę savo valią užpildydami biuletenius) sudarė reikalingą balsų kvorumą, kadangi sprendimams priimti profesinėje sąjungoje, remiantis tuo metu galiojusiais jos įstatais, įstatams pakeisti reikėjo 1/4 narių balsų. Remiantis tuo, kas nurodyta, atsakovės manymu, kvorumas sprendimams priimti buvo, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

2.7.                      Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas žinojo apie valdybos narių L. Š. ir R. S. veiksmus bei šaukiamą narių susirinkimą. Tai matyti ypač iš to, kad jis suskubo neva priešingai įstatams besielgiančias profesinės sąjungos valdybos nares pašalinti iš profesinės sąjungos narių.

2.8.                      Atsakovės nuomone, ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad susirinkimas galėjo vykti tik gyvai ir sprendimus profesinės sąjungos nariai galėjo priimti tik balsuodami susirinkę vienoje vietoje. Paaiškino, kad pagal galiojusių profesinės sąjungos įstatų 4.7. punktą susirinkimas sprendimus priima paprasta dalyvaujančių profesines sąjungos narių balsų dauguma. Iš anksto balsavę raštu laikomi dalyvavusiais susirinkime, jei savo pareiškimą, su kuriuo supažindinami susirinkimo dalyviai, pateikė iki balsavimo pradžios. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiantis yra pirmininkaujančio susirinkimui balsas. Pirmininkaujantis neturi teises susilaikyti. Sprendimai dėl profesines sąjungos įstatų keitimo, profesines sąjungos likvidavimo ir reorganizavimo, profesines sąjungos valdymo organų narių atleidimo ar pašalinimo iš profesines sąjungos priimami 2/3 dalyvaujančių profesines sąjungos narių balsų dauguma. Mano, kad iš šio reguliavimo aišku, kad profesinės sąjungos nariai turėjo pilną teisę balsuoti išankstiniu nuotoliniu būdu, kokį ir pasiūlė tuo metu jį organizavusios profesinės sąjungos narės, todėl balsavimas buvo visiškai teisėtas.

2.9.                      Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jis vadovavo profesinei sąjungai negailėdamas savo laiko ir jėgų, siekdamas pagrindinio URM darbuotojų profesinės sąjungos tikslo, dėl kurios ši profesinė sąjunga buvo įsteigta. Atsakovė paaiškino, kad profesinę sąjungą valdant ieškovui veikusios valdybos veikla ir sudėtis ypač pasikeitė ne dėl darbdavio spaudimo ar įtakos, kaip bando įteigti ieškovas, bet dėl paties ieškovo netinkamo vadovavimo ir nesavalaikio veiksmų, susijusių su organizacijos valdymu, atlikimu: pirmininkas, nors pagal įstatus privalėjo, nepateikė nariams ataskaitos nei gyvai, nei elektroniniu būdu (pažymėtina, kad nariai, o tarp jų ir valdyba, su pirmininko veiklos ataskaita susipažino tik gavę ieškovo ieškinį), taip pat vienasmeniškai, prieštaraudamas valdybos ir visų narių nuomonei, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, taip sukeldamas ypatingą profesinės sąjungos priešpriešą su darbdavio vadovu, taip pat supratęs, kad jį bus bandoma pakeisti, visais būdais - veikimu ir neveikimu, t. y. ir aktyviai priešindamasis visuotinio narių susirinkimo suorganizavimui, tiek nedalyvaudamas jame ir nevykdydamas savo kaip vadovo pareigų, bandė užkirsti kelią visuotiniam profesinės sąjungos narių susirinkimui įvykti. Pažymi, kad susirinkimus vykdyti nuotoliniu būdu karantino metu siūlė ir rekomendavo ir valstybinės institucijos, atsakingos už sklandų organizacijų veikimą karantino metu. Be kita ko, pirmininkas nepateikė metinės veiklos ataskaitos, nesuorganizavo susirinkimų/metinio susirinkimo laiku, paliko skolas profsąjungų konfederacijai, VMI laiku nepateikė užpildytos „Metinio pelno mokesčio“ deklaracijos už 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, neorganizavo naujų valdybos narių ir revizoriaus rinkimų ir veikė kaip vienvaldis. Atsakovė pažymi, kad profesinei sąjungai vadovaujant ieškovui, su darbdaviu nevyko socialinis dialogas, ir dėl to, atsakovės įsitikinimu ,yra atsakingas būtent ieškovas R. K., kuris nepritarė kolektyvinei sutarčiai.

2.10.                      Atsakovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus balsavimo biuletenius susirinkimas buvo sušauktas remiantis 25 narių balsais (iš 29 biuletenių 2 (L. ir Š., pasikartojantys), 2 nariai – Š. ir J. balsavo prieš). Taip pat atsakovė paaiškino, kad sušauktame susirinkime dalyvavo 39 nariai pateikdami išankstinio balsavimo biuletenius. Atsakovė pažymėjo, kad pagal įstatų 4.7. p. sprendimai dėl profesinės sąjungos įstatų keitimo, profesinės sąjungos likvidavimo ir organizavimo, profesinės sąjungos valdymo organų narių atleidimo ar pašalinimo iš profesinės sąjungos priimami 2/3 dalyvaujančių profesinės sąjungos narių balsų dauguma. Atsakovės teigimu, tokia kvalifikuota balsų dauguma susirinkime buvo užtikrinta: 2020 m. gegužės 25 d. susirinkime dalyvavo 39 nariai, „už“ ieškovo atšaukimą iš pirmininko pareigų balsavo 32 nariai (kas sudaro 2/3 dalyvavusių narių, nes būtų pakakę 26 narių, nes dalyvavo 39 nariai), „už“ naujos redakcijos įstatus balsavo 34 nariai (kas sudaro 2/3 dalyvavusių narių, nes būtų pakakę 26 narių), „už“ naujus valdybos narius: L. Z. balsavo 33 nariai, už I. B. balsavo 22 nariai, už L. Š. balsavo 34 nariai, už R. S. balsavo 35 nariai, už Ž. Š. balsavo 22 nariai. Vadinasi, atsakovės vertinimu, balsavimas taip pat atitiko įstatų reikalavimus ir už visuotiniame susirinkime iškeltus klausimus balsavo tinkamas narių skaičius. Atsakovė papildomai nurodė, kad 2020 m. gegužės 23 d. elektroniniame laiške pats ieškovas nurodo, kad jis žino apie rengiamą surinkimą, jo datą ir būdą, todėl jo nedalyvavimas buvo nulemtas ne tuo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas. Be to, iš 2020 m. gegužės 18 d. ir 21 d. el. laiškų nariams matyti, kad kaip vienas adresų pridėtas ir ieškovas, o tai patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas apie susirinkimą ir pats pasirinko jame nedalyvauti. Atsakovės nuomone, negalima laikyti, kad asmuo nemokantis nario mokesčio ir/ar nedalyvaujantis profesinės sąjungos veikloje, yra profesinės sąjungos narys. Tinkamai profesinės sąjungos pirmininko pareigas atliekantis profesinės sąjungos pirmininkas turėtų, vadovaujantis įstatų 3.5 p. pašalinti tokius narius. Tačiau ieškovas jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovė taip pat pridėjo E. S. 2020 m. spalio 16 d. prašymą įstoti į profesinę sąjungą, kas pasak atsakovės, patvirtina, jog susirinkimo dienai ji nelaikė savęs nare bei dar kartą parodo, kad ne kiekvienas asmuo pateikęs prašymą ar dalyvavęs steigiamajame susirinkime gali būti laikomas nariu. Atsakovė patikslintuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 12 d. patvirtintų profesinės sąjungos įstatų 4.8. p. numatyta, kad visuotinio susirinkimo iniciatyvos teisę turi ne tik pirmininkas ar ½ valdybos, bet ir ¼ profesinės sąjungos narių. Nurodo, kad šiuo atveju susirinkimas buvo sušauktas būtent pastaruoju pagrindu – ¼ narių iniciatyvos teise, nariams už susirinkimo sušaukimą prabalsavus iš anksto el. paštu dėl šalyje paskelbto karantino. Už sušaukimą balsavo 25 nariai, kai tuo tarpu reikėjo 16 balsų (1/4 visų narių), laikant, kad profesinėje sąjungoje buvo 64 nariai. Atsakovė pažymėjo, kad 11 narių susirinkimo dienai prašymus sustabdyti narystę buvo pateikę pačiam ieškovui, o kiti savęs nariais nelaikė arba prašymus padavė dar iki susirinkimo profesinei sąjungai (tik netiesiogiai pirmininkui). Savęs nariais nelaikė ir/arba buvo pateikę prašymus nutraukti narystę ir/arba buvo nutraukę darbo santykius su URM, iš viso 41 narys iš 105 (71 narys dalyvavo susirinkime, o 33 pateikė prašymus įstoti (G. M. prašymas įstoti į PS byloje nebuvo pateiktas, bet ji mokėjo nario mokestį ir balsavo). Nurodo, kad pagal atsakovės turimus duomenis, nariais 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo dienai buvo 64 asmenys (kaip paaiškėjo po URM atsakymo, netgi 58), kurie mokėjo nario mokestį ir/arba laikė save nariais, buvo pateikę prašymus įstoti, kt., pagal aukščiau nurodytus pagrindus (dalyvavimą steigiamajame susirinkime arba prašymų pateikimą). Taigi, iš pateikiamų dokumentų (VI „Registrų centras“ pateiktų balsavimo biuletenių kopijų) matyti, kad už visuotinio susirinkimo sušaukimą balsavo 25 profesinės sąjungos nariai, kas net ir vadovaujantis ieškovo nurodytu profesinės sąjungos narių skaičiumi (94), sudaro ¼ profesinės sąjungos narių. Be kita ko, įstatų 4.6. p. numatyta, kad susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvavo daugiau, kaip pusė visų profesinės sąjungos narių. Kadangi narių iš viso buvo 64, dalyvavo 39, o tai sudaro daugiau, kaip pusę narių, kas atitinka įstatų nuostatas.

3.       Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. (buvusi S.) paaiškino, kad įstatų pagrindu ¼ profesinės sąjungos narių gali sušaukti susirinkimą, tuo pagrindu ir buvo šaukiamas susirinkimas. Paaiškino, kad narius skaičiavo pagal gautą narių sąrašą, kurie moka nario mokestį, o pirmininkas informacijos apie narius neteikė. Liudytoja nurodė, kad, jei neklysta, 2020 m. gegužės 25 d. susirinkime buvo prisijungę 39 asmenys. Visi nariai balsavo išankstine tvarka, o susirinkime per MS Teams platformą balsavimo nebuvo.

4.       Teismo posėdžio metu liudytojas D. L. nurodė, kad nelaikė savęs profesinės sąjungos nariu, nario mokesčio nemokėjo, tik pasirašė steigiamojo susirinkimo sąraše, kai buvo steigiama profesinė sąjunga, profesinės sąjungos veikla nesidomėjo.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, pripažinti 2020 m. gegužės 25 d. įvykusį URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinį narių susirinkimą neteisėtu, pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus URM darbuotojų profesinės sąjungos 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. posėdyje priimtą sprendimą dėl URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko skyrimo, priteisti ieškovui R. K. iš atsakovės Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos 6 246,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.1.                      Teismas nurodė, kad pagal pateiktą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos profesinės sąjungos 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokolą susirinkime dalyvavo 39 Užsienio reikalų ministerijos profesinės sąjungos nariai iš 64 esamų narių. Balsavimas vyko išankstinio balsavimo būdu. Protokole nurodoma, kad profesinės sąjungos pirmininkas R. K. buvo informuotas apie ¼ narių išreikštą norą organizuoti susirinkimą 2020 m. gegužės 25 d. ir siūlomą darbotvarkę, tačiau susirinkime nedalyvavo. Dienotvarkė: metinės veikos aptarimas, profesinės sąjungos pirmininko R. K. atstatydinimas iš pareigų, įstatų keitimas, naujos valdybos narių rinkimai, revizoriaus rinkimai, balsavimas dėl kolektyvinės sutarties projekto, planuojamų artimiausių darbų aptarimas, kiti klausimai. Svarstyta: metų veikla, pasiekti rezultatai, balsavimas dėl profesinės sąjungos pirmininko R. K. atstatydinimo iš pareigų, balsavimas dėl užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos naujos redakcijos įstatų, naujos Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos rinkimai, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos revizoriaus rinkimai, balsavimas dėl kolektyvinės sutarties projekto. Nurodoma, kad nutarta: pritarti pateikta visuotinio susirinkimo darbotvarkei (38 balsai), pritarti profesinės sąjungos pirmininko R. K. atleidimui iš užimamų pareigų, pritarti Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos naujos redakcijos įstatams (34 balsai). <...> Nurodoma, kad susirinkimas įgaliojo Užsienio reikalų ministerijos profesinės sąjungos darbuotojų pirmininko pavaduotoją L. Š. pasirašyti įstatus. L. Š. ir R. S. pasirašyti įstatus Juridinių asmenų registre; nurodoma, kad daugumai 2019 m. balandžio 12 d. išrinktos valdybos narių per metus išstojus iš profesinės sąjungos narių (liko tik dvi valdybos narės: L. Š. ir R. S.), visuotinis profesinės sąjungos narių susirinkimas turi išrinkti naujus valdybos narius. Išrinkti nauji profesinės sąjungos valdybos nariai <...>. Išrinktas Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos revizorius <...>. Pritarta užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties projektui <...>.

5.2.                      Teismas nurodė, kad į bylą taip pat pateiktas 2020 m. birželio 16 d. Užsienio reikalų ministerijos profesinės sąjungos valdybos narių protokolas, pagal kurį valdybos narės (5 asmenys) vienbalsiai profesinės sąjungos pirmininku išrinko A. V.

5.3.                      Teismas pažymėjo, kad ieškinys iš esmės grindžiamas dviem aplinkybių grupėmis – tuo, kad susirinkimas sušauktas pažeidus galiojančius profesinės sąjungos įstatus (dėl susirinkimo būdo – šiuo atveju nuotolinis susirinkimas, narių informavimo – nebuvo informuoti visi nariai ir kt.) bei dėl profesinės sąjungos narių kvorumo nebuvimo.

5.4.                      Teismas, pasisakydamas dėl susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo, nurodė, kad pagal Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos įstatų, patvirtintų profesinės sąjungos steigiamajame susirinkime 2019 m. balandžio 12 d., 4.8. punktą, susirinkimą šaukia pirmininkas. Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi pirmininkas, ne mažiau kaip 1/2 valdybos narių ir ne mažiau kaip 1/4 visų profesinės sąjungos narių. Pirmininkas privalo informuoti profesinės sąjungos narius apie susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę ne vėliau kaip likus trims dienoms iki susirinkimo. Teismas nustatė, kad šiuo atveju profesinės sąjungos atstovės L. Š. ir R. K. (buvusi S.) surengė profesinės sąjungos narių susirinkimą ¼ narių iniciatyva. Prieš 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimą profesinės sąjungos nariams buvo išsiųsti balsavimo biuleteniai, pagal byloje esančius duomenis už susirinkimo sušaukimą nuotoliniu būdu per MS Teams programą balsavo 25 profesinės sąjungos nariai, tokį balsų „už“ pateiktą susirinkimo formą skaičių patvirtina į bylą atsakovės su rašytiniais paaiškinimais pateikti balsavimo biuleteniai. Pagal ieškovo į bylą pateiktą narių sąrašą, sudarytą 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, kad tuo metu profesinėje sąjungoje buvo registruoti 98 nariai, tuo tarpu atsakovės skaičiavimu, profesinėje sąjungoje buvo 64 nariai.

5.5.                      Pasisakydamas dėl profesinės sąjungos narių skaičiaus, kuris yra reikšmingas skaičiuojant kvorumą, teismas pažymėjo, kad profesinės sąjungos pirmininko 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. P-1 „Dėl R. S. ir L. Š. narystės stabdymo profesinėje sąjungoje“ nuo 2020 m. gegužės 25 d. buvo sustabdyta R. S. ir L. Š. narystė profesinėje sąjungoje. Teismas nurodė, kad įsakymas ginčytas teismine tvarka nebuvo, taip pat šioje byloje savarankiškų reikalavimų dėl įsakymo negaliojimo nėra pareikšta, todėl teismas įsakymą laikė galiojančiu ir tiek R. K. (S.), tiek L. Š. sukeliančiu teisines pasekmes. Teismo vertinimu, dėl šio įsakymo jos negalėjo dalyvauti profesinės sąjungos veikloje. Teismas pažymėjo, kad susirinkimas vyko 2020 m. gegužės 25 d., taigi šių narių balsai negalėjo būti įskaitomi skaičiuojant kvorumą dėl susirinkimo teisėtumo vykdant jį nuotoliniu būdu. Neskaičiuojant šių narių, kurių įgaliojimai, sustabdyti balsų skaičiaus „už“ susirinkimą nuotoliniu būdu balsavusių narių skaičius sudaro 23 balsus.

5.6.                      Teismas nurodė, kad atmeta atsakovės argumentus, kad profesinėje sąjungoje buvo 64 nariai, t.y. kad nariais turėtų būti laikomi tik tie, kurie mokėjo nario mokestį ir taip pat, jog į narius neturi būti įskaitomi tie, kurie yra pateikę prašymus išstoti iš profesinės sąjungos arba patys nelaikė savęs nariais. Teismas nurodė, jog pagal ieškovo pateiktą narių sąrašą 2019 m. gruodžio 31 d. profesinėje sąjungoje buvo 98 nariai. Pagal atsakovės į bylą pateiktus duomenis, gautus iš Užsienio reikalų ministerijos, matyti, kad keturi nariai, nurodyti ieškovo sąraše dar iki 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo yra nutraukę darbo santykius su ministerija. Tuo tarpu pagal įstatų 3.1. punktą profesinės sąjungos nariais gali būti ministerijos diplomatai, valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ir pažiūrų, darbinių pareigų, taip pat ir pilietybės. Profesinės sąjungos nariais negali būti darbdavys, jo įgaliotasis atstovas ir ministerijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Taigi, nurūkus darbo santykiams su ministerija, baigiasi ir narystė profesinėje sąjungoje (įstatų 3.5. punktas). Įvertinęs pateiktus duomenis apie keturių narių darbo santykių pabaigą, teismas sprendė, kad pagal ieškovo pateiktą sąrašą profesinėje sąjungoje buvo 94 nariai.

5.7.                      Teismas konstatavo, kad pagal įstatų 3.5. punktą iš profesinės sąjungos išstojama pateikus prašymą raštu ir grąžinus nario pažymėjimą (jei toks buvo išduotas) profesinės sąjungos pirmininkui be atskiro profesinės sąjungos valdymo organų sprendimo. Narystė profesinėje sąjungoje pasibaigia nutrūkus jos nario tarnybos ar darbo santykiams su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Profesinės sąjungos valdyba turi teisę pašalinti profesinės sąjungos narį (išskyrus jos valdymo organų narius) iš profesinės sąjungos, jei profesinės sąjungos narys daugiau kaip tris mėnesius nesumoka nario mokesčio ir jis dėl to buvo įspėtas, arba savo veikla, nesuderinama su šių įstatų numatytais profesinės sąjungos tikslais, sąmoningai kenkia profesinės sąjungos interesams ar kompromituoja ją. Pasibaigus narystei profesinėje sąjungoje, nario mokestis negrąžinamas. Jeigu yra nario mokesčio įsiskolinimas, jis privalo būti sumokėtas. Teismas konstatavo, kad pagal aptartą įstatų punktą narystė be atskiro profesinės sąjungos organo sprendimo pasibaigia tuomet, kai pateikiamas prašymas išstoti iš profesinės sąjungos. Išstojama pagal prašymą įvykdžius dvi sąlygas: pateikti prašymą raštu ir prašymą pateikti konkrečiam subjektui, t. y. pirmininkui. Teismas konstatavo, kad pagal atsakovės pateiktą lentelę matyti, kad profesinės sąjungos nariai, kurių balsų atsakovė mano nereikia skaičiuoti sprendžiant dėl kvorumo, nurodyti lentelės 1, 23, 27, 35, 36, 40, 41, 53, 54, 70, 85, 103, 104 punktuose pareiškė valią dėl narystės nutraukimo profesinėje sąjungoje jau po 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo, taigi, susirinkimo metu jie tokios valios išreiškę nebuvo bei jų balsai skaičiuotini. Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą pateiktas įstatų reikalavimus atitinkantis A. J. 2020 m. kovo 4 d. prašymas dėl narystės sustabdymo adresuotas pirmininkui, bet taip pat yra pateiktas ir šios narės 2020 m. gegužės 21 d. elektroninis laiškas adresuotas pirmininkui, kuriuo prašoma atstatyti narystę profesinėje sąjungoje. Pirmininkas, vadovaudamasis įstatų 3.2. punktu, priėmė sprendimą dėl narės priėmimo į profesinę sąjungą. Teismas pažymėjo, kad kitų narių pateikti prašymai: S. B., Ž. S. (neaišku, kas adresatas, kaip apie prašymą informuotas pirmininkas), I. D. (adresuota ne pirmininkui, nesilaikyta formos), neatitinka įstatų reikalavimų, kurie turi būti įvykdyti siekiant išstoti iš profesinės sąjungos. G. S. pateikė 2020 m. gegužės 18 d. prašymą atitinkantį reikalavimus dėl išstojimo, tačiau nėra duomenų, kaip apie šį prašymą informuotas pirmininkas. 

5.8.                      Teismas nurodė, jog nesutinka su atsakovės teiginiais, kad profesinės sąjungos nariais nelaikytini tie nariai, kurie nemokėjo nario mokesčio (šie asmenys nurodyti su rašytiniais paaiškinimais pateiktoje lentelė bei pateiktas Užsienio reikalų ministerijos kanclerio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad nario mokestį, atitinkamai, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais iki susirinkimo sušaukimo, mokėjo – 64 nariai kovą, 63 – balandį, 61 – gegužį). Teismas pažymėjo, kad nariai, kurie nemoka nario mokesčio pagal profesinės sąjungos įstatus turi būti pašalinti iš profesinės sąjungos, nesant tokių sprendimų dėl narių pašalinimo bei šiems asmenims nepareiškus prašymo, kaip tai nustatyta 3.5. punkte, jie laikomi profesinės sąjungos nariais. Tokios pat pozicijos, kaip matyti pagal į bylą pateiktą L. Š. 2020 m. gegužės 13 d. laišką profesinės sąjungos nariams, laikosi ir atsakovė, kadangi minėtame laiške nurodoma, jog nariai, kurie nemoka nario mokesčio visuotinio susirinkimo metu gali būti pašalinti iš narių sąrašo, o iki tokio sprendimo priėmimo, nėra pagrindo tokio nario nelaikyti profesinės sąjungos nariu. Teismas pažymėjo, kad profsąjungos narių sąrašo tvarkymas yra pirmininko diskrecija ir tai teisme patvirtino liudytoja R. K.

5.9.                      Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatavo, kad profesinės sąjungos nariais iki 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo negalėjo būti 4 nariai, o profesinės sąjungos nariais laikomi 94 asmenys ir balsų kvorumas tiek sprendžiant dėl susirinkimo organizavimo būdo, tiek dėl klausimų susirikimo metu turėjo būti skaičiuojamas nuo 94 narių. Tam, kad būtų kvorumas dėl susirinkimo organizavimo būdo, kurį siūlė R. K. (buvusi S.) bei L. Š., turėjo būti ne mažiau kaip 23,5 balsų. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 25 d. laišku R. K. ir L. Š. kreipėsi į profesinės sąjungos narius nurodydamos, kad trūksta dviejų balsų, jog susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, taigi pačios susirinkimo organizatorės pripažino, kad narių buvo daugiau nei nurodoma atsikertant į ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu, kaip minėta, sustabdžius R. K. bei L. Š. kaip profesinės sąjungos narių veiklą (teismas vertino, kad narystės sustabdymas ir pašalinimas iš profesinės sąjungos turi skirtingus teisinius padarinius, kadangi sustabdžius narystę, sustabdoma veikla profesinėje sąjungoje, tačiau asmuo laikomas profesinės sąjungos nariu ir įskaitomas į bendrą narių skaičių, o pašalinus - narys nebėra profesinės sąjungos nariu, šiuo atveju buvo sustabdytas veiklos vykdymas ir šios narės į bendrą narių skaičių įskaičiuojamos, bet yra apribotos jų teisės dalyvauti profsąjungos veikloje), jų kaip profesinės sąjungos narių balsai negalėjo būti įskaičiuoti skaičiuojant kvorumą, taigi, esant 23 balsams „už“ susirinkimo būdą, kuris kaip nurodytą balsavimo biuletenyje buvo susirinkimo sušaukimas elektronine forma per MS Teams platformą, nėra pagrindo spręsti, kad buvo ¼ profesinės sąjungos narių valia organizuoti ir inicijuoti susirinkimą ir buvo laikytasi reikalavimo įtvirtinto profsąjungos įstatų 4.8. punkte, dėl ko, teismas daro išvadą, kad toks susirinkimo organizavimas dėl šio procedūrinio pažeidimo laikytinas neteisėtu. Be to, teismas esminiu procedūriniu pažeidimu pripažino ir tai, kad ne visiems profesinės sąjungos nariams (kurių buvo 94) buvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esantį 2021 m. gegužės 21 d. elektroninį laišką (atsakovės 2021 m. kovo 18 d. pateikti papildomi įrodymai) matyti, jog apie nuotolinį susirinkimą buvo informuoti 83 adresatai (o šis skaičiuos taip pat neatitinka ir atsakovės skaičiavimo, jog profsąjungoje buvo 64 nariai).

5.10.                      Teismas taip pat konstatavo, kad susirinkimas buvo sušauktas netinkamai įgyvendinus iniciatyvos teisę. Nepaisant to, teismas nurodė, kad pasisakys ir dėl susirinkimo organizavimo atitikimo įstatams ir dėl susirinkimo vedimo, kvorumo buvimo priimant sprendimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2021 m. sausio 15 d. pateikė papildomus rašytinius įrodymus pagal kuriuos matyti, kad R. S. 2020 m. gegužės 15 d. išsiuntė kitiems nariams, tame tarpe ir R. K., elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad iki 2020 m. gegužės 19 d. prašoma balsuoti pagal pridedamą biuletenį dėl 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. susirinkimo formos per MS Teams platformą. Taip pat pateiktas 2020 m. gegužės 21 d. elektroninis laiškas, pagal kurį matyti, kad R. S. laišką siuntė ir profsąjungos pirmininkui, kuriame nurodoma, kad dauguma pasisakė už visuotinio profesinės sąjungos narių susirinkimo organizavimą 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. per Užsienio reikalų ministerijos MS Teams platformą. Laiške nurodyta susirinkimo darbotvarkė ir prašoma iki susirinkimo pateikti balsavimo biuletenius darbotvarkės klausimais. Teismo vertinimu, šie įrodymai paneigia ieškovo argumentus, kad jis nebuvo informuotas apie susirinkimą, tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovas turėjo teisę ir nedalyvauti bei nebalsuoti susirinkime. Tačiau teismas iš esmės sutiko su ieškovu, kad organizuojant susirinkimą galėjo būti pažeista narių teisė balsuoti (reikalaujant, kad prabalsuota būtų tik rašytiniu būdu iš anksto) bei teisė pasisakyti ir užduoti klausimus prieš pradedant balsavimą. Rengiant susirinkimą nuotoliniu būdu turėjo būti įvertintos ir balsavimo techninės galimybės, t. y. sudarant galimybę pasakius asmens duomenis balsuoti žodžiu bei fiksuojant balsavimo rezultatus pildant atitinkamą dokumentą (dokumentų pildymui gali būti sudaryta komisija) ir panašiai. Šiuo atveju netgi nėra pateiktas narių, kurie dalyvavo susirinkime sąrašas, susirinkimo eigos, darbotvarkės išpildymo nei liudytoja R. K., nei atsakovės atstovė L. Š. detaliai papasakoti negalėjo. Kita vertus, susirinkimas nuotoliniu būdu buvo vykdomas 2020 m. gegužės 25 d. kai karantino režimas šalyje buvo įvestas dėl pirmos viruso bangos, taigi susiformavusios praktikos vesti susirinkimus nuotoliniu būdu dar nebuvo, todėl darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai aiškinosi technines galimybes bei pagrįstai turėjo lūkestį surengti susirinkimą įprastu būdu, kadangi nebuvo prognozių, kad karantinas tęsis tokį ilgą laiką. Ieškovas nurodė, kad buvo paruošęs metinę ataskaitą, kad tokį dokumentą yra siuntęs valdybos narei L. K., ši patvirtino teismo posėdžio metu, taigi, ieškovas iš esmės profesinės sąjungos narių susirinkimui ruošėsi, tik kaip aptarta byloje, ieškovui kėlė abejonių susirinkimo forma. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad šiuo atveju nariams nebuvo sudaryta galimybė balsuoti ne tik iš anksto raštu, bet ir išklausius pasisakymų, uždavus rūpimus klausimus. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės teiginius, kad narių daugumai susirinkimo forma tiko, kadangi kaip aptarta aukščiau balsų „už“ buvo 23 neįskaičius dviejų narių, kurių įgaliojimai sustabdyti balsų, tuo tarpu, kaip jau nustatyta aukščiau profesinės sąjungos narių buvo 94 asmenys, taigi 23 asmenų sutikimas dėl susirinkimo formos jokiu būdu neatspindėjo didžiosios dalies narių pozicijos.

5.11.                      Teismas konstatavo, kad pagal įstatų 4.6. punktą, susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų profesinės sąjungos narių. Jei į susirinkimą nesusirenka reikiamas narių skaičius, ne vėliau kaip per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Pakartotinis susirinkimas gali priimti sprendimus nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių skaičiaus, bet tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. 2020 m. gegužės 25 d. Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos susirinkimo protokole nurodoma, kad susirinkime dalyvauja 39 profesinės sąjungos nariai (tikslių duomenų, kurie asmenys dalyvavo nenurodyta). Kaip buvo nustatyta šioje byloje, paminėtina ir tai, kad su rašytiniais paaiškinimais pateiktais 2021 m. sausio 13 d. atsakovė taip pat sutiko, kad galima laikyti, jog buvo 94 nariai, tą liudiją ir prieš tai nustatytos aplinkybės, taigi 39 narių, 39 narių, kurių detalių duomenų protokole nenurodyta (kiek tiksliai narių prisijungė per MS Teams platformą liudytoja R. K. negalėjo atsiminti), dalyvavimas nesudaro įstatų 4.6. nurodyto kvorumo, o nesant kvorumo susirinkimas negalėjo būti laikomas įvykusiu.

5.12.                      Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimų panaikinti susirinkimo metu priimtus sprendimus, pažymėjo, kad pagal 2020 m. gegužės 25 d. profesinės sąjungos narių susirinkimo protokolą buvo priimti šie sprendimai: pritarti pateiktai visuotinio susirinkimo darbotvarkei (38 balsai), pritarti profesinės sąjungos pirmininko R. K. atleidimui iš užimamų pareigų, pritarti Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos naujos redakcijos įstatams (34 balsai). <...> Nurodoma, kad susirinkimas įgaliojo Užsienio reikalų ministerijos profesinės sąjungos darbuotojų pirmininko pavaduotoją L. Š. pasirašyti įstatus, L. Š. ir R. S. pasirašyti įstatus Juridinių asmenų registre; nurodoma, kad daugumai 2019 m. balandžio 12 d. išrinktos valdybos narių per metus išstojus iš profesinės sąjungos narių (liko tik dvi valdybos narės: L. Š. ir R. S.), visuotinis profesinės sąjungos narių susirinkimas turi išrinkti naujus valdybos narius. Išrinkti nauji profesinės sąjungos valdybos nariai <...>. Išrinktas Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos revizorius <...>. Pritarta užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties projektui <...>. Teismas pažymėjo, kad kaip jau konstatuota, nuo 2020 m. gegužės 25 d. buvo sustabdyti profesinės sąjungos narių L. Š. bei R. K. įgaliojimai, šių asmenų balsai ne tik negalėjo būti įskaitomi skaičiuojant kvorumą dėl balsavimo priimant sprendimus, tačiau akivaizdu, kad šie asmenys, esant sustabdytiems jų įgaliojimams, negalėjo būti nei įgalioti atstovauti profesinę sąjungą atliekant tam tikrus veiksmus, nei išrinkti į valdybą, nes jos nebuvo narės, o nauji įstatai dar negaliojo. Teismas pažymėjo, kad nustačius aplinkybes, jog 2020 m. gegužės 25 d. Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos susirinkimas sušauktas neteisėtai, taip pat tai, kad be kita ko, sustabdžius L. Š. bei R. K. kaip profesinės sąjungos narių įgaliojimus, jos negalėjo būti išrinktos valdybos narėmis, darytina išvada, jog valdyba negalėjo rinktis į susirinkimą 2020 m. birželio 16 d. bei priimti sprendimo dėl Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko išrinkimo. Be kita ko, teismo vertinimu, naujuose įstatuose numatytas profsąjungos pirmininko rinkimo teisės delegavimas, kelia daug abejonių dėl vieno iš esminių profesinės sąjungos veiklos principų, t. y. demokratijos principo pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad prieš balsuojant dėl naujų įstatų, profesinės sąjungos nariai neturėjo galimybės gauti papildomų paaiškinimų, o pagal bylos duomenis matyti, kad kai kurie profsąjungos nariai buvo išreiškę tokį prašymą (pvz. R. S. 2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu laišku nurodė, kad balsavimas turi vykti po darbotvarkės klausimų aptarimo). Teismas sutinka, kad demokratija, kurios veikimo principais paremta ir profesinių sąjungų veikla, pasižymi daugumos vyraujančia nuomone, tačiau, teismo vertinimu, priimant sprendimus buvo svarbu pateikti visą reikalingą informaciją net jei to prašė bent vienas profesinės sąjungos narys.

5.13.                      Teismas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. nustačius tiek susirinkimo formos, tiek turinio, tiek procedūros pagal Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos įstatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmajame susirinkime 2019 m. balandžio 12 d., trūkumus, konstatavo, jog egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas ieškinį tenkinti bei pripažinti 2020 m. gegužės 25 Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos visuotinį narių susirinkimą neteisėtu, pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. posėdyje priimtą sprendimą dėl Užsienio reikalų ministerijos profesinės sąjungos pirmininko skyrimo. Teismas nurodė, kad panaikinus 2020 m. gegužės 25 d. priimtus sprendimus galioja iki tol buvusi tvarka, todėl reikalavimas grąžinti šalis į prieš 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo bei prieš 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio sprendimų buvusią padėtį yra perteklinis.

5.14.                      Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas, vertindamas jog ieškinys yra tenkinamas visiškai.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo R. K. ieškinį bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Apeliantės nuomone, teismas neteisingai nustatė profesinės sąjungos narių skaičių, kuris yra reikšmingas konstatuojant kvorumą. Apeliantė pažymi, kad laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. profesinės sąjungos nariams siųstuose el. laiškuose adresatų skaičius yra nekintantis – 64, o ne 83, kaip nurodė teismas (elektroniniame laiške adresatai dubliuojasi). Atsakovė visada laikė, kad yra būtent 64 nariai. Apeliantės vertinimu, nustatant narių skaičių yra reikšminga tai, kad atsakovė nuo 2019 m. spalio mėn. yra įstojusi į Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungą (LVTPS) ir jai mokėjo mokestį, apskaičiuojamą nuo kiekvieno savo nario. Atsakovė, tapdama LVTPS nare, sumokėjo 68 EUR stojimo mokestį (po 1 EUR už narį). Atsakovė buvo pateikusi Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. sausio 12 d. raštą, iš kurio matyti, kad narių visuotinio susirinkimo dienai buvo 64 nariai ir tai buvo tikrasis narių skaičius, tiek šaukiant susirinkimą, tiek jame dalyvaujant ir balsuojant. Apeliantė paaiškina, kad liudytojas D. L., vienas iš URM darbuotojų, pasirašęs darbuotojų, dalyvavusių steigiamajame profesinės sąjungos susirinkime ir pasirašęs dalyvių sąraše, teismo posėdžio metu nurodė, kad nelaikė savęs profesinės sąjungos nariu. Liudytojas nurodė, kad nei vienam iš dalyvavusių steigiamajame profesinės sąjungos susirinkime URM darbuotojų nebuvo tinkamai iškomunikuota, kad darbuotojai automatiškai bus laikomi profesinės sąjungos nariais. Liudytojas taip pat nurodė, kad niekada nemokėjo profesinės sąjungos nario mokesčio, nedalyvavo profesinės sąjungos veikloje. Apeliantės vertinimu, teismas neteisingai sprendė, kad tokie nariai vis tiek turi būti įskaityti į bendrą narių skaičių. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad po susirinkimo narių skaičius yra 62 ir niekada nebuvo laikoma, kad yra 94 nariai.

6.2.                      Apeliantės įsitikinimu, teismas taip pat neteisingai aiškino ir tai, kad dėl L. Š. ir R. K. narystės Profesinėje sąjungoje sustabdymo šių narių balsai neįskaičiuotini į kvorumą. Apeliantė paaiškina, kad įstatų 3.9. p. numatyta, kad „<...>Profesinės sąjungos nario prašymu narystė profesinėje sąjungoje gali būti laikinai sustabdyta<..>“. Įstatų 4.20.13 p. numatyta, kad “<...>Pirmininko kompetencija yra priimti sprendimus dėl narystės Profesinėje sąjungoje sustabdymo<..>”. Nei vienam kitam organui nėra numatyta pareiga priimti sprendimus dėl narystės stabdymo, o gavus nario prašymą stabdyti narystę, kompetentingas organas turi priimti sprendimą, kuriuo narystė pasibaigia (kaip pvz. šalinant narį sprendimą priima valdyba (Įstatų 4.14.7. p.), įstojant naujam nariui sprendimą dėl naujo nario priėmimo priima pirmininkas (Įstatų 4.20.12 p.), kt. Vadinasi pirmininkas formaliai priima sprendimus dėl narystės sustabdymo pagal nario prašymą ir dėl naujo nario priėmimo pagal jo prašymą. Todėl sprendimo dėl narystės profesinėje sąjungoje sustabdymo ieškovas negalėjo priimti, nes nei viena iš narių tokio prašymo nebuvo pateikusi, o tai pagal įstatus yra vienintelis pagrindas stabdyti narystę. Be to, dėl valdybos narių veiksmų ir/ar neveikimo sprendimus gali priimti tik visuotinis narių susirinkimas. Apeliantė taip pat pažymi, kad ieškovas sustabdė L. Š. ir R. K. narystės remiantis tuo, kad jos veikia priešingai profesinės sąjungos interesams, bet pagal įstatus tokios aplinkybės gali būti pagrindas pašalinti narį, o ne sustabdyti jo naryste, ir be to, tokiu atveju sprendimą priima ne pirmininkas, bet valdyba. Įstatų 3.5. p. nurodyta, kad „<...>Narystė profesinėje sąjungoje pasibaigia nutrūkus jos nario tarnybos ar darbo santykiams su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Profesinės sąjungos valdyba turi teisę pašalinti profesinės sąjungos narį (išskyrus jos valdymo organo narius) iš profesinės sąjungos, jei profesinės sąjungos narys daugiau kaip tris mėnesius nesumoka nario mokesčio ir jis dėl to buvo įspėtas, arba savo veikla, nesuderinama su šių įstatų numatytais profesinės sąjungos tikslais, sąmoningai kenkia profesinės sąjungos interesams ar kompromituoja ją<...>“. Šiuo atveju ieškovas neturėjo jokių teisinių, įstatais jam suteiktų įgaliojimų sustabdyti L. Š. ir R. K. narystės profesinėje sąjungoje, dėl ko jos laikytinos pilnateisėmis narėmis ir jų balsai įskaičiuotini į bendrą kitų, balsavusių narių skaičių.

6.3.                      Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai sprendė, kad 1) susirinkimo iniciatyvos teisė buvo įgyvendinta netinkamai, nes apie susirinkimo sušaukimą buvo informuoti ne visi nariai; 2) iniciatyvos teisės sušaukti susirinkimą neišreiškė ¼ visų profesinės sąjungos narių, taip kaip nurodo profesinės sąjungos įstatų 4.8 p. Apeliantė pažymi, kad įstatų 4.8 p. numato galimybę ¼ visų profesinės sąjungos narių išreikšti valią rengti visuotinį profesinės sąjungos susirinkimą. Įstatai nenumato kokiu būdu profesinės sąjungos narių iniciatyva dėl susirinkimo sušaukimo turėtų būti išreikšta, todėl apeliantės nuomone, iniciatyvos teisės išreiškimas profesinės sąjungos nariams balsuojant už susirinkimo sušaukimą yra tinkamas ir pagrįstas. Taip pat apeliantė paaiškina, kad už narių susirinkimo sušaukimą balsavo 25 nariai, kai tuo tarpu reikėjo 16 balsų, nes iš viso narių profesinėje sąjungoje buvo 64. Į narių, balsavusių „už“ skaičių turi būti įskaičiuoti L. Š. ir R. K. balsai, nes jų narystę ieškovas sustabdė neteisėtai ir nepagrįstai, be to jų narystė buvo sustabdyta po to, kai jos jau buvo prabalsavusios už susirinkimo sušaukimą. Apeliantė pažymi, kad L. Š. ir R. K. balsavo už susirinkimo sušaukimą 2020 m. gegužės 18 d., o jų narystę ieškovas sustabdė tik 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu.

6.4.                      Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavęs, kad narių profesinėje sąjungoje buvo 94, o ne 64, galiausiai priėmė ir neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kad kvorumo tiek dėl iniciatyvos teisės šaukti susirinkimą įgyvendinimo, tiek dėl dalyvavimo visuotiniame susirinkime ir balsavimo darbotvarkėje numatytais klausimais nebuvo. Apeliantė teigia, kad už susirinkimo sušaukimą teisėtai balsavo 25 nariai ir ¼ -kvorumas inicijuoti susirinkimą buvo. Apeliantė paaiškina, kad pagal įstatus sprendimai dėl profesinės sąjungos valdymo organų narių atleidimo ar pašalinimo priimami 2/3 dalyvaujančių profesinės sąjungos narių balsų dauguma. Kaip matyti iš pateikiamų dokumentų ir 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokolo, visuotiniame susirinkime išankstiniu balsavimu dalyvavo 39 nariai. Už ieškovo atšaukimą iš pirmininko pareigų balsavo 32 nariai (kas sudaro 2/3 dalyvavusių narių, nors būtų pakakę 26 narių, nes dalyvavo 39 nariai), už naujos redakcijos įstatus balsavo 34 nariai (kas sudaro 2/3 dalyvavusių narių, nors būtų pakakę 26 narių, nes dalyvavo 39 nariai). Už naujus valdybos narius: L. Z. balsavo 33 nariai (Akcinių bendrovių įstatymo 31 str. 3 d. 33 str. 3 d. – nariu išr. balsavo 34 nariai, už R. S. balsavo 35 nariai, už Ž. Š. balsavo 22 nariai. Vadinasi, balsavimas atitiko įstatų reikalavimus ir buvo reikiamas narių skaičius sprendimams priimti.

6.5.                      Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, kad buvo pažeista įstatų 4.8 punkto nuostata, numatanti, jog visuotinis susirinkimas yra šaukiamas pirmininko. Šią aplinkybę teismas vertino itin formaliai. Apeliantė paaiškina, kad 2019 m. balandžio 12 d. įvykusio URM darbuotojų profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtinti įstatai numatė, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas pirmininko ne rečiau kaip kartą per metus ir likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki profesinės sąjungos organų įgaliojimų pasibaigimo (Įstatų 4.4. p.). Apeliantės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad pirmininkas neorganizavo narių susirinkimo ir nesiūlė variantų kaip tai padaryti karantino metu, tai ¼ narių turėjo iniciatyvos teisę tai padaryti ir ją tinkamai įgyvendino. Apeliantė kaip analogiją pažymi LR Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Taigi, net Akcinių bendrovių įstatymas numato kelias kategorijas asmenų, kurie gali šaukti visuotinį narių susirinkimą. Toks alternatyvus pasirinkimas reikalingas tam, kad nesusidarytų tokios situacijos, kai fiziškai nėra galimybės susirinkimo sušaukti ir/arba nurodytas vienintelis asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, nes yra vienintelis galintis imtis susirinkimo sušaukimo veiksmų ir susirinkimo nešaukia.

6.6.                      Taip pat apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad buvo netinkamai įgyvendintas nuotolinis susirinkimo organizavimo būdas. Paaiškina, kad susirinkimus vykdyti nuotoliniu būdu karantino metu siūlė ir rekomendavo valstybinės institucijos, atsakingos už sklandų organizacijų veikimą karantino metu. Karantino metu Užsienio reikalų ministerija naudojo MS Teams platformą darbo funkcijoms vykdyti, didžioji dalis bendravimo, užduočių vykdymo ministerijoje vyko ir vyksta per minėtą platformą. Atsižvelgiant į tai profesines sąjungos susirinkimas buvo organizuojamas taip pat per šią platformą. Atsakovė paaiškina, kad ji ėmėsi visų priemonių siekdama užtikrinti sklandų narių informavimą apie rengiamą susirinkimą ir balsų gavimą ir skaičiavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos (ypatingai el. laiškų siųstų profesinės sąjungos nariams) atsakovė laiku ėmėsi visų priemonių informuoti narius apie balsavimą dėl susirinkimo sušaukimo, balsavimą dėl darbotvarkėje numatytų klausimų ir galimybę visiems nariams prisijungti į susirinkimą per MS Teams platformą, padiskutuoti darbotvarkėje numatytais klausimais. Vienas iš ieškovo argumentų buvo tai, kad tiek nariams, tiek jam pačiam nebuvo suteikta teisė būti išklausytais, kai balsavimas jau buvo įvykęs. Tačiau čia pažymėtina, kad Įstatų 4.7. p. numatyta galimybė balsuoti iš anksto raštu, tokiu būdu užsitvirtinant ir dalyvavimą susirinkime. Įstatai nenumato jokių išimčių balsavimui iš anksto. Atsakovė buvo sudariusi visas galimybes užduoti klausimus tiek pirmininkui, tiek valdybai, sudarė visas galimybes visiems dalyvauti susirinkime. Tiek narių, tiek pirmininko neprisijungimas susirinkimo dieną buvo jų paties sąmoningas pasirinkimas, jokiu būdu nedarantis susirinkimo neteisėtu. Tad iš šio reguliavimo aišku, kad profesinės sąjungos nariai turėjo pilną teisę balsuoti išankstiniu būdu, kokį ir pasiūlė tuo metu jį organizavusios valdybos narės. Toks balsavimo būdas buvo numatytas įstatuose ir buvo visiškai teisėtas.

6.7.                      Apeliantė atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad susirinkimas ne tik, kad buvo suorganizuotas teisėtai ir pagrįstai, bet ir į aplinkybę, kad susirinkime priimti sprendimai nesukėlė jokių neigiamų teisinių padarinių profesinės sąjungos nariams. Nagrinėjamu atveju, nebuvo pažeisti visiškai jokie profesinės sąjungos narių interesai, o ieškovas ieškiniu tik formaliai teigė ir bandė parodyti, kad buvo pažeisti įstatai. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teikdamas paaiškinimus teismo posėdžių metu nurodė tik neva buvusius formalius pažeidimus (su kuriais atsakovė kategoriškai nesutinka). Tokie ieškinio ir posėdžių metu teikti paaiškinimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti, profesinės sąjungos narių interesai nebuvo pažeisti, o patys profesinės sąjungos nariai išreiškė savo valią balsuodami tiek už susirinkimo sušaukimą, tiek už darbotvarkėje numatytus klausimus.

6.8.                      Apeliantė nurodo, kad teismui ieškinį tenkinus visiškai ir apeliacinės instancijos teismui palikus tokį sprendimą, profesinės sąjungos veikla tampa nebeįmanoma. Palikus galioti senuosius įstatus profesinė sąjunga nebeturi organų, kurie galėtų veikti ir svarbiausia –nebelieka pirmininko, kuris galėtų šaukti susirinkimą, nes anot teismo, šaukti susirinkimą gali tik jis. Tokia situacija susiklosto todėl, kad nuo 2021 m. sausio 10 d. ieškovas nebėra URM darbuotojas, tad palikus galioti teismo sprendimą, šalys negalėtų būti grąžintos į iki 2020 m. gegužės 25 d. buvusią padėtį. Apeliantė paaiškina, kad civilinės bylos nagrinėjimo pradžioje teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, siekiant apriboti profesinės sąjungos priimamus sprendimus, Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. e2S-1534-852/2020, 2020 m. spalio 8 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones panaikino nurodydamas, kad „<...> pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys suponuoja išvadą, kad, jas pritaikius, bus sustabdyti jos valdymo organų įgaliojimai, t. y. URM darbuotojų profesinė sąjunga nebegalės įgyvendinti aukščiau nurodytų jos veiklos tikslų <...>“. Nagrinėjamu atveju, po teismo sprendimo būtent tokia situacija ir susiklosto – profesinė sąjunga negali įgyvendinti jokių jai priskirtų veiklos tikslų.

7.       Ieškovas R. K. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.                      Ieškovas paaiškina, kad ieškinyje jis buvo nurodęs daug procesinių pažeidimų, padarytų šaukiant 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimą: 1) susirinkimas buvo organizuojamas galimai neturint pakankamo skaičiaus narių, galinčių inicijuoti visuotinį narių susirinkimą; 2) visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu būdu buvo sušauktas pažeidžiant imperatyvias URM darbuotojų profesinės sąjungos įstatų nuostatas dėl susirinkimo sušaukimo, t. y. susirinkimas buvo sušauktas tokių įgaliojimų neturinčių asmenų, pažeidžiant įstatuose imperatyviai nustatytą visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarką; 3) susirinkimas buvo organizuojamas nei įstatuose, nei įstatyme nenumatytu nuotoliniu būdu; 4) apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu nebuvo informuoti visi profesinės sąjungos nariai; 5) susirinkimas nuotoliniu būdu buvo organizuojamas nesant patvirtintos visuotinio narių susirinkimo vykdymo elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos; 6) organizuojant visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu buvo nepagrįstai apribotos profesinės sąjungos narių teisės, nes buvo privalomas išankstinis balsavimas ir nebuvo sudaryta galimybė profesinės sąjungos nariams išreikšti savo nuomonės darbotvarkės klausimais realiuoju laiku dalyvaujant susirinkime; 7) visuotinio narių susirinkimo nuotoliniu būdu metu nebuvo kvorumo; 8) visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu būdu net neįvyko; 9) visuotinio narių susirinkimo protokolas yra pasirašytas asmenų, neturinčių teisės to daryti; 10) dalis visuotiniame narių susirinkime priimtų sprendimų, o taip pat ir valdybos posėdyje priimtas sprendimas, buvo priimti pagal dar negaliojančius įstatus.

7.2.                      Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas neteisingai nustatė profesinės sąjungos narių skaičių. Paaiškina, kad kaip ir bet kurios kitos asociacijos, taip ir atsakovės URM profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtintuose įstatuose buvo numatyta narių įstojimo, išstojimo, narystės sustabdymo bei narių pašalinimo tvarka. Vadovaujantis URM profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtintais įstatais: (a) profesinės sąjungos steigėjai, pasirašę profesinės sąjungos steigimo protokolą, tampa profesinės sąjungos nariais be atskiro prašymo (įstatų 3.3. p.); (b) iš profesinės sąjungos išstojama pateikus prašymą raštu ir grąžinus nario pažymėjimą (jei toks buvo išduotas) profesinės sąjungos pirmininkui be atskiro profesinės sąjungos valdymo organų sprendimo (įstatų 3.5. p.); (c) narystė profesinėje sąjungoje pasibaigia nutrūkus jos nario tarnybos ar darbo santykiams su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (įstatų 3.5. p.); (d) profesinės sąjungos valdyba turi teisę pašalinti profesinės sąjungos narį (išskyrus jos valdymo organų narius) iš profesinės sąjungos, jei profesinės sąjungos narys daugiau kaip tris mėnesius nesumoka nario mokesčio ir jis dėl to buvo įspėtas, arba savo veikla, nesuderinama su šių įstatų numatytais profesinės sąjungos tikslais, sąmoningai kenkia profesinės sąjungos interesams ar kompromituoja ją (įstatų 3.5. p.). Ieškovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė bandė įrodyti, kad prieš visuotinį narių susirinkimą ir visuotinio narių susirinkimo dieną profesinėje sąjungoje buvo 64 nariai. Šį narių skaičių atsakovė, be kita ko, grindė URM darbuotojų laiškais/prašymais/pranešimais, pateiktais valdybos narėms (o ne pirmininkui) prieš arba po visuotinio narių susirinkimo, kuriuose URM darbuotojai nurodė nelaikantys savęs nariais, esantys išstoję arba sustabdę savo narystes, o taip pat aplinkybe, kad pats ieškovas mokestį Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai mokėjo tik už 64–68 narius. Tačiau: (a) tokie teiginiai bei įrodymai prieštaravo aukščiau nurodytoms įstatų 3.3 ir 3.5 p. nuostatoms; (b) nariai, net ir nemokantys nario mokesčio, automatiškai nepraranda narystės ir lieka profesinės sąjungos nariais iki kol bus (jei bus) pašalinti valdybos. Taip numato įstatų 3.5. p. (c) tokie teiginiai, kad nariai, nemokantys nario mokesčio, automatiškai praranda narystę, neatitiko pačių susirinkimo organizatorių nuomonės. Tai, kad nario mokesčio nemokėjimas nėra pagrindas nelaikyti asmens profesinės sąjungos nariu patvirtino ir pačios susirinkimo organizatorės, kurios dar šaukdamos visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu į pirminę darbotvarkę įtraukė klausimą dėl narių, nemokančių nario mokesčio, pašalinimo. (d) nelaikymas savęs nariu nepanaikina narystės. Ieškovas pažymi, jog yra įprasta, kad iš bet kokios organizacijos išstojama pateikus išstojimo prašymą arba tuomet, kai tam tikros organizacijos organas pašalina narį dėl vienokių ar kitokių priežasčių; (e) prašymai, kad norima išstoti iš profesinės sąjungos, pateikiami ne pirmininkui, o valdybos narėms taip pat neatitinka įstatų nuostatų ir nepanaikina narystės (įstatų 3.5. p.); (f) vien tas faktas, kad buvo mokama tik už 68 narių narystę Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai nepaneigia, kad vadovaujantis įstatais nariais buvo ir tie nariai, kurie nemokėjo nario mokesčio (iki nariai, nemokantys nario mokesčio, nebuvo pašalinti valdybos, jie buvo pilnateisiai profesinės sąjungos nariai).

7.3.                      Ieškovas nurodo, kad nesutinka su atsakovės argumentais, jog L. Š. ir R. K. narystė buvo sustabdyta nepagrįstai ir kad jos galėjo balsuoti susirinkime. Paaiškina, kad ieškovas, vadovaudamasis įstatų 4.20.13 punktu jam suteiktomis teisėmis, 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu sustabdė L. Š. ir R. K. narystes URM darbuotojų profesinėje sąjungoje dėl įstatų 4.4, 4.6, 4.8, 3.7, 3.7.1, 3.7.5, 3.7.6 punktų pažeidimo, o taip pat informavo visus narius apie šaukiamo susirinkimo neteisėtumą. Nei L. Š., nei R. K. niekuomet neskundė šio įsakymo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nors tokią teisę turėjo ir galėjo įgyvendinti. Atsakovė ir jos atstovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat nekėlė klausimo dėl ieškovo priimto įsakymo dėl L. Š. ir R. K. narysčių profesinėje sąjungoje sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, apeliaciniame skunde atsakovė nurodo visiškai naujus, ankščiau nenurodytus argumentus, susijusius su ieškovo priimto įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, kurie nebuvo teisminio nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškovas pažymi, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad: „Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. <...>. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.“ Ieškovas pažymi, kad minėtos narės šių sprendimų nustatyta tvarka neskundė ir šiuo metu nėra pagrindo juos peržiūrėti. Be to ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad jis pagal įstatus negalėjo sustabdyti narystės. Paaiškina, kad profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtintų įstatų 4.20.13.p. numatė, kad pirmininkas turi teisę priimti sprendimus dėl narystės profesinėje sąjungoje sustabdymo. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė nurodytą įstatų punktą vertina įstatų 3.5. ir 3.9. p. kontekste, teigdama, kad narystė profesinėje sąjungoje gali būti stabdoma tik pagal nario prašymą, o pašalintas narys gali būti tik dėl priežasčių, nurodytų įstatų 3.5.45. Akivaizdu, kad įstatų 4.20.13. p., suteikiantis teisę pirmininkui priimti sprendimus dėl narystės profesinėje sąjungoje sustabdymo, negali būti aiškinamas tik įstatų 3.9. p., numatančio teisę profesinės sąjungos nariui pateikti prašymą sustabdyti jo narystę profesinėje sąjungoje, kontekste. Įstatų 4.20.13. p. turėtų būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę pirmininkui stabdyti narių narystes kitais pagrindais, nesusijusiais su narių pateiktais prašymais (pavyzdžiui, už įstatų pažeidimus). Tokia ieškovo pozicija grindžiama tuo, kad nariui pateikus prašymą sustabdyti jo narystę profesinėje sąjungoje, pirmininkas iš esmės formaliai patvirtina, kad toks prašymas yra gautas ir nario narystė yra sustabdoma (t. y. pirmininkas neturi kito pasirinkimo kaip tik priimti tokį prašymą – joks kitas elgesio variantas nėra galimas). Tuo tarpu 4.20.13. p., numatantis kad pirmininkas „turi teisę priimti sprendimus“, reiškia, kad pirmininkas turi teisę, bet neprivalo priimti sprendimus dėl narystės profesinėje sąjungoje sustabdymo  (kaip kad tuo atveju, kai narys pateikia prašymą sustabdyti jo narystę). Be to, jei jau įstatų 4.20.13. p. iš tiesų numatytų teisę priimti sprendimus dėl narystės sustabdymo tik tuo atveju, kai yra gaunamas nario prašymas, neabejotina, kad įstatų 4.20.13.p. nebūtų numatyta „turi teisę“, o pati nuostatos formuluotė būtų papildyta nuoroda į įstatų 3.9. p. (pavyzdžiui, numatant kad pirmininko kompetencija yra priimti sprendimus dėl narystės profesinėje sąjungoje sustabdymo vadovaujantis įstatų 3.9. p. (gavus nario prašymą dėl narystės sustabdymo kaip tai numatyta įstatų 3.9. p. ar pan.). Ieškovas paaiškina, kad pagrindinė priežastis, kodėl nurodytų narių narystė buvo sustabdyta, buvo ta, kad šios narės sušaukė visuotinį narių susirinkimą, pažeisdamos įstatuose imperatyviai nustatytą visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarką, pagal kurią išimtinę susirinkimo sušaukimo ir narių informavimo apie profesinės sąjungos visuotino narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę teisę turėjo tik pirmininkas (4.4. p. tiek 4.8. p.). Po ieškovo siųstų laiškų šios narės net nesvarstė galimybės susirinkimą organizuoti tokia tvarka ir būdu, kurie neprieštarautų įstatams bei įstatymui, todėl ieškovas neturėjo kitos išeities kaip tik sustabdyti šių narių narystę. Ieškovas pažymi, kad narės įsakymo dėl narystės sustabdymo neskundė, šis įsakymas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sukėlė teisines pasekmes tiek R. K., tiek L. Š., t. y. jos negalėjo dalyvauti profesinės sąjungos veikloje ir negalėjo balsuoti.

7.4.                      Ieškovas nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovė, nebuvo pakankamo skaičiaus narių, galinčių inicijuoti visuotinį narių susirinkimo sušaukimą. ieškovas pažymi, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, ar įstatų 4.8. p. numatyta ¼ susirinkimo sušaukimo iniciavimo grupė gali būti surinkta apklausiant narius balsavimo forma. Byloje ginčas buvo dėl to, ar susirinkimas buvo sušauktas turint ¼ visų profesinės sąjungos narių pritarimą susirinkimą šaukti nuotoliniu būdu ir ar ši susirinkimo iniciatyvos teisė (jei reikiamas narių pritarimas buvo gautas) buvo įgyvendinta tinkamai (t. y. ar ši iniciatyvos teisė, vadovaujantis įstatais, suteikė teisę iniciatyvinei grupei sušaukti visuotinio narių susirinkimą). Ieškovas paaiškina, kad vadovaujantis pačios atsakovės į bylą pateiktais balsavimo biuleteniais (pateikti 2021 m. sausio 12 d.) bei narių el. laiškais (pateikti 2021 m. kovo 18 d.) matyti, kad „už“ susirinkimo sušaukimą nuotoliniu būdu balsavo vos 20 narių. Kadangi, kaip jau minėta, nėra pagrindo vadovautis atsakovės nurodomu narių skaičiumi, darytina išvada, kad visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas neturint 1/4 visų profesinės sąjungos narių balsų. Ieškovas paaiškina, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis matyti, kad: (a) 2 nariai (R. J. ir A. Š.) balsavo “prieš“ susirinkimo sušaukimą nuotoliniu būdu; (b) 2 narių (V. Z. ir R. G.) biuleteniai yra, bet laiškų, kuriais jie atsiunčiami nėra, taigi, nėra aišku, ar šie biuleteniai buvo gauti iki susirinkimo sušaukimo (iki 2020 m. gegužės 20 d.); (c) 1 nario (I. S.) biuletenis atsiųstas pavėluotai; (d) 9 narių (A. B., R. B., J. D., G. K. – Ž., R. K., G. K., V. M., J. R. ir M. T.) biuletenių nėra (yra tik laiškai), kas leidžia daryti prielaidą, kad jie balsavo „prieš“ susirinkimo sušaukimą nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į tai matyti, kad susirinkimas buvo sušauktas neturint ¼ visų profesinės sąjungos narių pritarimo susirinkimą šaukti nuotoliniu būdu (iš 34 biuletenių atėmus 14 balsų (2+2+1+9), lieka 20 balsų „už“ susirinkimo sušaukimą nuotoliniu būdu). Atsižvelgiant į tikrąjį profesinės sąjungos narių skaičių (o ne nurodomą atsakovės), darytina išvada, kad visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas neturint 1/4 visų profesinės sąjungos narių balsų. Todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad dėl šio procedūrinio pažeidimo susirinkimas buvo neteisėtas.

7.5.                      Ieškovo įsitikinimu, kvorumo nebuvo nei surenkant ¼ visų profesinės sąjungos narių pritarimą visuotinį susirinkimą šaukti nuotoliniu būdu, nei paties visuotinio narių susirinkimo metu. Ieškovas dar kartą pažymi, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad prieš susirinkimo organizavimą bei susirinkimo metu profesinėje sąjungoje buvo 64 nariai. Paaiškina, kad jis teisėtai ir pagrįstai sustabdė L. Š. ir R. K. narystes profesinėje sąjungoje, todėl šios narės neturėjo teisės balsuoti 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime. Ieškovas pažymi, kad šių narių narystės sustabdymas, priešingai nei teigia atsakovė, nebuvo joks tikslinis veiksmas. Ieškovas šių narių narystes sustabdė tik tuomet, kai pamatė, kad šios narės, nepaisydamos ieškovo profesinės sąjungos nariams adresuotų laiškų dėl galimybės organizuoti susirinkimą nuotoliniu būdu, net nesvarsto susirinkimo organizuoti tokia tvarka ir būdu, kurie neprieštarautų įstatams bei įstatymui, ir toliau veikė priešingai nei numato įstatai. Be to, net jei laikyti, kad L. Š. ir R. K. balsai turėjo būti įskaityti į „už“ susirinkimo organizavimą pasisakiusių narių skaičių, vadovaujantis pačios atsakovės į bylą pateiktais įrodymais matyti, kad „už“ susirinkimo sušaukimą nuotoliniu būdu balsavo vos 20 narių, taigi, visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas neturint 1/4 visų profesinės sąjungos narių balsų. Ieškovas pažymi, kad pagal įstatų 4.6. p. susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų profesinės sąjungos narių.

7.6.                      Ieškovo įsitikinimu, visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu būdu buvo sušauktas netinkamai realizavus susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę. Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja teismo padarytą išvadą, kad organizuojant visuotinį narių susirinkimą buvo pažeistas įstatų 4.8. punktas, numatantis, kad visuotinis narių susirinkimas yra šaukiamas pirmininko. Atsakovė, iš esmės pripažindama, kad pagal nurodytą įstatų punktą susirinkimą sušaukti gali tik pirmininkas, teigia, kad šiuo atveju susirinkimo sušaukimo tvarkos nesilaikymas turėtų būti pateisinamas, kadangi buvo būtina priimti sprendimus dėl klausimų, kritiškai svarbių tolimesniam profesinės sąjungos veikimui, o pats ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad susirinkimas būtų sušauktas. Tačiau ieškovas pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovė, 2019 m. gruodžio mėn. iš 7 valdybos narių liko 4, o ne iš 6 liko 2, – 2019 m. gruodžio mėn. valdybos nariais buvo: R. K., L. Š., R. K. ir A. J.  Taigi, valdyba sprendimus galėjo priimti ir todėl nebuvo ypatingos skubos šaukti visuotinį susirinkimą. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas rengėsi susirinkimui, kuris pagal įstatus turėjo įvykti balandžio mėn. (ieškovas buvo rezervavęs salę susirinkimui, rengė veiklos ataskaitos projektą, kolektyvinės sutarties projektą, kuriuos, kaip patvirtina kartu su ieškovo 2020 m. gruodžio 4 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikti įrodymai, ieškovas dargi siuntė valdybos narėms), tačiau tam sutrukdė šalyje paskelbtas karantinas bei tai, kad profesinės sąjungos įstatai nenumatė galimybės organizuoti visuotinio narių susirinkimo nuotoliniu būdu. Ieškovas pažymi, kad jis neprieštaravo visuotinio susirinkimo sušaukimui, tik siekė užtikrinti, kad jis būtų sušauktas teisėtai dėl to domėjosi, kaip užtikrinti nuotolinio susirinkimo teisėtumą. Ieškovas paaiškina, kad jis nedalyvavo šaukiamame susirinkime, nes jo dalyvavimas pagal taip organizuojamą jo tvarką, nieko nebūtų pakeitęs. Ieškovas pažymi, kad profesinės sąjungos nariams nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su jo ataskaita (kurią turėjo valdybos narės, tačiau nuslėpė nuo narių), užduoti jam klausimus, suformuoti savo nuomonę apie ieškovo pirmininkavimą profesinėje sąjungoje. Jo dalyvavimas susirinkime nebūtų pakeitęs narių balsavimo, kadangi visi nariai privalomai balsavo iš anksto raštu užpildydami balsavimo raštu biuletenius.

7.7.                      Ieškovas pažymi, kad vadovaujantis įstatų tiek 4.4. p., tiek 4.8. p., išimtinę susirinkimo sušaukimo ir narių informavimo apie profesinės sąjungos visuotino narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę teisę turėjo tik pirmininkas. Nors profesinės sąjungos įstatais 1/2 valdybos nariams ir 1/4 visos profesinės sąjungos nariams ir buvo suteikta teisė inicijuoti susirinkimo sušaukimą, ši iniciatyvos teisė nesuteikė teisės nurodytiems subjektams sušaukti visuotinio narių susirinkimo. Profesinės sąjungos narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys asmenys turėjo kreiptis į profesinės sąjungos pirmininką su prašymu sušaukti visuotinį narių susirinkimą pateikiant įrodymus, kad ¼ visų profsąjungos narių išreiškė norą, kad susirinkimas būtų sušauktas. Prašyme sušaukti visuotinį narių susirinkimą taip pat galėjo būti nurodomi pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Tik gavęs tokį prašymą profesinės sąjungos pirmininkas privalėtų sušaukti visuotinį narių susirinkimą, informuodamas profesinės sąjungos narius apie susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę. Ir tik tuo atveju, jei profesinės sąjungos pirmininkas atsisakytų sušaukti susirinkimą nesant tam pagrindo arba nepagrįstai ilgai vengtų tai padaryti, susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys asmenys galėtų kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti pirmininką sušaukti visuotinį narių susirinkimą arba su prašymu sušaukti susirinkimą. Ieškovas pažymi, kad šiuo atveju susirinkimo sušaukimo iniciatorės į jį nesikreipė dėl susirinkimo sušaukimo. To neneigė ir teisme paaiškinimus davusi R. K. Ieškovo nuomone, susirinkimą sušaukė neturintys teisės to daryti asmenys siekdami pasinaudoti susiklosčiusia situacija dėl paskelbto karantino. Be to šie asmenys tikėtinai siekė įsiteigti darbdaviui ir eliminuoti ieškovą iš profesinės sąlygos valdymo už tai, kad jis viešino URM problemas. Ieškovas pažymi, kad atsakovės nurodoma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – Akcinių bendrovių) 23 straipsnio 1 dalis numato tik asmenis, turinčius susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę, kuri turi būti įgyvendinama Akcinių bendrovių 23 str. 5 d. nustatyta tvarka (t. y. pateikiant paraišką, kurioje privalomai turi būti nurodoma įstatyme numatyta informacija, bendrovės vadovui), o ne susirinkimo sušaukimo teisę. Akcinių bendrovių 23 straipsnio 4 dalis aiškiai numato, kad susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu tik tuo atveju, jei bendrovės vadovas, gavęs paraišką dėl susirinkimo sušaukimo, nepriima sprendimo sušaukti susirinkimo.

7.8.                       Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuotolinis susirinkimo organizavimo būdas buvo įgyvendintas netinkamai. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju valdybos narės, informuodamos vos 64 profesinės sąjungos narius apie 2020 m. gegužės 25 d. šaukiamą profesinės sąjungos visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu nariams nurodė privalomai (kitoks balsavimo būdas pranešant apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą nebuvo numatytas) balsuoti iš anksto. Paaiškina, kad organizuojant bet kokį juridinio asmens susirinkimą nuotoliniu būdu, jo dalyviams turėtų būti pateikiama susirinkimo organizavimo nuotoliniu būdu tvarka, prisijungimo nuorodos, kodai, susirinkimo dalyvių identifikavimo būdas bei kita aktuali informacija (nurodoma, kokią informaciją reikia pateikti iki susirinkimo siekiant užtikrinti informacijos saugumą ir dalyvių tapatybę, kokios reikia programinės įrangos, aptariama, kaip bus pasirašomi dokumentai, registruojami dalyviai, kokie veiksmai bus laikomi tinkamais įskaityti balsus ir kita). Tokia informacija, jei ji nėra įtvirtinta įstatuose, turėtų būti pateikiama iki šaukiamo susirinkimo. Be to, organizuojant visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu ne tik svarbu užtikrinti tinkamą balsų įskaitymą, informacijos saugumą, dalyvių tapatybes, bet ir sudaryti sąlygas pilnavertiškai realiuoju laiku dalyvauti susirinkime, t. y. matyti ir girdėti kitus susirinkimo dalyvius, užduoti klausimus bei balsuoti susirinkimo darbotvarkėje nurodytais klausimais. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu, siekdama paneigti šiuos ieškovo argumentus, tenurodė, kad susirinkimo organizavimas nuotoliniu būdu buvo galimas, kadangi šalyje buvo įvestas karantinas, o balsavimas vyko įstatuose numatytu išankstiniu balsavimu (t. y. iki susirinkimo užpildžius bei pateikus balsavimo raštu biuletenį). Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nuotoliniu būdu rengiant susirinkimą nebuvo įvertintos ir balsavimo techninės galimybės, profesinės sąjungos nariams buvo atimta teisė balsuoti (reikalaujant, kad balsuojama būtų tik rašytiniu būdu iš anksto) bei teisė pasisakyti ir užduoti klausimus prieš pradedant balsavimą.

7.9.                      Ieškovas teigia, kad pažeidimai, nustatyti inicijuojant, šaukiant bei organizuojant 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimą nuotoliniu būdu, pažeidė tiek ieškovo, tiek kitų profesinės sąjungos narių interesus. Ieškovas paaiškina, kad profesinės sąjungos pirmininku buvo išrinktas URM darbuotojų profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo, įvykusio 2019 m. balandžio 12 d., metu trijų metų kadencijai. Ieškovo įgaliojimai, vadovaujantis įstatais, galiojusiais iki 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo, turėjo pasibaigti tik 2021 m. sausio mėn., kuomet ieškovo ir URM tarnybiniai santykiai būtų pasibaigę ieškovui išėjus į pensiją. Nagrinėjamu atveju ieškovas likus daugiau nei pusmečiui iki jo įgaliojimų pabaigos buvo atleistas iš pirmininko jam už akių organizuojant 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimą, nenustačius jokių pažeidimų ar veiklos, kenkiančios profesinės sąjungos interesams. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir sulaukė pensinio amžiaus. Ieškovas paaiškina, kad 2021 m. sausio mėn. pradžioje jis išėjo į pensiją (taigi, jo narystė, vadovaujantis profesinės sąjungos įstatais, profsąjungoje pasibaigė ir jis toliau nebegalėtų eiti profesinės sąjungos pirmininko pareigų), tačiau tai nereiškia, kad jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi išnyko, nes jo teisės buvo pažeistos atleidžiant jį iš pareigų jam už akių dar 2020 m. gegužės 25 d. Ieškovas pažymi, kad jis buvo atleistas neišklausius jo ataskaitos ir dalis narių susirinkime tam nepritarė. Ieškovas taip pat pažymi, kad visuotiniame narių susirinkime, nesant kvorumo, buvo priimti sprendimai, prieštaraujantys profesinės sąjungos narių interesams, kadangi susirinkime buvo patvirtinti nauji įstatai.

7.10.                      Ieškovo vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimo nebus galima įgyvendinti, dėl to, jog ieškovui išėjus į pensiją, jis, vadovaujantis iki susirinkimo galiojusia įstatų redakcija, nebegali eiti profesinės sąjungos pirmininko pareigų. Ieškovo nuomone, sprendimą bus galima įgyvendinti sušaukiant naują susirinkimą bei jame priimant reikiamus sprendimus siekiant užtikrinti tolesnę sklandžią profesinės sąjungos veiklą. Susirinkimą sušaukti gali arba pirmininko pavaduotojas arba teismas profesinės sąjungos narių ar valdybos narių prašymu. Profesinės sąjungos steigiamajame susirinkime patvirtinti įstatai, kurie vėl tapo galiojančiais dėl teismo sprendimo, numato, kad pirmininkui mirus, atsistatydinus, pasibaigus jo narystei (arba sustabdžius narystę), pirmininką pašalinus iš profesinės sąjungos arba jam laikinai negalint eiti pareigų, pirmininko pavaduotojai turi visas pirmininko teises ir pareigas, numatytas įstatuose (įstatų 4.24 p.). Tai reiškia, kad pasibaigus ieškovo narystei, pirmininko pavaduotojai, turi įstatų 4.4. bei 4.8. p. įtvirtintą teisę šaukti visuotinį narių susirinkimą. Ieškovas pažymi, kad steigiamojo susirinkimo metu pirmininko pavaduotojomis buvo išrinktos L. Š. bei A. J. Atsakovės dėstomi teiginiai apie naujai išrinktų bei paskirtų valdymo organų narių atstovavimą profesinei sąjungai bei jos narių interesams, yra deklaratyvūs bei niekaip nepagrindžia sprendimo neteisėtumo.

7.11.                      Ieškovas taip pat pažymi, kad 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime buvo patvirtinti įstatai, kuriais vadovaujantis iš profesinės sąjungos narių buvo atimta teisė rinkti profesinės sąjungos pirmininką, tai pat juose buvo įtvirtintos nuostatos, leidžiančios profesinės sąjungos valdymo organų nariais būti asmenims, niekaip nesusijusiais nei su URM, nei su profesine sąjunga. Taigi, visuotiniame narių susirinkime buvo priimti sprendimai, prieštaraujantys profesinės sąjungos narių interesams.

8.       Apeliantė 2021 m. birželio 28 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo prijungti papildomus įrodymus, t. y. A. B., R. B., J.  D., G. K.  – Ž., R. K., G. K., V. M., J. R., M. T. balsavimo biuletenių kopijas. Paaiškina, kad toks poreikis iškilo tik po to, kai ieškovas šias aplinkybes pradėjo ginčyti atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsakovės teigimu, šie nariai balsavo už 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo sušaukimą, o jų balsavimo biuleteniai nebuvo pateikti į bylą tikėtinai dėl VĮ „Registrų centro“ klaidos.

9.       Ieškovas papildomais paaiškinimais prašo atsakovės prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo netenkinti, nes jie yra pateikti pavėluotai. Ieškovas paaiškina, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog klausimas dėl biuletenių bei jų trūkumo nebuvo nagrinėtas pirmoje instancijoje. Atsakovės pateikti argumentai nepatvirtins, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Be to, šiais biuleteniais disponavo pati atsakovė, o ne VĮ „Registrų centras“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl 2020 m. gegužės 25 d. įvykusio Užsienio reikalų ministerijos profesinės sąjungos visuotinio narių susirinkimo ir jo metu priimtų sprendimų teisėtumo. Šio susirinkimo protokolas pateiktas į bylą kaip ieškinio priedas Nr. 19 (e. bylos t. 1, b. l. 24). Minėto susirinkimo metu buvo priimti sprendimai atšaukti ieškovą R. K. iš profesinės sąjungos pirmininko pareigų, patvirtinti nauji profesinės sąjungos įstatai, išrinkti valdybos nariai, revizorius, pritarta kolektyvinės sutarties projektui.

13.       Išvestiniu ieškinio reikalavimu šioje byloje taip pat yra ginčijamas Užsienio reikalų ministerijos profesinės sąjungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. sprendimas dėl A. V. skyrimo nauju profesinės sąjungos pirmininku. Šis valdybos sprendimas į bylą pateiktas kaip ieškinio priedas Nr. 22 (e. bylos t. 1, b. l. 24).

14.       Pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamu sprendimu konstatavo, kad visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas netinkamai įgyvendinant susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę ir taip pat konstatavo, kad 2020 m. gegužės 25 d. įvykusiame narių susirinkime nebuvo kvorumo, reikalingo sprendimams priimti. Teismas panaikino 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus ir taip pat tenkino išvestinį ieškinio reikalavimą dėl valdybos 2020 m. birželio 16 d. sprendimo panaikinimo.

15.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog organizuojant ir vykdant 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimą buvo padaryta reikšmingų procedūrinių pažeidimų, dėl kurių priimti sprendimai negali būti laikomi pagrįstais ir atitinkančiais daugumos narių valią.

1. Dėl visuotinio narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos įgyvendinimo

16.        Teisėjų kolegija pritaria ieškovo argumentams, kad visuotinio narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisė ir sprendimo sušaukti visuotinį narių susirinkimą priėmimas yra skirtingos procedūros. Ieškovas pagrįstai atkreipia dėmesį, kad pagal profesinės sąjungos įstatų 4.8 punktą (2019 m. balandžio 12 d. redakcija) iniciatyvos teisę sušaukti visuotinį narių susirinkimą turi pirmininkas, ½ valdybos narių ir ¼ visų profesinės sąjungos narių, o sprendimo teisė sušaukti susirinkimą pagal įstatus priklauso tik profesinės sąjungos pirmininkui (Įstatai pateikti kaip ieškinio priedas Nr. 3, e. bylos t. 1, b.l. 24). Pažymėtina, kad specialus įstatymas profesinių sąjungų organų veiklos ir narių susirinkimo sušaukimo procedūros konkrečiai nereglamentuoja, tačiau teismo įsitikinimu, toks ieškovo pateikiamas aiškinimas atitinka bendrus juridinio asmens organų veiklos organizavimo principus, kurie detaliausiai yra išdėstyti Akcinių bendrovių įstatyme. Paminėtina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisė pagal Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, yra priskirta stebėtojų tarybai, valdybai (ar bendrovės vadovui, jei valdyba nesudaroma) ir 1/10 akcininkų, bet tame pačiame įstatyme numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos (ar vadovo, jei valdyba nesudaroma) sprendimu, o jeigu valdyba ar bendrovės vadovas nepriima tokio sprendimo, susirinkimo sušaukimui yra reikalingas akcininkų, turinčių ½ visų balsų, sprendimas.

17.       Paminėtina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl akcininkų susirinkimo priimantis subjektas neprivalo sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo, jei iniciatorių paraiška dėl susirinkimo sušaukimo neatitinka įstatymo reikalavimų, jei nepateikti reikiami dokumentai, arba jei siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio susirinkimo kompetencijos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paminėtos nuostatos neabejotinai reiškia, kad sprendimą dėl visuotinio narių susirinkimo priimantis subjektas privalo patikrinti, ar susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisė yra įgyvendinta tinkamai. Taigi susirinkimo sušaukimo procedūra yra aiškiai atskirta nuo susirinkimo iniciatyvos teisės.

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iniciatyvos teisę siekiantys įgyvendinti profesinės sąjungos nariai nesikreipė į profesinės sąjungos pirmininką dėl sprendimo sušaukti visuotinį narių susirinkimą, bet patys de facto (faktiškai) priėmė tokį sprendimą sušaukti narių susirinkimą, nepaisant to, kad tokio sprendimo priėmimo teisė jiems nebuvo numatyta nei įstatais, nei įstatymu. Byloje nėra jokių įrodymų ir duomenų apie tai, kad profesinės sąjungos pirmininkas atsisakė šaukti visuotinį narių susirinkimą pagal ¼ profesinės sąjungos narių iniciatyvą ir kad dėl to buvo objektyvi būtinybė organizuoti susirinkimą nesant primininko sprendimo. Priešingai, byloje pateikti duomenys rodo, kad pirmininkas domėjosi galimybe organizuoti susirinkimą karantino metu, teikė paklausimą dėl to, kaip užtikrinti balsavimą nuotoliniame susirinkime (ieškinio priedas Nr. 9, e. bylos t. 1, b. l. 24), taip pat jis buvo parengęs ir metinę savo veiklos ataskaitą, kuri pagal įstatus turėjo būti svarstoma visuotiniame narių susirinkime (ieškinio priedas Nr. 2, e. bylos t. 1, b. l. 24).

19.       Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad visuotinio narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisė buvo įgyvendinta nesilaikant esminių procedūrų, ir dėl šios procedūros pažeidimo negalima laikyti, kad įvykusiame narių susirinkime klausimai buvo apsvarstyti tinkamai ir objektyviai.

20.       Kolegija pritaria ieškovui, kad jis turėjo teisę patikrinti, ar iniciatyvos teisė yra įgyvendinta tinkamai (tame tarpe patikrinti ar yra tinkamai išreikšta ¼ visų narių valia dėl susirinkimo šaukimo bei patikrinti, ar yra tinkamai suformuluota darbotvarkė) ir šiuo atveju neprivalėjo šaukti susirinkimo, nes tiek iniciatorių siūloma darbotvarkė, tiek siūlomas išankstinis balsavimas raštu,  neatitiko įstatų bei sąžiningumo ir protingumo principų. Ieškovas teisingai nurodo, kad iniciatyvos teisę įgyvendinančių narių suorganizuotas išankstinis balsavimas raštu dėl pirmininko atšaukimo, neišklausius pirmininko metinio pranešimo, savaime negalėjo užtikrinti priimamo sprendimo objektyvumo ir skaidrumo. Teismas vertina, kad vien ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti narių balsavimo dėl profesinės sąjungos pirmininko atšaukimo rezultatus.

21.       Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliantės argumentų, kuriais apeliantė ginčija teismo išvadas dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo kvorumo. Kaip jau minėta, aplinkybes dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo kvorumo turėjo patikrinti subjektas, turintis teisę priimti sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo, t. y. profesinės sąjungos pirmininkas. Ieškovas pagrįstai teigia, kad tik jis disponavo profesinės sąjungos narių sąrašu ir atitinkamai tik jis galėjo konstatuoti, ar profesinės sąjungos nariai, siekiantys sušaukti visuotinį narių susirinkimą, sudaro ne mažiau kaip ¼ visų narių. Profesinės sąjungos narių sąrašas yra pateiktas kaip ieškinio priedas 23 (e. bylos t. 1, b. l. 24). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad iniciatyvos teisę įgyvendinančios profesinės sąjungos valdybos narės L. Š. ir R. S. neturėjo narių sąrašo, o apie narių skaičių sprendė pagal darbdavio pateiktus duomenis apie tai, kiek darbuotojų moka nario mokestį profesinei sąjungai. Teisėjų kolegija pritaria ieškovui, kad pagal įstatus narystė profesinėje sąjungoje tiesiogiai nesiejama su nario mokesčio sumokėjimu, todėl paminėtų valdybos narių disponuojami duomenys apie profesinės sąjungos narius buvo neobjektyvūs ir neišsamūs.

22.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriskaičiavo L. Š. ir R. S. balsų, skaičiuojant narių skaičių, kurie siekė sušaukti susirinkimą. Šie argumentai iš esmės yra pagrįsti, nes jų narystę profesinės sąjungos pirmininkas sustabdė po to, kai jos jau buvo išreiškusios savo valią dėl iniciatyvos sušaukti visuotinį narių susirinkimą. Tačiau paminėta aplinkybė neturi reikšmės teismo išvadoms dėl nustatyto esminio procedūrinio pažeidimo, padaryto įgyvendinant susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę.

2. Dėl 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo teisėtumo

23.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2020 m. gegužės 25 d. visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, netinkamai įgyvendinant iniciatyvos teisę. Dėl to šiame susirinkime priimti sprendimai laikytini neteisėtais.

24.       Be to, teisėjų kolegija pritaria ir kitoms teismo išvadoms, kurios sudaro savarankiškus pagrindus 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus pripažinti neteisėtais, įskaitant tai, kad susirinkime nebuvo kvorumo ir dėl to, jog organizuotame nuotoliniame susirinkime nebuvo užtikrintos sąžiningos balsavimo procedūros.

2.1. Dėl 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo kvorumo 

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad 2020 m. gegužės 25 d. susirinkime nebuvo reikiamo narių kvorumo, kad susirinkimas būtų laikomas įvykusiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktu narių sąrašu ir įvertino kitas aplinkybes, dėl kurių narių skaičius galėjo pasikeisti iki įvykusio susirinkimo.

26.       Kaip matyti, pagal ieškovo pateiktą profesinės sąjungos narių sąrašą 2019 m. gruodžio 31 d. profesinėje sąjungoje buvo 98 nariai, iš kurių 4 buvo nutraukę darbo santykius su Užsienio reikalų ministerija (A. A., L. B., S. S., K. K. (R.)) ir dėl to pagal įstatus nebuvo laikomi nariais nuo darbo santykių pasibaigimo.

27.       Teismo išvados apie narių skaičių yra pagrįstos profesinės sąjungos įstatais, kurie ir apibrėžia narystę profesinėje sąjungoje. Vadovaujantis URM profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtintais įstatais: profesinės sąjungos steigėjai, pasirašę profesinės sąjungos steigimo protokolą, tampa profesinės sąjungos nariais be atskiro prašymo (įstatų 3.3. p.); iš profesinės sąjungos išstojama pateikus prašymą raštu ir grąžinus nario pažymėjimą (jei toks buvo išduotas) profesinės sąjungos pirmininkui be atskiro profesinės sąjungos valdymo organų sprendimo (įstatų 3.5. p.);  narystė profesinėje sąjungoje pasibaigia nutrūkus jos nario tarnybos ar darbo santykiams su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (įstatų 3.5. p.); profesinės sąjungos valdyba turi teisę pašalinti profesinės sąjungos narį (išskyrus jos valdymo organų narius) iš profesinės sąjungos, jei profesinės sąjungos narys daugiau kaip tris mėnesius nesumoka nario mokesčio ir jis dėl to buvo įspėtas, arba savo veikla, nesuderinama su šių įstatų numatytais profesinės sąjungos tikslais, sąmoningai kenkia profesinės sąjungos interesams ar kompromituoja ją (įstatų 3.5. p.).

28.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad dalis profesinės sąjungos narių jais tapo įstatų 3.3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog dalyvavo profesinės sąjungos steigiamajame susirinkime ir pasirašė kaip šio susirinkimo dalyviai. Iš pateikto 2019 m. balandžio 12 d. steigiamojo susirinkimo protokolo matyti, kad 71 narys pasirašė dalyvių sąraše, kuris pateikiamas kaip susirinkimo protokolo priedas. Teismas pagrįstai vertino, kad toks pasirašymas sąraše, atsižvelgiant į tai, kad visi dalyviai sprendimą dėl profesinės sąjungos steigimo priėmė bendru sutarimu, atitinka jų „pasirašymą steigimo protokole“, kaip tai nurodyta įstatų 3.3 punkte. Atsakovė be pagrindo ginčija, kad dalis narių, dalyvavusių profesinės sąjungos steigime, nestojo į profesinę sąjungą ir nebuvo jos nariais. Liudytojo D. L. paaiškinimai, kad jis dalyvavo steigiamajame susirinkime, bet nesuprato, kur pasirašė, neturi reikšmės nustatant jo narystę profesinėje sąjungoje.

29.       Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atmeta atsakovės argumentus, kad profesinės sąjungos nariais turi būti laikomi tik tie, kurie mokėjo nario mokestį. Tokie teiginiai prieštarauja paminėtai įstatų 3.5 punkto nuostatai, kad nemokantys nario mokesčio nariai gali būti pašalinami atskiru valdybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad kokie nors profesinės sąjungos nariai buvo pašalinti dėl nario mokesčio nemokėjimo. Ieškovas pagrįstai pažymi, kad nemokantiems nario mokesčio nariams išlieka pareiga sumokėti mokesčio įsiskolinimą, bet dėl to jie nepraranda nario teisių ir pareigų.

30.        Atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad keli nariai nelaikė savęs profesinės sąjungos nariais (2020 m. rugsėjo 21 d. priedas, e. bylos t. 1, b. l. 137–138). Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nario išstojimo iš profesinės sąjungos tvarka buvo numatyta įstatuose, todėl teismas profesinės sąjungos narius, kurie savęs tokiais nelaikė, bet neišreiškė valios dėl išstojimo pagal įstatuose numatytą tvarką, pagrįstai įskaičiavo į bendrą narių skaičių, reikšmingą nustatant kvorumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu, t. y. kad URM darbuotojų laiškai / prašymai / pranešimai, pateikti valdybos narėms (o ne pirmininkui) prieš arba po visuotinio narių susirinkimo, kuriuose URM darbuotojai nurodė nelaikantys savęs nariais, negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais narystės pabaigą. 

31.       Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad pagal atsakovės pateiktą lentelę (atsakovės 2021-01-12 prašymas, DOK 6718 priedas Nr. 8, e. bylos t. 2, b. l. 55) matyti, kad profesinės sąjungos nariai, kurių balsų atsakovė mano nereikia skaičiuoti sprendžiant dėl kvorumo, nurodyti lentelės 1, 23, 27, 35, 36, 40, 41, 53, 54, 70, 85, 103, 104 punktuose, pareiškė valią dėl narystės nutraukimo profesinėje sąjungoje jau po 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo, taigi, susirinkimo metu jie tokios valios išreiškę nebuvo bei jų narystė skaičiuotina nustatant kvorumą.

32.       Teismas taip pat teisingai nustatė, kad A. J. 2020 m. kovo 4 d. buvo pateikusi pirmininkui prašymą dėl narystės sustabdymo, tačiau iki įvykusio susirinkimo jos narystės sustabdymas buvo panaikintas jos pačios prašymu (2020 m. gegužės 21 d. elektroninis laiškas adresuotas pirmininkui, kuriuo prašoma atstatyti narystę profesinėje sąjungoje, ieškovo 2020-12-04 pateikto prašymo DOK 237653 priedas Nr.6, e. bylos t. 2, b. l. 24).

33.       Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog pats ieškovas mokestį Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai mokėjo tik už 64–68 narius. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė reikšminga, kadangi narystę profesinėje sąjungoje nustato profesinės sąjungos įstatai, o ne profesinės sąjungos įsipareigojimai kitai asociacijai, šiuo atveju – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai.

34.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria teismo vertinimui, kad pirmininko 2020 m. gegužės 22 d. sprendimas dėl L. Š. ir R. S. narystės sustabdymo nėra aiškiai neteisėtas ir nėra pagrindo jį laikyti niekiniu dėl įstatymo imperatyvų pažeidimo. Profesinės sąjungos narių L. Š. ir R. S. narystė buvo sustabdyta, šio sprendimo jos neginčijo įstatymu nustatyta tvarka, todėl šios narės neturėjo būti įskaitomos nustatant susirinkimo kvorumą ir taip pat neturėjo būti įskaitomi jų balsai.

35.       Atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, matyti, kad 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 39 nariai (37 – neįskaitant L. Š. ir R. S.), o tai yra mažiau nei ½ visų narių. Todėl šiame visuotiniame narių susirinkime, remiantis įstatų 4.6 punkto nuostatomis, sprendimai negalėjo būti priimti dėl kvorumo trūkumo.

2.2. Dėl kitų procedūros pažeidimų organizuojant 2020 m. gegužės 25 d. narių susirinkimą

36.       Be paminėtų argumentų, kurie sudaro savarankišką pagrindą panaikinti visus 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į kitus esminius procedūrinius pažeidimus, organizuojant susirinkimą nuotoliniu būdu ir vykdant balsavimą.

37.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apie susirinkimą nebuvo pranešta visiems nariams. Kaip jau minėta, susirinkimo iniciatoriai profesinės sąjungos nariais laikė tik 64 narius iš 94. Ši aplinkybė, t. y. tinkamas neinformavimas apie susirinkimą visų narių, nepaisant ar jie laikė save nariais ir ar ketino dalyvauti, objektyviai vertinant, galėjo turėti lemiamos reikšmės susirinkime priimtiems sprendimams.

38.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuotoliniu būdu organizuojant visuotinį narių susirinkimą nebuvo užtikrintas tokio susirinkimo tikslas – galimybė susitarti ir priimti daugumos valią atitinkančius sprendimus. Kaip nustatyta byloje, nuotoliniame susirinkime, vykusiame per MS Teams platformą, nebuvo registruojami susirinkimo dalyviai, nebuvo pristatomas klausimas, dėl kurio nariai turėjo balsuoti, ir be to, apskritai nebuvo sudaryta galimybė balsuoti šiame susirinkime. Iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, ar 2020 m. gegužės 25 d. susirinkime nedalyvavo nariai, kurie nebuvo iš anksto balsavę raštu ir kaip jiems būtų sudaryta galimybė išreikšti savo valią. Dėl to ieškovas pagrįstai teigia, kad šiame nuotoliniame susirinkime nebuvo sprendžiami darbotvarkės  klausimai, o išankstinis balsavimas raštu, nors ir neprieštarauja įstatams, nebuvo šio susirinkimo dalimi.

39.       Šioje byloje nustatyta, kad profesinės sąjungos valdybos narės L. Š. ir R. S., siekdamos inicijuoti visuotinio narių susirinkimo sušaukimą, profesinės sąjungos nariams pateikė balsavimo biuletenius dėl susirinko šaukimo nuotoliniu būdu. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pažymi, kad įstatai nenumatė, jog nariai, siekiantys įgyvendinantys susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę tuo klausimu turi balsuoti, – įstatuose numatyta, kad susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisės įgyvendinimui pakanka ¼ narių valios išraiškos, kuri, kaip seka iš įstatų, gali būti pateikiama laisva forma, įskaitant ir pranešimą elektroniniu paštu. Šiuo atveju įvykęs balsavimas dėl susirinkimo sušaukimo, kuriuo remiasi atsakovė, neturi teisinės reikšmės ir dėl to, kad juo nebuvo pakeisti įstatai, nustatant nuotolinio posėdžio organizavimo galimybę (tam nepakako balsų), be to, pateiktu balsavimu nebuvo nustatyta ir jokia konkreti nuotolinio susirinkimo organizavimo tvarka.

40.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad vykdomas išankstinis balsavimas raštu visais klausimais, įskaitant balsavimą dėl pirmininko atšaukimo, buvo nesąžiningas, neprotingas ir objektyviai nepateisinamas. Ieškovas pagrįstai pažymi, kad pagal pateikiamo klausimo esmę, t. y siekiant atšaukti pirmininką nepasibaigus kadencijai, buvo aišku, kad pirmininko atšaukimas yra siejamas su jo padarytais pažeidimais ar netinkama veikla, tačiau balso teisę turintiems profesinės sąjungos nariams nebuvo pristatyti jo padaryti pažeidimai ar veiklos trūkumai, taip pat nebuvo sudaryta galimybė jam pristatyti metinę veiklos ataskaitą. Nors į 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo darbotvarkę formaliai buvo įtrauktas pirmininko pasisakymas, tačiau ieškovas pagrįstai teigia, kad galimybė pasisakyti po įvykusio išankstinio balsavimo raštu, negali būti laikoma pakankama, kad šį balsavimo procesą būtų galima laikyti sąžiningu ir teisingu.

3. Dėl ginčo procesinės baigties ir kitų procesinių klausimų

41.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame profesinės sąjungos narių susirinkime priimti sprendimai turi būti panaikinti kaip priimti pažeidžiant esmines procedūras, turinčias užtikrinti objektyvų ir skaidrų sprendimų priėmimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad siekiant atkurti buvusią situaciją, turi būti panaikintas ir profesinės sąjungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. sprendimas dėl naujo pirmininko skyrimo, nes toks sprendimas yra priimtas neteisėtos sudėties valdybos ir remiantis valdybos kompetencija, kurios nenumatė 2019 m. balandžio 12 d. įstatai.

42.       Teismas atmeta atsakovo teiginius, jog priimtas teismo sprendimas negali būti įgyvendintas dėl to, jog ieškovas R. K. nutraukė darbo santykius ir nebėra profesinės sąjungos narys. Kaip teisingai nuodo ieškovas, visuotiniame narių susirinkime priimti sprendimai pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir profesinės sąjungos kaip juridinio asmens teises, o taip pat kitų jos narių teises. Todėl buvusios padėties atkūrimas šiuo atveju yra būtinas teisingumo įvykdymui.

43.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

44.       Teisėjų kolegija taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinėje instancijoje reikėtų prijungti naujus apeliantės pateiktus įrodymus (profesinės sąjungos narių A. B., R. B., J.  D., G. K. – Ž., R. K., G. K., V. M., J. R., M. T. balsavimo biuletenių kopijas). Teismas sutinka su ieškovu, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti ir ištirti pirmosios instancijos teisme. Šiais dokumentais disponavo ginčijamo visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai, kurių procesinis suinteresuotumas šioje byloje yra tapatus kaip ir atsakovės. Todėl teismas vertina, kad atsakovės pateiktų papildomų įrodymų prijungimas šioje stadijoje prieštarautų teisingam teismo procesui (CPK 314 straipsnio). Kita vertus teismas pritaria ieškovui, kad šie įrodymai, objektyviai vertinant, neturi lemiamos reikšmės ginčo baigčiai.

45.       Apeliantė be pagrindo remiasi ta aplinkybe, kad byloje nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas sprendžia tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų buvimo, bet ne dėl ginčo esmės. Nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju nekliudo įvykdyti teismo sprendimą.

46.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

47.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

48.       Ieškovas R. K. prašo priteisti 3 006,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodo, kad šias išlaidas sudaro atlygis advokatui už teisinę pagalbą byloje rengiant procesinius dokumentus. Ieškovo patirtų išlaidų realumą patvirtina advokato pateikta pažyma. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11., 8.16  punktai), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos, juridinio asmens kodas 305141449, 3 006,22 Eur (tris tūkstančius šešis eurus, 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

                                                Renata Volodko