Baudžiamoji byla Nr. 1-29-457/2020

Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00609-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.20.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2020 m. spalio 1 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,

sekretoriaujant Laimai Belevičienei,

dalyvaujant prokurorams Sauliui Kulikauskui, Eglei Veliulienei, Jurgai Klimčukienei,

kaltinamajam G. P., jo gynėjams advokatams Edmundui Jankaičiui, Nainai Lanzbergienei,

mažametės nukentėjusiosios S. B. atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. spalio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį;

2) 2016 m. spalio 18 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 641 straipsnį, 64 straipsnio 1, 2 dalis, subendrinus su 2015 m. spalio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, galutine 30 parų arešto ir 19 MGL (715,54 Eur) bauda (nesumokėta bauda 694,16 Eur), teistumas neišnykęs,

- kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, 233 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

G. P. laikotarpyje nuo 2013 m. pradžios iki 2017 m. kovo mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo mažametės podukros S. B., gim. 2004 m., atžvilgiu, konfliktų metu, sistemingai naudodamas fizinį ir psichinį smurtą bei taikydamas netinkamas auklėjimo priemones, padarė mažametei podukrai S. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2014 m. spalio 7 d., apie 19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), du kartus ranka suduodamas smūgius nukentėjusiajai S. B. į veidą ir praskeldamas jai lūpą bei sukeldamas fizinį skausmą; 2016 m. vasarą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, name, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas batais ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajai S. B. į kojas ir sukeldamas fizinį skausmą; 2016 m. gruodžio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, name, esančiame (duomenys neskelbtini), guminiu žaislu (gyvate), suduodamas ne mažiau kaip 4 kartus nukentėjusiajai S. B. į įvairias kūno vietas ir sukeldamas jai fizinį skausmą; be to, laikotarpyje nuo 2013 m. pradžios iki 2017 m. kovo mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), baugino nukentėjusiąją S. B. žodžiu grasindamas „išmušti dantis“, „išlaužti rankas“, „iškasti iš po žemių“, „išvežti į internatą“, sakydamas, kad „jai nepadės nei policija, nei vaikų teisės“, versdamas nukentėjusiąją S. B. klūpėti iškėlus rankas, laikant virš galvos pagalvę ar kėdę, liepdamas eiti miegoti nevalgius, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui mažametei podukrai S. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą – vidutinio sunkumo depresijos epizodą F32.1.

Be to, G. P. žinodamas, jog mažametis liudytojas L. B., gim. 2005 m., 2014 m. lapkričio 11 d. bus apklausiamas pas Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, 2014 m. lapkričio 11 d. ryte, prieš jo apklausą, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), liepė mažamečiui liudytojui L. B. prisiimti kaltę, tai yra teisme duoti melagingus parodymus ir sakyti, kad jis (L. B.) seseriai S. B. trenkė per veidą ir pramušė lūpą, tokiu būdu siekė paveikti mažametį liudytoją L. B., gim. 2005 m., kad šis ikiteisminio tyrimo Nr. 62-1-00609-14 metu, 2014 m. lapkričio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos atliekamoje apklausoje, duotų melagingus parodymus.

Kaltinamasis G. P. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, paaiškino, kad nukentėjusioji S. B. buvo jo podukra, L. S., kuri buvo jo gyvenimo draugė, dukra. Buvo S. B. parklupdęs, yra su diržu sudavęs, smulkiau nebeprisimena kas vyko. Pripažįsta kaltę bei visas kaltinime nurodytas aplinkybes, gailisi. Pripažįsta visus kaltinime nurodytus savo veiksmus. S. B. buvo konfliktiška, jo nekentė, buvo dar 5 berniukai, su jais sutardavo, o su podukra nesutarė nuo pat pirmos dienos. Nežino, kodėl tokius auklėjimo metodus pasirinko. Būdavo kartais labiau išgėręs, būdavo, kad ir nelabai išgėręs. Berniukai matydavo viską, mama nuolat vartojo alkoholį, dabar ji gydoma kažkur Ignalinos r. S. B. namuose nieko nekalbėdavo, buvo pradėjusi rūkyti, bėgdavo iš namų, teko jos ieškoti su pagalba. Netyčia gavosi, nenorėjo, su ranka praskėlė lūpą netyčia, tuo metu buvo blaivas. Būdavo akyse ašaros, bet, kad kampe verktų nebuvo to. Ji pykdavosi ir su broliukais, eidavo vogti, iš senelių vogdavo. Žino, kad negerai darė, gailisi. Su civiliniu ieškiniu dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo susipažinęs, mano, kad ši suma yra per didelė. S. B. dar iki to įvykio buvo mokykloje užgauliojama, lankėsi pas gydytoją Joniškyje. Labai gailisi. L. B. gal tada buvo 9 metai, kai paprašė liudyti teisme. Prieš apklausą prašė ir įkalbinėjo L. B., kad šis prisiimtų kaltę ant savęs. Buvo tą dieną truputį išgėręs. Pripažįsta, kad prašė L. B. paliudyti. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo gailisi.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. B. globoja nuo 2017 m. liepos 13 d., S. B. yra nustatyta nuolatinė globa, o ji paskirta mergaitės globėja. Apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius žino tik tiek, kiek jai yra pasakojusi S. B.. G. P. mergaitei buvo patėvis. S. B. yra pasakojusi, kad patėvis liepdavo paimti kėdę į rankas ir laikyti ją iškėlus virš galvos, dar ją yra skriaudęs su kažkokia gyvate. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuo 2017 m. liepos 13 d. globoja S. B.. Jai niekas nepasakojo apie S. B. kažkokias bėdas šeimoje ar smurtą, jai vaikų teisės buvo pasakę tik tiek, kad S. B. pati buvo pasiprašiusi gyventi vaikų namuose, todėl per daug ji nesigilino į aplinkybes, kodėl S. B. gyveno vaikų namuose. Žinojo dar tik tiek, kad S. B. mama yra gerianti. Dėl S. B. elgesio jai taip pat niekas jokių bėdų nebuvo sakęs. Kai pradėjo S. B. gyventi pas juos, mergaitė po truputį, kažką prisiminusi vis papasakodavo apie savo buvusį gyvenimą, tačiau specialiai ji jos neklausinėjo. Šiuo metu apie jos praeitį žino tiek, kad mama girtuokliavo, ji turėjo sugyventinį, kuris tai pat nevengdavo alkoholio, jog S. B. turi šešis brolius. Mergaitė yra pasakojusi, kad pas juos šeimoje buvo smurtas, jog patėvis G. P. yra skriaudęs ją su kažkokia gyvate. Dar yra jai įstrigę, kad S. B. minėjo apie bausmes, kai G. P. liepdavo pasiėmus kėdę į rankas, laikyti ją iškėlus virš galvos. Šiaip S. B. kažko daugiau apie patėvį nėra pasakojusi, mano, kad jai dėl to skauda ir ji nori užsimiršti viską kas buvo. Ji mergaitės neklausinėja, kad neskaudinti ir taip praeityje įskaudinto vaiko. Apie mamą L. S. S. B. yra pasakojusi, kad dažniausia ji būdavo girta, namuose nebūdavo ko valgyti, pasakodavo, jog mama gulėdavo girta, o ji prižiūrėdavo brolius. Visi S. B. atsiminimai iš gyvenimo su šeima yra tamsūs. Šiuo metu su mergaite jokių problemų neturi, gyvena ir auga, kaip normalus vaikas, su ja sutaria gerai (1 t., b. l. 146–147). Liudytoja patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kai ji gavo teismo šaukimą į teismą, S. B. pradėjo verkti, ji nieko nebenori prisiminti. Mergaitė jautėsi labai įbaiminta, kaip briedžiukas. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje socialine pedagoge. Su kaltinamuoju bendravo kaip specialistė. S. B. tuo metu mokėsi šioje mokykloje ir šį atveją pamena gerai. Mokytoja Š. A. kreipėsi į ją dėl to, kad ant S. B. pastebėjo mėlynę, mergaitę ji atvedė pas ją. S. B. papasakojo, kad šitaip su ja pasielgė mamos draugas. Apie šį įvykį informavo policiją. Pakalbino ir mažuosius broliukus, kurie paaiškino, kad patėvis muša S. B.. Mergaitė paskui atsiėmė kaltinimą, nes mama pagrasino dukrai, kad pasikars, jeigu neatsiims pareiškimo. Lankydavosi toje šeimoje, jie taip auklėjo savo vaikus, tokia buvo auklėjimo metodika. S. B. sakė, kad patėvis trenkė, buvo prie akies žymė, tų smulkmenų gerai neatsimena, o dėl lūpos sumušimo gerai nepamena, jau ilgas laiko tarpas praėjo. Su medicinos sesele apžiūrėjo S. B., žymės buvo. S. B. blogai jautėsi, susisiekė ir informavo apie tai seniūniją, kalbėjosi su mergaite. Mergaitė tapo jautresnė, tačiau dar jautresnė ji tapo po mamos pasakymo, kad išeis į mišką ir pasikars.

Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) psichologe. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji kaip psichologė, teikė psichologinę konsultaciją nepilnamečiams vaikams S. B., L. B. ir T. B., gyv. (duomenys neskelbtini), vaikams, kurie patyrė smurtą artimoje aplinkoje, šeimoje. 2017 m. sausio 12 d. konsultacijos metu, (duomenys neskelbtini) mokykloje, S. B. jai padavė savo parašytą laiškelį ir paprašė, kad ji laiškelį perskaitytų, kai niekas nematys. Grįžusi namo, perskaitė gautą laiškelį. Laiške S. B. rašo „gyvenu savo namuose, su baime, kad vieną dieną ar naktį mane patėvis užmuš ar prismaugs, todėl nebėra noro gyventi tokiuose namuose. Geriau gyventi prie konteinerio nei tokiuose namuose, kur geriama, rūkoma, mušamasi ir dar daug įvairių priežasčių. Nebegrįšiu į šiuos namus daugiau niekada, nebenoriu matyti, kaip mano patėvis muša brolius ir mamą ir be to, nenoriu, kad muštų mane“. Tikslios datos nepamena, kažkur po dviejų savaičių, vėl konsultacijos metu, ji S. B. pasakė, kad perskaitė jos laišką. Pasakė, kad turės apie esamą situaciją informuoti atitinkamas institucijas, kad jos imtųsi atitinkamų veiksmų. Kitos konsultacijos metu S. B. davė užduotį, popieriaus lape nupiešti, ką veikia jos šeimos nariai, kokie šeimos narių pomėgiai. S. B. savo popieriaus lape, piešinyje prie patėvio užrašė „žudikas“. Ji paklausė, kodėl S. B. užrašė prie patėvio „žudikas“, pastaroji atsakė, kad patėvis anksčiau papjovė jos mylimą šuniuką. Nenorėdama traumuoti vaiko, apie situaciją daugiau nieko neklausinėjo, bet suprato, kad minėtoje šeimoje vyksta negeri dalykai, todėl apie tai informavo Joniškio r. sav. Vaiko teisių skyrių ir Joniškio r. Švietimo centro direktorių. S. B. jai yra sakiusi, kad ją patėvis yra mušęs, bet kur ir kada nedetalizavo, konkrečiau nieko nepasakė (1 t., b. l. 168–170). Liudytoja patvirtino tokius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad L. S. šiuo metu yra gydoma (duomenys neskelbtini), vyksta reabilitacija. Didžiausią baimę S. B. jautė iš patėvio, ji buvo pikta, visada buvo baimėje. Reikia maždaug 5 metų psichoterapijos, kad vaikas visiškai pasveiktų.

Liudytoja Š. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. B. buvo pradinių klasių mokinė. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2014 metais S. B. buvo jos klasėje, tuo metu ji buvo ketvirtokė. Neprisimena kada, nei koks metų laikas galėjo būti, kai S. B. vieną dieną atėjo į klasę su mėlyne ant lūpos. Tik pamačiusi S. B., ji atkreipė dėmesį į jos veidą ir pamatė minėtą mėlynę. Ji neprisimena, ką ji tuo metu jai sakė dėl atsiradusios mėlynės ant lūpos, tačiau, kiek pamena, S. B. kažką minėjo apie įvykį šeimoje, tačiau tiksliai ji neprisimena ką tuo metu jai S. B. pasakė. Prisimena, kad nenorėdama klasėje prie visų vaikų klausinėti S. B., kas jai nutiko, ji nusprendė nuvesti S. B. pas mokyklos socialinę darbuotoją J. J.. Kiek pamena, S. B. tenai rašė paaiškinimą ir paaiškino, iš kur jai atsirado mėlynė, tačiau paaiškinimo turinio ji nežino. Kaip toliau įvykis tęsėsi, ji nežino, nebuvo įtraukta į jį, nes su šiuo įvykiu dirbo socialinės darbuotojos. Kiek prisimena, S. B. minėti mokslo metai buvo paskutiniai (duomenys neskelbtini) mokykloje. Ji paskui išvyko mokytis į kitą mokyklą. Tai buvo vienintelis kartas per keturis metus, kuomet pamatė sužalojimą ant S. B. veido (1 t., b. l. 182–184). Liudytoja patvirtino tokius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. B. buvusi jos auklėtinė. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje, dirba nuo 2015 metų. Prieš ją dirbo kita socialinė pedagogė J. J.. Jai pradėjus dirbti minėtoje mokykloje, buvo priskirta auklėjamoji klasė, kurioje mokėsi S. B.. Vaiko byloje apie S. B. rado jos pačios rašytus du paaiškinimus apie tai, kad jos patėvis G. P. buvo prieš ją smurtavęs, o kitame, kad ji teisme melavo. Paaiškinimai buvo rašyti 2014 m. spalio 9 d. ir 2014 m. spalio 12 d. Paskui buvo išsiaiškinta, kad apie šį įvykį policiją informavo E. V. (Rudiškių seniūnija, laikinai vaduojanti socialinė darbuotoja). Kiek jai žinoma, 2014 m. spalio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. B. sumušimo ir kuris buvo nutrauktas 2014 m. gruodžio 1 d. Prideda prie baudžiamosios bylos minėtus S. B. paaiškinimus apie įvykį. Jai pradėjus dirbti minėtoje mokykloje, ji įsiminė S. B., nes ji buvo toks vaikas, kuriam reikėjo daug dėmesio, buvo įtarimas, kad S. B. turi kažkokių problemų. Kadangi ji keletą kartų išklausė S. B. pasakojimus, tai ji jai vis dažniau pradėjo pasakoti, kas vyksta jos namuose. Buvo paprašiusi jos, kad ji pati parašytų raštiškai, apie ją slegiančias problemas. Raštiškai S. B. jai yra parašiusi, kad tėvai namuose girtauja, kad namuose naudojamas smurtas, ji būna mušama ir skriaudžiama. Prieš ją, kaip ji nurodė, smurtaudavo G. P., jos patėvis. Po tokių S. B. raštiškų paaiškinimų, Mokyklos vaiko gerovės komisija 2015 m. gruodžio 15 d. posėdyje svarstė, dėl galimai patiriamo psichologinio ir fizinio smurto namuose. Posėdžio metu nutarta informuoti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrių. Kas buvo nuspręsta Vaikų teisių skyriuje, ji nežino, nes Vaiko teisų skyrius atsakymų neduoda. Mano, kad S. B. yra priklausoma nuo savo nuotaikų kaitos. Būdavo, kad S. B. išprovokuoja pykčius tarp klasės mergaičių. Jei S. B. gera nuotaika, ji bus labai draugiška, paslaugi, tačiau jei S. B. nėra nuotaikos, ji gali visus iškoneveikti ir užkrėsti bloga nuotaika. S. B. buvo gerai besimokanti, viena iš geriausių mokinių klasėje, aktyvi mokyklos veikloje. Kiek prisimena, S. B. nuolat kartodavo, kad nebenori gyventi savo šeimoje ir norėtų gyventi vaikų namuose (1 t., b. l. 177–179). Liudytoja patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, pagarsino mažamečio L. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kad seniau apklaustas jis davė neteisingus parodymus. Tada jo sesei S. lūpą pramušė ne jis, o G. P.. Pamelavo teismui, nes P. liepė prisiimti kaltę. Jei būtų neprisiėmęs jis būtų „pablūdęs“. Jis mėgdavo pasmurtauti psichologiškai ir fiziškai. Nenorėjo su juo pyktis, nežinai, kada jis paims ir trenks. P. tą rytą sakė, prieš važiuojant į apklausą teisme, kad „sakyk taip ir taip“. Iš veido ir iš visko suprato, kas laukia, jei taip nedarys. Sesė S. B. tai turėjo girdėti, nes buvo kambaryje. Po šio atvejo teko matyti, kaip jis smurtavo prieš S. Daužė, trankė ir psichologiškai smurtavo. Mušė diržu, į kurias vietas nepasakys. Buvo mesta kėdė, kai gyveno (duomenys neskelbtini), diržu gavo ir kai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėse. Mama pati jo bijo, nes P. neprognozuojamas, grasina, kad vaikus atims, kad iš po žemių iškas. Nutarė pasakyti tiesą, nes jis su jais nebegyva, jam uždrausta artintis prie jų, tegul atsako už savo veiksmus (1 t., b. l. 129–130).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, pagarsino mažametės nukentėjusiosios S. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kad 2016 m. vasarą, atrodo birželio mėnesį, ji grįžo namo, nusimovė batus ir pasidėjo prie lovos. G. P. pasiėmė jos batus, priėjo prie jos ir tais batais pradėjo jai mušti per kojas. Per kojas sudavė apie 5 ir daugiau kartų. Patėvis su vienu batu trenkė per abiejų kojų šlaunis. Kai ją mušė su batu, juto fizinį skausmą, kuris truko apie pusvalandį. Tuo metu buvo apsimovusi timpas iki kelių. Batai buvo su kulniuku ir mušė su bato kulniuku. Mėlynes ant jos kojų matė broliai L., T., G., G. ir mama. Broliai matė tik mėlynes, kaip ją mušė nematė. Tuo metu, kai ją mušė, namuose nieko nebuvo. Kai mama pamatė mėlynes, nieko nesakė nei jai, nei patėviui. Tą dieną patėvis iš ryto gėrė alų, buvo truputį apsvaigęs. Apie tą įvykį niekam nepasakojo, nes patėvis jai grasino sulaužyti rankas ir kad liks be dantų. 2016 m. rugpjūčio mėnesį namuose ją paliko prižiūrėti brolį. Kai namo grįžo patėvis, jis rado brolį vieną ir dėl to ją mušė gumine gyvate. Gyvatė buvo su galva, guminė, jos uodegą buvo nugraužęs brolis. Per kurias kūno vietas mušė, neatsimena. Su gyvate sudavė 3-4 kartus, jai skaudėjo kojas. Skausmas truko dvi ar vieną dieną. Ta gyvatė nei geltona, nei balta, kreminės spalvos, kaip apklausos kambario sienos. Tą gyvatę tą pačią dieną išmetė. Kai mušė gyvate, matė broliai L. ir T., tai vyko mamos kambaryje. Apie tai niekam nepasakojo, nes bijojo, kad daugiau nebemuštų. Bausmės susijusios su tuo įvykiu nebuvo. Jai patėvis G. P. yra grasinęs išmušti dantis, taip pat grasinęs sulaužyti rankas, iškasti iš po žemių. Jai jis taip pat yra sakęs, kam toks vaikas reikalingas, kad tau nepadės nei policija, nei vaikų teisės. Grasinimai prasidėjo nuo tada, kai pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) kaime, o baigėsi kada, neprisimena. Patėvis 3-4 kartus juos varydavo į lovą ir neleisdavo valgyti, be to, liepdavo klūpėti iškėlus rankas, vieną kartą liepė valandą laiko klūpėti iškėlus kėdę. Grasinimus girdėjo mama ir visi jos broliai. Tuo metu, kai jai grasindavo, patėvis būdavo girtas, kaip „šniūras“. Vieną kartą paprašė patėvio parnešti vandens iš šulinio, jis jai sudavė delnu per veidą, taip perskeldamas lūpą. Praskeltą lūpą matė socialinė darbuotoja.  Batai, kuriais ją mušė yra namuose. Batai buvo juodi su sagtele. Patėvis grasinimus išsakydavo, kad ji nenueitų į vaikų teises ir nieko nepasakytų (1 t., b. l. 84–85).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kadangi vaikai labai neklauso, tai G. P. kaip bausmę vaikus klupdo. G. P. dėl vaikų neklausymo būna, kad paima diržą ir juo pagrasina, bet nemuša. Kad G. P. smarkiai muštų jos vaikus, nematė, yra buvę, jog sudrausmindamas kepšteli per rankas ir viskas. S. praeitą vasarą jai pasakojo, kad kai ji (L. S.) buvo Šiauliuose pas savo tėvus, G. P. jai su batais buvo uždavęs per kojas. Ji pati nėra mačiusi, kad G. P. smurtautų prieš S. (1 t., b. l. 152–154).

Iš 2014 m. spalio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vietas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur prieš mažametę nukentėjusiąją S. B. buvo panaudotas fizinis ir psichinis smurtas (1 t., b. l. 22–27).

Iš 2014 m. spalio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad užfiksuota informacija, jog 2014 m. spalio 7 d. vakare, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), patėvis G. P. du kartus trenkė podukrai S. B. į veidą. S. B., suduodant ranka, sumušta apatinė lūpa, grasinama išmušti dantis, sulaužyti kojas (1 t., b. l. 28–31).

Iš 2014 m. spalio 8 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiosios S. B. veido apatinės lūpos krašto, kairėje pusėje, yra matyti kraujosruva (mėlynė) (1 t., b. l. 32–35).

Iš 2014 m. spalio 8 d. S. B. paaiškinimo, kurį priėmė socialinė pedagogė J. J., matyti, kad S. B. paaiškino, kad vakar, t. y. 2014 m. spalio 7 d., G. P. jai du kartus ranka trenkė per žandą ir praskėlė lūpą ir dar grasino, jog jeigu kam nors papasakos, jis jai išmuš dantis, sulaužys kojas, o jeigu atsisės į kalėjimą, kai grįš jai baigsis „kūdai“ (1 t., b. l. 36).

Iš 2014 m. lapkričio 11 d. nukentėjusiosios S. B. apklausos protokolo pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad S. B. paaiškino, kad maždaug prieš mėnesį visa šeima buvo namuose ir ji susipyko su broliu L. Jis jai ranka trenkė į veidą ir pramušė lūpą. Mokykloje socialinei darbuotojai parašė pareiškimą, kad ją sumušė ne L., o patėvis G. Taip parašė, nes nesutarė su patėviu. Tikrumoje ją sumušė brolis L. (1 t., b. l. 40–41).

Iš 2014 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus Psichologų grupės vyresniojo specialisto A. N. psichologinės išvados matyti, kad tiriamoji yra S. B., siekiant nustatyti tiriamosios emocinę būseną, šeimyninę situaciją, buvo naudotos projekcinės tyrimo metodikos, kurios rodo žemus socialinius įgūdžius, neadekvatų savęs vertinimą, sumažėjusią savivertę, kompensuojamą padidintu dėmesio poreikiu. Būdingas vidinis pyktis, kuris išoriškai gali pasireikšti agresyviu elgesiu, neadekvačia verbalika. HTP testas rodo psichinės traumos buvimą. Šeimos piešinio analizė rodo sutrikusį vaiko šeimos suvokimą. Vaikas suvokia šeimą kaip keletą atskirų, tarpusavyje nesusijusių asmenų. Jų tarpe save mato kaip atskirtą nuo visų. Mergaitės santykiai su motina ir broliais nėra emociškai artimi. Santykiai su patėviu galimai priešiški. Patėvio G. personažą šeimos piešinyje tiriamoji perbraukė dviem skersiniais brūkšniais, paklausta, kodėl taip padarė, atsakė – nes jis blogas, mušasi. Teisminės apklausos metu, kalbant apie gerus savo ir patėvio santykius, tiriamosios kūnas rodė pasąmoningus kūrybos ženklus, kas leidžia tvirtinti, jog tuo metu buvo meluojama. Tuo pačiu metu, teisėjo akivaizdoje, tiriamoji ant lapo užrašė „Aš bijau“. Tikėtina, kad mergaitei buvo padarytas išankstinis motinos, kuri dalyvavo apklausoje, poveikis, sukėlęs baimę. Tiriamoji S. B. patiria psichologinį ir fizinį smurtą šeimoje, tikėtinas smurtautojas – patėvis (1 t., b. l. 43).

Iš 2014 m. lapkričio 11 d. nepilnamečio L. B. apklausos protokolo pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad L. B. paaiškino, kad maždaug prieš mėnesį visa šeima buvo namuose ir jis susipyko su sese S. Tuomet jis susinervavęs ranka trenkė jai į veidą ir pramušė lūpą, bėgo kraujas, S. verkė. Patėvis G. nėra mušęs nei jo, nei S. Jis su patėviu sutaria ir nori, kad jis grįžtų namo (1 t., b. l. 45–46).

Iš 2017 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur prieš mažametę nukentėjusiąją S. B. buvo panaudotas fizinis ir psichinis smurtas (1 t., b. l. 56–60).

Iš 2017 m. lapkričio 14-gruodžio 28 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-215/2017 matyti, kad atlikus ekspertizę buvo padarytos šios išvados – S. B. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas F32.1, tiesioginiu priežastiniu ryšių atsiradęs dėl G. P. naudotos fizinės prievartos bei sistemingo jos bauginimo naudojant psichinę prievartą, taip pat – dėl netinkamo motinos reagavimo, emocinio palaikymo trūkumo (1 t., b. l. 99–108).

Iš 2014 m. spalio 12 d. S. B. paaiškinimo matyti, kad ji teisme pamelavo, nes mama jai pasakė, kad jei ji nepameluos, tai vieną dieną ji mamos namuose neberas. Mergaitė bijojo, kad mama nenusižudytų. Mama jai liepė sakyti, kad lūpą jai praskėlė brolis, o ne G. P. (2 t., b. l. 147).

Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, o to paties straipsnio tos pačios dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė iš analogiškus veiksmus, tačiau atliktus prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Kaltinamojo G. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, nes kaltinamojo visišku prisipažinimu ir byloje surinktais bei ištirtais kitais objektyviais bylos duomenimis įrodyta, kad G. P., naudodamas fizinį ir psichinį smurtą, taikydamas netinkamas auklėjimo priemones, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažametei podukrai S. B.. 

BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu, teisme duotų melagingus parodymus.

Kaltinamojo G. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, nes jo visišku prisipažinimu ir byloje surinktais bei ištirtais kitais objektyviais bylos duomenimis įrodyta, kad G. P. privertė mažametį liudytoją L. B. 2014 m. lapkričio 11 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duoti melagingus parodymus, t. y. kad ne kaltinamasis G. P., o jis seseriai S. B. sumušė lūpą.

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. P., teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis įvykdė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamų veikų stadijos – baigtinės, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 19–24), naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (2 t., b. l. 46), visi ankstesni teistumai yra susiję su smurtiniais nusikaltimais, kurie buvo įvykdyti prieš S. B., jos brolius Gvidą ir L. B., jų motiną L. S., ne pirmą kartą teisiamas už smurtinį nusikaltimą prieš S. B. (2 t., b. l. 37–40, 41–43), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 47–49), nedirbantis (B. l. 50–52), nustatyta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už įvykdytus nusikaltimus paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, numatytas straipsnių sankcijose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į G. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme nuo 2014 m. spalio 8 d. 12.50 val. iki 2014 m. spalio 10 d. 12.40 val., išbūtas laikas (2 t., b. l. 59, 87) ir suėmime nuo 2020 m. liepos 2 d. (3 t., b. l. 37–38) iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 1 d., išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu G. P. paskirta subendrinta bausmė, iš jos atskaičius laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, visiško sudėjimo būdu subendrintina su neatlikta Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. P. prisipažino padaręs kam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, yra gana jauno ir darbingo amžiaus, teismas laiko, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai G. P. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl G. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtinas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, skiriant jam įpareigojimus (BK 75 straipsnis).

Kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė suėmimas (3 t., b. l. 37–38), yra naikintina ir G. P. yra paleistinas į laisvę posėdžio salėje.

G. P., iki nuosprendžio įsiteisėjimo, yra skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį neišvykti iš savo gyvenamosios vietos. 

Dėl civilinio ieškinio

Bylos nagrinėjimo metu mažametės nukentėjusiosios S. B. įstatyminė atstovė globėja A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 138–139). Patirta 5000 Eur neturtinė žala motyvuoja tuo, kad dėl G. P. neteisėtų veiksmų mažametės nukentėjusiosios S. B. atžvilgiu, pastaroji patyrė stresą, baimę, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008).

Kaip matyti iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (1 t. b. l. 99–108), S. B. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas F32.1, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl G. P. naudotos fizinės prievartos bei sistemingo jos bauginimo naudojant psichinė prievartą. Atsižvelgiant į tai bei į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad S. B., būdama mažamete, patyrė ir juto fizinį skausmą, įtampą ir baimę, buvo išsigandusi, sukrėsta, įbauginta, visi šie reiškiniai jos pasąmonėje, atmintyje, išliks dar ilgai, o kai kurie liks visam gyvenimui. Be to, nukentėjusioji augo psichotraumuojančioje, emociškai žalojančioje aplinkoje. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti, kad G. P. veiksmai (psichinis ir fizinis smurtas, netinkamų auklėjimo priemonių taikymas) sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, psichinį sutrikimą (vidutinio sunkumo depresijos epizodą), dėl ko ji patyrė itin neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad S. B. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas F32.1, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl G. P. naudotos fizinės prievartos bei sistemingo jos bauginimo naudojant psichinė prievartą, nukentėjusioji S. B. neabejotinai patyrė daugybę stiprių neigiamų vidinių išgyvenimų, baimės jausmą, todėl neturtinė žala priteistina. Remiantis pastaruoju metu besiformuojančia teismų praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys: Nr. 2K-139-895/2017 (700 Eur), 2K-24-895/2017 (1200 Eur), 2K-36-895/2017 (1000 Eur), 2K-P-135-648/2016 (1448,10 Eur), 2K-221-648/2016 (1737,72 Eur), 2K-258-699/2015 (579,24 Eur), ir prašoma priteisti neturtinė žala tam neprieštarauja, tačiau teismo nuomone, taip pat įvertinus jau minėtas, išsamiai išanalizuotas, nagrinėjamos bylos aplinkybes, taip pat nukentėjusiajai nustatytus sveikatos sutrikimus, bei į tai, jog kaltinamasis G. P. yra pakankamai jauno amžiaus, šiuo metu niekur nedirba, be to, nukentėjusiajai S. B. apsigyvenus jai saugioje aplinkoje, jos elgesys, sveikatos būklė gerėja, tad nėra abejonių, jog jai nustatyti sveikatos sutrikimai laikui bėgant pasitaisys, todėl šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kas aptarta, prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 3 000 Eur.

Kiti klausimai

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. sausio 17 d. G. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 95–96), G. P., šią bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, vieną kartą, t. y. 2018 m. liepos 12 d., atvyko į bylos nagrinėjimą ir pareiškė, kad jam yra reikalingas gynėjas, todėl teismas bylos nagrynėjimą atidėjo, tačiau jau 2018 m. rugpjūčio 7 d. G. P., pažeisdamas jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas, į teismo posėdį neatvyko, išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu pasislėpdamas nuo teismo, dėl ko Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta jo paieška (2 t., b. l. 157–158). Nustačius, jog kaltinamasis G. P. gyvena (slapstosi) Jungtinėje Karalystėje, buvo išduotas Europos arešto orderis dėl jo suėmimo ir perdavimo Lietuvos Respublikai. 2020 m. liepos 2 d. G. P. buvo pergabentas į Lietuvą ir suimtas.

Dėl G. P. ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą Policijos departamentas patyrė 274,73 Eur dydžio išlaidas, kurios yra pagrįstos byloje esančiomis sąskaitomis-faktūromis ir kitais dokumentais (3 t., b. l. 81–91).

Taigi, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ekstradicijos išlaidas lėmė būtent paties kaltinamojo G. P. sąmoningi veiksmai – kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas, išvykimas iš Lietuvos Respublikos, slėpimasis užsienio valstybėje, todėl Policijos departamento patirtos išlaidos G. P. ekstradicijai įvykdyti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš G. P.. Tai, kad ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-366/2010, Nr. 2K-210/2011).

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 21 d. pažymos Nr. (12.35) PT-3875, nukentėjusiajai S. B. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Nukentėjusiajai S. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 491,30 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajai buvo teikiama dėl kaltinamojo G. P. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penki CD diskai su nepilnamečių apklausomis (2 t., b. l. 112–113), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 233 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus – 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. P. paskirtą subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir G. P. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir 694,16 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 16 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, G. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;

- pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;

- 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės atveju, į G. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. spalio 8 d. 12.50 val. iki 2014 m. spalio 10 d. 12.40 val., ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 2 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dalis (694,16 Eur) šiuo metu išieškoma priverstinai (bausmę vykdo antstolės Vaivos Šimkienės kontora), nebenustatyti termino šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstolei. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolei Vaivai Šimkienei. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintos 694,16 Eur baudos dalį.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir paleisti jį teismo posėdžių salėje.

G. P., iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį neišvykti iš savo gyvenamosios vietos. 

Nukentėjusiosios S. B. atstovės pagal įstatymą A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. P. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. B. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pripažinti 274,73 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 73 ct) ekstradicijos išlaidų proceso išlaidomis ir priteisti jas iš G. P. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB SEB bankas, naudai.

Priteisti iš G. P. valstybės naudai 491,30 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 30 ct) proceso išlaidų už S. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penkis CD diskus su nepilnamečių apklausomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas                                      Vidmantas Gestautas